Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-04-08 · Civilinė byla Nr. e2A-106-1051/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-08
Bylos Nr.
e2A-106-1051/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03231-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Valiuškienė
Atsakovas
E. V.
Ieškovas
M. V.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-106-1051/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03231-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos :3.3.5.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui E. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, O. A. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. V. paramą po 400 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, paramą priteisiant nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki mokslo baigimo (duomenys neskelbtini) kolegijoje, t. y. iki 2027 m. birželio mėn. 30 d.

2. Nurodė, kad yra pilnametis, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje ir jam reikalinga tėvo parama. Mano, kad atsakovas turėtų mokėti paramą jo išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį iki mokslų pabaigos (2027 m. birželio mėn.). Atsakovas turi savo verslą, nekilnojamąjį turtą bei pajamų, todėl turi galimybę mokėti nurodytą sumą. Studijos yra mokamos, už mokslą reikia mokėti 2 640 Eur per metus. Taip pat reikalingos lėšos pragyvenimui (maistas, rūbai ir kt.). Gyvena su mama O. A., kuri viena išlaiko ieškovą ir dar nepilnametį brolį. Nurodė, kad dėl mokslo grafiko neįmanoma susirasti darbo. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad mama jam nupirko automobilį, pagamintą 2007 m., kurio vertė 1 000 Eur. Paaiškino, kad neišlaikė matematikos egzamino, tačiau tai jam nesutrukdė studijuoti kolegijoje ir jis yra pilnateisis studentas.

3. Atsakovas E. V. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neturi teikti paramos ieškovui – ieškovas nėra tikrasis profesinės ar aukštosios mokyklos studentas, ieškovui nėra būtina parama, o atsakovas paramos teikti neturi finansinių galimybių. Pažymėjo, kad ieškovas neišlaikė matematikos egzamino, todėl jis neturi teisinės galimybės mokytis nei pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, nei juo labiau studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Ieškovas kaip laisvasis klausytojas, neįgis jokio išsilavinimo, tik gaus pažymą apie išklausytus tam tikrus dėstomus dalykus. Ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, nes įsigijo automobilį. Atsakovas neturi finansinių galimybių teikti paramą ieškovui, nes kitai dukrai moka 350 Eur išlaikymą, turi nekilnojamojo turto, kurio įsigijimui yra paėmęs kreditą, moka pakankamai dideles kredito įmokas, gauna darbo užmokestį 900 Eur „į rankas“ per mėnesį, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, 2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 34 521 Eur nuostolių. Dėl paties ieškovo neatsakingo elgesio – nesimokymo mokykloje, pastarasis atsidūrė tokioje situacijoje, kai norėdamas studijuoti bent jau laisva forma, yra priverstas mokėti už studijas, todėl atsakovas yra įsitikinęs, kad neprivalo kompensuoti dėl ieškovo neatsakingo elgesio atsiradusias pasekmes. Triplike atsakovas iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo E. V. išlaikymą M. V. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovas M. V. mokysis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, t. y. iki 2027 m. birželio 30 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo E. V. 54 Eur žyminį mokestį valstybei, 192,71 Eur teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Priteisė iš ieškovo M. V. 925 Eur teisinės pagalbos išlaidas atsakovui E. V..

5. Teismas atsižvelgė, kad pagal ieškovo pateiktą su VšĮ „(duomenys neskelbtini) kolegija“ (toliau – ir Kolegija) 2024 m. liepos 23 d. sudarytą Laisvojo klausytojo studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laisvojo klausytojo studijų sutartis), sutartis yra sudaroma tik vieneriems metams, asmuo sudaręs minėtą sutartį, turi laisvojo klausytojo statusą bei gali laisvai rinktis studijų programą, laisvai rinktis studijuojamus atskirus dalykus, pasirinkti norimą išklausyti studijų dalyką, o ne privalomus pagal mokymo įstaigos nustatytą studijų programą dalykus, be to, klausytojui išduodama tik pažyma, o ne studijų baigimo diplomas, patvirtinantis aukštosios mokyklos nuolatinių studijų formos programos baigimą. Teismas įvertinę minėtas aplinkybes padarė išvadą, kad nepagrįsta laikyti, jog ieškovas sudaręs Laisvojo klausytojo sutartį, studijuoja aukštojoje mokykloje nuolatinėse studijose nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. bei atitinka asmens, kaip subjekto teisę, reikalauti priteisti paramą iš tėvų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš tėvų išlaikymo nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., kol Laisvojo klausytojo statusu pagal sudarytą sutartį klausėsi laisvai pasirenkamus studijuojamus dalykus Kolegijoje.

6. Teismas nesutiko su atsakovo vertinimu, jog ieškovui neišlaikius privalomo matematikos egzamino ieškovas negalėjo būti priimtas į aukštąją mokyklą bei su juo negalėjo būti sudaryta 2025 m. liepos 7 d. sutartis, kadangi minėta sutartis nėra nuginčyta ir ji yra galiojanti. Teismas atsakovo pateiktą į bylą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) vertino tik kaip informacinio pobūdžio ir pažymėjo, kad rašte pateikiama tik ministerijos nuomonė, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės akto aiškinimu ir teismams nėra privaloma, todėl šiuo raštu teismas nesivadovavo. Teismas įvertinęs, kad minėtoje sutartyje nurodyta, jog ieškovas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, Teisė ir teisėsaugos institucijos studijų programoje, 1 kurso nuolatinėse studijose, kurios tęsis iki 2027 m. birželio 30 d. ir pasibaigus studijoms bus studentui išduotas profesinio bakalauro diplomas, konstatavo, kad ieškovui studijuojant Kolegijoje pagal 2025 m. liepos 7 d. sutartį yra pagrindas laikyti, jog ieškovas studijuoja CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje vienoje iš nurodytų alternatyvių mokymosi įstaigų, t. y. aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, t. y. tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš atsakovo.

7. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo turtinę padėtį, į tai, kad mokantis dieniniame skyriuje didžiąją laiko dalį ieškovas privalo skirti mokymuisi, sprendė, kad ieškovo galimybės dirbti savarankiškai darbo dienomis ar susirasti geriau apmokamą darbą dėl studijų ribotos, ir ieškovui jo mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra / buvo reikalinga, todėl atsakovas turi pareigą tam tikra dalimi taip pat prisidėti prie pilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo jo mokymosi laikotarpiu.

8. Teismas įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, iš dalies sutiko su ieškovo nuomone, kad atsakovas turi pakankamai pajamų ir turto teikti jo prašomo dydžio išlaikymą. Pažymėjo, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia sunki ir komplikuota, tai patvirtina, jog ginče su savo vaiku teisminio proceso metu atsakovas naudojosi privataus advokato paslaugomis. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, jog turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, dėl ko atsakovui būtų ribotos galimybės susirasti geriau apmokamą darbą ar vykdyti sėkmingesnį ir pelningesnį verslą į bylą nepateikė, byloje nenurodė ir tai, kokių veiksmų atsakovas ėmėsi siekiant gauti didesnes pajamas, kad galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, padarė išvadą, kad atsakovas gali ir privalo teikti ieškovui paramą kol jis studijuoja.

9. Teismas atsižvelgęs, kad pagal teismų praktiką minimalus besimokančio asmens poreikių tenkinimas turėtų atitikti kaip orientacinį dydį minimalų darbo užmokestį šalyje, kuris yra apie 800 Eur per mėnesį, į tai, kad ieškovas gyvena ir studijuoja tame pačiame gimtajame mieste, kad atsakovo uždirba per mėnesį apie 500 Eur pajamų, jog likusią būtiniems poreikiams tenkinti sumą bei kas mėnesį mokėtiną už mokslą sumą sudaro apie 400 Eur, kurią turėtų pasidalinti ieškovo tėvai, sprendė, kad iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovui išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, t. y. iki 2027 m. birželio 30 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nėra visų būtinųjų sąlygų priteisti iš atsakovo paramą pilnamečiam vaikui. Teismas spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti ieškovui paramą, neteisingai įvertino atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai U. V. sumą – 145 Eur, priteistą 2014 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu. Teismas nevertino, kad atsižvelgiant į privalomą indeksaciją, dukrai mokamas išlaikymas siekia ne 145 Eur, o 350 Eur. Teigia, kad atėmus atsakovo kasmėnesinių įsipareigojimų dydį iš gaunamo darbo užmokesčio sumos, atsakovui, įvykdžius savo finansinius įsipareigojimus, pragyvenimui per mėnesį lieka 170–200 Eur, todėl atsakovas neturi galimybių išlaikyti pilnamečio sūnaus.

10.2. Mano, kad teismo argumentai, kad atsakovo galimybę teikti pilnamečiam sūnui paramą bei gerą turtinę padėtį patvirtina tai, kad civilinėje byloje naudojosi privataus advokato pagalba, bei tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų ribotos galimybės susirasti labiau apmokamą darbą ar vykdyti sėkmingesnį ir pelningesnį verslą, yra ne faktinio, o labiau vertinamojo pobūdžio. Pažymi, kad teisė į advokatą yra konstitucinė teisė, kuria naudojimasis negali būti teismo kvestionuojamas ir laikomas kaip pagrindžiantis šaliai nenaudingas aplinkybes, be to atsakovo patiriamos išlaidos už teisinę pagalbą atitinka Rekomendacijas ir dalį jų teismas priteisė. Atsakovas, nors ir būdamas sunkioje finansinėje situacijoje, turi teisę į savo turtinių interesų gynybą net ir skolindamasis pinigines lėšas, kurias gali tikėtis grąžinti laimėjus bylą.

10.3. Vertina, kad teismo nuomonė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų ribotos galimybės susirasti labiau apmokamą darbą ar vykdyti sėkmingesnį ir pelningesnį verslą, yra nepagrįsta. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra atsakovas, veiklą vykdo ilgiau nei vienuolika metų. Įmonės veikla ilgą laiką buvo pelninga, dėl ko atsakovas turėjo galimybę išlaikyti du nepilnamečius vaikus, gauti kreditą bei įsigyti būstą ir automobilį. Siekiant išplėsti įmonės veiklą, 2021 metais įmonė patyrė dideles investicines sąnaudas, tačiau dėl 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje įmonė susidūrė su finansinėmis problemomis. Atsakovas tikisi, kad pavyks išspręsti susidariusią situaciją, surandant kitą prekių tiekimo rinką. Pažymi, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki, jo gaunamos pajamos yra panašios kaip ir ieškovo, tačiau jis dar turi išlaikyti vieną nepilnametį vaiką.

10.4. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė ieškovo finansinių poreikių dydį bei nepagrįstai vertino, kad ieškovas neturi kitų galimybių pasirūpinti jam reikalingomis pragyvenimui lėšomis. Ieškovas neišlaikė valstybinio matematikos egzamino, dėl ko jis turi mokėti už mokslą(duomenys neskelbtini) kolegijoje. Ieškovas prisipažino, kad 2025 metų vasarą nemėgino išlaikyti matematikos valstybinio egzamino, kurio išlaikymas suteiktų galimybę ieškovui mokytis aukštojoje mokykloje už valstybės lėšas. Mano, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, piniginės sumos už mokslą Kolegijoje neturėtų būti priteisiamos iš atsakovo, nes dėl to, kad reikia mokėti už mokslą yra paties ieškovo kaltė. Teigia, kad iš sprendimo argumentacijos visumos darytina išvada, kad teismas neįskaičiavo mokymosi išlaidų į išlaikymo sumą (sprendimo 20 punktas). Atkreipia dėmesį, kad ieškovas gyvena pas trečiąjį asmenį, ieškovui gyvenamasis būstas bei komunaliniai mokesčiai nekainuoja, todėl jam pragyvenimui turėtų pakakti 500 Eur.

10.5. Pažymi, kad ieškovas pripažino, kad jis nuo 2025 m. liepos 1 d. savaitgaliais dirba, jo darbo užmokestis „į rankas“ yra 500 Eur. Ieškovo vardu yra įgyta transporto priemonė, jis kreditorinių įsipareigojimų neturi. Yra įsitikinęs, kad ieškovo finansinė situacija yra geresnė nei atsakovo. Akcentuoja, kad ieškovas, priteisus išlaikymą iš atsakovo, viso gaus 900 Eur pajamas (darbo užmokestis (500 Eur) ir abiejų tėvų išlaikymas (po 200 Eur), t. y. daugiau nei yra realūs ieškovo poreikiai.

10.6. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į valstybę ar (duomenys neskelbtini) kolegiją dėl paramos gavimo. Pažymi, kad iš pateikto ieškovo paskaitų grafiko akivaizdu, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas (Sprendimo 18, 21 punktai), ieškovas turi galimybes dirbti ir darbo dienomis, nes paskaitų tvarkaraštis nėra intensyvus. Mano, kad ieškovas neišnaudojo visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis pragyvenimui ir mokslams.

10.7. Pažymi, kad nors ieškovas ir yra sudaręs Studijų sutartį, tačiau teisinis reglamentavimas patvirtina tai, kad ieškovas neatitinka subjektiškumo sąlygos, o ieškovo ir Kolegijos sudaryta Studijų sutartis yra neteisėta, nes ieškovas nėra išlaikęs privalomo, siekiant studijuoti aukštojoje mokykloje, valstybinio matematikos egzamino. Tai patvirtina, atsakovo pateiktas į bylą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad ieškovo ir(duomenys neskelbtini) kolegijos sudaryta Studijų sutartis yra galimai neteisėta. Pabrėžia, kad teismas, akceptuodamas neteisėtai sudarytą Studijų sutartį, neįvykdė konstitucinio teisėtumo reikalavimo, neužtikrino, kad teisės normos būtų aiškinamos ir taikomos teisingai bei teisėtai. Yra įsitikinęs, kad teismas turėjo pripažinti šią sutartį neteisėta.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. V. prašo: Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-9822-1086/2025, palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, pasisakydamas apie apelianto galimybes ir turtinę padėtį, neišskyrė kaip pagrindinio argumento aplinkybės, kad apeliantas galėjo samdytis advokatą, todėl jo turtinė padėtis yra gera. Šį argumentą teismo buvo vertinamas kaip vienas iš elgesio požymių bendrai finansinės situacijos kontekste. Pabrėžia, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalį, kuri teigia, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikymui teikti, įrodyti šią aplinkybę pagrįstais įrodymais. Apeliantas yra įmonės akcininkas ir jis gali vienasmeniškai priiminėti sprendimus, tame tarpe ir dėl darbo užmokesčio dydžio sau nustatymo. Priešingai nei teigia apeliantas, iš viešai prieinamų šaltinių apie finansinius duomenis (viešai prieinamų duomenų, pvz.: https://rekvizitai.vz.lt/imone/astila/apyvarta/) matyti, kad apelianto įmonės bloga finansinė padėtis yra ilgalaikė ir pastovi ir, kad tokia bendrovės finansinė padėtis apeliantui galimai yra finansiškai naudinga.

11.2. Teigia, kad teismas išsamiai motyvavo ieškovo poreikio būtinybę. Akcentuoja, kad net vertinant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, pagrįsta įtraukti į išlaidų sumą išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams, gyvenamojo būsto paskolai dengti, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog pilnametis sūnus, gyvendamas pas mamą, iš esmės nepatiria sąnaudų būstui, komunaliniams mokesčiams ir pan.. Vertina, kad teismas sprendime pagrįstai ir objektyviai įvertino ieškovo sąnaudų dydį ir atlikęs išsamų bei objektyvų vertinimą, sumažino išlaikymo dydį iki 200 Eur sumos.

11.3. Pažymi, kad apeliantas nepagrindžia savo deklaratyvių teiginių, jog ieškovo finansinė padėtis yra netgi geresnė nei atsakovo. Priešingai, galima teigti, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki, jis deda maksimalias pastangas gauti pajamų, netgi mokydamasis, tačiau, gaunamų pajamų jam nepakanka užtikrinti savo būtinuosius poreikius.

11.4. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas skunde visai nevertina kito jo turimo turto, kuris yra pakankamai reikšmingas ir taip pat pagrindžia jo turtinę padėtį. Yra įsitikinęs, kad apeliantas valdo pakankamai geros vertės nekilnojamąjį turtą (namą), kuris, yra aukštesnės nei vidutinės klasės.

11.5. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovas turi galimybę dirbti daugiau laiko, nes, neva, paskaitų grafikas nėra itin įtemptas. Pažymi, kad mokslas neapima tik dalyvavimo paskaitose, studijuojantis asmuo privalo skirti ir savarankiško laiko mokytis, atlikti įvairias užduotis ir pan. Tai, kad ieškovas nevengia darbo ir nesiekia bet kokia kaina gauti išlaikymo iš tėvo, patvirtina aplinkybė, jog ieškovas darbą susirado savarankiškai, t. y. jis aktyviai ieškojo darbo ir, jeigu būtų galėjęs dirbti daugiau, tai būtų padaręs.

11.6. Nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovo sudaryta studijų sutartis yra neteisėta ir teismo turėjo būti pripažinta niekine ex officio. Pažymi, kad tokio reikalavimo apeliantas šioje byloje nereiškė, o teismas, šį klausimą, esant byloje surinktiems įrodymams, galėtų kelti ir nagrinėti tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų jį pareiškęs. Apelianto deklaratyvūs teiginiai skunde ir byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdžiai niekinio sandorio fakto tarp ieškovo ir kolegijos.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Užimtumo tarnybos 2025 m. gruodžio 2 d. pažymą Dėl asmens registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo, kurioje yra nurodomi laikotarpiai, kuriais ieškovas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje.

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Be to, proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad byloje dalyvaujantys asmenys būtų aktyvūs, reaguodami į byloje pareikštus reikalavimus, rinkdami įrodymus proceso pirmosios instancijos teisme metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus teismo sprendimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdama dėl ieškovo prašomų priimti įrodymų, pažymi, kad naujas įrodymas, kurį pateikė ieškovas, gautas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir jame pateikti duomenys, egzistavę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktą naują įrodymą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo E. V. ir trečiojo asmens O. A. sūnus. Ieškovas (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu. 2024 m. liepos 23 d. ieškovas su VšĮ „(duomenys neskelbtini) kolegija“ sudarė Laisvojo klausytojo studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laisvojo klausytojo studijų sutartis) vienerių metų laikotarpiui. 2025 m. liepos 7 d. ieškovas su VšĮ „(duomenys neskelbtini) kolegija“ sudarė Studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Studijų sutartis) dėl nuolatinių studijų pagal parengtą ir patvirtintą koleginių (profesinio bakalauro) studijų programą – Teisė ir teisėsaugos institucijos. Studijų mokestis už vieną semestrą – 1 320 Eur. Studijos tęsis iki 2027 m. birželio 30 d.

17. Ieškovui sulaukus pilnametystės ir pabaigus 2024 m. liepos mėnesį vidurinio ugdymo programą, atsakovas išlaikymo sūnui nebeteikia. Pagal ieškovo ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. liepos 1 d. sudarytą neterminuotą Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose bei numatyta suminė darbo laiko apskaita, vidutiniškai 20 val. per savaitę, darbdaviui įsipareigojant mokėti ieškovui valandinį darbo užmokestį 8,04 Eur prieš mokesčius (bruto).

Dėl ieškovo, kaip pilnamečio vaiko, siekiančio prisiteisti paramą, teisinio subjektyvumo

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš atsakovo. Apeliantas teigia, kad ieškovo ir(duomenys neskelbtini) kolegijos sudaryta Studijų sutartis yra neteisėta, nes ieškovas nėra išlaikęs privalomo, siekiant studijuoti aukštojoje mokykloje, valstybinio matematikos egzamino. Šią aplinkybę patvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštas, kuriame nurodoma, kad ieškovo ir(duomenys neskelbtini) kolegijos sudaryta Studijų sutartis yra galimai neteisėta. Mano, kad teismas ex officio turėjo pripažinti šią sutartį neteisėta.

19. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

20. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

21. Apeliantas teigia, kad ieškovas nėra tinkamas subjektas pilnamečio vaiko paramai gauti, nes ieškovas nėra išlaikęs privalomo valstybinio matematikos egzamino, todėl Kolegija negalėjo su ieškovu sudaryti Studijų sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Studijų sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto pateiktas į bylą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)yra tik informacinio pobūdžio ir, kaip nurodoma ir pačiame rašte, pateikiama tik ministerijos nuomonė, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės akto aiškinimu ir teismams nėra privaloma. Taigi, apeliantui nepateikus į bylą jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Studijų sutarties galiojimą, ar, kad būtų teisme nagrinėjama byla dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė Studijų sutartį galiojančia.

22. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra Studijų sutarties atitikimo teisės aktams vertinimas, todėl priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos peržengti ieškinio ribas ir ex officio spręsti dėl Studijų sutarties teisėtumo, jos sudarymo aplinkybių.

23. Iš Studijų sutarties nustatyta, kad ieškovas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. studijuoja(duomenys neskelbtini) kolegijoje, Teisė ir teisėsaugos institucijos studijų programoje, 1 kurso nuolatinėse studijose, kurios tęsis iki 2027 m. birželio 30 d. ir pasibaigus studijoms, ieškovui, vadovaujantis Studijų sutarties 2.6 punktu, išklausius ir įvykdžius pasirinktos studijų programos reikalavimus, sėkmingai apgynus baigiamąjį darbą, Kolegijos direktorės įsakymu bus studentui išduotas profesinio bakalauro diplomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui studijuojant Kolegijoje pagal Studijų sutartį, ieškovas mokosi vienoje iš CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių mokymosi įstaigų, t. y. aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija.

25. Apibendrinant pažymėtina, kad CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo nuostata neišskiria, pagal kokią studijų programą, koleginių studijų ar universitetinių studijų programas, asmuo privalo studijuoti aukštojoje mokykloje, o tik nurodo kaip sąlygą, jog asmuo turi studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, kurią nagrinėjamu atveju atitinka ieškovo studijuojama pasirinkta aukštojo mokslo studijų programa. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padaryta teismo išvada, kad ieškovas atitinka CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, t. y. pilnametis, studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnis negu 24 metų, todėl yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš savo tėvo (apelianto).

Dėl pilnamečiam vaikui materialinės paramos būtinumo

26. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovui būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 700,00 Eur suma poreikių patenkinimui, kad ieškovas per mėnesį užsidirba 500 Eur pajamų, stipendijos negauna, už studijas Kolegijoje per metus turi sumokėti 2 640 Eur, gyvena ir mokosi tame pačiame mieste, gyvena kartu su savo motina ir mažamečiu broliu, prisideda dalimi prie būsto išlaikymo mokesčių, bei įvertinęs tai, kad ieškovas mokydamasis dieniniame skyriuje didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, sprendė, kad ieškovo galimybės dirbti savarankiškai darbo dienomis ar susirasti geriau apmokamą darbą dėl studijų yra ribotos, ir ieškovui jo mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga, todėl atsakovas turi pareigą tam tikra dalimi taip pat prisidėti prie pilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo jo mokymosi laikotarpiu.

27. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovui parama nėra reikalinga, nes ieškovas gyvena pas trečiąjį asmenį ir jam gyvenamasis būstas bei komunaliniai mokesčiai nekainuoja, be to, tai, kad ieškovas turi mokėti už studijas yra jo kaltė, nes nėra išlaikęs valstybinio matematikos egzamino, ir nepasinaudoja galimybe gauti iš valstybės paramą studijų įmokoms sumokėti. Mano, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovo paskaitų tvarkaraštis nėra intensyvus ir jis turi galimybę dirbti darbo dienomis.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-366-687/2015).

29. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovas mokosi Kolegijoje dieninėse studijose, už studijas ieškovas per metus turi sumokėti 2 640 Eur įmoka, kas per mėnesį atitinka 220 Eur, būtinųjų poreikių patenkinimui ieškovui per mėnesį riekia ne mažiau 700 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovui gyvenančiam kartu su motina, nereikia mokėti jokių mokesčių už komunalinius patarnavimus. Byloje nustatyta, kad ieškovas gyvena bute kartu su motina ir nepilnamečiu broliu, ir ieškovas, priešingai nei teigia apeliantas, turi pareigą 1/3 dalimi prisidėti prie būstui tenkančių komunalinių mokesčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas prisideda dalimi prie būsto, kuriame gyvena, išlaikymo. Aplinkybė, kad ieškovui motina nupirko už 1 000 Eur automobilį, kuris autoįvykio metu buvo sugadintas ir šiuo metu nėra tinkamas naudoti, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovui nėra reikalingas išlaikymas, nes išlaidas už automobilio pirkimą patyrė ieškovo motina, o ne pats ieškovas.

30. Apeliantas nors ir teigia, kad ieškovui apskritai nereikalinga parama, tačiau nepateikė jokių argumentų dėl ieškovui reikalingos būtinųjų poreikių sumos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad besimokančiam jaunam žmogui reikalingos lėšos maistui, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, prisidėjimo prie gyvenamosios patalpos išlaikymo, susisiekimui viešuoju transportu ir kitoms nenumatytoms išlaidoms ir šios ieškovo nurodytos išlaidos yra adekvačios, todėl ieškovas neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos šių aplinkybių išsamiai aptarti.

31. Apeliantas teigia, kad ieškovas mokydamasis, turi galimybę dirbti ne tik savaitgalį, bet ir darbo dienomis, todėl nėra išnaudojęs visų galimybių pačiam pasirūpinti lėšomis būtinomis pragyvenimui ir mokslams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

32. Iš ieškovo į bylą pateikto paskaitų tvarkaraščio matyti, kad ieškovui pirmadienį paskaitos trunka nuo 8.20 val. iki 16.50 val., antradienį nuo 13.40 val. iki 18.30 val., trečiadienį nuo 13.40 val. iki 16.50 val., ketvirtadienį nuo 10 val. iki 15.10 val., penktadienis yra savarankiško darbo diena. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovo užimtumo paskaitose laiką, ieškovo nurodytą aplinkybę, jog dėl dėstytojų užimtumo dažnai yra keičiamas paskaitų laikas, bei tai, kad mokymasis kolegijoje apima ne tik paskaitų lankymą, bet savarankišką mokymąsi, įvairių su studijomis susijusių darbų atlikimą ir kt., nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas besimokydamas Kolegijoje turi galimybę dirbti darbo dienomis. Atsižvelgiant į ieškovo užimtumą paskaitose, į tai, kad ieškovas turi ne tik lankyti paskaitas, bet ir mokytis savarankiškai, bei įvertinus tai, kad ieškovas dirba savaitgaliais ir už darbą gauna per mėnesį 500 Eur pajamų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas pagal galimybes dirba ir gauna pajamų, tačiau gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad ieškovas galėtų sumokėti už mokslą ir patenkinti būtinuosius poreikius.

33. Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011), tačiau taip pat yra nurodęs, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovas nepasinaudojo valstybės teikiama parama studijų įmokai sumokėti bei pragyvenimo išlaidoms, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovui parama nėra reikalinga. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl priteistinos paramos dydžio, bet negali visiškai apriboti besimokinančiam dieniniame skyriuje pilnamečiam vaikui galimybę gauti iš tėvų paramą.

35. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Kolegijos 2025 m. vasario 6 d. pažymos, ieškovas yra charakterizuojamas kaip atsakingas, geranoriškai prisidedantis prie Kolegijoje organizuojamų renginių, aktyvus ir gerai besimokantis studentas.

36. Apibendrinant tai, kad išdėstyta šios nutarties 29–35 punktuose, apeliacinės instancijos teismas pritarai skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad ieškovui jo mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga, todėl apeliantas turi pareigą tam tikra dalimi prisidėti prie pilnamečio vaiko poreikių tenkinimo jo mokymosi laikotarpiu. Reikalavimas pilnamečiam besimokančiam vaikui imtis neproporcingų priemonių, kad užsitikrintų pragyvenimui reikalingų lėšų, nors tėvai turi realias galimybes suteikti vaikui būtiną paramą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Dėl tėvo galimybės teikti pilnamečiam vaikui materialinę paramą

37. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, jog turėtų sveikatos problemų ar kitų objektyvių priežasčių, dėl ko atsakovui būtų ribotos galimybės susirasti geriau apmokamą darbą ar vykdyti pelningesnį verslą ir gauti didesnes pajamas, kad galėtų prisidėti prie pilnamečio vaiko išlaikymo, padarė išvadą, kad atsakovas gali ir privalo teikti ieškovui paramą kol jis studijuoja.

38. Apeliantas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad jis neturi galimybės teikti pilnamečiam sūnui paramą, kadangi apeliantas gauna per mėnesį apie 900 Eur pajamų, jo valdoma įmonė veikia nuostolingai, be to jis moka nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą, kuris pritaikius indeksaciją per mėnesį siekia 350 Eur, taip pat moka 380 Eur paskolą, gautą nekilnojamajam turtui įsigyti, ir jam įvykdžius visus finansinius įsipareigojimus, pragyvenimui per mėnesį lieka 170–200 Eur suma, todėl jis neturi galimybių teikti pilnamečiam sūnui paramą.

39. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

40. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo mokamo nepilnametei dukrai sumą, nes vertino priteistą išlaikymo sumą (145 Eur), neatsižvelgdamas, kad indeksavus priteistą dukrai išlaikymo sumą, jis kas mėnesį moka 350 Eur išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad skundžiamu sprendimu buvo įvertinta, kad apeliantas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą moka nepilnametei dukrai priteistą 145 Eur išlaikymą. Tačiau apeliantas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu jis faktiškai nepilnametės dukters išlaikymui mokėjo kas mėnesį po 350 Eur (CPK 178 straipsnis). Nesat byloje jokių įrodymų, kad apeliantas nepilnametei dukrai moka didesnę išlaikymo sumą nei priteista minėtu teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto galimybes teikti besimokančiam pilnamečiui sūnui paramą, pagrįstai nustatė, kad apeliantas kas mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui moka 145 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad išlaikymo mokėjimas nepilnamečiam vaikui yra prioritetinė pareiga, tačiau vien ši aplinkybė nepašalina iš tėvo pareigos teikti reikalingą paramą besimokinančiam pilnamečiam vaikui.

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad aplinkybė, jog įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir vadovas jis yra, veikia nuostolingai, sudaro pagrindą vertinti, jog apeliantas neturi galimybės teikti ieškovui paramą. Kaip pagrįstai nustatė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, apeliantas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jo galimybę susirasti kitą ar papildomą darbą ir daugiau užsidirbti. Vien tai, kad apelianto valdoma įmonė veikia nepelningai, niekaip neatleidžia apelianto nuo pareigos teikti besimokančiam pilnamečiam sūnui paramą. Įmonės nuostolinga veikla būtų reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir pan., tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, sprendžiant dėl apelianto, kaip fizinio asmens, pareigos teikti besimokančiam pilnamečiam sūnui išlaikymą.

42. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad apeliantas byloje naudojosi mokamomis advokato paslaugomis, padarė neteisingą išvadą apie jo gerą turtinę padėtį.

43. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto turtinės padėties, įvertino byloje esančius duomenis, t. y., jog apeliantas nepilnametei dukrai moka Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu priteistą 145 Eur išlaikymą; jam nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); už nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovas moka 380 Eur kredito įmoką (viso kredito suma per mėnesį 760 Eur kartu su sutuoktine) (duomenys neskelbtini) bankui pagal 2016 m. gegužės 9 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); apeliantas gauna nuo 900 Eur iki 935,48 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius; jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2016; apeliantui priklauso 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tačiau įmonė veikia nuostolingai ir, kaip matyti iš Pelno (nuostolių) ataskaitos, 2023 m. patyrė 34 521 Eur nuostolių. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl apelianto turtinės padėties, įvertinęs byloje esančius objektyvius duomenis apie apelianto turimą turtą ir įsipareigojimus, o ne vien aplinkybę, jog apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pasinaudojo mokamomis advokato paslaugomis. Sutiktina su apeliantu, kad jis turi procesinę teisę būti atstovaujamam advokato ir apelianto pasirinkimas pasinaudoti apmokamomis advokato paslaugomis nepatvirtina nei blogos, nei geros jo materialinės padėties, ir yra tik viena iš aplinkybių įrodanti, kad apeliantas turi galimybę susimokėti už advokato suteiktas paslaugas.

44. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog ieškovo turtinė padėtis geresnė nei jo, yra pagrįsta paties apelianto subjektyvia nuomone, neįvertinant, kad ieškovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, bei neatsižvelgiant į apelianto turimo nekilnojamojo turto vertę.

45. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturėtų realios galimybės teikti besimokančiam pilnamečiam sūnui paramą ir, kad teikiant pilnamečiam vaikui paramą iš esmės pablogės apelianto turtinė padėtis.

Dėl materialinės paramos dydžio

46. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad pagal teismų praktiką minimalus besimokančio asmens poreikių tenkinimas turėtų atitikti kaip orientacinį dydį minimalų darbo užmokestį šalyje, kuris yra apie 800 Eur per mėnesį, kad ieškovas gyvena ir studijuoja tame pačiame mieste, užsidirba per mėnesį 500 Eur pajamų, tai, kad likusi būtiniems poreikiams tenkinti suma bei kas mėnesį mokėtina už mokslą sumą sudaro apie 400 Eur, kurią turėtų pasidalinti ieškovo tėvai, sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovui paramą po 200 Eur kas mėnesį.

47. Apeliantas skunde apskritai nesutinka su priteista parama pilnamečiam sūnui ir nenurodo jokių argumentų, kokia paramos suma būtų jo vertinimu pakankama ieškovo poreikių patenkinimui, tik nurodė, kad yra per didelė, daugiau nei reikalinga realiam ieškovo poreikių patenkinimui.

48. Iš bylos duomenų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad per mėnesį ieškovui reikia 220 Eur sumokėti įmokai už studijas Kolegijoje, 700 Eur išlaidų būtinųjų poreikių patenkinimui, taigi, iš viso ieškovo poreikis per mėnesį yra 920 Eur. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas dalį savo poreikių patenkina pats, užsidirbdamas 500 Eur per mėnesį, o kitą dalį lėšų, reikalingų būtinųjų poreikių patenkinimui, kuri sudaro 400 Eur, turi pasidalinti ieškovo tėvai, t. y. apeliantas ir trečiasis asmuo. Skundžiamu sprendimu nustačius, kad apeliantas gali teikti ieškovui 200 Eur dydžio paramą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovo paties užsidirbamų lėšų (500 Eur) ir gaunamos finansinės paramos tiek iš apelianto (tėvo), tiek iš trečiojo asmens (motinos) bendra suma (400 Eur), atitinka nustatytą ieškovo realų būtinųjų poreikių patenkinimo dydį.

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas gali teikti ieškovui paramą (išlaikymą) po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas tęs mokslus aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnis nei 24 metų, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose.

50. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

53. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

54. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau nors ir ieškovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato paslaugas, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kad tokios išlaidos buvo patirtos, todėl dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nespręstina.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irma Valiuškienė