- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-2400-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10848-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- K. G.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14854-375/2012 pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
ieškovė K. G. pateikė teismui ieškinį prašydama teismo nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai neturtinę žalą, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, be kitų reikalavimų, ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. G. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. G. gim. (duomenys neskelbtini) po 600 litų per mėnesį mokamų periodinių išmokų iš atsakovo V. G. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo V. G. nepilnamečiams vaikams T. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 300 Lt nuo 2012-08-14 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-14854-375/2012 dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės. I. K. G. paskyrė T. G. ir V. G. priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodė, kad negali priteisti prašomos laikino išlaikymo sumos kiekvienam vaikui po 600 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad byla yra neišnagrinėta ir teismas neturi įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus. Teismo nuomone, kad minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma yra 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu atsakovas V. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-07 nutartį iš dalies panaikinti ir priteistą laikiną išlaikymą sumažinti iki 120 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, nes teismas, nagrinėdamas bylą, priėmė nutartį, neturėdamas įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas- tai yra atlyginimą, kurio dydis per mėnesį siekia apie 400 Lt, kadangi dirba puse etato. Teismas aiškindamas įstatymus, juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais LR CK 1.5 str. 4d. Atsakovas jokio kito turto, iš kurio gautų pajamas, neturi. Atsakovo nuomone, kol pagerės atsakovo materialinė padėtis, kiekvienam vaikui turėtų būti priteista po 120 Lt į mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė K. G., prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose puse etato, ir būtent už šį atsakovo atliekamą darbą, jo darbo užmokestis nesiekia net 400 Lt per mėnesį. Tačiau atsakovas nenurodė teismui, kad visą kitą laiką, atsakovas toje pačioje įmonėje nelegaliai dirba ir darbininku, lieja pamatus, o už šį pagrindinį darbą, atsakovo darbo užmokestis į mėnesį siekia kelis, o sezono metu ir daugiau, tūkstančių, tačiau šios pajamos, kaip ir pagrindinės atsakovo pareigos, yra nelegalios. Ieškovė dėl neįmanomų gyvenimo sąlygų su dviem nepilnamečiais vaikais buvo priversta išsikelti iš atsakovo motinos namų, kuriuose jai ir dviem vaikams buvo skirtas tik vienas kambarys, iš kurio atsakovas užkalė duris į kitas namo patalpas, ko pasėkoje ieškovė negalėjo patekti i virtuvę bei vonios kambarį. Ieškovė, tame pačiame gyvenamajame kambaryje, kuriame vaikai ruošė pamokas, bei miegojo, ant elektrines virykles buvo priversta gaminti maistą. Ieškovei buvo leista naudotis tik lauko tualetu. Kadangi ieškovė, taip pat neturi nekilnojamojo turto, kad patenkinti vaikų poreikį būstui, kuris turi užtikrinti kitas vaiko teises, t. y. teisę į sveiką ir saugią aplinką, teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą, teisę į mokslą, teisę į poilsį ir laisvalaikį, buvo priversta išsinuomoti butą, kurio nuoma kainuoja 350 Lt per mėnesį, taigi vaikams tenkanti dalis, tik už būsto nuomą yra apie 233 Lt, tuo tarpu atsakovas prašo, kad abiems vaikams mokamas materialinis išlaikymas būtų sumažintas iki 240 Lt per mėnesį, taigi ši suma patenkintų tik vaikų poreikį būstui, kai tuo tarpu visi kiti, net būtiniausi, vaikų poreikiai liktų nepatenkinti. Ieškovė iš savo gaunamo darbo užmokesčio, kuris šiuo metu yra apie 850 Lt per mėnesį, neišgali viena pasirūpinti visais, net būtiniausiais, vaikų poreikiais, ir dėl to priversta nuolatinės materialinės pagalbos kreiptis į savo tėvus. Taigi, atsakovas turi teikti vaikams tokį materialinį išlaikymą, kuris užtikrintų būtinas vaikams vystymosi sąlygas, nes atsakovui neteikiant materialinio išlaikymo, arba jį sumažinus, gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų teises ir teisėti interesai, teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat gali būti nepilnai patenkinti būtini jų poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant Civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių nuostatas. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją. Teismas pažymi, jog Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Byloje nustatyta, kad ieškovė K. G. pateikė teismui ieškinį prašydama teismo nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai neturtinę žalą, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, be kitų reikalavimų, ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. G. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. G. gim. . (duomenys neskelbtini) po 600 litų per mėnesį mokamų periodinių išmokų iš atsakovo V. G. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ( b.l. 1-8). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo V. G. nepilnamečiams vaikams T. G., (duomenys neskelbtini) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 300 Lt nuo 2012-08-14 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-14854-375/2012 dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės (b.l.42-43).
Atsakovas ginčija teismo nutartimi nustatytą laikinai teiktino materialinio išlaikymo dydį, teigdamas, kad vaikų poreikiams patenkinti skirtina mažesnė suma, nei kad nustatė teismas, o taip pat, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas- tai yra atlyginimą, todėl neįvertino jo sunkios turtinės padėties. Sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, kadangi civilinei bylai nesant išnagrinėtai nėra nustatyta ir žinoma ne tik kad tikroji atsakovo turtinė padėtis, bet taip pat ir šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Taigi atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje šios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.