Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

- P. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukta, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- P. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 60 MGL (BBND) (3000 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2. Vilnius miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu P. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukė, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. 2020-02-05 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau tekste ir prokuroras) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria P. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą vadovaujantis BK 37 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su minėtu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta P. M. bausme ir paskirti P. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

8. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

9.1. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2019 m. liepos 9 d. apie 00.07 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos B. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), pranešimas apie tai, kad buvo smurtas, sugyventinis konfliktuoja, muša pranešėją. Pranešėja paaiškino, kad jos sugyventinis P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dėl pinigų pradėjo smurtauti prieš pranešėją, delnu trenkė į veidą, užlaužė ranką, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, paskutinį mėnesį jis nuolatos smurtavo prieš pranešėją, tačiau į policiją ji nesikreipė. Pranešėja Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 46).

9.2. Iš 2019 m. liepos 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedais matyti, kad B. Č. parodė, jog 2019 m. liepos 9 d. apie 00.20 val. jos sugyventinis P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dėl pinigų pradėjo prieš ją smurtauti, delnu trenkė į veidą, užlaužė ranką ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, paskutinį mėnesį jis nuolatos smurtauja prieš ją, buvo sumušęs ją prieš dvi savaites. Pridėta fotonuotrauka, kurioje matoma kraujosruva ant merginos rankos (t.1, b. l. 7–13).

9.3. Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. liepos 9 d. 01.21 val. P. M. nustatytas 0,23 promilių neblaivumas (t.1, b. l. 44–45).

9.4. Iš 2019 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo-garso įrašas pavadinimu „VID_20190709_001637“, kurio trukmė 01.02 min., darytas policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paleidus įrašą yra girdimas policijos pareigūno ir moters – B. Č., balsas. B. Č. policijos pareigūnui pasakė, kad vaikinas gyvena čia su ja. Jis nemoka nuomos mokesčio, jis apvaginėja ją, išsuko rankas, mėlynių pilna. Į pareigūno klausimą, ar ranką išsuko dabar, ji atsakė, kad taip, mėlynės va tokios. Kartojo, kad jis mušasi ir parodė dešinės rankos žastą. Taip pat pridūrė, kad jeigu parodytų kojas, dar baisiau pasirodytų. Nukentėjusioji teigė, kad jis visaip mušasi, rankomis, kojomis. Pažymėjo, jog gyvena kaip „alfonsas“, ji moka nuomos mokestį, o jis „skolon“. Taip pat buvo apžiūrimas antras vaizdo-garso įrašas pavadinimu „VID_20190709_001920“, kurio trukmė 00.21 min., darytas policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurio matyti, kad paleidus įrašą yra girdimas policijos pareigūno ir moters – B. Č., balsas. B. Č. policijos pareigūnui ramiai paaiškino, kad jai trenkė į veidą ir išsuko ranką (parodė dešinės rankos nykštį). Ji taip pat pasakė, kad ta mėlynė atsirado prieš porą savaičių nuo mušimo (t.1, b. l. 24–26).

10. Pagal BK 38 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl tokios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

12. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Kasatorius teisingai nurodo, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Akivaizdu, jog P. M., suduodamas savo sugyventinei B. Č. smūgį ranka į kairį skruostą, dėl ko ji nukrito ir susitrenkė dešinės rankos nykštį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas žmogus, suvokė, jog tokio stiprumo smūgis suduotas į veidą sukels jai fizinį skausmą, ir to norėjo, t. y. veiką padarė tyčia.

13. Apylinkės teismas, atleisdamas P. M. nuo atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, savo sprendimą motyvavo tuo, jog nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas buvo nežymus, neilgalaikis, be liekamųjų reiškinių, jokių sumušimo žymių nebuvo, niekas nebuvo lūžę, greitosios medicinos pagalbos jai nereikėjo, pareigūnams nukentėjusioji parodė anksčiau atsiradusias kraujosruvas, bet ne tos dienos, kadangi šios ant jos kūno labai lengvai atsiranda, į medicinos įstaigas, Valstybinę teismo medicinos tarnybą ji nesikreipė, tačiau teismas nevertino, jog tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nebūtini lūžimai ar kiti liekamieji reiškiniai, tam pakanka nukentėjusiajai sukelti nežymų skausmą, kuris nebūtinai turi būti ilgalaikis. Taip pat apylinkės teismas nevertino, kad P. M., jau būdamas atleistas nuo atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat nevertino nukentėjusiosios parodymų, kad P. M. smurtą prieš ją vartojo ne kartą ir šis atvejis nebuvo atsitiktinis. Nukentėjusiosios B. Č. ikiteismininio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad P. M. iki aptariamo įvykio paskutinį mėnesį nuolatos smurtauja prieš ją, buvo sumušęs ją prieš dvi savaites.

14. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

15. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius gali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, nes nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015).

16. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, pripažindamas, kad P. M. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.), netinkamai taikė įstatymą bei nutolo ir nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir P. M. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmės skyrimo

17. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

18. Šiame kontekste pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

19. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

20. Parenkant nuteistajam P. M. bausmės rūšį bei jos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad yra dvi P. M. atsakomybę švelninančios aplinkybės – P. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) taip pat nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios B. Č. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nėra P. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra jauno amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje (t.1, b. l. 124–126), per vienerius metus šešis kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus transportui ir kelių ūkiui, kai kurios baudos sumokėtos (t.1, b. l. 127–136), neteistas (t.1, b. l. 137), taip pat į nukentėjusiosios poziciją, išsakytą apylinkės ir apeliacinės instancijos teismuose, kad ji pretenzijų dėl minėto įvykio P. M. neturi, turtinė žala jai nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, jam atleido, jie susitaikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant P. M. bausmę –laisvės apribojimą. Nustatant tokios bausmės trukmę, kolegija atsižvelgia į aukščiau paminėtas aplinkybes ir mano, kad ji skirtina savo trukme mažesnė, nei tokios bausmės vidurkis. Paskiriant laisvės apribojimą, P. M. skiriamas įpareigojimas pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apylinkės teismas, atleisdamas P. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo paskyręs jam baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bet kolegija, naikinant teismo sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, šios baudžiamojo poveikio priemonės neskiria, nes to nėra prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

21. Pagal BK 140 str. 2d. nuteistajam P. M. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrinama dalinio sudėjimo būdu su bausme, kuri jam paskirta pagal BK 259 str. 1 d., paskiriant laisvės apribojimą ir baudą.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį, kurioje P. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą vadovaujantis BK 37 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesius su įpareigojimu per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta bauda ir paskirti P. M. galutinę subendrintą bausmę: laisvės apribojimą 6 mėnesius, 40 MGL (2000 Eurų) dydžio baudą. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigoti P. M. dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.