Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. D. 2021 m. liepos 6 d. apie 18.30 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto su kaimyne E. A. metu, tyčia, rankomis griebė ją už abiejų rankų žastų, stipriai spaudė ir patampė, padarydamas poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kairio žasto srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad 2021 m. liepos 6 d. apie 19 val. grįžo iš darbo ir pamatė ant gatvės stovinčius kaimynus, žmoną ir dukrą. Jie jį pakvietė ir pasakė, kad sulaužytas tvoros bortelis. Jie iš karto nesakė, kad jis sulaužė. Tuo metu dar pačios tvoros nebuvo, tik borteliai. Neaukšti borteliai, nebuvo jokios užkardos tarp jų sklypų. Jie visi kartu nuėjo prie tvoros, nes prieš tai stovėjo prie vartų. Visi stovėjo pas kaimynus sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Vienas bortelis buvo įlaužtas į jo pusę. Jis pasakė, kad greičiausiai kažkas įvažiavo į bortelį iš pačių A. pusės, o E. A. pasakė, kad jis sulaužė. A. stovėjo prieš jį, o E. A. žengė link jo ir pastūmė jį į krūtinę, jis to nesitikėjo, vos išsilaikė ant kojų. Jis paklausė kas čia buvo, gal ir pasakė kažką negražaus, sakė jai įžeidžiančius žodžius, tačiau E. A. jis nelietė. Nukentėjusioji buvo neadekvati, galimai neblaivi. Jis nežino iš kur pas nukentėjusiąją tie sužalojimai, gal tie sužalojimai jau buvo prieš tai, gal po to pasidarė. Išvadoje parašyta, keliose vietose, kad apimtas žastas. Bet jo plaštakos niekas netyrė, ar jis gali apimti E. A. ranką. Jis per ankstesnes apklausas negalėjo sakyti, kad galėjo mušti. Jis buvo šokiruotas, jį dukra su žmona paėmė už rankų ir nusivedė į savo sklypą. Jis nusprendė kviesti policiją, tai per atstumą pasakė ir A., kad niekur neišvažiuotų, nes ten jų namą dar statė, jie ten negyveno, o E. A. jam pasakė, kad išsiims abdukciją ir išvažiavo, nesulaukė policijos. Atvažiavo policija, jis parašė pareiškimą, davė A. duomenis kuriuos turėjo ir tada policija išvažiavo ieškoti A.. Tarp jų ir A. buvo vienas konfliktas dėl žemės ir pastatų atstumų neišlaikymo, bet po to jie susitarė ir daugiau konfliktų nebuvo. Nukentėjusioji turi tikslą jį apkalbėti, nes ji įvykdė nusikaltimą, kuomet ji tą dieną jį apstumdė, apšmeižė, o pasakius, kad atvažiuoja policija, ji pabėgo. Dėl to pastūmimo jis parašė pareiškimą, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jis neskundė nutarimo, nes nežinojo, kad gali. Ginklą iš jo paėmė po įvykio, bet jis tikrai ginklu negrasino, jog turi ginklą.

3. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta pilnai kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

4. Nukentėjusioji E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju anksčiau buvo nesutarimų kaip su besiribojančių sklypų savininku. Kaltinamasis konfliktuoja su visais kaimynais. Bortelis buvo neįlinkęs, o įskilęs. Kadangi tvora bendra, tai privalėjo pasakyti kaimynui, kad reikia jį pakeisti, pinigų iš jo niekas neprašė, nes bortelio pakeitimui nebuvo problemų, nes buvo likę du borteliai laisvi. Ji kaimynams tik norėjo pasakyti dėl bortelio pakeitimo, tačiau neaišku kodėl kaltinamasis pradėjo jį iškarto spardyti. Tas spardymas jai sukėlė juoką, o kaltinamajam tai sukėlė pyktį, po ko jis judėjo link jos vyro. Būtų įvykę muštynės tarp vyrų, todėl ji atsistojo tarp jų. Kaltinamasis stovėjo prieš jos vyrą, todėl ji įlindo į tarpą tarp jų, po ko A. griebė jai už abiejų rankų, už žastų ir pagriebęs už žastų tempė į šoną, spausdamas stipriai rankas. Kaltinamasis stovėjo nugara į įvažiavimą ir jis ją stūmė link tvoros. Kai atsistūmė kaltinamąjį nuo savęs, jis negriuvo, neužfiksavo ar jis tuo metu pametė avalynę, jei būtų kas nors griuvę, būtų nusibalnojęs, nes aplink buvo žvyras. Jai skaudėjo kai kaltinamasis spaudė abi rankas, liko mėlynės po to. Ji kaltinamojo nestūmė, o tik atstumti norėjo nuo savęs, kad jos rankas paleistų. Kai jį atstūminėjo ji, jis ją paleido, ji pasakė kaltinamajam nešdintis iš jų kiemo, po ko R. dėl to jį ir išsivedė, kad neįvyktų muštynės. To įvykio metu jis grasino ginklu, kad nušaus, buvo daug įžeidžiančių žodžių ir dėl svorio ir dėl išvaizdos ir dėl amžiaus. Viskas vyko labai greitai, kažin ar minutę laiko užtruko. Visi trys buvo jų sklype, adresu (duomenys neskelbtini). R. parodymai buvo neteisingi, kad stovėjo ne jų sklype. Išsivedus R. kaltinamąjį į jų sklypą, jis išlindęs toliau koliojosi, neperžengdamas savo sklypo ribos. Nepamena ar tada jis dėl policijos sakė ar R.. Jie pralaukė apie pusvalandį, jie pasiteiravo pasiskambinę ar tikrai iškviesta, bet jiems pasakė, kad negali sutekti tokios informacijos. Kadangi tai buvo viena karščiausių dienų, negalėjo ilgai laukti, skambino 112 ir jie rekomendavo per e.policija parašyti pareiškimą. Tada jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį PK, bet ten nedirbo. Neaišku kodėl kaltinamasis nedavė jos sutuoktinio telefono numerio, o davė jos, nors jos telefone veikia blokatorius ir nuo 18 val. jai neina paskambinti, o tai jie tikrai žinojo. Civiliniame ieškinyje išrašyti vaistai, kurie buvo išrašyti po įvykio, o dėl lėtinių ligų – išminusuoti, nes pagal čekius jie pirkti vieno pirkimo metu. Sveikatos būklė yra prasta, stuburo tempimas jai atliekamas dėl patirto šoko. Blogumai prasidėjo tą patį vakarą, bet pas gydytojus iš karto nepateko, reikėjo laukti eilėse, 4 mėnesius laukė procedūrų.

5. Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavus į sklypą, rado įskeltą tvoros blokelį. Skambino darbininkams, pasakė kad nieko apie tai nežino, sakė, kad jei būtų matę, būtų pakeitę jį nauju. Jis pasakė R., kad dėl įskilusio bortelio yra naujas blokelis, tad jį darbininkai pakeis ir nereikės mokėti, ir tuo metu grįžo A., atėjo į jų sklypą, priėjo iš karto prie blokelio, pasakė, kad mums su galva negerai ir pradėjo jį spardyti. Jam toks kaimyno elgesys spardant blokelį sukėlė juoką. Su juo iš vis joks kaimynas nešneka. Tada prasidėjo konfliktas, kaltinamasis sakė, kad nušaus juos, šoko žmona į vidurį, sakydama, kad jos sklype muštynių nebus ir bandė atstumti A.. Ten viskas buvo sekundžių reikalas, atsistojus žmonai tarp jų, kuomet A. suėmė žmonai už abiejų rankų žastų, bandė nustumti, žmona tuo metu jį atstūmė nuo savęs. Neprisimenu, kokioje buvo padėtyje D. rankų pirštai buvo, bet matė kaip jis suėmė žmoną už rankų, tuo metu jie stovėjo veidu į veidą, o į jį žmona nugara stovėjo. Atsistūmus žmona kaltinamajam pasakė, kad išsiims abdukciją. Tada R. A. paėmus už rankos nutempė į jų sklypą ir jis tada nueidamas pasakė, kad nušaus juos, ir nuėjo į namą. Jau čia ne pirmą kartą jis grasino. Po to sužinojo, kad paėmė ginklą iš jo, ir kiti kaimynai persigandę buvo. Jis išėjęs iš namo pasakė, kad iškvietė policiją. Jau ruošėmės namo, bet kai pasakė, dar laukėme policijos. Vėliau pagalvojome, kad patys nuvažiuosime į policiją, nuvažiavus buvo uždaryta ir tada per e.policiją užpildėme pareiškimą. Po įvykio ant žmonos rankų žastų matė raudonas, kaip dėmes mėlynes. Jis tą dieną jas užfiksavo savo telefone, todėl yra foto nuotraukos, kuriose užfiksuota ir data ir laikas. Mėlynės atsirado po įvykio, pati žmona negalėjo susižaloti, nebuvo pargriuvusi, jis visą laiką šalia žmonos buvo.

6. Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė, o nukentėjusioji yra jos kaimynė. Prieš pora metų paskambino kaimynė E., pakvietė prie tvoros, ten kalbėjosi dėl tvoros įtrūkusio bortelio. Bortelis buvo suskilęs iš abiejų pusių, ji tai matė, bet A. nesakė, nes tvoros statybos ji nekontroliavo. Kai grįžo vyras, jis atėjo nuo savų vartų, iš savo teritorijos pusės, į svetimą teritoriją nežengė. Grįžus vyrui A. pradėjo kaltinti jį, kad jis sulaužė bortelį. Prie tvoros jie stovėjo savo pusėje, o A. savo pusėje. Praeitų teismo posėdžių metu buvo sakiusi, kad sugyventinis galėjo būti A. teritorijoje, o dabar pasakoja tai ką dabar prisimena. Priešais ją stovėjo R., o prieš E. stovėjo jos vyras. Jie visi stovėjo apie pusę metro atstumu vieni nuo kitų. Išsirutuliojo konfliktas, pakilo balsai, buvo abipusis apsižodžiavimas, dar keletas žodžių ir vyrai būtų susimušę. Vyras pasilenkė žiūrėdamas tą bortelį ir tada E. šoko bei jį stūmė, jis griuvo atatupstas, išsimovė iš batų. Negali pasakyti, ar E. žengė žingsnį atsirasti tarp vyrų. E. stūmė A., matyt norėdama kad nevyktų konfliktas. Iki to A. nebuvo prisilietęs prie E., nebuvo paėmęs E. už rankų. Ji po to, kai E. stūmė A., o šis atatupstas griuvo, tai ji tada sugriebė sugyventinį už rankų ir laikė visą laiką jį kol nuėjo į savo sklypo pusę. Vyras iškvietė policiją. Ji apie tai pasakė E., kuri jai pakėlus rankas parodė, kad yra mėlynės ant rankų. Matė mėlynes, o ne raudonį kažkokį, todėl mano, kad jos atsirado dar iki įvykio. Santykiai A. su kaimynais iki įvykio nebuvo geri, nes nesutarė dėl stoginės, o po įvykio iš vis jokių santykių, nebendrauja, nesisveikina.

7. Liudytojas P. V. teisiamojo posėdžio metu palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis nurodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021-07-06 patruliavo nustatytame maršrute kartu su vyr. patrule E. D.. Patruliuojant nustatytame maršrute apie 19.28 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš porą minučių įvyko konfliktas tarp kaimynų. Kaimynai savo kieme, pranešėjas laukia vietoje. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) pasitiko pranešėjas A. D., kuris nurodė, kad kaimynai iš gretimo namo t. y. R. A. ir E. A. pasikvietė pranešėją prie statomos tvoros bortelių ir ten pradėjo elgtis agresyviai, įžeidinėti A. D. necenzūriniais žodžiais, kaltinti, kad jis sugadino sklypus ribojančios tvoros bortelį. A. D. taip pat nurodė, kad tęsiantis žodiniam konfliktui E. A. pastūmė jį rankomis į krūtinės sritį dėl ko jis prarado pusiausvyrą. Padarytais sužalojimais nesiskundė, ant jo kūno jokių sužalojimų nesimatė, greitosios medicinos pagalbos nepageidavo. Kaimynai iš įvykio vietos buvo išvykę. Iš A. D. buvo priimtas pareiškimas (1 t., b.l. 151-154).

8. Specialistas P. P. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo 2022.05.24 duotą išvadą ir paaiškino, kad rėmėsi specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei dviem fotonuotraukomis, kitos pateiktos medžiagos nenaudojo. Su paskutine kompleksine išvada nėra susipažinęs. Šiuo atveju sugriebiant už rankų galėjo palikti žymes. Suspaudžiant pirštais gali likti kraujosruvos, tai priklauso kokia jėga spaudžiama, koks yra kraujagyslių trapumas, nes kai suspaudžiama tai trūksta kraujagyslė ir tada išsilieja kraujas. Atsakant į jo išvados pateiktą pirmą atsakymą – pagal aprašymą nėra būdingos. Žodžiai nebūdinga ir negalėjo – yra skirtumas tarp jų. Ten parašyta „nebūdingas suėmimas pirštais“. Kraujosruvos keičia spalvą po kontakto tokia seka: pradžioje kraujosruva būna rausvai violetinė, tai dažniausiai laikosi pirmą parą, vėliau būna melsvai violetinė, į trečią parą arba truputį vėliau pakraščiai pradeda žalsvėti, šeštą parą arba pagal vadovėlį septintą- devintą parą pakraščiai pradeda gelsvėti, tai yra orientaciniai, tačiau mes jų prisilaikome. Mėlynos spalvos kraujosruvos tampa – pirmos paros pabaigoje. Jeigu mėlyna – reiškiasi šviežiai padaryta. Raudonai violetinė kraujosruva būna pirmą parą. Žmonės būna skirtingi, priklauso ir nuo kraujosruvos dydžio, nuo kraujagyslių išsidėstymo, kiek giliai odoje, nuo žmogaus riebalinio audinio sluoksnio, nuo vietos aprūpinimo krauju, pavyzdžiui jeigu žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus – tai kraujosruvų spalva kinta greičiau. Tas „greičiau“ laiko atžvilgiu nėra konkretizuojama. Pagal kraujosruvas, kurios buvo aprašytos ekspertės M. ir nuotraukų, jo nuomone, padarymo mechanizmas, kraujosruva neatspindi žalojančio daikto dydžio, kalbame apie kietą, buką daiktą. Ovalios, apvalios – literatūroje teigiama, kad tai gali būti pirštai, bet priklauso nuo kraujagyslės pažeidimo, kiek išsiliejęs kraujas. Kai asmenys stovi vienas prieš kitą ir suimama už žastų, kokiose vietose ir kaip suimama – tai tokiu atveju reikia daryti bandymą kaip suima. Kadangi skiriasi žmonių ir pirštų ilgis ir žasto apimtis gali skirtis ir žiūrėti kiek apimama, priklauso ar rankos nuleistos ar pakeltos, stovėjimo padėtis – ar priešais stovėjo ar iš nugaros paimama, gali būti labai įvairiai. Tokį tyrimą dažniausiai tiria nužudymo atveju, su manekenu. Galima su piršto pagalvėlėmis spausti, galima su visu piršto ilgiu spausti. Ar visu pirštu ar piršto pagalvėlėmis spausta kraujosruvos dydis nieko nesako. Jie negali nustatyti šiuo atveju ar buvo suimta pirštų galiukais ar visu pirštu. Jei būtų toks tyrimas skiriamas nebūtų galima atsakyti, bet būtų galima išmatuoti ar ta rankos vieta pirštais pasiekiama. Pagal plaštaką ir kito žmogaus žastą negalima atsakyti ar galima padaryti kraujosruvas. Svarbus elementas yra tai, kurioje vietoje yra plaštaka, priklauso kokioje pozicijoje buvo keturių pirštų anspaudas, o kur nykščio. Šiuo atveju nenustatyta, kaip buvo suimta už žasto. Net ir sužinojus galimą nukentėjusiosios versiją, kaltinamojo versiją kaip buvo suimta už žasto - konkrečiai negalėtų dabar nustatyti kaip buvo suimta. Jeigu yra kraujosruva reikia žiūrėti į viršutinę ir vienu trečdaliu į apatinę. Ar su nykščiu vieną kartą spaudė, ar apėmus pora pirštų aukščiau ar žemiau, negali atskirti, gali būti įvairiai, tačiau konkrečiai negali atsakyti. Pagal šių kraujosruvų išsidėstymą galima kalbėti apie plaštakos formą, kaip buvo suimta, tačiau iš šios nuotraukos negali nieko pasakyti, nes nuotrauka neatitinka ekspertės aprašymo.

11. 2021-07-06 e-policija sistemoje gautas E. A. pareiškimas apie įvykį, kuriame nurodoma, kad 2021-07-06 apie 18.30 atvyko į savo sklypą adresu: (duomenys neskelbtini) ir tiesiog pamatė, kad įlaužtas statomos tvoros pamatėlis (nuotrauka pridedama). Kadangi šioje vietoje kaimynas dirbo keletą dienų (statė sniego kreiptuvus, pasistatęs kopėčias iš mūsų sklypo pusės), jie pasikvietė kaimynę R. ir parodė, kad įlaužtas pamatėlis bei sutarė, kad pamatėlį reikia keisti nauju. Tuo metu atvyko kaimynas A. D., jie jam taip pat parodė, kad sulaužytas statomos tvoros pamatėlis. Kaimynas reagavo neadekvačiai ir pradėjo įžeidinėti, pasakė, kad jiems negerai su galva ir žodis po žodžio įsiplieskė konfliktas. Kadangi A. artėjo agresyviai nusiteikęs link jos vyro R. A., ji stojo į tarpą. Tuomet A. D. sugriebė ją abiem rankomis, o ji atstūmė, ant abiejų rankų liko žymės (prideda nuotraukas). Tada A. D. pradėjo grasintis, pasakė, kad juos nušaus (šią frazę kartojo keletą kartų). Visa šita situacija įvyko jų kieme, po to kaimynė R. jį nusivedė į savo kiemą ((duomenys neskelbtini)). Po kelių minučių A. D. atėjo į jų kiemą ir pasakė, kad dabar jis iškvies policiją ir pasakys, kad ji jį pastūmė. Po šio įvykio jie patys skambino į pagalbą 112, bet nesužinojo ar kviesta policija. Tuomet registravo iškvietimą patys, nuvyko į artimiausią policijos skyrių (Juozapavičiaus pr. 17, Kaunas), tačiau ten niekas nedirbo. Pasitarę telefonu su pareigūnu tel. (duomenys neskelbtini), nusprendė atšaukti kvietimą 112, o parašyti nusiskundimą dėl kaimyno per e-policijos sistemą (1 t., b.l. 8-16).

12. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. A. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, kairio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2021-07-06. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 65-66).

13. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. A. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, kairio žasto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2021-07-06. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suspaudus rankų žastus pirštais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Fotonuotraukos nėra tyrimo objektas. Remiantis fotonuotraukomis konstatuota poodinė kraujosruva žasto srityje, nustatyti ar sužalojimas galėjo būti padarytas anksčiau nei 2021-07-06 nėra galimybės (1 t., b.l. 71-72).

14. Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-04-25 - 2022-05-04 atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos gydytojas dr. P. P.) nurodyta, kad: 1) E. A. nustatytos trys poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu, tačiau jos nėra būdingos suspaudimui pirštais, nes suspaudžiant pirštais būdingos apvalios ar ovalios kraujosruvos, kurios būna išsidėstę grupėmis vienoje pusėje ir nuo nykščio kitoje, dauginės abipus bei pažeidžiant nagu įbrėžimai (dažnai lanko formos) ar pertraukiamų juostų pavidalo odos nubrozdinimai nuo nagų veikiant per jo plotį. Pagal tokias kraujosruvas teigti, kad buvo suspausta pirštais, negalima. Ji padaryta kietu buku daiktu, kurio savybių patikslinti nėra galimybių; 2) Suimant rankomis nukentėjusiai žastą abiem rankomis sužalojimai turėjo būti padaryti tiek vidiniame, tiek išoriniame žasto paviršiuje dauginiai apvalių ar ovalių formų; 3) Dešinio žasto viduriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje 4*2 cm bei apatiniame trečdalyje 1*0,5 cm negalėjo būti padaryta suėmus žastą ranka, nes suimant žastą ranka kraujosruvos turėtų būti skirtingose lokalizacijose (paviršiuose) tame pačiame žasto trečdalyje; 4) Pateiktos nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kelias dienas iki 2021-07-06 bei pagal lokalizaciją bei dydį prieštarauja Specialisto išvadoje aprašytoms kraujosruvoms; 5) Sužalojimas dešinėje rankoje, apatinėje žasto dalyje vidiniame paviršiuje (nuotraukoje per alkūnės lenkimą) galėjo būti padarytas leidžiant vaistus, tačiau ar tai kraujosruva remiantis tik fotonuotrauka negalima teigti, nes apžiūros metu nebuvo nustatyta (2 t., b. 1. 90-94).

15. 2023-02-07 / 2023-02-17 Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakant į šioje byloje 2022-09-06 teismo nutartimi suformuluotus klausimus pateikta išvada, kad : 1) E. A. nustatytos abiejų žastų vidinių paviršių poodinės kraujosruvos padarytos kietų bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti spaudžiant rankų pirštais; 2) E. A. nustatytos abiejų žastų poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis bei laiku, tai yra abiem rankomis suimant už žastų ir galimai tampant nukentėjusiąją į šonus, į tai nurodo poodinių kraujosruvų spalva bei poodinių kraujosruvų lokalizacija, forma, dydžiai bei išsidėstymas; 3) Šiuo konkrečiu atveju, bent jau dešinysis nukentėjusiosios žastas, galėjo būti paimtas plaštaka iš išorinio ir užpakalinio žasto paviršių, kada keturi pirštai liečia vidinį žasto paviršių, o nykštys liečia išorinį ar net ir priekinį žasto paviršių (priklauso nuo užpuoliko plaštakų dydžio, pirštų ilgio, o taip pat ir nuo nukentėjusiosios žastų apimties ir 1.1.). Kadangi kairio žasto vidiniame paviršiuje užsifiksavo tik viena poodinė kraujosruva, todėl čia konkrečiai pasisakyti apie paėmimo mechanizmą negalima, t. y. galimas bet koks variantas, tiek paimant iš priekio (kada nykštys liečia vidinį žasto paviršių, o kiti keturi pirštai išorinį ir/ar užpakalinį žasto paviršių), tiek ir toks pat paėmimo būdas, kaip ir dešinio žasto; 4) Suimant nukentėjusiajai E. A. žastą abiem rankomis, nykščiais ir keturiais pirštais, traukiant nukentėjusiąją į šoną, sužalojimai neturėjo (jie galėjo atsirasti, bet šiuo atveju neatsirado) būti padaryti tiek vidiniame, tiek išoriniame žasto paviršiuose. Sužalojimai šiuo atveju atsirado ten, kur jie ir buvo užfiksuoti, kadangi ne po kiekvieno trauminio poveikio kietu buku daiktu (smūgio, spaudimo ir kt.) atsiranda ir būna matomi sužalojimai; 5) Kraujosruvos dešinio žasto vidiniame paviršiuje viduriniame ir apatiniame trečdaliuose galėjo būti padarytos nukentėjusiosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. suėmus dešinį žastą ranka, į tai nurodo poodinių kraujosruvų spalva bei poodinių kraujosruvų lokalizacija, forma, dydžiai bei išsidėstymas; 6) Suimant žastą ranka, nykščiais ir keturiais pirštais, kraujosruvos neturi privalomai atsirasti tik tame pačiame žasto trečdalyje, kadangi keturi rankos pirštai (nuo 2-o iki 5-o piršto) gali būti ne tik suglausti, bet ir įvairiu atstumu vienas nuo kito praskėsti, t. y. gali apimti ir ne vieną žasto trečdalį. Todėl kraujosruvos gali atsirasti ir dviejuose trečdaliuose; 7) E. A. dešiniame žaste nėra sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti leidžiant vaistus.

16. 2021-07-23 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Objektų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nepaimta (1 t., b.l 45-51).

17. 2021-07-29 Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. D. pateikė Dujinį revolverį ME 38Compact,9 mm Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo pažymėjimą nr. (duomenys neskelbtini); neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.75-76).

18. 2021-08-18 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dujinis revolverį ME 38Compact,9 mm Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) priduoti saugojimui Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui (1 t., b.l. 77-79).

19. 2021-09-06 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su garso įrašais, kurie gauti iš (duomenys neskelbtini). Juose iš esmės užfiksuota tai, kad A. D. nurodo, jog įvyko konfliktas su kaimynais dėl bortelio, kaimynai įžeidinėjo, stumdė, moteris jį stūmė. Taip pat užfiksuota, kad E. A. paskambinus BPC iš esmės nurodė tai, kad (duomenys neskelbtini), kieme įvyko konfliktas dėl bortelio, kuomet A. D. griebė ją už rankų, rankos mėlynos, jis puolė ne muštis, o tampytis, užpuolė necenzūriniais žodžiais (1 t., b.l. 58-62).

20. 2021-09-27 akistatos protokole nurodyta, kad atlikta akistata tarp E. A. ir A. D., protokole nurodoma: Kokiomis aplinkybėmis 2021-07-06 susitikote su A. D. ir kokie buvo jo veiksmai jūsų atžvilgiu? E. A. atsakymas: 2021-07-06 ji, jos sutuoktinis R. ir R. buvo prie jų su kaimynų sklypo ribos. Netrukus atvažiavo A., jam pasakė, kad yra suskaldytas blokelis. Tada A. įžengė į jų sklypą ir nuėjo prie suskaldyto blokelio. Nuėjęs prie tos vietos jis su koja pradėjo spardyti blokelį jų visų akivaizdoje. Tada jos vyras pradėjo garsiai juoktis. A. tai nepatiko. A. atsisuko ir agresyviai žengė link jos vyro išskėtęs rankas, ji tuo tarpu stojo tarp vyrų į vidurį, kad neįvyktų konfliktas. Tuo tarpu A. griebė ją už rankų, ji pajuto didelį skausmą rankose ir turėjo jį atstumti nuo savęs. A. pasakė, kad iškvies policiją ir pasakys, kad ji jį išvertė iš tapkių. Klausimas A. D.: Ar supratote E. A. parodymus, ar tvirtinate juos? A. D. atsakymas: E. A. parodymus jis suprato. Su jais nevisai sutinka ir parodo, kad jam grįžus iš darbo apie 19.00 val. vakare, prie tvoros rado stovinčius R., jo dukrą ir kaimynus. Jį pakvietė ateiti ir kaimynai jam pareiškė, kad yra sulaužytas bortelis. Nuėjus prie bortelio jis pradėjo garsiai mąstyti, kas čia atsitiko ir kaimynai garsiai pradėjo kaltinti, kad jis čia sulaužė. Ir tada R. jam pasakė „durneli, ką čia kalbi?“ jis atsisuko ir pasakė, kad jis nieko blogo nepasakė, tuo metu už vyro stovėjusi E. staigiai žengė link jo ir jį stūmė. Jis vos išsilaikė ant kojų, jis labai nustebo ir nesitikėjo tokio veiksmo. Tada R. paėmė jį už rankos ir vedė link namų, tai eidamas link namų jis prikalbėjo įžeidžiančių žodžių kaimynams, dėl ko jų atsiprašė. Pasiūlė iškviesti policiją, o jam E. A. pasakė, kad kviesk ir tu man dar pinigų sumokėsi. Jis iškvietė policiją, tačiau kaimynai pasišalino ir policijos nesulaukė. Klausimas E. A.: Ar supratote A. D. parodymus? Ar liekate prie savo parodymų? E. A. atsakymas: A. D. parodymus suprato, lieka prie savo parodymų ir papildo, kad prie tvoros atėjęs A. D. pirmas jai pasakė: tau su galva negerai? Klausimas : Ar liekate prie savo parodymų? A. D. atsakymas: lieka prie savo parodymų. Klausimas: Ar turėsite vienas kitam klausimų? E. A. klausimas: A., ar tu sutinki, su tuo, kad tu nuolat provokavai mano vyrą, kad įvyktų konfliktas? A. D. atsakymas: Ne. E. A. klausimas: Ar tiesa, kad keletą dienų pieš mūsų konfliktą, kai mes buvome atvažiavę, radome tavo padėklus ir tave bedirbantį mūsų kieme? A. D. atsakymas: Padėklai galėjo būti ant ribos, jis irgi galėjo būti ant kiemų ribos, nes nebuvo tvoros. A. D. klausimas: Kodėl jūs pabėgot nuo policijos? E. A. atsakymas: Nepabėgo. Jie atvažiavo į policijos skyrių ir kadangi buvo uždaryta, skambino kontaktais, kurie buvo ant durų ir jiems buvo pasiūlyta parašyti visą situacią į e-policiją, jie tą ir padarė. Advokatės Valdos Grigonytės klausimas A. D. : Ar ketinate atsiprašyti dėl fizinio skausmo sukėlimo ir procesą užbaigti taikiai? Ar nepripažįstat, kad sukėlėt fizinį skausmą? A. D. atsakymas: tam, kad išspręsti situaciją jis kvietė policiją. Jis konfliktų nenori ir niekada nenorėjo. Nepripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą E. A.. Klausimų nebėra (1 t., b.l. 175-179).

21. 2021-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusiajai E. A. pasiūlius parodyti kur ir kokiomis aplinkybėmis ji 2021-07- 06 buvo sužalota ji sutiko ir parodė važiuoti adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu nukentėjusioji parodė eiti iki tvoros ir parodė, kurioje vietoje buvo įskilęs tvoros blokelis. Netoli tos vietos E. A. parodė, kur iš pradžių metu stovėjo ji. Toliau parodė, kur stovėjo jos sutuoktinis R. A., taip parodė kur stovėjo kaimynas A. D. ir R. V.. Toliau E. A. parodė, kad kaimynas A. D. žengė žingsnį link jos sutuoktinio, bei parodė tą vietą kur link jis žengė, toliau parodė, kad ji taip pat žengė žingsnį ir stojo tarp kaimyno A. D. ir savo sutuoktinio R. A., tada kaimynas A. D. griebė jai už rankų. E. A. parodė už kurių rankos vietų jai griebė kaimynas, tada ji A. D. atsistūmė nuo savęs (1 t., b.l. 103-106).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

22. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą asmenį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

23. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamojo A. D. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai teisme aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių.

24. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, vienareikšmiškai nurodė, jog konfliktas tarp jų įvyko 2021 m. liepos 6 d., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, šalia besiribojančius sklypus skiriančios statomos tvoros bortelių. Iš teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusios duotų parodymų, kurie iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nustatyta, kad veika įvyko apie 18:30 val. Šis veikos padarymo laikas buvo nurodytas ir 2021-07-06 per e-policija sistemą pateiktame E. A. pareiškime apie įvykį. Kaltinamasis iš esmės neginčijo šio laiko, nurodydamas, kad konfliktas įvyko apie 19:00 val. Šias aplinkybes dėl veikos padarymo laiko ir vietos patvirtina ir kiti bylos duomenys: liudytojų parodymai, akistatos protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas.

30. Teismas nesivadovauja liudytojos R. V. parodymais ne dėl to, jog ji, būdama kaltinamojo sugyventine, yra galimai suinteresuota bylos baigtimi, tačiau dėl to, kad jos esminiai parodymai kas susiję su veika prieštaravo kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Kaip matyti iš šios liudytojos parodymų ji itin smulkiai perpasakojo konflikto priešistorę, nuo bendravimo su kaimynais A. iki kaltinamojo grįžimo, aiškiai įvardino konflikto priežastį, tačiau apie patį įvykį nurodė prieštaringas, nelogiškas aplinkybes. Liudytoja R. V. teisme parodė, kad prie tvoros jie stovėjo savo pusėje, o A. savo pusėje. Šie parodymai prieštarauja pačio kaltinamojo parodymams, kad jis stovėjo nukentėjusios E. A. sklype, taip pat nukentėjusios parodymams, kad tiek ji, tiek kaltinamasis stovėjo jos sklype. Taip pat priešingai pačio kaltinamojo bei nukentėjusios parodymams liudytoja R. V. nurodė, jog priešais ją stovėjo R., o prieš E. stovėjo jos vyras, kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji vienareikšmiškai nurodė, jog kaltinamasis stovėjo priešais R. A.. Minėta liudytoja teisme nurodė, jog išsirutuliojus konfliktui E. šoko bei stūmė A., jis griuvo atatupstas, išsimovė iš batų, negali pasakyti, ar E. žengė žingsnį atsirasti tarp vyrų, E. stūmė A., matyt norėdama kad nevyktų konfliktas, iki to A. nebuvo prisilietęs prie E., nebuvo paėmęs E. už rankų. Įvertinus šiuos liudytojus parodymus matyti, kad jie ne tik, kad prieštarauja bylos medžiagos visumai, bet ir yra prieštaringi, nelogiški, neracionalūs. Visų pirma, liudytojai nurodžius, jog jie visi stovėjo savo sklypuose vieni priešais kitus pusės metro atstumu, tokiu atveju liudytoja turėjo galimybę matyti visas įvykio aplinkybes, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ar nukentėjusioji žengė žingsnį tam, kad atsirastų tarp vyrų, ji nematė, kad kaltinamasis būtų paėmęs nukentėjusiajai už rankų. Be to, ši liudytoja nurodė, jog išsirutuliojus konfliktui E. šoko bei stūmė A., taip E. padarė, kad toliau nevyktų konfliktas, tačiau šie parodymai nelogiški, nes akivaizdu, kad esant žodiniam konfliktui fizinių veiksmų ėmimasis dar labiau eskaluoja konfliktą, o ne atvirkščiai. Kaip teismas aukščiau nustatė, nukentėjusioji iš tiesų stūmė kaltinamąjį, tačiau tai padarė kuomet kaltinamasis buvo suėmęs jai už abiejų rankų žastų ir spaudė, siekdama, kad kaltinamasis paleistų rankas, todėl nelogiška, kad liudytoja R. V. matydama, kaip nukentėjusioji stūmė jos sugyventinį nematė kaip sugyventinis tuo metu atliko smurtinius veiksmus.

31. Taip pat nukentėjusios parodymus, be aukščiau nurodytų specialistų išvadų, ekspertizės akto, teismo eksperto, liudytojų parodymų, patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys: 1) 2021-07-06 e-policija sistemoje gautas E. A. pareiškimas apie įvykį, kuriame ji nurodė, jog A. D. sugriebė ją abiem rankomis, o ji atstūmė, ant abiejų rankų liko žymės (prideda nuotraukas); 2) 2021-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini); 3) BPC garso įrašai, apžiūrėti 2021-09-06 apžiūros protokolu; 4) 2021-09-27 akistatos protokolas, kuriame tame tarpe nurodoma, jog 2021-07-06 nukentėjusioji, jos sutuoktinis R. ir R. buvo prie jų su kaimynų sklypo ribos, netrukus atvažiavo A., kuris atsisuko ir agresyviai žengė link jos vyro išskėtęs rankas, ji tuo tarpu stojo tarp vyrų į vidurį, kad neįvyktų konfliktas, o tuo tarpu A. griebė ją už rankų, ji pajuto didelį skausmą rankose ir turėjo jį atstumti nuo savęs; 5) 2021-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji E. A. parodė adresą, kuriuo buvo sužalota ((duomenys neskelbtini)), atvykus minėtu adresu nukentėjusioji parodė prie tvoros kur stovėjo ji, kur jos sutuoktinis R. A., taip parodė kur stovėjo kaimynas A. D. ir R. V., toliau E. A. parodė, kad kaimynas A. D. žengė žingsnį link jos sutuoktinio, bei parodė tą vietą kur link jis žengė, toliau parodė, kad ji taip pat žengė žingsnį ir stojo tarp kaimyno A. D. ir savo sutuoktinio R. A., tada kaimynas A. D. griebė jai už rankų. E. A. parodė už kurių rankos vietų jai griebė kaimynas, tada ji A. D. atsistūmė nuo savęs.

32. Kaltinamojo gynybos versija, kad nukentėjusioji susižalojo pati, kad susižalojo prieš įvykį arba po jo, atmestina kaip nepasitvirtinus ir paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina tai, jog nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tačiau viso proceso metu teigė, jog ji ne kaip teigė kaltinamasis pati susižalojo, o būtent nuo kaltinamojo atliktų aktyvių veiksmų suimant už abiejų rankų žastų, juos spaudžiant. Nukentėjusios parodymus, kad ji nesusižalojo pati, patvirtino įvykį tiesiogiai matęs liudytojas R. A., tai patvirtino ir minėtos specialisto išvados, teismo ekspertizės aktas, teismo posėdžio metu duoti teismo eksperto T. B. paaiškinimai bei specialisto P. P. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad suspaudus rankom žastą galėjo atsirasto tokie sužalojimai. Akivaizdu, jog nukentėjusios nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, nukentėjusios nurodytos aplinkybės dėl sužalojimų padarymo sutapo ir su liudytojo R. A. paliudytomis aplinkybėmis, todėl netikėti nukentėjusios parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, nukentėjusios parodymus patvirtina ir aukščiau nurodyti rašytiniai bylos duomenys. Kaip nustatyta iš bylos duomenų aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sužalota, kaltinamajam suėmus nukentėjusios rankų žastus rankomis ir juos spaudžiant, o ne pati susižalojo abiejų rankų žastus, nukentėjusioji ir minėtas liudytojas nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tai buvo nurodoma iš karto po įvykio skambinant bendruoju pagalbos telefonu, tai matyti iš BPC pateikto garso įrašo ir jo apžiūros protokolo, tai atsispindi BIRT ataskaitų žiūryklėje, akistatos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, teisme, todėl konstatuotina, kad jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs, vieni kitus papildantys bei kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo. Taigi, konstatuotina, kad nukentėjusioji būtent įvykio dieną patyrė sužalojimus, kuriuos padarė jai kaltinamasis, o ne ji pati sau.

33. Kaltinamasis, jo gynėja baigiamosiose kalbose nurodė atskiras detales dėl nukentėjusios parodymų nurodomo prieštaringumo lyginant nukentėjusios parodymus viso proceso metu dėl nukentėjusios pavartotų žodžių tampė, stūmė, pastūmė, tačiau nurodytos detalės yra neesminės, nepaneigia nuoseklių ir detalių nukentėjusios esminių parodymų dėl sužalojimo aplinkybių, be kita ko, betarpiškai atitinkančių kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus (liudytojo parodymus, specialisto išvadas ir kitus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, specialisto ir teismo eksperto paaiškinimus). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti aukščiau aptartais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kurie visose esminėse detalėse sutampa ir sudaro nuoseklią faktinę nagrinėjamo įvykio situaciją. Jokių abejonių, jog nukentėjusioji buvo sužalota kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, teismui nekyla.

34. Atsižvelgiant į visa tai kas aukščiau išdėstyta, abejoti nukentėjusios, liudytojo, teismo eksperto parodymais, rašytiniais įrodymais, tame tarpe: specialisto išvadomis, teismo ekspertizės aktu, bendrojo pagalbos centro skambučio apžiūros protokolu, BIRT žiūryklės ataskaita, pareiškimu policijai ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais, nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina A. D. kaltę. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad būtent A. D., veikdamas tyčia, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis žodinio konflikto su kaimyne E. A. metu, tyčia smurtavo prieš ją, t. y. rankomis griebė ją už abiejų rankų žastų, stipriai spaudė ir patampė, padarydamas poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kairio žasto srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimo požymių visumą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

35. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

36. Kaltinamasis A. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nevedęs, turintis nepilnamečių vaikų, dirba. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad neigiamai charakterizuojančių jį duomenų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog asmuo anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas.

37. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnio teistumo nebuvimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą kaltinamojo asmenybės charakteristiką ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad A. D. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 48, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai), paskiriant įpareigojimus būti nustatytu laiku namie, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos A. D. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Dėl civilinio ieškinio

38. Nukentėjusioji E. A. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 1579,42 Eur turtinės, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų, bei 3028 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 85-94). Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro 23,30 Eur už Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadą, 84,37 Eur išlaidos vaistų ir sveikatos atstatymo priemonių įsigijimui, 1471,75 Eur žala dėl negautų pajamų. Neturtinę žalą sudaro civiliniame ieškinyje nurodyti pagrindai, t. y. tai, kad dėl nusikaltimo jai buvo sutrikdyta sveikata, jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir ikiteisminiu tyrimu, ėjimu į akistatą, išklausymu kaltinamojo versijos, skirtingos nuo nukentėjusios išdėstytos pareiškime. Po šio įvykio nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), nuo patirtos streso iki šiol tenka vartoti (duomenys neskelbtini) vaistus, vaistus nuo (duomenys neskelbtini).

39. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti 23,30 Eur išlaidos dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos duotos išvados yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

40. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje prašydama priteisti 84,37 Eur išlaidų vaistų ir sveikatos atstatymo priemonių įsigijimui tai grindžia tuo, kad nusikaltimo pasėkoje patyrė traumą ir stresą, dėl to buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), nurodyti (duomenys neskelbtini), nustatytas 7 dienų nedarbingumas nuo 2021-11-12 iki 2021-11-18. Taip pat diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurio gydymui skirtas (duomenys neskelbtini), nustatytas 17 dienų nedarbingumas nuo 2021-11-24 iki 2021-12-10, kuris pratęstas 13 dienų iki 2021-12-23.

44. Dėl nukentėjusios prašomos priteisti 600 Eur neturtinės žalos. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus asmens sveikatą, ši vertybė gali būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

45. Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga.

46. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia rankomis griebė nukentėjusiąją už abiejų rankų žastų, stipriai spaudė ir patampė, padarydamas poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kairio žasto srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, ji be abejonės patyrė ir dvasinius išgyvenimus susijusius tiek su patirtu smurtu, tiek su pergyvenimais susijusiais su kaimyniškų santykių pablogėjimu, kaip pati nukentėjusioji nurodė, jog patyrė dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir ikiteisminiu tyrimu, ėjimu į akistatą, išklausymu kaltinamojo versijos, skirtingos nuo nukentėjusios išdėstytos pareiškime, po šio įvykio nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) iki šiol tenka vartoti (duomenys neskelbtini). Šias nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtina medicininiai duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovė skundėsi dėl (duomenys neskelbtini), jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirti vaistai nuo (duomenys neskelbtini).

47. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusios sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nebuvo diagnozuota jokių lūžimų ir kitų sunkių pasekmių. Tačiau dėl nustatyto sveikatos sutrikdymo, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, pagrįstai tikėtina nukentėjusios parodymais, kad ji dėl to (duomenys neskelbtini), juolab šiuos nukentėjusios parodymus patvirtina medicininiai duomenys byloje. Nukentėjusioji neturtinę žalą siejo ne tik su fizine sveikata, su jai padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet ir su psichologiniais pergyvenimais, kuriuos patvirtina medicininiai duomenys byloje, vaistų pirkimo kvitai. Taigi, byloje yra duomenys apie nukentėjusios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, trumpalaikį (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nenustatyti jokie ilgalaikiai liekamieji reiškiniai nukentėjusios sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo, jų nenurodė nei pati nukentėjusioji, nei medikai juos nustatė, nenustatyta, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jog anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis turintis du nepilnamečius vaikus. Taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 289,62 Eur iki 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-104-139/2015, Nr. 2K-99-507/2015, Nr.2K-272-648/2015, Nr.2K-10-489/2017, Nr. 2K-265-976/2017 (2000 Eur dėl galvos ir krūtinės ląstos sumušimų, kaklo raiščių patempimo, šonkaulių lūžių), Nr. 2K-393-489/2017 (300 Eur dėl prakirstos lūpos), Nr. 2K-109-976/2018 (1000 Eur dėl akių nudegimo, veido paburkimo); Klaipėdos apygardos teismo nutartys: Nr. 1A-219-651/2018 – 600 Eur dėl galvos smegenų sukrėtimo, Nr. 1A-229-651/2018 – 600 Eur dėl danties vainiko lūžio ir kt.). Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe tai, kad nukentėjusios patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl kraujosrūvų gijimas vyko sklandžiai, ilgalaikių liekamųjų reiškinių nenustatyta, šis įvykis neįtakojo nedarbingumo lygio nustatymo, įvertinus duomenis apie fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, proporcinga, atitinkanti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

48. Dėl civilinio ieškinio reikalavimo, susijusio su 5 procentų procesinių palūkanų priteisimu, teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (žr., pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl procesinių palūkanų tenkintinas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl proceso išlaidų, daiktų, kardomosios priemonės

49. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-78-942/2022 ir kt.).‏‏‎

50. Nukentėjusioji pateiktu prašymu prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas 3028 Eur sumoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusios interesams tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė Valda Grigonytė, vėliau teisminio nagrinėjimo metu ją atstovavo advokatas Gerutis Niaura. Minėtas nukentėjusios patirtas ir prašomas atlyginti advokato išlaidas viso sumoje 3028 Eur patvirtina sąskaitos už teisines paslaugas ir apmokėjimo dokumentai.

51. Teismas, įvertinęs bylos ir civilinio ieškinių sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, konstatuoja, kad atstovai surašė iš esmės vieną procesinį dokumentą, t. y. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, vėliau surašė patikslintą ieškinį, kurio apimtis ir sudėtingumas nelaikytini dideliais, taip pat teikė prašymus dėl teismo ekspertui teiktinų klausimų atliekant teismo ekspertizę, todėl atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, tai, kad atstovai į teismo posėdžius vykdavo į tą pačią kaip yra ir jo advokato būstinė vietovę, kad atstovo paruošti civiliniai ieškiniai laikytini visiškai įprastiniais ir nereikalaujančiais specialių (ypatingų) teisinių žinių, kad tas pats advokatas (Valda Grigonytė) atstovavo nukentėjusįjį asmenį viso proceso metu ir jai bylos aplinkybės buvo gerai žinomos, tik vėliau, į bylos teisminį nagrinėjimą įstojo pasikeitęs atstovas, kuriam teko iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, kas kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros sudaro didžiąją dalį atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 93), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis dirbantis, tačiau turintis du nepilnamečius vaikus, įvertinus iš jo priteistiną turtinę bei neturtinę žalą, kuri jo turtinę padėtį apsunkins, tuo tarpu nukentėjusioji nesinaudojo valstybės teikiama nemokama teisine pagalba, o ją gynė privatūs advokatai, taip pat atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad nukentėjusios turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms nelaikytina proporcinga, yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamojo viso priteistina 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusios naudai.

52. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

53. Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujinis revolveris ME 38Compact,9 mm Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) priduoti saugojimui Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui (1 t., b. l. 77-79), nenustačius, jog jie buvo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, grąžintini teisėtam savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. D. E. A. naudai 808,32 Eur negautų pajamų, 64,70 Eur vaistų išlaidų, 23,30 Eur išlaidų dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos duotos išvados, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas (896,32 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2000 Eur atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dujinis revolveris ME 38Compact,9 mm Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) priduoti saugojimui Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui, grąžinti teisėtam savininkui A. D..

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, išaiškinti A. D., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsniu, išaiškinti A. D., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.