Utenos apylinkės teismo sprendimas

žodiniame teismo posėdyje miršiu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. – P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

7. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

10. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

11. Iš kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų nustatyta, kad V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo 1998 m. lapkričio 30 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), našle tapo (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini), jos tėvai – M. G. ir V. G., (duomenys neskelbtini) susilaukė dar vienos dukters – V. Ž., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro 2025 m. balandžio 1 d. pažyma, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2025 m. gegužės mėnesio pažyma apie gimimą), pastarosios palikimą priėmė pareiškėja ((duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) liudijimas apie palikimo priėmimą), tuo tarpu dėl V. S. turto paveldėjimo byla nepradėta ((duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2025 m. kovo 31 d. raštas). V. S. ir V. Ž. nuosavybės teise nuo 1999 m. spalio 12 d. priklausė po ½ žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o nuo 1999 m. liepos 7 d. seserys kartu su kita seserimi – E. M., nuosavybės teise valdė atitinkamas dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, esančio (duomenys neskelbtini), po E. M. mirties nuosavybės teisė į jai priklausiusią nurodyto miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį perėjo suinteresuotam asmeniui V. M..

12. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti bylos duomenys, visapusiškai juos vertinant kartu su teismo posėdžio metu pareiškėjos ir liudytojų – J. G. ir S. G., pateiktais paaiškinimais patvirtina, kad seserys V. S. ir V. Ž. nuo 1998 m. iki V. S. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini). Nurodyta seserų gyvenamoji vieta yra netoli nuo joms nuosavybės teise priklausiusių žemės skypų, į kuriuos nuosavybės teisės seserims atkurtos 1999 m. Nors pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimais byloje nustatyta, kad V. S. ir V. Ž. sesuo – E. M., kuriai nuo 1999 m. taip pat buvo atkurta nuosavybės teisė į atitinkamą dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyveno netoli seserų, tačiau duomenų, kad pastaroji po sesers V. S. mirties būtų priėmusi ir (ar) valdžiusi kaip savo V. S. palikimą, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad E. M. palikėjas – suinteresuotas asmuo V. M., šios bylos nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai – nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, nedalyvavo teismo posėdyje, tuo tarpu byloje apklausti liudytojai, kurie yra pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. M. giminaičiai, pažinoję ir seseris V., V. bei E., nurodė, jog ginčų tarp seserų ir (ar) kitų šeimos narių dėl V. S. priklausiusio turto nebuvo, tame tarpe ir dėl to, kad po pastarosios mirties šį turtą priėmė ir valdė būtent V. Ž.. Teismo nuomone, į bylą pateikti įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina pareiškime nurodytą aplinkybę, kad po V. S. mirties V. Ž. priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per trijų mėnesių terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis)), t. y. prižiūrėjo kartu su seserimi nuosavybės teise valdytus žemės sklypus, juos šienaudama, ruošdama malkas iš bendro miško, tuo tarpu byloje nustatyta aplinkybė, kad seserys V. ir V. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, sudaro pagrindą išvadai, kad pastaroji po sesers V. mirties perėmė ir jai priklausiusius namų apyvokos daiktus (CPK 185 straipsnis).

13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos konstatuoti, kad V. Ž. po savo sesers – V. S., mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti, be to, pareiškėjos paaiškinimus patvirtina į bylą pateikti pirmiau paminėti duomenys bei byloje apklaustų liudytojų parodymai, suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nepateikti.

14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškimą patenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sesuo – V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas įgyvendinti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamoje byloje susidarė 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos, atsižvelgiant į tai, kad šis teisminis procesas inicijuotas siekiant jos interesų patenkinimo, tuo tarpu suinteresuoti asmenys pareiškimo patenkinimui neprieštaravo (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sesuo – V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai I. S. – P. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos I. S. – P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.