- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- e2-9656-1157/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05218-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- A. Z., N. E.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovams A. Z. (A. Z.) ir N. E. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. Z. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovams A. Z. ir N. E., prašydama nustatyti, kad: 1) atsakovas A. Z. nėra vaikų – G. Z., E. Z., D. Z., tėvas, o vaikai – G. Z., E. Z., D. Z., nėra A. Z., vaikai; 2) atsakovas N. E., yra vaikų – G. Z., E. Z., D. Z. tėvas, o G. Z., E. Z., D. Z. yra N. E., vaikai; 3) pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą, nurodant, kad vaikų – G. Z., E. Z., D. Z., tėvas yra N. E.; 4) iš atsakovų priteisti išlaidas valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp V. Z. ir A. Z., kuri buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 2013 m. balandžio mėnesį ieškovė, dėl A. Z. (duomenys neskelbtini) nutraukė su juo visus ryšius ir nuo minėtos datos nebegyvena su A. Z. santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio. Nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, ieškovė, nenutraukusi santuokos, pradėjo faktinį santuokinį gyvenimą su N. E., su kuriuo gyvena iki šiol. Jiems gyvenant kartu kaip šeimai ir artimai bendraujant, abu susilaukė trijų vaikų – G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), D. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėti vaikai gimė santuokoje, todėl vaikų gimimo įrašuose, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.140 straipsnio 1 dalimi yra nurodyta, kad jų tėvas yra A. Z., nors biologinis vaikų tėvas yra N. E.. Atsižvelgiant į minėtą, ieškovė siekia nuginčyti A. Z. tėvystę minėtų vaikų atžvilgiu, kad vėliau galėtų tinkamai nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir galėtų sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
3. Ieškovė pažymėjo, kad pastojimo metu ji gyveno faktinį santuokinį gyvenimą su N. E., o su A. Z. nuo 2013 m. balandžio buvo nutraukusi visus ryšius ir jokių kontaktų nebeturėjo, todėl su A. Z. negalėjo susilaukti vaikų su ieškove. Visi minėti vaikai nepažįsta A. Z., tuo tarpu N. E. laiko savo tėvu. Pažymėtina, kad N. E. rūpinasi minėtais vaikais nuo pat jų gimimo, kartu su jais gyvena, juos išlaiko, prižiūri, auklėja ir pripažįsta kaip savo vaikus bei sutinka suteikti jiems savo pavardę.
4. Ieškovė nurodė, kad nuginčijus A. Z. tėvystę vaikų G. Z., E. Z., D. Z., atžvilgiu, atsiranda galimybė nustatyti N. E. tėvystę minėtų vaikų atžvilgiu.
5. Ieškovė pažymėjo, jog nuginčyti tėvystę reiškia paneigti atsakovo A. Z. ir minėtų vaikų kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.
6. Atsakovas A. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Atsakovas N. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeimoje galimų vaiko teisių pažeidimų iki šiol nenustatyta. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, turėtų būti sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas, nes G. Z., E. Z. ir D. Z. turi teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą.
Šalies argumentai
9. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Patikslino, jog su atsakovu N. E. gyvena nuo 2013 m. gruodžio 25 d., o su A. Z. negyvena nuo 2013 m.
10. Atsakovas A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškiniu. Atsakovas nurodė, kad nuo 2013 m. negyvena su ieškove. Nurodė, jog vaikai yra ne jo, jų neišlaiko, nepažįsta ir nebendrauja. Atsakovo teigimu, jis buvo išvažiavęs į Šilutę, o 2014 m. atvažiavęs jau matė atsakovą N. E..
Atsiliepimas
11. Atsakovas N. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove gyvena kartu 10 metų. Nurodė, jog visi 3 vaikai yra jo, jį pažįsta kaip tėvą. Nurodė, kad bendrauja nepertraukiamai, gyvena nepertraukiamai su ieškove.
12. Liudytoju apklaustas R. Z. nurodė, jog yra ieškovės sūnus. Pasak liudytojo, mama su tėvu seniai negyvena kartu. Pasakojo, kad grįžęs iš mokyklos pamatė N. E.. (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad mama laukiasi, buvo šokiruoti. Nurodė, jog santykių pradžioje bendraudavo, atvažiuodavo per šventes, po 0,5-1 metų apsigyveno kartu ir nuo to laiko ieškovė ir atsakovas N. E. gyvena kartu, išsiskyrę nebuvo.
13. Tarnybos atstovė Jolanta Vasiukevič teismo posėdžio metu nurodė, jog inicijuotas atvejo vadybos procesas, nes G. Z. ir E. Z. nustatytas neįgalumas. Nurodė, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Atstovė nurodė, kad tėvystės nuginčijimas ir nustatymas atitinka vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Ieškinys tenkinamas visiškai.
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta.<...>. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Abu atsakovai ieškinį pripažino visiškai. CPK 268 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, jog visiškai sutinka su ieškovės reikalavimais, todėl teismas surašo sutrumpintus motyvus.
16. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma CK 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).
17. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
19. Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis ir nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaikų G. Z., E. Z. ir D. Z. biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
20. Iš į bylą pateiktų gimimo įrašų bei gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovei gimė trys vaikai – G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvu nurodytas A. Z..
21. Remiantis byloje pateiktais rašytiniai įrodymais, matyti, jog ieškovė bei atsakovas A. Z. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuoka iki šiol nenutraukta. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei remiantis CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, vaikų G. Z., E. Z. ir D. Z. gimimo įrašuose tėvu nurodytas atsakovas A. Z..
22. Kita vertus, tiek iš ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu A. Z. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Atsakovai A. Z. ir N. E. teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimais, t. y. A. Z. patikslino, kad su ieškove negyvena nuo 2013 metų, vaikų nepažįsta, tuo tarpu N. E. nurodė, kad su ieškove kartu gyvena 10 metų, pripažino, jog vaikai – G. Z., E. Z. ir D. Z., yra atsakovo N. E. vaikai.
23. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y. šalys pripažįsta, kad A. Z. nėra biologinis G. Z., E. Z. ir D. Z. tėvas, o N. E. yra biologinis G. Z., E. Z. ir D. Z., taigi teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus posėdžio metu, sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad A. Z. nėra vaikų G. Z., E. Z. ir D. Z. biologinis tėvas, o N. E. yra biologinis G. Z., E. Z. ir D. Z. tėvas, todėl ieškovės reikalavimai dėl G. Z., E. Z. ir D. Z. tėvystės A. Z. nuginčijimo ir atsakovo N. E. tėvystės nustatymo G. Z., E. Z. ir D. Z. atžvilgiu tenkinami.
24. Atsižvelgiant į išdėstytą, naikintini (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą A. Z., įrašant vaikų tėvu N. E..
25. Teismas pažymi, kad savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių bei turtinių teisių ir pareigų.
26. Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
29. Patenkinus reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo, iš atsakovų į valstybės biudžetą turėtų būti priteista 220 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
31. Ieškovei 2023 m. kovo 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-02694 yra teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis į bylą pateikta 2023 m. birželio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-10722, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 216,67 Eur (2023 m. birželio 16 d. DOK-98662).
32. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo. Nors ieškinys buvo patenkintas pilnai, plačiąja prasme byloje priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip palankus ieškovei, o priešingas atsakovui (2018 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-603-881/2018). Pabrėžtina, kad atsakovas A. Z. vaiko tėvu buvo įrašytas ne dėl jo paties veiksmų, o įstatymo prezumpcijos pagrindu, numatančios, jog santuokoje gimusio vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis.
33. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo iš esmės dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nebuvo, atsakovas N. E. visiškai pripažino savo tėvystę vaikų G. Z., E. Z. ir D. Z. atžvilgiu. Tačiau prieš nustatant tėvystę, turėjo būti nuginčyta dabartinė vaiko tėvystė, kuri nurodyta dabartiniuose vaikų gimimo įrašuose bei gimimo liudijime, t. y. atsakovo A. Z. tėvystė. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Taigi ginčijant tėvystę kartu turėtų būti reiškiamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. CK 3.149 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, yra imperatyvi. Tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus. Nei kitos CK normos, nei Mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka. Mediacija dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujantis Mediacijos įstatymu yra negalima (2021 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-749-273/2021). Be to, CPK nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimų išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi, teismas byloje priima sprendimą (CPK 394 – 399 straipsniai). Atsižvelgiant į bylos pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) bei nepriteisti iš atsakovų A. Z. ir N. E. valstybės naudai byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas A. Z. (A. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečių vaikų G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. Z. (A. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) vaikai.
Nustatyti, kad N. E., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaikų G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) yra N. E., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikai.
Šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaikų gimimo įrašus ir gimimo liudijimą: panaikinti duomenis apie tėvą A. Z. (A. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), ir įrašyti duomenis apie G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvą N. E., a. k. (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.