Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui V. G. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Nutraukė ieškovės K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 720, dėl atsakovo V. G. kaltės. Priteisė iš atsakovo V. G. ieškovei K. G. 5 000 Lt neturtinės žalos.Po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – ieškovei G., atsakovui – G.. Nustatė nepilnamečių vaikų T. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatė atsakovo V. G. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais T. G. ir V. G.: 1) Mokslo metų eigoje pasiimti atsakovui V. G. į savo gyvenamąją vietą T. G. ir V. G. kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio ryto 10 val. iki sekmadienio 18 val. vakaro, konkretų paėmimo laiką iš anksto suderinus su ieškove K. G., 2) Nepilnamečius vaikus T. G. ir V. G. Kalėdų ir Velykų atostogų metu pasiimti iš nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir su atsakovu V. G. praleidžiant kelias dienas iš eilės, paskutiniąją suderintą dieną T. ir V. parvežant į jų gyvenamąją vietą iki 18 val. Konkretų paėmimo grafiką prieš tai suderinti su ieškove K. G., 3) Nepilnamečius vaikus T. G. ir V. G. vasaros atostogų metu pasiimti pagal iš anksto suderintą grafiką su ieškove K. G.. Nepilnamečius vaikus paimti iš vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu praleidžiant 2 savaites iš eilės, vaikus pasiimant pirmadienį nuo 10 val. ir parvežant po 2 savaičių – sekmadienį į T. ir V. gyvenamąją vietą.Priteisė iš atsakovo V. G. nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-08-14) nepilnamečio sūnaus T. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. G.Priteisė iš atsakovo V. G. nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-08-14) nepilnametės dukters V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. G..Priteisė iš atsakovo V. G. išlaikymo sūnui T. G. įsiskolinimą sumoje 14 400 Lt. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. G..Priteisė iš atsakovo V. G. išlaikymo dukrai V. G. įsiskolinimą sumoje 14 400 Lt. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. G..Padalino santuokoje įgytą turtą – automobilį VW POLO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei K. G..Prievolę AB „Swedbank“ pagal periodinio mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino asmenine ieškovės K. G. prievole. Priteisė iš atsakovo V. G. valstybei 714 Lt žyminio mokesčio, 52 Lt pašto išlaidų. Išieškotojas VMI prie LR FM įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB ,,Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.Priteisė iš atsakovo V. G. valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą 1 499 Lt. Mokėti į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

santuoką tarp ieškovės K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 720, nutraukti dėl ieškovės K. G. kaltės;priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-08-14) nepilnamečių vaikų – sūnaus T. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir dukters V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;priteisti ieškovei santuokos metu įgytą, priešieškinyje nurodytą turtą;kitoje dalyje ieškovės K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Teismas pažeidė civilinės ir civilinio proceso teisės normas, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, nesivadovavo suformuota LAT praktika. Teismas nepagrįstai preziumavo atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenustatęs paties atsakovo neištikimybės fakto egzistavimo. Nepagrįstai rėmėsi tik tam tikromis frazėmis, jas vertino atsietai, o ne visų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste. Bendravimas su kitomis moterimis pats savaime nereiškia neištikimybės fakto (nėra objektyvių įrodymų). Ieškovės mamos ir tėvo parodymai vertintini kritiškai, nes jie galimai turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ieškovės naudai. Atsakovo kaltė nepreziumuotina dėl to, kad dar nenutraukęs santuokos su ieškove atsakovas gyveno su kita moterimi, kadangi santuoka faktiškai jau buvo iširusi būtent dėl ieškovės kaltės, šalys bendro ūkio nevedė, negyveno šeimyninio gyvenimo.Ieškovė tapo visiškai nešeimyniška, netvarkė buities, negamino valgio nei atsakovui, nei vaikams, nereagavo į atsakovo pastabas, šaipydavo ir provokuodavo vis dažnesnius konfliktus, atsakovo nuolat šalindavosi ir jį niekindavo, dažnai elgėsi agresyviai, šaukdavo, stumdydavosi ir mėtydavo daiktus. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas buvo pastūmėtas negyventi su ieškove. Ieškovė pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir turtinės paramos pareigas, kas vienareikšmiškai įrodo jos kaltę dėl santuokos iširimo. Santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės elgesio, ieškovė nepatyrė ir negalėjo patirti fizinio skausmo, didelių dvasinių išgyvenimų, pažeminimo ar streso, todėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimas iš atsakovo yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai, nenustatinėdamas vaikų poreikių dydžio, rėmėsi tik ieškovės pateiktomis vaikų poreikių lentelėmis, kuriose nurodytos sumos nepagrįstos. Teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir nepagrįstai atmetė argumentą, kad šiuo metu dėl sunkios savo finansinės padėties atsakovas gali teikti išlaikymą tik po 200 Lt kiekvienam vaikui. Atsakovo mėnesinės pajamos nestabilios ir sudaro pusę (ar net mažiau) MMA, atsakovas nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių neturi, visą kitą nekilnojamąjį turtą pasiėmė ieškovė. Teismas netyrė ir neįvertino aplinkybės, kad dedamos maksimalios pastangos ir aktyviai ieškoma geriau apmokamo darbo. Teismas neatsižvelgė į ieškovės teiginių apie jos darbo užmokesčio dydį ir šiuos teiginius turinčių pagrįsti įrodymų prieštaringumą. Ieškovė nurodo, kad gauna 567,51 Lt mėnesines pajamas, tačiau jos pateiktos darbo užmokesčio pažymos patvirtina, kad jos gaunamos pajamos yra apie 850 Lt per mėnesį (t. y. didesnės). Teismas nepagrįstai vertino, jog tai, kad šeima gyveno atsakovo mamai priklausančioje namų valdoje, nemokėjo komunalinių mokesčių, negali būti užskaitoma kaip atsakovo išlaikymo pareigos vykdymas, nes šios pareigos vykdymas turi grynai asmeninį pobūdį. Atsakovas parūpino savo nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą, ieškovė nemokėjo atsakovo mamai jokio nuomos ir komunalinių mokesčių už gyvenimą jos bute. Atsakovas mokėdamas už butą, kuriame gyveno ir ieškovė, sudarė galimybes ieškovei daugiau lėšų skirti kitiems vaikų poreikiams tenkinti ir juos išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuriai kategorijai priskirtinas atsakovo menamas įsiskolinimas, kadangi sprendimas priimtas visiškai šališkai, nepagrįstai ir prieštarauja CK 3.192 straipsnio 2 daliai. Bylos medžiagoje nėra įrodymų (taip pat sprendime nenurodyta), kokie buvo vaikų poreikiai laikotarpiu, už kurį teismas priteisė įsiskolinimą. Nėra įrodymų, kad ieškovė teikė vaikams išlaikymą po 1 800 Lt, kiekvienam vaikui po 900 Lt kiekvieną mėnesį. Tokių įrodymų ir negali būti, nes ieškovė gaudavo tik 567,51 Lt per mėnesį. Į bylą pateikti įrodymai, kad pagal savo pajamas ir galimybes atsakovas skyrė vaikams išlaikymą ir vykdė išlaikymo pareigą. Jokio santuokoje įgyto turto geruoju šalys nesidalino (ieškovė visus daiktus pasiėmė neinformavusi atsakovo). Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi vaikai, atsakovas neprašo priteisti ieškovės savavališkai pasiimto santuokoje įgyto turto ar kompensacijos, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgtina sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi šeimos iširimo priežastimi buvo atsakovo neištikimybė bei prieš ieškovę naudotas fizinis smurtas. Teismas teisingai vertino įrodymus, įrodymų paneigiančių atsakovo kaltę dėl neištikimybės arba įrodymų, jog ieškovė buvo jam neištikima, nėra. Nustačius atsakovo kaltę, teismas pagrįstai priteisė ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 500 Lt, teisingai taikė LAT suformuluotą praktiką, kurioje pabrėžiama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismas teisingai paskaičiavo priteistą išlaikymo įsiskolinimą, kadangi priteistas kiekvienam vaikui išlaikymas yra po 500 Lt, o atsakovas kiekvienam nepilnamečiui vaikui buvo teikęs po 100 Lt, tad susidaro 400 Lt skirtumas ir susidaro 14 400 Lt įsiskolinimas (400 Lt*36 mėn.).Kritiškai vertintina teismui pateikta Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos pažyma, kurioje yra nurodoma, kad V. G. tėvas, V. G., yra suteikęs 1 500 Lt paramos. Tiek priešieškinyje, tiek apeliaciniame skunde atsakovas pabrėžia savo sunkią materialinę padėtį, tačiau mokyklai paramą suteikti atsakovas galėjo ir turėjo piniginių lėšų, tuo tarpu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo teikti negali.Nesutiktina su atsakovo priešieškinyje ir apeliaciniame skunde sudarytu turto balansu, nes atsakovo nurodytos kainos nėra realios šiai dienai, jos yra ženkliai mažesnės. Apeliaciniame skunde dėl teismo padalinto turto ginčas nėra kilęs, kadangi atsakovas sutiko tiek su namų apyvokos daiktų, tiek su transporto priemonės padalijimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuoką.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad 2012 m. kovo 26 d. apeliantas yra nuteistas už grasinimą nužudyti ieškovę (pagal LR BK 145 str. 1 d.), t. y. nuteistas už tyčinį nusikaltimą, todėl vien ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Apeliantas šios aplinkybės neginčija, tačiau nesutinka, kad yra nustatyta kita preziumuotina aplinkybė dėl santuokos iširimo – neištikimybės faktas. Pažymėtina, kad teismai civiliniame procese, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1d.). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Kasacinio teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti apelianto neištikimybės faktą, nes byloje esantys įrodymai (ieškovės paaiškinimas, liudytojų B. M. L., Č. L., R. L. G. parodymai, apelianto paaiškinimai) leidžia daryti išvadą apie šio fakto buvimą.

Apelianto argumentas, jog liudytojų B. M. L., Č. L. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra ieškovės tėvai, laikytinas nepagrįstu. Šie parodymai vertintini visų byloje surinktų įrodymų visumoje, kaip matyti jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes pats apeliantas pripažino, jog bendravo su kitomis moterimis, apelianto mama liudytoja R. L. G. patvirtino, kad apeliantas turėjo kitą moterį (t. 2, b. l. 30), apeliantas gyvena su kita moterimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai rėmėsi šių liudytojų parodymais.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes ji pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir turtinė paramos pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šioms aplinkybėms (kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas) pagrįsti nepateikė įrodymų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad apelianto nurodomi tarp šalių kylantys nesutarimai, barniai, kurie paprastai kyla kiekvienoje šeimoje, ieškovės gyvenimo būdas (nepakankamai šeimyniška, žaidimas kompiuteriu ir pan.), nėra pakankamas pagrindas pripažinti dėl santuokos iširimo kalta ieškovę.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl apelianto kaltės ir pagrįstai priteisė 5 000 Lt neturtinę žalą.

Dėl nepilnamečiams vaikams po 500 Lt išlaikymo priteisimo.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistinu 500 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. ir V. dydžiu, nes jis neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Taip pat pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, t. y. būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Nustatyta, kad tėvų turtinė padėtis yra: ieškovės - dirbanti, darbo užmokestis yra apie 1 200 Lt, nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį VW POLO (pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini)), nuomojasi butą, turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, apelianto – dirbantis, darbo užmokestis apie 1000 Lt, buvo registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 76), nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodo, kad vaikų poreikiai yra: T, gim. (duomenys neskelbtini), - 1 231 Lt mėnesiui, V., gim. (duomenys neskelbtini), - 1 346 Lt (t. 1, b. l. 23-24).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodomi vaiko poreikiai nėra objektyviai įvertinti, aiškiai per dideli ir neatitinkantys tėvų turtinės padėties, nes tėvų gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis (1 200 Lt ir 1 000 Lt) nei nurodyti vaiko poreikiai. Toks vaiko poreikių nurodymas vertintinas tik kaip siekis iš apelianto prisiteisti kuo didesnį išlaikymą vaikams. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei proporcingumo principai reikalauja, kad nepilnamečiams vaikams būtų užtikrintas toks išlaikymo dydis, kokį jie gaudavo iki tėvams pradėjus gyventi atskirai, t. y. tėvų santuokai iširus, vaikų turtinė padėtis iš esmės neturi pasikeisti. Taigi, ieškovė turi siekti, kad su ja gyvenančių vaikų turtinė padėtis nepablogėtų (vaikai galėtų gyventi taip, kaip gyveno iki santuokos iširimo, t. y. gauti tokius pat dienpinigius, lankyti tokį pat būrelį ir pan.), tačiau neturi siekti, kad dėl santuokos iširimo vaikų turtinė padėtis nepagrįstai pagerėtų vieno iš tėvų sąskaita. Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad šalys, gyvendamos kartu, ne tik kad neskyrė savo nepilnamečiams vaikams po 1 231 Lt – 1 346 Lt kas mėnesį, bet neturėjo galimybės skirti ir po 1 000 Lt kas mėnesį. Kaip matyti, abiejų sutuoktinių turtinė padėtis nėra gera, leidžianti užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius (būtinas vaikui vystytis sąlygas). Taigi, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes susidaro situacija, kad apeliantas visą savo darbo užmokestį (1 000 Lt) turi skirti vaikų išlaikymui, dėl ko apeliantas negalėtų tenkinti gyvybiškai svarbių savo poreikių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, į apelianto jauną amžių, į tai, kad jis sveikas, turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą (-us), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo kiekvienam vaikui dydis sumažintinas iki 400 Lt. Apelianto prašymas priteisti išlaikymą po 200 Lt, laikytinas nepagrįstu, nes vaikų poreikiai neabejotinai yra didesni, o priteistino išlaikymo dydis (po 400 Lt) gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaikų poreikius.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Apeliantas nesutinka su priteistu įsiskolinimu, prašo ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmesti, nes jis iki ieškinio pareiškimo dienos rūpinosi, prižiūrėjo savo nepilnamečius vaikus ir teikė jiems išlaikymą.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Nustatyta, kad iki ieškinio pareiškimo dienos ieškovė kartu su apeliantu (nors apeliantas tam tikrą laiko trapą buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės) gyveno pas apelianto mamą, už gyvenamąjį plotą nemokėjo, už komunalinius mokesčius nemokėjo (mokėjo apelianto mama), vaikus padėjo išlaikyti tiek ieškovės tėvai, tiek apelianto mama, tiek apelianto sesuo (siuntė ir siunčia siuntinius iš Anglijos), vaikai gaudavo nemokamą maitinimą mokykloje. Apeliantas duodavo ieškovei po 100 Lt į savaitę (400 Lt mėnesiui) mokėjo po 100 Lt už V. mokslą mokamoje mokykloje, mokėjo už prailgintą grupę (t. 1, b. l. 45), veždavo vaikus į mokyklą, pirko vaikams drabužius, mokslo reikmenis (t. 2, b. l. 22), suteikė mokyklai 1 500 Lt paramą (t. 2, b. l. 63). Ieškovės darbo užmokestis buvo apie 850 Lt (t. 1, b. l. 17), apelianto apie 400 Lt (t. 1, b. l. 53).

Esant aukščiau nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 str.), todėl nepagrįstai priteisė iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys gyveno kartu (nors ir konfliktuodamos), kartu rūpinosi vaikais (jiems vaikais rūpintis padėjo artimieji), apeliantas duodavo ieškovei 400 Lt kas mėnesį, nors tik tiek uždirbdavo, apmokėdavo kitas vaikų išlaidas, teikė paramą mokyklai, todėl darytina išvada, kad apeliantas, iki ieškinio pateikimo teisme, vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų esantį apelianto įsiskolinimą vaikams (CPK 178 str.).

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), sumažinant nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt, o ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams vaikams dalyje, teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje priimtinas sprendimas - ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidos.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi apeliacinis skundas iš dalies yra patenkintas, iš apelianto valstybei priteistas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, mažintinas iki 431 Lt, o priteistos pašto išlaidos mažintinos iki 30 Lt. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų šalių reikalavimų apimtis (kiekį, dydį), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 50 proc., todėl iš apelianto valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina (CPK 99 str.): pirmosios instancijos teisme – 810 Lt (t.2, b. l. 21), apeliacinės instancijos teisme – 180 Lt (t. 2, b. l. 83), iš viso 990 Lt. Apeliantas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 400 Lt (t. 2, b. l. 3) už advokato teisines paslaugas, todėl iš ieškovės apeliantui priteistina 200 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. G. sumažinti iki 400 Lt (keturių šimtų litų).

Priteistą iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. G. sumažinti iki 400 Lt (keturių šimtų litų).

Panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje priteistas iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams T. G. ir V. G. ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteistą iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 431 Lt (keturių šimtų trisdešimt vieno lito), o pašto išlaidas - iki 30 Lt (trisdešimties litų).

Priteistas iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumažinti iki 990 Lt (devynių šimtų devyniasdešimt litų).

Priteisti iš ieškovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.