- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-697-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00686-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) Nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas; 2) Pripažinti, kad 0,1895 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, šiltnamis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, teisiškai registruoti V. J. vardu, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė viešojo registro duomenimis 15 117 Eur, santuokos metu yra iš esmės pagerinti, todėl yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė ir traukiamas į santuokoje įgyto dalintino turto balansą; 3) Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) ½ dalį 0,1895 ha žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, teisiškai registruoti V. J. vardu, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė viešojo registro duomenimis 7 559 Eur; b) 8/16 dalis žemes sklypo, susidedančio iš 0,1600 ha, įgyto Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, V. J. vardu, viešajame registre neregistruoto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 86,00 Eur; c) 15/30 dalių žemės sklypo, susidedančio iš 0,3000 ha, įgyto Valstybines žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, V. J. vardu, viešajame registre neregistruoto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutine rinkos vertė 134 Eur; 4) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) ½ dalį 0,1895 ha žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, teisiškai registruoti V. J. vardu, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė viešojo registro duomenimis 7 559 Eur; b) 22/44 dalis žemes sklypo, susidedančio iš 0,4400 ha, įgyto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, V. J. vardu, viešajame registre neregistruoto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutine rinkos vertė 161 Eur; c) automobilį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą V. J. vardu, kurio vidutine rinkos vertė 800 Eur; 5) nustatyti, kad garažas, ūkinis pastatas, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turto pasidalijimo sutartimi Nr. 2852, registruoti V. J. vardu, santuokinėmis lėšomis nėra pagerinti ir yra asmeninė ieškovo nuosavybė.
2. 2024 m. gegužės 7 d. teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini) iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad atsakovas V. J. yra nesugyvenamo ir nenuspėjamo charakterio, naudojantis psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu, ji jo bijo. Pažymėjo, kad 2023 m. gruodžio 28 d. V. J. ją sumušė, dėl to Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas dar nėra užbaigtas ir byla dar nėra perduota į teismą. Jeigu atsakovui V. J. bus panaikinta kardomoji priemonė, nesibaigus skyrybų procesui, atsakovas sugrįš gyventi atgal į gyvenamąjį namą ir vėl jai kils realus pavojus nuo atsakovo fiziškai ir psichologiškai nukentėti, kaip nukentėjo eilę kartų praeityje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymą tenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, tai yra negyventi ir be ieškovės sutikimo nesilankyti name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
4. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, kad atsakovas galimai naudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu 2023 m. gruodžio 28 d. Teismo nuomone, konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovei realus pavojus nukentėti nuo atsakovo fiziškai ir psichologiškai, ieškovei gyvenant kartu su atsakovu viename name gali tik padidėti. Atsakovo atžvilgiu nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent – įpareigoti vieną sutuoktinį (ieškovą) gyventi nuosavybės teisių į namą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas anksčiau minėtais prioritetiniais vieno sutuoktinio asmeniniais neturtiniais apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje yra duomenų, jog atsakovas atsikėlė gyventi pas draugą, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini) (gretimame name), dėl to atsakovas gali gyventi ir lankytis jame, kol vyksta šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, kad su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutinka, jo nuomone laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas prieš penkis mėnesius, iki šiol ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, jog byla būtų perduota į teismą. Ieškovė gal būt iniciavo tyrimo pradėjimą tik dėl noro nutraukti santuoką ir taip užsitikrinti geresnę poziciją civilinėje byloje. Pažymėjo, kad joks procesinis sprendimas, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu, nepriimtas. Jokio smurto prieš ieškovę niekada nenaudojo, todėl tiki, kad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas.
5.2. Teismas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga turėjo gauti informaciją apie tai, kad atsakovo sveikatos būklė yra sudėtinga. Prie to prisidėjo ir labai abejingas ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu. Jis labai išgyveno ieškovės šmeižtą ir pradėtą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Galiausiai (duomenys neskelbtini) prarado sąmonę ir nuo laiko yra gydomas. Patyrė insultą, buvo atlikta širdies operacija, tik (duomenys neskelbtini) baigė reabilitacinį gydymą, šiuo metu dar yra nedarbingas, tvarkomi dokumentai neįgalumo nustatymui. Mano, kad negalėjimas patekti į savo namus, atsakovui sukelia daug emocijų ir pergyvenimų, tai tiesiogiai kenkia sveikatai, negali nusiraminti.
5.3. Atsakovas nėra agresyvus ir nenaudojo smurto. Po paskirtos kardomosios priemonės sunkiai pergyveno, pablogėjo sveikata, patyrė negalavimus širdies srityje, buvo operuotas, nukreiptas į reabilitaciją. Kito būsto neturi, todėl neturi kur gyventi, sveikatos būklė sudėtinga. Glaudžiasi pas kaimyną. Tik grįžęs iš reabilitacijos sužinojo apie procesus, apskundė jam paskirtą kardomąją priemonę, nes vien dėl savo sveikatos būklės niekaip negali kelti pavojaus ieškovei. Mano, kad ieškovė suklaidino teismą ir taip jam buvo paskirta nepagrįsta ir nelogiška kardomoji priemonė civilinėje byloje, kurioje kaip tik ir keliamas ginčas dėl turto, kurį jis paveldėjo, ieškovė taip bando turtą užvaldyti.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Jai buvo pranešta, jog ikiteisminis tyrimas baigtas, pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinimui ir nurodyta, kad byla su kaltinamuoju aktu bus perduota į teismą. Teigia, kad susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga įsitikino, jog apeliantas, neprisiimdamas atsakomybės už nusikalstamus savo veiksmus, meluodamas ir bandydamas išvengti atsakomybės, klaidina baudžiamąjį persekiojimą atliekančias institucijas ir teismą. Mano, kad apeliantas ne tik nesiekia jos atsiprašyti, bet atskirajame skunde nurodo jo išgalvotas melagingas aplinkybes, kaltindamas ieškovę nebūtais dalykais. Apeliantas nėra kritiškas savo veiksmų atžvilgiu ir ji žinodama koks agresyvus jis gali būti, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
6.2. Apeliantas fizinį smurtą (duomenys neskelbtini) naudojo ne pirmą kartą. Tai kartojosi, tik kitais atvejais nebūdavo taip sumušta, kad reikėtų medikų pagalbos. Ji yra pedagogė, dirba atsakingose pareigose, todėl jai buvo labai gėda kam nors pasipasakoti, kad jos atžvilgiu yra naudojamas fizinis smurtas. Visais kitais atvejais gydėsi pati ir tylėjo, niekam nesiguosdama ir nepranešdama apie sumušimus policijai.
6.3. Ieškovė neturi jokio tikslo užvaldyti apeliantui priklausantį turtą. Apeliantas paveldėjo seną namelį, kuris buvo kritinės būklės. Gyvendami santuokoje ir naudodami savo asmenines lėšas bei iš banko pasiskolintas lėšas, šalys apelianto paveldėtą namelį iš esmės rekonstravo. Tačiau iš atskirajame skunde nurodytų teiginių matyti, kad apeliantas mano priešingai, visiškai ignoruodamas ieškovės teisę į šio turto dalį. Ieškovė su ieškiniu prašo padalinti nekilnojamąjį turtą po ½ dalį, tačiau neprašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, su apeliantu gyventi viename name nebus galimybės, o pasidalijus turtą po ½ dalį, bus galima spręsti viso šio turto ar jo dalies realizavimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
8. Byloje kilo ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).
10. Atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2024 m. kovo 25 d. medicininių dokumentų išrašą/siuntimą bei 2024 m. balandžio 14 d. išrašą iš medicininių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformavus atsakovo apie šio prašymo nagrinėjimą, todėl akivaizdu, kad atsakovas neturėjo galimybės teikti įrodymus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo prašomi pridėti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, atsakovas jais remiasi savo atskirajame skunde, taip pat ieškovė teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, turėjo galimybę pasisakyti dėl naujai pateikto įrodymo, tačiau jo pridėjimui prie bylos neprieštaravo. Atsižvelgus į tai kas nustatyta, taip pat į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pridėti prie bylos naujai pateiktus įrodymus, todėl prašymas tenkinamas.
11. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2023 m. gruodžio 29 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė nenurodo aplinkybių, kodėl minėtas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau įvertinus tai, kad šis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla, ieškovė remiasi šia išvada kaip savo atsikirtimų į atskirąjį skundą pagrindu, šio įrodymo pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas specialisto išvadą prie bylos pridėti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę taikant laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kuomet nustatoma, kad kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, turi kitą nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą ar ją nuomojasi, jo finansinė padėtis leidžia tą daryti.
15. Akcentuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
16. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovas jos atžvilgiu naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovės teigimu, 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovas ją skaudžiai sumušė, todėl Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ieškovė pažymėjo, kad dėl sumušimo jai teko kreiptis į gydymo įstaigą ir teismo medicinos ekspertą, iki 2024 m. sausio 10 d. buvo nedarbinga. Atsakovas yra nesugyvenamo ir nenuspėjamo charakterio, naudojantis psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu, ji jo bijo. Mano, kad jeigu atsakovui bus panaikinta kardomoji priemonė, nesibaigus skyrybų procesui, atsakovas sugrįš gyventi atgal į gyvenamąjį namą ir vėl jai kils realus pavojus nuo atsakovo fiziškai ir psichologiškai nukentėti, kaip nukentėjo eilę kartų praeityje.
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis vertina, jog ieškovės nurodomas aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo, patvirtina Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, teismo nutartis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skirti įtariamajam (šioje byloje atsakovui) kardomąją priemonę iki 2024 m. birželio 28 d. – įpareigojimą gyventi skyrium laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 28 d. iki 2024 m. birželio 28 d. nuo nukentėjusiosios (šioje byloje ieškovės), įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini). Yra pagrindo manyti, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški ir nors šios nutarties priėmimo dieną byloje nėra objektyviai patvirtintas fizinio bei psichologinio smurto faktas, tačiau preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės asmeninės neturtinės teisės gali būti pažeistos.
18. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, jog byla būtų perduota į teismą. Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nenustatyta, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, ar, kad ikiteisminio tyrimo institucija nėra surinkusi pakankamai duomenų, jog ikiteisminis tyrimas negalėtų būtų užbaigtas surašant kaltinamąjį aktą. Tai, kad ikiteisminis tyrimas tebesitęsia, nei patvirtina, nei paneigia atskirajame skunde dėstomų argumentų, kad tyrimo metu nesurinka pakankamai duomenų atsakovą patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Be to, deklaratyviais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė galimai iniciavo tyrimo pradėjimą tik dėl noro nutraukti santuoką ir taip užsitikrinti geresnę poziciją civilinėje byloje. Tokie skundo argumentai laikytini atsakovo prielaidomis ir nėra pakankami skundžiamai nutarčiai panaikinti.
19. Atskiruoju skundu be kita ko apeliantas teigia, kad teismas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga turėjo gauti informaciją apie tai, kad atsakovo sveikatos būklė yra sudėtinga. Prie to prisidėjo ir labai abejingas ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu. Nurodo, kad labai išgyveno ieškovės šmeižtą ir pradėtą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, patyrė insultą, buvo atlikta širdies operacija, tik 2024 m. balandžio 14 d. baigė reabilitacinį gydymą. Mano, kad negalėjimas patekti į savo namus, atsakovui sukelia daug emocijų ir pergyvenimų, tai tiesiogiai kenkia sveikatai, negali nusiraminti. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais asmens teisių ribojimais, tačiau šiuo konkrečiu atveju prioritetas teiktinas siekiant išvengti galimų ieškovės teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirojo skundo argumentai, taip pat nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės nėra pakankami laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti. Byloje nustatyta, jog atsakovas turi kur gyventi, o duomenų, kad negalėjimas grįžti į savo gyvenamąją vietą iš esmės kenktų jo sveikatai į bylą nepateikta. Įvertinus tai kas nustatyta, daroma išvada, kad atsakovo teisės nėra nepagrįstai ribojamos, todėl atskirojo skundo argumentai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonėmis kenkiama jo sveikatai, atmestini kaip nepagrįsti.
20. Nors atsakovas įrodinėja, kad nėra agresyvus ir nenaudojo smurto prieš ieškovę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šioje bylos stadijoje tokių aplinkybių nėra galimybės nustatyti. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Šios nutarties 18-19 punktuose preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad yra pagrindas taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemonės, o atskirajame skunde dėstomi argumentai šių aplinkybių nekeičia. Akcentuotina, jog tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismas galės konstatuoti, ar atsakovas naudojo, ar nenaudojo fizinį bei psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi pritaikytos pagrįstai.
21. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Todėl atsižvelgiant į tai, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgęs į atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, į tai, kas išdėstyta, į šiuo metu byloje esančius bei šalių pateiktus papildomus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo įvertino visumą šiam klausimui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigė teismo padarytų išvadų. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, padarytomis išvadomis nėra tikslinga detaliau pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų nes įvertinus tai, kas išdėstyta, kaip minėta, jie neįtakoja teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.