- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- AN2-49-919/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00018-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- R. J.
- Advokatai
- Ineta Agazzi
- Kategorijos
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovės advokatės Inetos Agazzi apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto V. V. 2024 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) R. J. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 17 d. apie 10.00 val., vykdydamas 2023 m. spalio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną su savo motina L. J. gyvenančios mažametės dukters E. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyriumi nuo jos ir vaiko gyvenančiu tėvu, juo R. J., tvarką, per programėlę „Facebook Messenger“ nuotoliniu būdu bendraudamas su nepilnamečiu vaiku, jo akivaizdoje elgėsi nemandagiai (siekė atkreipti vaiko dėmesį švilpimu), keikėsi, ne vieną kartą pavartodamas žodį „blemba“, nepagarbiais žodžiais „pikta“ ir „labai pikta“ vadino vaiko atitinkamai motiną ir kartu su vaiku gyvenančią senelę iš motinos pusės, kreipdamasis į vaiką teigė, kad jo, vaiko, motina (pranešėja L. J.) nededa jokių pastangų, kad paskatinti vaiko nuotolinį bendravimą su tėvu, - tokiu būdu elgdamasis nemoraliai, rodydamas netinkamą (nepriimtiną dorovės požiūriu) pavyzdį vaikui, neapsaugojo vaiko nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio, pats tokį poveikį darydamas, ir visuma šių veiksmų panaudojo savo tėvų valdžią priešingai nepilnamečio vaiko interesams. Tokiais savo veiksmais R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jam paskirta 60 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutinkant su Institucijos priimtu Nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi Institucija traukiamo atsakomybėn R. J. veiksmus pagrįstai įvertino tėvo valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovė advokatė Ineta Agazzi prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. J. atžvilgiu bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 eurų. Taip pat prašo prijungti prie bylos R. J. patikslintą prašymą dėl ekspertizės paskyrimo Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas bet kokį vaiko tėvų konfliktą ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje įvertino kaip R. J. padarytą administracinį nusižengimą. R. J. atstovės nuomone, apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, o byloje esančių įrodymų pagrindu negali būti konstatuota R. J. inkriminuojamo nusižengimo sudėtis.
3.2. Skunde pažymima, kad nuotolinis 2023 m. gruodžio 17 d. bendravimas nebuvo nutrauktas dėl to, kad keltų grėsmę vaiko psichinei sveikatai, taigi negalima teigti, kad R. J. pasakymas „piktos“, ir „blemba“, kaip reakcija į L. J. priekaištus, nuo kurių ir prasideda įrašas, galėjo neigiamai paveikti vaiko psichiką, nes tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad bendravimo tvarka su vaiku R. J. nustatyta 2023 m. spalio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, kurios 5 punkte nustatyta, kad atsakovė negali atsisakyti leisti tėvui bendrauti su vaiku, motyvuojant, kad vaikas to nenori; vaiko bendravimas su tėvu tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai negali būti nutraukiamas, motyvuojant, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, jis gali būti nutrauktas tik išimtinais atvejais, t. y. jeigu tai iš keltų grėsmę jo psichinei sveikatai, t. y. keltų vaiko isterijas, ašaras, ir atsakovė bei ieškovas dėjo visas galimas pastangas to išvengti ir vaiką skatinti bendrauti su tėvu.
3.4. Skunde nurodoma, kad R. J. į administracinio nusižengimo bylą pateikė papildomus įrodymus, t. y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos 2024 m. sausio 17 d. vertinimo anketą) Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įvertinta 2023 m. gruodžio 17 d. mažametės E. J. ir R. J. nuotolinio bendravimo situacija. Vertinimo anketoje užfiksuotos ir įvertintos ir kitos 2023 m. gruodžio 17 d. nuotolinio bendravimo aplinkybės, kurių apylinkės teismas nepagrįstai nevertino R. J. palankia linkme.
3.5. Vertinimo anketoje nurodyta, kad „Specialisto nuomone, jis (R. J.) kalbėjo aiškiai, suprantamai. Mergaitė, galimai, buvo šalia tėvų ir tėvų ginčą girdėjo. Tėvai bendravo ramiu balsu, mergaitės reakcijos į tėvų bendravimą neužfiksuota“. „Vaiko motinos pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas dukros su tėvu bendravimas nuotoliniu būdu. Vaido įrašą, galimai darė vaiko motina, kuri jį vėliau pateikė VVTAĮT specialistams. Įrašo pradžioje girdisi, jog vaiko ir tėvo susitikime dalyvauja ir vaiko motina, kuri, girdint mergaitei, vaiko tėvui sako, jog jis su dukra bendrauja neblaivus. Vyras ginasi, informaciją apie neblaivumą neigia. Vėliau vaiko motina netrukdo“. Taigi, vertinimo anketoje iš pateikto nuotolinio bendravimo įrašo akivaizdžiai nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 17 d. vaiko ir tėvo nuotolinio bendravimo metu konfliktines situacijas inicijavo mažametės motina L. J., kuri vėliau „netrukdo“. Vietoj to, kad kaip motina, kuri nuotolinio bendravimo metu turi galimybes kontroliuoti situaciją, kurioje būtų užtikrinami geriausi vaiko interesai, L. J. dirbtinai provokuojančiais klausimais „kūrė“ įrašą, negalvodama nei apie nuotolinio bendravimo kokybę, nei apie vaiko interesus. Įraše girdima, kaip nepraėjus nė minutei nuo vaiko ir tėvo nuotolinio bendravimo pradžios, L. J. pradeda uždavinėti R. J. provokuojančio ginčus pobūdžio klausimus. Pokalbio metu L. J. klausia, ar R. J. „vėl eilinį kartą yra neblaivus“, „kiekvieną savaitgalį girtas, kas vyksta?“, „kiek gali dukra žiūrėti į girtą tėvą“. To pasekoje R. J. yra priverstas teisintis ir pasako: „Nu, blemba...“.
3.6. Skunde nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 17 d. nuotolinio bendravimo įraše girdisi, kaip R. J. pokalbio, kurį inicijuoja L. J., metu (nors turėtų vykti tėvo ir mažametės dukters nuotolinis bendravimas) teigia, kad yra pavargęs po ilgos darbo dienos (naktinės pamainos) ir kad jis prašė teismo bendravimo su dukra laiką pavėlinti dėl jo ilgų darbo valandų. L. J. po tokio R. J. pasisakymo akivaizdžiai tyčiojasi, užgaulioja ir provokuoja R. J.: „prašei pavėlinti, kad „kad spėtum išsiblaivyti“.
3.7. Be to, pateiktame ir analizuojamame įraše girdėti, kaip R. J. pasako žodelį „blemba“, kaip nieko neįžeidžiantį ir niekam neadresuotą, nieko nereiškiantį jaustuką, pasakydamas jį sakinio viduryje, kaip priežodį. Pasakytas jaustukas „blemba“ gali reikšti nepasitenkinimą ar džiaugsmą, tačiau niekaip negali neigiamai įtakoti vaiko raidos. Vaiko raida visų pirma, jei ir įtakojama neigiamai, tai neigiamai įtakojama motinos L. J.. Be to, R. J. pavartotas jaustukas „blemba“ įrašo kontekste, kuomet jis sureagavo į L. J. garsiai reiškiamas nepagrįstas pretenzijas jo nuotolinio bendravimo su dukra metu, negali būti laikomas amoraliu vaiko atžvilgiu. Jaustukas „blemba“ nelaikomas keiksmažodžiu, greičiau barbarizmu (kalbos svetimybe). Skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad R. J., paprašęs vaiko motinos L. J. baigti jį užgaulioti ir pasakęs „bliamba“, kai netgi nebendravo su vaiku tuo metu, o bendravo su vaiko motina L. J. tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesais, yra visiškai nepagrįsta.
3.8. Kartu su apeliaciniu skundu R. J. atstovė advokatė pateikė patikslintą prašymą dėl ekspertizės paskyrimo Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma nepilnametei E. J. atlikti teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę. R. J. atstovės advokatės nuomone, suformuluoti klausimai ir ekspertų pateikti atsakymai į juos turėtų padėti tašką nesibaigiančiose administracinių nusižengimų bylose.
3.9. Skunde pažymima, kad vertinimo metu taip pat nustatyta ir užfiksuota, jog 2023 m. gruodžio 17 d. nuotolinio bendravimo metu: „Tėvas bando kalbinti dukrą, pasakoja, bando priminti vaikišką eilėraštuką, aptaria mergaitės aplinką, gira, kad turi gražių daiktų. Taip pat vaiko tėvas mergaitei pasakoja apie savo patirtis su vaiko seneliu, kurį įvardija pozityviai. Įraše girdisi, kaip R. J. sako, jog „močiutė pikta“, „mama biškį pikta“. Tačiau skundo autorės vertinimu, ar žodis „piktas“ gali būti laikomas nepagarbiu, priklauso nuo žmogaus kalbėjimo tono ir konteksto, kuriame jis vartojamas. Šioje situacijoje R. J. nereiškė priekaištų, niekaip neužgauliojo nei vaiko senelės, nei vaiko motinos, kalbėjo ramiu tonu, todėl pastarieji pasisakymai taip pat niekaip negalėjo žalingai paveikti vaiko vystymosi ir negali būti laikomi nepagarbiais. Vertinimo anketoje taip pat nustatyta, kad R. J. kalbėjo aiškiai ir suprantamai, tėvai bendravo ramiu tonu, o 2,5 metų (tokio amžiaus vaikas buvo 2023 m. gruodžio 17 d. nuotolinio bendravimo metu) mergaitės reakcija į tėvų bendravimą neužfiksuota.
3.10. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvu, jog R. J. sušvilpimas (kad ir nestiprus), vaiko atžvilgiu yra nepagarbus. Nagrinėjamu atveju R. J. nedemonstravo jokios agresijos, o bendravimas su vaiku, skaitant knygą, klausantis muzikos, kalbinant ar sušvilpiant, siekiant atkreipti vaiko dėmesį į tėvą kitoje ekrano pusėje, yra normalus ir nuoširdus siekimas būti išgirstam ir sulaukti vaiko reakcijos, kuris niekaip nereiškia nepagarbos vaikui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovės advokatės Inetos Agazzi skundas netenkinamas.
4. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė ginčija R. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, bei nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu.
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
6. Nagrinėjamu atveju Institucija 2024 m. kovo 21 d. nutarimu nustatė, kad R. J. nuotoliniu būdu bendraudamas su nepilnamečiu vaiku, jo akivaizdoje elgėsi nemandagiai (siekė atkreipti vaiko dėmesį švilpimu), keikėsi, ne vieną kartą pavartodamas žodį „blemba“, nepagarbiais žodžiais „pikta“ ir „labai pikta“ vadino vaiko atitinkamai motiną ir kartu su vaiku gyvenančią senelę iš motinos pusės, kreipdamasis į vaiką teigė, kad jo, vaiko, motina (pranešėja L. J.) nededa jokių pastangų, kad paskatinti vaiko nuotolinį bendravimą su tėvu. Tokiu būdu elgdamasis nemoraliai, rodydamas netinkamą (nepriimtiną dorovės požiūriu) pavyzdį vaikui, neapsaugojo vaiko nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio, pats tokį poveikį darydamas, ir visuma šių veiksmų panaudojo savo tėvų valdžią priešingai nepilnamečio vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, Institucija R. J. taikė administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį.
7. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, o ANK 73 straipsnio 2 dalyje – administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, padarymą pakartotinai. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.
8. Byloje nustatyta, kad R. J. ir L. J. yra dukters E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai, kurie gyvena skyrium. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl santuokos nutraukimo. 2023 m. gruodžio 17 d. vykusio pokalbio tarp R. J. ir jo mažametės dukters metu galiojo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka: gyvendamas užsienyje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinio mėnesio savaitės sekmadienį nuo 10:30 val. iki 11:00 val. per programėlę „Facebook Messenger“, „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“ vaiko tėvams naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju L. J. 2023 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama pradėti tyrimą R. J. atžvilgiu, nustatant piktnaudžiavimą savo kaip tėvo teisėmis (1 t., b. l. 5-6). Minėto L. J. prašymo esmė – R. J. 2023 m. gruodžio 17 d. nuotolinio bendravimo metu su mažamete dukra veiksmai buvo priešingi vaiko interesams, kadangi R. J. kalbėjo nerišliai, buvo išgėręs, keikėsi, elgėsi neadekvačiai. Atsižvelgiant į minėtą pareiškėjos skundą, Institucijoje buvo pradėtas galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, tyrimas. Pažymėtina, kad R. J. 2024 m. sausio 8 d. taip pat kreipėsi dėl 2023 m. gruodžio 24 d., 2023 m. gruodžio 31 ir 2024 m. sausio 7 d. jo bendravimo su mažamete dukra neįvykimo dėl vaiko motinos nesikooperavimo ir nedėtų pastangų.
10. Kaip matyti iš Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) tiek vertinant L. J. pranešimą dėl pokalbio įvykusio 2023 m. gruodžio 17 d., tiek vertinant R. J. pranešimą dėl neįvykusių pokalbių 2023 m. gruodžio 24 d., 2023 m. gruodžio 31 ir 2024 m. sausio 7 d., matyti, kad įstatyminiams atstovams (L. J. ir R. J.) nustatytas rizikos veiksnys – santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo, atstovai pagal įstatymą galimai daro neigimą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (1 t., b. l. 17). Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina, kad vaiko tėvų L. J.ir R. J. nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tęsiasi jau ilgą laiką ir susiklosčiusi situacija yra itin jautri, santykiai tarp mažametės dukros tėvų yra konfliktiški. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaip minėta aukščiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama santuokos nutraukimo byla. Be to, iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad L. J. ir R. J. atžvilgiu yra nemažai nagrinėjamų/išnagrinėtų civilinių, administracinių nusižengimo bylų. Vadinasi, L. J. ir R. J. konfliktus yra linkę spręsti tik teisiniu keliu ir nesiekia bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant užtikrinti vaiko interesus.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, ištyrus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, (tame tarpe ir vaizdo įrašus), galima neabejotinai daryti išvadą, jog R. J. elgesys bei išsakyti žodžiai (elgėsi nemandagiai (siekė atkreipti vaiko dėmesį švilpimu), keikėsi, ne vieną kartą pavartodamas žodį „blemba“, nepagarbiais žodžiais „pikta“ ir „labai pikta“ vadino vaiko atitinkamai motiną ir kartu su vaiku gyvenančią senelę iš motinos pusės, kreipdamasis į vaiką teigė, kad jo, vaiko, motina nededa jokių pastangų, kad paskatinti vaiko nuotolinį bendravimą su tėvu) pokalbio, įvykusio 2023 m. gruodžio 17 d. metu, turi būti vertinami kaip tėvo valdžios priešingai nepilnamečio vaiko interesams panaudojimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. J. mažametės motinos atžvilgiu išsakomi neigiami žodžiai ar veiksmai neabejotinai sukuria nepasitikėjimo, nepagarbos ir nesaugumo jausmą tarp tėvų, kad neigiamai veikia mažamečio vaiko besivystančią psichiką ir daro jos vystymuisi žalingą įtaką. Sutiktina, jog žodžiai „blemba“, „pikta“ išsakyti kitame kontekste nebūtų laikomi nepagarbiais. Tačiau, vertinant šią konkrečią situaciją, kuomet yra bendraujama su mažamečiu vaiku ir jo akivaizdoje išsakomi neigimai žodžiai skirti motinai, šie žodžiai yra neabejotinai laikomi netinkamais bei darančiais mažamečiam vaikui neigiamą įtaką. R. J. pokalbio su mažamečiu vaiku metu konfliktuodamas su mažametės motina neabejotinai dukrai rodė netinkamą pavyzdį, neapsaugojo vaiko nuo žalingo socialinio poveikio, elgėsi netinkamai, t. y. netinkamai panaudojo tėvo valdžią savo mažametės dukros atžvilgiu.
12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Vaiko situacijos vertinimo anketoje mažametės reakcija į tėvų bendravimą neužfiksuota. Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vaiko tėvo elgesys bei neigiamo turinio žodžių išsakymas vaiko motinai, girdint vaikui, sukuria pastarajam nepasitikėjimo, nepagarbos, nesaugumo jausmą tarp tėvų, o tai neabejotinai neigiamai veikia ir mažametę dukrą, jos elgesį, kuris gali pasireikšti nenoru bendrauti su vienu iš tėvų, nerimu, baime, nepasitikėjimu tėvais ir pan. Vaiko savijauta ir gerovė yra susijusi ne tik su tuo, kaip tėvai elgiasi su savo vaiku, bet ir su tuo, kaip jie sutaria tarpusavyje. Apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių dėl civilinėje byloje (dėl santuokos nutraukimo) pateikto prašymo paskirti teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę mažametei E. J., aukštesnysis teismas nevertina, kadangi kaip matyti šis prašymas dar nėra išspręstas.
13. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
14. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti R. J. patirtas advokato atstovavimo išlaidas, sudarančias 500 eurų. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamojo asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, R. J. atstovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą ir R. J. atstovės advokatės Inetos Agazzi apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.