Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. (toliau – ir R. M.) 2019 m. liepos 13 d., apie 20.17 val., Panevėžio r., kelyje A-2, Vilnius - Panevėžys, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - keleivinį automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. 20.35 val. patikrinus R. M. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARFF-0061, metrologinės patikros Nr. 0973068, jam nustatytas 1.70 promilių girtumas, o 20.51 val. - 1.59 promilių girtumas.

3. R. M. visiškai pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui ir kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo R. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta:

5.4. Iš 2019 m. liepos 13 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019 m. liepos 13 d., 20.51 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių patrulių kuopos vyriausiasis patrulis N. K. nustatė R. M. neblaivumo požymius – iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai. Įvertinęs bendrą R. M. būklę nustatė, kad R. M. eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. R. M. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. Atlikus R. M. tikrinimą prietaisu „Alcotest“ 7510 Nr. ARFF-0061, metrologinės patikros Nr. 0973068, jam nustatytas 1.70 promilių, o 20.51 val. - 1.59 % promilių neblaivumas. Pirmojo tikrinimo metu – 20.35 val., rodmenys – 1,70 promilės, antrojo tikrinimo metu– 20.51 val., rodmenys – 1,59 promilės. R. M. su tikrinimo rezultatais sutiko, buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas– prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b. l. 17, 18);

5.5. Iš 2019 m. liepos 14 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo D. P. nutarimo matyti, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugoti į UAB „Tomadas“ aikštelę (b. l. 19, 20);

5.6. Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. VĮ "Regitra" informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio "Toyota Avensis", valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2006 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris kub. 1794 cm, TP klasė- keleivinis automobilis, valdytojas- savininkas (duomenys neskelbtini) (b. l. 32);

5.7. Iš VšĮ "Emprekis" pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2003- 2009 automobilio "Toyota Avensis", hečbekas, benzinas, variklio darbinis tūris 1794 kub. cm, kaina be PVM - 2586 Eur, su PVM - 3130 Eur (b. l. 33).

5.8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Kaltinamojo R. M., liudytojos R. K. (policijos pareigūnės) parodymai bei kiti byloje esantys duomenys partvirtina, kad R. M. 2019 m. liepos 13 d., apie 20.17 val., Panevėžio r., kelyje A-2, Vilnius - Panevėžys, vairavo kelių transporto priemonę – keleivinį automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Ingrėja“, kurios direktoriumi ir savininku yra R. M., būdamas neblaivus, 2019 m. liepos 13 d., 20.35 val. R. M. nustatytas 1.70 promilių girtumas, o 20.51 val. - 1.59 % promilių girtumas. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nėra jokio pagrindo abejoti alkoholio kiekio matuoklio, tikrinimo metu turėjusio galiojantį patikros sertifikatą, rodmenimis. Duomenų, kad kaltinamasis būtų nesutikęs su tikrinimų rezultatais, nėra.

7. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvina, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). R. M. padarė vieną baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (b. l. 97-99), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą, paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 101), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ingrėja“ direktoriumi (b. l. 96), psichiatro ar priklausomybių ligų kabinetų įskaitose neregistruotas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 77, 145-148), byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. 2019 m. lapkričio 20 d. teisme buvo gautas J. S. 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį teisme palaikė kaltinamasis. Teismo posėdyje apklausta J. S. patvirtino, kad yra R. M. uošvienė. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ji neteista, administracine tvarka bausta. J. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog su R. M. labai artimai bendrauja, jis labai ją gerbia, visuomet išklauso jos nuomonę, J. S. padeda prižiūrėti savo anūkus (dukros ir žento R. M. vaikus), todėl galvoja, kad tolesniam jo elgesiui turės teigiamos įtakos. Atsižvelgęs į paties kaltinamojo paaiškinimus dėl santykių su J. S., jos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus J. S. apibūdinančius duomenis (neteista, praeityje dirbo mokytoja, charakterizuojama teigiamai), teismas konstatuoja, kad J. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (sutuoktinės mama (uošvienė)) ir kitų aplinkybių (kaltinamasis visuomet atsižvelgia į jos nuomonę, pastabas, tarpusavio santykiai geri) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką R. M.

10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. S. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojos nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės (bedarbė, gaunamos pajamos yra nedidelės), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas vidurkį atitinkantis, t. y. 2 metų, laidavimo terminas.

11. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

12. BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 14 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

13. Dėl prokuroro prašymo taikyti turto (kaltinamojo vairuoto automobilio) konfiskavimą - teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas esmingai skiriasi. Nuteistajam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė turi būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas yra nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo paliktas galioti teismo nuosprendis, kuriuo turto konfiskavimas atleidimo pagal laidavimą atveju netaikytas. Tokios praktikos laikytasi ir Panevėžio apygardos teisme (žr., pvz., 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-350/2018).

14. Šiuo atveju nėra duomenų, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas. Teismas jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimą pripažino ir prokuroras. Tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad R. M. viruotas automobilis „Toyota Avensis“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne pačiam R. M., o UAB „Ingrėja“, UAB „Ingrėja“ direktoriaus pavaduotojo R. G. 2019 m. liepos 15 d. pateiktame prašyme dėl automobilio grąžinimo, nurodyta, kad automobilis „Toyota Avensis“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), yra reikalingas užtikrinti įmonės veiklą, vairuotojų pervežimui, sugedus vilkikams juo gabenamos detalės, automobilis labai reikalingas sklandžiam įmonės darbui. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė, todėl įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, automobilis, kuris Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. Č. 2019 m. liepos 18 d. nutarimu buvo grąžintas UAB „Ingrėja kartu su jo registracijos liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini), paliktini UAB „Ingrėja“.

15. Turto nekonfiskavimas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas, nusprendęs skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, sprendžia, jog šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminą.

16. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinos automobilio Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2019 m. liepos 18 d. (nutarimo grąžinti daiktus) (b. l. 25-31, 47-48).

17. Proceso išlaidomis pripažintinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (1,90 Eur) iš kaltinamojo priteistinos valstybei.

18. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80–90) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsnio 1 – 4 dalimis,

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos J. S. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

Išaiškinti R. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti uždarajai akcinei bendrovei „Ingrėja.

R. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

R. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš R. M. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui automobilio Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2019 m. liepos 18 d., nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0782 8723, esančią AB SEB banke.

Priteisti iš R. M. 1,90 Eur (eurą 80 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidos).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.