Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo H. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) MGL, t. y. 1 500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio bauda.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo H. B. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas, pripažindamas H. B. kaltu padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistąjį H. B., liudytojus, ištyrė rašytinius byloje esančius įrodymus ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl H. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje nekilo ginčo, jog įvykio metu buvo rastas permatomas užspaudžiamas maišelis su viduje esančiais baltos spalvos milteliais. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateiktame permatomame užspaudžiamame maišelyje esančioje gelsvos spalvos birioje medžiagoje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,084 g (25,1 %). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nagrinėjamu atveju, minėtos medžiagos laikytinos nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Ginčo byloje dėl narkotinių medžiagų kiekio nekilo, tačiau nagrinėjamu atveju, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog šios narkotinės medžiagos priklausė H. B. bei tai, jog jis jas laikė savo turimoje piniginėje, o vėliau išmetė ant žemės.

12. Nors nuteistasis H. B. neigė laikęs narkotines medžiagas ir tai, jog sustabdžius policijos pareigūnams, šį maišelį su jame buvusiomis narkotinėmis medžiagomis išmetė ant žemės, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina H. B. kaltę padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o jo pateikta įvykių versija paneigiama byloje surinktais įrodymais.

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2024 m. liepos 26 d. apie 4.30 val., patruliuojant, policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio pastebėjo tris stovinčius asmenis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjo A. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog asmenys vengė kontakto su policija, atrodė, kad bando kažką paslėpti, dėl ko buvo nuspręsta minėtus asmenis patikrinti bei atlikti jų dalinę apžiūrą (1 t., b. l. 6). Šias aplinkybes policijos pareigūnai A. S. ir L. M. patvirtino ir apklausti liudytojais, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodant, jog pastebėti asmenys, pamatę policijos tarnybinį automobilį sutriko, nusisuko, todėl nusprendė sustoti bei patikrinti asmenis.

14. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog asmenų dalinės apžiūros metu prie H. B. kojų ant žemės rastas permatomas maišelis su viduje esančia baltos spalvos medžiaga, kaip vėliau nustatyta, narkotine medžiaga – kokainu. Šios aplinkybės, t. y., jog ant žemės rastas permatomas maišelis su narkotinėmis medžiagomis, nuteistasis neginčija, tačiau nesutinka, jog šios narkotinės medžiagos priklausė jam.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių neginčitinų duomenų, jog narkotines medžiagas ant žemės išmetė būtent H. B.. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog nagrinėjamu atveju išties ant maišelio nebuvo rasta nuteistojo H. B. DNR pėdsakų, tačiau tai jo kaltės neeliminuoja. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad rankų pėdsakai išryškėję ant objekto (permatomas užspaudžiamas maišelis), paimto 2024 m. liepos 26 d. apžiūros metu (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti netinka (1 t. b. l. 27–31). Nepaisant to, aukštesnysis teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, jog maišelį su narkotinėmis medžiagomis laikė bei jas išmetė ant žemės būtent H. B..

19. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų girdėti, jog pareigūnas A. S. pasitikslina policijos pareigūnės, ar ji matė, jog maišelis iškrito iš H. B., po ko L. M. patvirtina mačiusi. Nagrinėjamu atveju, svarbu atkreipti dėmesį, jog minėtas maišelis su narkotinėmis medžiagomis ant žemės buvo arčiausiai H. B., kuris atsirado būtent po to kai, H. B. muistėsi ir buvo ranką užkišęs už savo šortų. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog ant žemės rastas maišelis su narkotine medžiaga iškrito (buvo išmestas) būtent iš H. B., o ne iš kitų asmenų.

20. Apeliaciniame skunde pažymima, jog maišelis buvo rastas ant gatvės, kelkraštyje, kur mėtėsi ir daugiau šiukšlių, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrimas šaligatvis, o ne važiuojamoji kelio dalis. Iš 2024 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti asfaltuota kelio danga, šaligatvis, ant jo matomas metalinis atitvaras. Apžiūrėjus įvykio vietą objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui daugiau nerasta (1 t., b. l. 8–9). Nors apeliaciniame skunde akcentuojama tai, jog įvykio vietoje mėtėsi ir daugiau šiukšlių, kas leidžia abejoti, jog maišelis ant žemės atsirado būtent iškritęs iš H. B., tačiau sutikti su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Iš esmės nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė matęs, prieš atliekant asmenų dalinę apžiūrą kažkokių įtarimų keliančių daiktų ar šiukšlių. Iš byloje esančių fotonuotraukų iš įvykio vietos matyti, jog užfiksuotas šaligatvis bei kelio dalis, kur stovėjo policijos tarnybinis automobilis. Iš foto nuotraukų nėra matyti, jog ant šaligatvio ar kelio dalies būtų šiukšlių kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde. Be to, ir iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog prieš H. B. atsistojus šalia tarnybinio automobilio, ant gatvės važiuojamosios dalies, nėra jokių šiukšlių ar maišelių. Akivaizdu, jog maišelis su narkotinėmis medžiagomis ant žemės atsidūrė tik po to, kuomet H. B. bandė jas užsikišti už savo šortų vidinės dalies.

21. Tai, kad H. B. išties laikė narkotines medžiagas – kokainą, išvestinai patvirtina ir aplinkybė, jog nuteistojo H. B. šlapime rasta būtent šios narkotinės medžiagos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2024 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog H. B. šlapime rasta tetrachidrokanabinolio karboksirūgšties, kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaetileno, nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 % (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 54). Ir nors nuteistasis teigia, jog nežino kaip jo organizme atsirado minėtų narkotinių medžiagų bei tai, jog naktiniame klube jam šias medžiagas galėjo kažkas įmaišyti į gėrimus, aukštesniojo teismo vertinimu, tai jokio realaus pagrindo neturi, ir tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys.

22. Nuteistojo teigimu, būnant naktiniame klube tiek jis, tiek ir jo draugai pasijuto blogai, dėl ko P. M. paskambino savo mamai, jog atvažiuotų jų pasiimti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja apklausta J. M. išties patvirtino, jog paskambinęs sūnus P. M. paprašė atvažiuoti pasiimti, kadangi pasijuto blogai. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog atliekant asmenų dalinę apžiūrą, nei vienas iš asmenų neišsakė nusiskundimų, jog jaučiasi blogai, t. y. juos pykintų, svaigtų galva ar jaustų kitus neįprastus pojūčius. Pareigūnams nurodžius, jog asmenys bus pristatyti į klinikas pasitikrinti ar nėra apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, nei vienas iš asmenų nenurodė įtariantis, jog gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog tiek H. B., tiek ir kiti asmenys būtų kreipęsi į atitinkamas įstaigas dėl jų atžvilgiu tyčinio apsvaiginimo jiems būnant naktiniame klube. Juolab, jog tokių aplinkybių liudytojais apklausti J. A. ir P. M. nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindami, jog nežino iš kur jų šlapime atsirado narkotinės medžiagos (kokaino). Jokių aplinkybių, jog į jų gėrimus jiems būnant klube galėjo kiti asmenys įpilti narkotines medžiagas, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į įvykio laiką – 4.30 val., iš ko akivaizdu, kad tiek H. B., tiek ir kartu su juo buvę asmenys iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė prieš tai besilinksminę, išėjo jau beveik baigiantis jo darbo laikui, tai yra iki 5.00 val.

23. Be to, aptariamu atveju, svarbu įvertinti ir tai, jog H. B. šlapime rasta ne tik narkotinės medžiagos – kokaino, tačiau ir tetrachidrokanabinolio karboksirūgšties. Šios aplinkybės tik sustiprina abejones dėl nuteistojo pateiktos versijos, jog šlapime rastos narkotinės medžiagos jo organizme buvo rastos nepažįstamų asmenų įmaišant jam į gėrimus. Juolab, jog įprastai, kaip ir nurodė teismo medicinos ekspertas V. M., kanapės vartojamos jas rūkant, o ne įmaišant į alkoholinius gėrimus. Taigi, abejotina, jog H. B. būnant naktiniame klube, nepažįstami asmenys, jam nepastebint, į gėrimus būtų įmaišę net ne vienos narkotinės medžiagos rūšies. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo H. B. pateikta versija dėl narkotinių medžiagų atsiradimo jo organizme yra nelogiška, kurios nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai, aptartus įrodymus jungiant į nuoseklią loginę grandinę, darytina pagrįsta išvada, jog H. B. išties disponavo narkotinėmis medžiagomis jas prie savęs laikydamas įvykio metu bei vėliau jas išmetant ant žemės.

24. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog H. B. neva iki šio įvykio turėjo konfliktą su policijos pareigūnu A. S.. Nors nuteistasis nurodė, jog su pareigūnu A. S. buvo iš anksčiau pažįstami dėl turėtos konfliktinės situacijos dėl merginų, tačiau liudytoju apklaustas A. S., pirmosios instancijos teisme šias aplinkybes neigė, nurodydamas, jog su H. B. jokių konfliktinių situaciją nėra turėjęs. Iš byloje esančių vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, jog H. B. ir A. S. būtų išties pažįstami. Atliekant nuteistojo H. B. asmens dalinę apžiūrą, šių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis. A. S. pasiteiravus H. B., ar šis anksčiau yra turėjęs reikalų su policija, H. B. nurodė, jog nėra turėjęs bei paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Visgi, nei policijos pareigūnas A. S., nei H. B. sulaikymo metu nenurodė, jog vienas kitą pažįstą iš ankstesnių galimų konfliktinių situacijų, ar tai jog yra buvę susitikę anksčiau abiem vykdant tarnybines pareigas. Be to, pareigūnas A. S. kelis kartus nuteistąjį H. B. įspėjo, jog jis nekištų rankų į kišenes bei nebandytų priešintis, kadangi tokiu atveju bus panaudotos specialiosios priemonės. Tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jokio apsižodžiavimo H. B. ir policijos pareigūno, vaizdo įrašuose užfiksuota nėra. Liudytoju apklaustas A. S. parodė, jog kadangi buvo dviese su kolege, o asmenys buvo trys vyrai, todėl dėl saugumo nusprendė H. B. uždėti antrankius, kadangi manė, jog asmenys gali bandyti šalintis. Nuteistasis H. B. taip pat išsamiau savo tokios versijos nepagrindė ir nenurodė asmenų, kurie galėtų patvirtinti buvusį jo ir A. S. konfliktą, nekonkretizavo jo laiko, vietos, aplinkybių. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog minėtas įvykis būtų neatsitiktinis ir pareigūnai būtų specialiai atsidūrę nurodytoje vietoje ir laiku tik tam, kad kokiu nors būdu pakenkti H. B..

25. Vien tai, jog policijos pareigūnas išsakė išankstinę nuomonę, jog sulaikyti asmenys galimai su savimi turi bei yra vartoję narkotines medžiagas – kokainą, nesudaro pagrindo manyti, jog policijos pareigūnas A. S. turėjo sumanymą neteisingai apkalbėti H. B.. Šiame kontekste, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju iš esmės didesnę įrodomąją reikšmę turi ne pačio A. S., o pareigūnės L. M. parodymai, kuri nurodė mačiusi, jog H. B. bandė užkišti ranką už šortų, po ko ant žemės pastebėjo iškritusį maišelį su narkotinėmis medžiagomis ant žemės. Pastebėtina, jog liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S. paaiškino nematęs, jog maišelis su narkotinėmis medžiagomis iškrito būtent iš H. B., o šias aplinkybes nurodė mačiusi jo kolegė L. M..

26. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai A. S. ar L. M. būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį H. B.. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški ir sutampantys tarpusavyje bei juos patvirtina ir kita bylos rašytinė medžiaga. Todėl abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

27. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog H. B. maišelį su narkotinėmis medžiagomis – kokainu, laikė turimoje piniginėje. Skunde nurodoma, jog H. B. su savimi neturėjo jokios piniginės, o byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Šie apeliacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti, tačiau esminės reikšmės nei H. B. kaltės klausimui, nei jo veiksmų kvalifikavimui neturi.

28. Iš dalies sutinkant su šiais apeliacinio skundo argumentais pažymėtina, jog kaip ir nustatyta pirmosios instancijos teismo, byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog policijos pareigūnams išlipus iš tarnybinio automobilio bei nurodžius, jog bus atliekama asmenų dalinė apžiūra matyti, jog H. B. rankoje laiko daiktą panašų į piniginę ir telefoną. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuteistasis H. B. nurodė, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas rankoje daiktas yra ne piniginė, o kortelių dėklas. Be to, asmenis patalpinus į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, H. B. kartu su kitais asmenimis, turimą minėtą daiktą pateikė kaip piniginę. Visgi, aptariamu atveju, svarbu įvertinti, jog nors ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnė L. M., apklausta liudytoja nurodė, jog matė kaip H. B. iš savo rankoje turimos piniginės išsitraukė kažkokį daiktą, galimai maišelį su galimai narkotine medžiaga (kurią vėliau rado ant žemės) (1 t. b. l. 37–40), tačiau vaizdo įrašuose šios aplinkybės nėra užfiksuotos. Nepaisant to, jog pareigūnės teigimu, ji matė, kad nuteistasis iš turimos piniginės išsitraukė maišelį, tačiau H. B. neįspėjo bei nesulaikė nuo tolimesnių jo veiksmų. Kaltinime nurodyta piniginė, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūrėta ar paimta nebuvo. Akivaizdu, jog tai buvo paties H. B. nurodomas kortelių dėklas, kuris byloje be pagrindo įvardintas kaip piniginė.

29. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, byloje neįrodyta, jog H. B. išties su savimi turėjo piniginę, kurioje laikė maišelį su narkotinėmis medžiagomis – kokainu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog H. B. narkotines medžiagas – kokainą laikė savo turimoje piniginėje, šalintina nekeičiant nuosprendžio, kadangi kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pašalinus nereikšmingą faktinę aplinkybę, kuri nekeičia veikos kvalifikacijos ar teisinio vertinimo, toks sprendimas nelaikomas nuosprendžio keitimu esmine prasme, tačiau dėl aiškumo jis turi būti tinkamai įtvirtintas rezoliucinėje dalyje.

30. Visgi, net ir pašalinus aplinkybę dėl kaltinime nurodytos turėtos piniginės, jau anksčiau šioje nutartyje aptartais duomenimis nustatyta, jog maišelis su narkotinėmis medžiagomis – kokainu, išties priklausė H. B. ir būtent jis šį maišelį laikė prie savęs, po ko, prieš policijos pareigūnams atliekant asmens apžiūrą, numetė maišelį ant žemės. Taigi, konstatuojama, jog nuteistasis H. B. 2024 m. liepos 26 d. apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), laikė prie savęs maišelį, kuriame buvo narkotinės medžiagos kokainas, kurio masė 0,084 g (25,1 %), iki kol sustabdžius policijos pareigūnams jį išmetė ant žemės. Pašalinus aplinkybę, jog H. B. narkotines medžiagas laikė turimoje piniginėje, jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia ir jo kaltės neeliminuoja, kadangi byloje pagrįstai nustatyta, jog H. B. šias narkotines medžiagas išties laikė prie savęs, kas atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl bausmės

31. Apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas sutinkamai su kasacinio teismo praktika, apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

32. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas H. B. tiek bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. H. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad H. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs H. B. charakterizuojančius duomenis, sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti H. B. skirtina viena švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – bauda, jos dydį nustatant kiek didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas.

33. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir parinko tinkamą bausmės rūšį bei teisingai nustatė jos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veika, tiek ir jo asmenybei. H. B. skirti švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. B. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 2 d. nuosprendį:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad H. B. maišelį, kuriame buvo narkotinės medžiagos – kokainas, laikė savo turimoje piniginėje, nurodant, kad H. B. maišelį, kuriame buvo narkotinės medžiagos – kokainas, laikė prie savęs.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.