Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

5. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

6. Taigi, kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

7. Iš pareiškime ir jo prieduose pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas po mamos mirties kreipėsi į Lietuvos Respublikos Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitį dėl mamos palikimo priėmimo, kuris patvirtino, kad R. V. iki mirties gyveno Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kaime, po jos mirties šiose pastatuose gyveno ir tebegyvena R. V., (duomenys neskelbtini), kuris palikimą priėmė ir valdo (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, pagal Šilalės rajono notarių biuro išaiškinimą, šiuo metu (duomenys neskelbtini) viršaičio išduotas pažymėjimas nebeturi teisinės reikšmės. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, jog po mamos mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjui reikalinga, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą ir galėtų imtis veiksmų namui ir ūkiniams pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), Šilalės r. sav., teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti.

8. Taip pat iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V. R. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), esančius Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pateikė Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažymą). VĮ Registrų centras pareiškėjo prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, pageidaujantis Nekilojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, teritoriniam registratoriui su prašymu įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, nurodytus minėto įstatymo 22 straipsnyje. Nurodė, jog minėtame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad dokumentai, kurių pagrindu tvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti registravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys, pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Be to, pažymėjo, kad prie pareiškėjo prašymo pateiktoje Klaipėdos regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) pažymoje esamų dokumentų (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomajame komitete užregistruotoje (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje nėra duomenų (statinių unikalių numerių), nurodytų Nekilnojamojo turto registro 23 straipsnio 4 dalyje. Nurodė, kad ir iš kitų minėtoje pažymoje išvardintų dokumentų nėra galimybės nustatyti V. R. nuosavybės teisių atsiradimą į nekilnojamuosius daiktus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo. Pareiškėjo teigimu, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jis nupirktą turtą iš V. R. galėtų įregistruoti pagal 2003 m. kovo 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 8 punktą. Pareiškėjo teigimu, prašomų nustatyti juridinę reikšmę faktų tikslas yra turto ir nuosavybės teisių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

9. Pažymėtina, kad Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ numato, kokie dokumentai turi būti pateikti, norint įregistruoti pastatytus senus statinius. To paties minėto nutarimo 8 punkte nustatyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys nutarimo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo.

10. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti minėtus faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo.

Dėl V. R. palikimo priėmimo fakto nustatymo

11. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

12. CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

13. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

14. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

15. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo mama V. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono liaudies teismo ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos archyvinio fondo 1991-2002 m. (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų ištraukų kopijų apie V. R. turėtus pastatus, matyti, kad po V. R. mirties (duomenys neskelbtini), liko jai asmenine nuosavybės teise priklausiusi namo, ūkinių pastatų ir kitų kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), Šilalės r. sav., dalis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo mama V. R. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. R., gimusiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė, pareiškėjas yra vienintelis V. R. vaikas (valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Gyventojų registre nėra duomenų apie V. R., kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) gimimo, o duomenys buvo pradėti kaupti nuo 1940 metų. Pareiškėjo pateikta informacija, V. R. mirė maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metų, daugiau suinteresuotų asmenų šioje byloje nėra. Teismas pažymi, kad minėtas aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių duomenų byloje nėra.

16. Kaip minėta, pareiškėjas po mamos mirties kreipėsi į Lietuvos Respublikos Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitį dėl mamos palikimo priėmimo, kuris patvirtino, kad R. V. iki mirties gyveno Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kaime, po jos mirties šiose pastatuose gyveno ir tebegyvena R. V., (duomenys neskelbtini), kuris palikimą priėmė ir valdo (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, pagal Šilalės rajono notarių biuro išaiškinimą, šiuo metu (duomenys neskelbtini) viršaičio išduotas pažymėjimas nebeturi teisinės reikšmės. Iš byloje esančių Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1976-1990 ūkinių knygų ištraukų kopijų ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos archyvinio fondo 1991-2002 m. (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų ištraukų kopijų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų ir po V. R. mirties iki (duomenys neskelbtini) metų pareiškėjas gyveno ir rūpinosi namu, adresu (duomenys neskelbtini) Šilalės r. sav. Pareiškėjas V. R. po mamos mirties liko gyventi ir pradėjo faktiškai valdyti namą bei kitus statinius. Pareiškėjas V. R. su žmona iki šiol gyvena tame pačiame name, kurio dalis priklausė jo motinai. Tai patvirtina ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, jos V. R. (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas toliau rūpinasi gyvenamuoju namu, moka komunalinius mokesčius, naudojasi ūkiniais pastatais. Tai patvirtina sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais, sutartys su būsto draudimo bendrovėmis, mokesčių kvitai, adresuoti pareiškėjui (pareiškimo priedas Nr.8). Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, jog gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai pastatyti dar (duomenys neskelbtini) metais, o ūkinių knygų ištraukos patvirtina, kad pastatus valdė. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad V. R. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po motinos V. R. mirties, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

17. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

18. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

19. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirktos asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) namo, ūkinių pastatų ir kitų kiemo įrenginių, priklaususių V. R., juridinio fakto nustatymo

20. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo padalytas V. R. ir V. R. nekilnojamasis turtas tikiu būdu: V. R. ir V. R. teismas priteisė (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, ūkinių ir kitų kiemo statinių, V. R. priteisė (duomenys neskelbtini) namo, ūkinių ir kitų kiemo statinių. (duomenys neskelbtini) įregistruota V. R. ir V. R. ištuoka (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių turtą sudarė vienas kolūkio kiemas. Iš Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1976-1990 ūkinių knygų ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo 1991-2002 m. (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų ištraukų matyti, kad V. R. ir V. R. priklausė namas su pagalbiniais pastatais, esantis Šilalės r., (duomenys neskelbtini). Knygose buvo daromi įrašai apie turto padalijimą remiantis teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu.

21. Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi V. R. nupirko iš V. R. nekilnojamąjį turtą, pastarajam atitekusį po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo– pardavimo sutartis buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos vykdomajame komitete, t. y. sandoris įregistruotas vadovaujantis tuometiniu teisiniu reguliavimu. 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnis numatė, kad „Gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią.“ 1974 m. birželio 26 d. priimtas Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymas, numatė, kad „Gyvenamosiose vietovėse, kur nėra valstybinių notarinių kontorų, notarinius veiksmus, numatytus šiuo įstatymu, atlieka miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems atitinkamos Tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis buvo įforminta pagal tuo metu galiojusius įstatymus, taip pat patvirtina Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. R. turėtų pastatų“, kuriame nurodyta, kad V. R. prie rašto pridedamas Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) Notariškai patvirtintas testamentas, nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartys byloje, esančios (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą siekdamas įregistruoti savo nuosavybės teises į iš motinos paveldėto namo ir ūkinių pastatų dalį ir iš motinos buvusio sutuoktinio V. R. nupirktą namo ir ūkinių pastatų dalį. VĮ Registrų centras prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo pažymoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) esamų dokumentų (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomajame komitete užregistruotoje (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje nėra duomenų (statinių unikalių numerių), nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje. Nurodė, kad ir iš kitų minėtoje pažymoje išvardintų dokumentų nėra galimybės nustatyti V. R. nuosavybės teisių atsiradimą į nekilnojamuosius daiktus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Tačiau teismo vertinimu, anksčiau paminėtos ir aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šiuo atveju pateiktų byloje įrodymų pagrindu galima išvada, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas V. R. nusipirko iš V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) namo, ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių, priklaususių V. R., kurie jam buvo priteisti (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono liaudies teismo, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1976-1990 (1980-1982 m. ūkinės knygos archyvui saugoti neperduotos) ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo 1991-2002 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose. Teismas, be kita ko, pažymi, kad apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, buvo nustatytas terminas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą ir pateikti reikšmingus įrodymus/paaiškinimus apie aktualias šiai bylai aplinkybes, tačiau per nustatytą terminą į teismą niekas nesikreipė. Taigi į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu ir / ar jų turiniu, nurodytų aplinkybių teisingumu.

24. Teismas pažymi, jog nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nupirktą turtą iš V. R. galėtų įregistruoti pagal 2003 m. kovo 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 8 punktą. Todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prašomas nustatyti faktas turės juridinę reikšmę, o pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamus juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

25. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nusipirko iš V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) namo, ūkinių pastatų ir kitų kiemo įrenginių, adresu Šilalės r., (duomenys neskelbtini), priklausiusių V. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), kurie jam buvo priteisti (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono liaudies teismo, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1976-1990 ūkinėse knygose ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo 1991-2002 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nusipirko iš V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) namo, ūkinių pastatų ir kitų kiemo įrenginių, adresu Šilalės r., (duomenys neskelbtini)., priklausiusių V. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), kurie jam buvo priteisti (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono liaudies teismo, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1976-1990 ūkinėse knygose ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo 1991-2002 m. (duomenys neskelbtini)ūkinėse knygose.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu įregistruoti nuosavybės teisę ir paveldėti bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.