Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Š. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal žemės ūkio paslaugų kvitus pagalbiniu darbininku, teistas:

1) 2014 m. spalio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2017 m. spalio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėn. visuomenės labui;

3) 2018 m. balandžio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) 2018 m. liepos 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant per 4 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

5) 2019 m. sausio 2 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn., įpareigojant: 1) neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; 3) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 9 mėn., įpareigojant: 1) neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; 3) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2019 m. sausio 16 d., apie 1.25 val., nukentėjusiajai Ž. G.-P. atidarius buto, esančio adresu Mažeikiai, Draugystės 20-61, duris, vieną kartą rankos delnų trenkė jai į dešinės pusės skruostą, sukeldamas nukentėjusiajai Ž. G.-P. fizinį skausmą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, M. K. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis parodė, kad tą vakarą pas R. K. vartojo alkoholį. Buvo išėjęs parsinešti cigarečių, o grįžęs pamatė policijos pareigūnus, kuriuos dėl garsios muzikos iškvietė kaimynė. Nuėjo aiškintis pas ją, nes tą vakarą muzikos nebuvo, nukentėjusioji galėjo girdėti tik garsiai besikalbančius jį ir draugą. Kaimynė ne pirmą kartą iškviečia policiją be jokio reikalo. Kaimynei netrenkė, tik stūmė duris, mano, kad ir jomis neužkliuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiosios paaiškinimai, liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji Ž. G.-Pliekaitienė parodė, kad tą vakarą pas kaimyną buvo girtuokliaujama, sklido triukšmas, girdėjosi skardus kaltinamojo balsas, garsus stūgavimas. Ji skambino buto savininkui, parašė dvi žinutes, tačiau triukšmas nesiliovė, todėl iškvietė policiją. Policijai išvykus, triukšmas nesiliovė, jos mažametis sūnus negalėjo užmigti, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Po visko kaltinamasis atėjo priekaištaudamas, ko ji kviečia policiją, keikėsi, buvo agresyvus. Kalbėdamasi buvo pradariusi duris, kaltinamasis trenkė jai delnu į dešinį veido skruostą, girdėjosi pliaukštelėjimas, skruostas paraudonavo. Incidentą matė jos 16 metų dukra. Tuo metu ji laukėsi kūdikio, tą naktį ilgai negalėjo užmigti, teko gerti vaistus, skaudėjo sutrenktą skruostą. Kaltinamasis iki šiol neatsiprašė, po įvykio jai grasindavo, kad užmuš. Kaltinamasis su ja anksčiau bendraudavo, ji bandydavo paaiškinti, kad nustotų gerti, tačiau jis kartais kalbėdavosi normaliai, o kartais būdavo agresyvus.

Liudytojas Š. A. parodė, kad tą vakarą du kartus vyko pagal iškvietimą į tą pačią vietą. Pirmą kartą niekas nedarė durų, o antrą kartą vyko pagal pranešimą dėl triukšmo ir suduoto smūgio į veidą pareiškėjai.

Liudytoja R. P. parodė, kad tą kartą atvyko į Draugystės g. 20 namą, paėmė pareiškimą dėl to, kad kaimynas pareiškėjai trenkė į veidą. Jos paaiškinimus surašė pareiškime-protokole, viskas vyko pareiškėjos namuose, moteris buvo nėščia. Jokių sužalojimų nepamena.

Liudytojas R. K. parodė, kad tą vakarą M. K. sukonfliktavo su Ž. P., tačiau aplinkybių neprisiminė, nes tuo metu ilgą laiką vartojo alkoholį. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 40, buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad tą vakarą jo namuose su M. K. vartojo alkoholį, jokios muzikos neleido, tik šnekėjosi, todėl kaimynė galėjo girdėti triukšmą. Kaimynė Ž. G.-Pliekaitienė yra konfliktiška, dažnai kviečia policiją dėl smulkmenų. Tą vakarą kaltinamasis jam sakė, kad buvo susitikęs su šia kaimyne, tačiau į smulkmenas jis nesigilino, kas tarp jų nutiko susitikus, M. K. jam nesakė.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė S. Ž., nukentėjusiosios dukra, buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jos parodymai, esantys 1 t., b. l. 67-69, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 2 dalies pagrindu. Liudytoja parodė, kad tą vakarą matė, kaip M. K. trenkė jos mamai, kuri prieš tai buvo iškvietusi policiją dėl keliamo triukšmo. Išvykus policijai, M. K. pabeldė į duris. Mama pažiūrėjo pro akutę ir jas atidarė, tada kaltinamasis ir trenkė mamai. Skruosto paraudimas matėsi ir ryte, mama tuo metu buvo nėščia.

Protokole-pareiškime užfiksuotas nukentėjusiosios Ž. G.-Pliekaitienės paaiškinimas, jog 2019 m. sausio 16 d., apie 1.25 val., adresu Mažeikiai, Draugystės g. 20-61, iš matymo pažįstamas vyriškis atėjęs trenkė jai per veidą, pataikydamas į dešinės pusės skruostą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-3).

ROIK 0119000025498 informacinėje pažymoje užfiksuota, kad pranešėja Ž. G.-Pliekaitienė pranešė, jog ką tik kaimynas trenkė į veidą ir nuėjo į 62 butą (1 t., b. l. 16-19).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole su fotolentele užfiksuota, jog nukentėjusioji iš nuotraukos atpažino kaltinamąjį M. K. (1 t., b. l. 70-74).

Akistatos protokole fiksuota, jog kaltinamasis M. K. parodė, jog tą vakarą gitrtuokliavo pas R. K., muzikos neleido, galėjo tik garsiai šnekėtis, neneigė, jog norėdamas išsiaiškinti, kodėl nukentėjusioji iškvietė policiją, buvo pas ją nuėjęs. Žinojo, kad ji laukiasi, todėl rankos nekėlė, tik jai prieš nosį užtrenkė buto duris. Nukentėjusioji parodė, jog dėl keliamo triukšmo bei muzikos kaimynų bute ji iškvietė policiją. Kaltinamasis atėjo pas ją agresyviai nusiteikęs, klausė, ko kviečia policiją ir po kelių sekundžių dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą. Konfliktą matė jos dukra Svajūnė, kuri stovėjo už nugaros (1 t., b. l. 78-80).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 22 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 161-62).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė įrodymus, pagrindžiančius psichologės dalyvavimo nepilnametės liudytojos apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją išlaidas, kurias sudaro 125 Eur (2 t., b. l. 8, 9).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – vieną kartą delnu sudavus smūgį nukentėjusiajai į dešinės pusės skruostą ir taip sukėlus jai fizinį skausmą. Tokią išvadą pagrindžia nukentėjusiosios parodymai, nepilnametės liudytojos S. Ž. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Vertinant įrodymų visetą, teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo netikėti tiek nukentėjusiosios, tiek jos dukters parodymais, jog nukentėjusiajai buvo trenkta į veidą, kadangi nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir tapatūs nuo pat pradžių: tiek skambindama Pendrojo pagalbos centro Nr. 112, tiek pateikdama pareiškimą-paaiškinimą, tiek ir vėliau – nuo pat pirmos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos nukentėjusioji teigė, jog kaltinamasis delnu jai trenkė į veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Nors liudytoja S. Ž. yra nukentėjusiosios dukra, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti jos paaiškinimais, duotais apklausos metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, būdama prisiekusi sakyti tiesą ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 163 ir 235 straipsnius. Apklausoje dalyvavo psichologė ir Vaiko teisių apsaugos specialistė, kurios nepareiškė jokių pastabų dėl apklausos. Nors kai kuriuose procesiniuose dokumentuose užfiksuota, jog nukentėjusioji nurodė, kad jai trenkė kaimynas, tačiau iš bylos medžiagos, paties kaltinamojo paaiškinimų akivaizdu, kad būtent kaltinamasis buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją aiškintis dėl policijos iškvietimo, kas pašalina bet kokias aplinkybes dėl asmens, vartojusio smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tapatumo. Be to, nukentėjusioji asmens atpažinimo iš fotonuotraukų metu atpažino kaltinamąjį, nurodydama, kad būtent jis trenkė delnu į veidą, kaltinamojo pavardę apklausos metu įvardijo ir jos dukra. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis yra apkalbamas, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamojo nusikalstama veika yra įrodyta, o kaltinamojo paaiškinimus teismas laiko jo gynybine pozicija, siekiant išvengti galimos griežtos bausmės. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nėra paneigta, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjsiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamną veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo kaltinamojo girtumą pripažinti sunkinančia aplinkybe, nes byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo neblaivumą, kuris galėjo įtakoti nusikalstamos veikos padarymą. Nesant objektyvių įrodymų (patikrinimo akto, alkotesterio parodymų ir pan.) tokia situacija vertintina kaltinamojo naudai, todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintimna tik tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas BK 27 straipsnio prasme (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinį, nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už padarytas smurtines veikas kitų asmenų atžvilgiu (1 t., b. l. 125-128), teistumas neišnykęs, todėl jis laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme, dirba. Teismas vertina ir tai, kad kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai, kad kaltinamasis nedaro išvadų ir nekoreguoja savo smurtinio elgesio, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas konstatuoja, kad ankstesniais teismų sprendimais, kuriais jis nubaustas už padarytas smurtines veikas, kaltinamajam nebuvo skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, sprendžiant, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis vis dar gali būti pasiekta ir asmuo ateityje gali būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudžiant jį BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatyta ilgesnės trukmės laisvės apribojimo bausme, tačiau paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo įsitikinimu, gali daryti teigiamą įtaką elgesio kaltinamojo korekcijai (žr. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-377/2019, 1 t. b. l. 129-132). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo pasitikėjimo kaltinamasis nepateisino, nustatytų įpareigojimų nesilaikė, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartimi, priimta teikimo byloje Nr. T-180-721/2019, paskirta laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeista 90 parų areštu (1 t., b. l. 133-135). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus tik dviem savaitėm po aukščiau minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo asmenybę, aukščiau išdėstytas apinkybes, jo elgesį proceso metu, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta tik paskyrus realią, nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmę, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Byloje yra įrodymai, kad kaltinamasis nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. atlieka 90 parų arešto bausmę, paskirtą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir pakeistą Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Šiuo metu jam liko atlikti 10 parų arešto bausmę, todėl iki įsiteisės šis teismo nuosprendis bausmė bus atlikta ir bendrinti bausmes BK 64 straipsnio pagrindu nėra tikslinga.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Psichologės dalyvavimas nepilnametės liudytojos apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra būtinas, todėl psichologei sumokėtos 125 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 3 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307, 311-313 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Psichologės pagalbos išlaidas, sumokėtas už dalyvavimą nepilnametės liudytojos apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo M. K. priteisti 125 Eur Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nurodant sumokėti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0790 7451, esančią banke SEB, AB.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajaa nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.