Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai įteikti atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo nepriimti sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-10-10 pirminis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė A. K. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9925604002 (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovei suteikė minėtoje Sutartyje nurodyto dydžio kreditą – 1000 Lt (289,62 Eur), atsakovė įsipareigojo minėtoje Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas Sutartyje numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Ieškovė nurodo, kad atsakovui netinkamai vykdant minėtą Sutartį, UAB „4finance“ ją 2014-05-25 nutraukė. UAB „4finance“ 2017-05-04 Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 pagrindu perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Sutartį.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolinga pradiniam kreditoriui 289,62 Eur suteikto kredito (b. l. 9, 18, 22). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškove, nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 289,62 Eur negrąžinto kredito priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutarties šalys sutarė dėl 91,06 procentų dydžio metinės palūkanų normos (b. l. 9). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, atsižvelgdama į pasikeitusį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p., vartojimo kredito palūkanų normą sumažina iki 75 procentų. Ieškovė prašo priteisti 1275,93 Eur palūkanas, nurodo, kad jas sudaro 75 proc. palūkanos, perleistos paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu bei už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2020-07-20. Taip pat prašo priteisti 75 procentų metines sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 289,62 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Pagrįsdama reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, ieškovė nurodo, kad minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Šalims neužkirstas kelias susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016) (b. l. 2, pastaba Nr. 2). Iš tokių ieškovės argumentų matyti, kad ieškovės prašomas priteisti palūkanas sudaro mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo ir kompensuojamosios palūkanos po sutarties nutraukimo.

Teismui nepateikta duomenų, kad atsakovė sumokėjo sutartimi nustatytas mokėjimo palūkanas, todėl kreditoriaus reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo 2014-05-25 pagrįstas ir tenkintinas. Kadangi ieškovė nurodė, jog prašo taikyti 75 procentų palūkanų dydį, todėl už laikotarpį nuo 2012-10-10 iki 2014-05-25 (592 dienos) ieškovei iš atsakovės priteistina 352,30 Eur mokėjimo palūkanų (289,62 Eur x 0.75 * 592 dienos / 365 dienos).

Vertinant ieškovės reikalavimų dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo pagrįstumą, pažymėtina, kad nors, kaip nurodo ieškovė, pagal bendras paskolos teisiniams santykiams taikomas taisykles šalys turi teisę susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), visgi nagrinėjamu atveju tarp sutarties šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, kuriems taikomos specifinės taisyklės ir padidinta vartotojo apsauga. Be kita ko, šiems santykiams taikoma Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Nagrinėjamu atveju tiek sutartyje numatytos 91,06 proc. palūkanos, tiek ieškovės prašomos priteisti 75 proc. metinės kompensacinės palūkanos ženkliai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį ir atitinkamai vartojimo kredito santykiuose negali būti taikomos.

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje priimta, kad jeigu netesybos viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; taip pat žr. 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą, Teismų praktika Nr. 52).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką, Vartojimo kredito sutarties Nr. 9925604002 bendrųjų sąlygų 7.1 punktas bei specialiosios sąlygos ta apimtimi, kuria šios nuostatos numato 91,06 proc. metines (kompensuojamąsias) palūkanas po sutarties nutraukimo, pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio. Atitinkamai atmetami kreditorės reikalavimai priteisti 923,63 Eur kompensuojamąsias palūkanas (1275,93 Eur – 352,30 Eur mokėjimo palūkanos) ir 75 procentų metines sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 289,62 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1-2 dalimis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 37 Eur žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (ieškinio suma – 1647,15 Eur, priteista 641,92 Eur, t. y. 38,97 proc.), todėl ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 14,42 Eur žyminio mokesčio (38,97 procento * 37 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) skolą, 352,30 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 30 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (641,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 14,42 Eur (keturiolika eurų 42 ct) žyminio mokesčio.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.