Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-586-123/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-05Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-30Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-04-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-24
Bylos Nr.
2A-586-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05037-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
I. J.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-586-123/2013

Teisėja V. Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-05037-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorijos 121.21; 30.9; 30.9.1; 114.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. balandžio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybę į dvi dalis, t. y. suformuoti du atskirus kadastrinius vienetus kiekvienai bendrasavininkei pagal ieškovės pateiktą atidalijimo schemą ir projektinį pasiūlymą, sudarytą 2011 m. UAB „Klaipėdos komprojektas“, nesant bendrasavininkės I. J. sutikimo; 2) nustatyti servitutą privalomai namo priežiūrai vykdyti, t. y. kas 3 mėnesius rudens–pavasario laikotarpiu (rugsėjo, gruodžio, kovo mėnesių 20 dieną), ieškovei L. J. patekti prie dūmtraukių angų pro atsakovei priklausančią verandą I-8 į atsakovei atidalijamą koridorių I-5 kamino išvalymui nuo suodžių ir nustatyti servitutą patekimui į pusrūsį vandens skaitiklių duomenų fiksavimui kiekvieno mėnesio 20 d. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nuolat kyla ginčai dėl to, kad atsakovė įleido į ginčo objekto patalpas gyventi asocialiu elgesiu pasižymintį asmenį, jos brolį S. S., tarp šalių nuolat kilo nesutarimai dėl naudojimosi koridoriais, laiptais tvarkos, dėl to, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja patekti į mansardinį aukštą, kur nėra jai priklausančių patalpų ir nepagrįstai reikalauja patekti į palėpę. Ieškovė su atsakove niekada nebuvo nustačiusios naudojimosi tvarkos naudotis atskiromis, konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, niekada nebuvo nustatytas servitutas konkrečioms patalpomis. Objektai formuotini taip, kad kiekvienas savininkas turėtų atskirą įėjimą, taip neliktų bendro naudojimo patalpų, kad šalys gyventų viena kitai nekliudydamos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-30 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė, pateikdama atidalinimo projektą, kuris sumažina atsakovės valdomas dalis ir pažeidžia jos turtines teises, gina tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, nes nesiūlo jokios kompensacijos atsakovei dėl sumažėjusios jos turto dalies. Teismui ieškovė pateikė UAB „Klaipėdos komprojektas“ atliktą atidalinimo schemą, iš kurios matyti, kad po atidalinimo atsakovė praranda teisę naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis – namo palėpe ir patalpomis pirmame aukšte, t. y. koridoriumi, schemoje pažymėtu indeksu I-1, I-7, sandėliu, pažymėtu indeksu I-9, ir jos nuosavybės teise valdomos dalys sumažėja. Ieškovė projektiniais pasiūlymais dėl turtinio vieneto padalijimo į du vienetus keičia bendraturčių nuosavybės dalis, nesilaiko įstatymų imperatyviųjų normų reikalavimų.

Šalies argumentai

Ieškovė L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas ignoravo prašymą įpareigoti atsakovę I. J. pateikti teismui ir apeliantei namo vidaus elektros tinklo schemą ir telefoninio tinklo išvedžiojimo schemą ir savo pageidaujamą elektros tinklo ir telefoninio kabelio atjungimo ir perkėlimo į naują pageidaujamą vietą schemą po namo atidalijimo. Prie patvirtinto projektuotojų projekto buvo pateiktas VĮ Registrų centro pastato patalpų padalinimo projektas, kuriame nurodoma, jog po atidalinimo pagal teikiamą projektą dalys idealiai atitinka bendraturčių užregistruotas VĮ Registrų centre dalis, todėl teismo teiginys dėl sumažėsiančių atsakovės valdomų dalių prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nurodo, kad ieškovė iki šiol naudojasi 56,31 kv. m patalpomis, t. y. 50,17/100 namo dalių, ieškovei trūksta 4,83/100 namo dalių, todėl manytina, kad jas sudaro koridorių plotas. Iki šiol apeliantė naudojasi ½ dalimi prieangio I-1 (0,58 kv. m) ir ½ dalimi koridoriaus I-7 (1,35 kv. m). Apeliantė iki šiol negali naudotis koridoriumi I-5, kur yra priėjimas prie bendro naudojimo objekto – kamino. Pasisakydamas apie palėpę, teismas nepasisako apie bendro naudojimo patalpą – pogrindį bei koridorių I-5. Atsakovė visada naudojosi daugiau ploto iš bendrosios dalinės nuosavybės, nei yra įgijusi. Apeliantės idealiosios dalys neatitinka realiųjų nuosavybės dalių, o teismas nepagrįstai neišskiria negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų. Mano, kad teikiamas atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis. Nurodo, kad naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo ir atsakovės teiginiai apie buvusius susitarimus nepagrįsti, nes VĮ Registrų centre juridinis faktas nėra įregistruotas. Teismas nevertino apeliantės pasiūlyto projektuotojų patvirtinto atidalijimo projekto, VĮ Registrų centro patalpų padalijimo projekto, todėl neišsprendė šalių ginčo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės L. J. apeliacinį skundą atsakovė I. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimą palikti nepakeistą. Dėl įpareigojimo šalį pateikti elektros ir telefono tinklo schemą nurodo, kad šis apeliacinio skundo motyvas negali būti laikomas tinkamu apeliacijos motyvu. Sutinka su teismo išvada, kad atidalinimo projektas sumažina atsakovės valdomas dalis, ieškovė nesiūlo kompensacijos atsakovei, be to, nesuformuoti du atskiri turto vienetai su savarankiškais kadastro duomenimis, nenurodyta, kuriam iš turtinių vienetų priklausys dūmtraukis, inžineriniai tinklai, stogo ir perdengimo konstrukcijos, todėl tenkinti ieškovės reikalavimo pagal jos pateiktą projektą negalima. Apeliantė kelia klausimą dėl bendraturčių idealiųjų dalių neatitikimo realiosioms, tačiau šis klausimas nėra susijęs su pirmosios instancijos teisme nagrinėtu ginčo dalyku. Mano, kad pagal pateiktą projektą negalima suformuoti dviejų atskirų turto vienetų. Bendrosios nuosavybės valdymo tvarka, atsiradusi 1965 m., nėra pakeista iki šiol, o ginčo šalys yra nustatytos tvarkos perėmėjai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. suformuoti du atskirus kadastrinius vienetus kiekvienai bendrasavininkei pagal ieškovės pateiktą atidalijimo schemą ir projektinį pasiūlymą, nesant bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė L. J. pagal 1988-11-03 dovanojimo sutartį yra įgijusi 3/5 pastatų dalių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė pagal 2004-11-08 dovanojimo sutartį yra įgijusi 2/5 pastatų dalių. VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad asmenine nuosavybė I. J. įregistruota 45/100 gyvenamojo pastato dalys, o L. J. 3/5 dalys gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16–19). 1965-08-19 pirkimo–pardavimo sutartyje išvardinta gyvenamojo pastato naudojimosi tvarka, 1988-11-18 dovanojimo sutartyje išvardinta gyvenamojo pastato naudojimosi tvarka (t. 1, b. l. 119–122). Ieškovė nurodė, kad ji naudojasi mansardiniame aukšte įrengtais gyvenamaisiais kambariais, namo plane pažymėtais II-2 (13,14 kv. m), II-3 (9,61 kv. m) ir II-4 (8,23 kv. m), virtuve II-1 (11,25 kv. m), sandėliuku II-5 (1,04 kv. m) ir gyvenamuoju kambariu pirmame aukšte I-6 (kv. m), į kurį patenkama pro prieangį I-1 (l,15 kv. m) ir koridorių I-7 (2,70 kv. m). Į mansardinį aukštą patenkama pro prieangį I-1. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė iki šiol naudojasi namo plane pažymėta virtuve I-2 (10,20 kv. m), kambariais I-3 (13,28 kv. m) ir I-4 (14,21 kv. m), visu koridoriumi I-5 (3,97 kv. m), veranda I-8 (8,46 kv. m) ir sandėliuku I-9 (0,92 kv. m). Į gyvenamąjį namą patenkama pro du įėjimus: pro prieangį I-1 ir verandą I-8. Aplink daugiau kaip 1/2 dalį verandos I-8, kambarius I-4 ir I-3 ieškovė naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (žemės sklypo plane atsakovei J. J. priklausantis žemės sklypas pažymėtas raudona spalva). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nuo pastatymo iki šiol nebuvo perstatytas ar rekonstruotas, tik prie namo 1970 m. buvo pristatyta veranda I-8. Iš pateiktos VĮ Registrų centro pažymos (t. 1, b. l. 57), matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastogė nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir yra bendro naudojimo patalpa.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.).

Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.

Sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą svarbus argumentas yra toms pačioms šalims nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik dalies nustatymą nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos jo idealiąją dalį atitinkančios realiosios dalies turte nustatymą ir šie klausimai sprendžiami specialistų atliktame atidalijimo projekte, kuris turi apimti visą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą daiktą. Tačiau atidalyti iš bendrosios nuosavybės būtina taip, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko nuosavybės teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, t. y., kad neliktų bendro naudojimo patalpų.

Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Todėl šie reikalavimai gali būti įvykdyti tik esant specialisto paruoštam atidalijimo projektui, kuris turi apimti visą nekilnojamąjį turtą (rūsį, palėpę, elektros instaliaciją bei visas komunikacijas). Iš ieškovės pateikto projekto nėra aišku, kuriam iš turtinių vienetų priklausys dūmtraukis, inžineriniai tinklai, stogo ir perdengimo konstrukcijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktas atidalinimo projektas sumažina atsakovės valdomas dalis ir pažeidžia jos turtines teises. Iš pateiktos atidalijimo schemos, matyti, kad po atidalinimo atsakovė praranda teisę naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis – namo palėpe ir patalpomis pirmame aukšte, t. y. koridoriumi, schemoje pažymėtu indeksu I-1, I-7, sandėliu, pažymėtas indeksu I-9, atsakovei apribojama galimybė patekti į savo gyvenamųjų patalpų dalį (t. 1, b. l. 25–26). Be to, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatyta nebuvo, nes ši tvarka buvo įtvirtinta 1965-08-19 pirkimo–pardavimo sutarties 6 p., pagal kurią atsakovės tėtis K. S. pardavė dalį namo M. J. (t. 1, b. l. 121). Iš byloje esančių paaiškinimų matyti, kad šios bendrosios dalinės nuosavybės valdymo tvarkos šio ginčo šalys laikėsi iki šiol.

CPK 328 straipsnis nustato draudimą naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais, o procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliantės nurodyta aplinkybė, jog teismas ignoravo prašymą įpareigoti atsakovę I. J. pateikti namo vidaus elektros tinklo schemą ir telefoninio tinklo išvedžiojimo schemą ir savo pageidaujamą elektros tinklo ir telefoninio kabelio atjungimo ir perkėlimo į naują pageidaujamą vietą schemą po namo atidalijimo, negali būti pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325−330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Danguolė MartinavičienėRimvida Zubernienė