- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- II-84-633/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00018-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Pažeidėjas
- R. J.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Vaiko teisių apsaugos skyriaus, VTAS) įgaliotam atstovui A. P. (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom (toliau ir – nuotoliniu būdu), traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui R. J. bei jo atstovei advokatei I. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. skundą dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgalioto pareigūno nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2024 m. kovo 21 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgalioto pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR-N-467-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) R. J. buvo pripažintas kaltu dėl padarymo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienintelės įstatymo sankcijoje numatytos rūšies administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
2. Administracinė nuobauda R. J. paskirta už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 17 d. apie 10.00 val., vykdydamas 2023 m. spalio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną su savo motina L. J. gyvenančios mažametės dukters E. J., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nepilnamečio vaiko, vaiko), bendravimo su skyriumi nuo jos ir vaiko gyvenančiu tėvu, juo R. J., tvarką, per programėlę „Facebook Messenger“ nuotoliniu būdu bendraudamas su nepilnamečiu vaiku, jo akivaizdoje elgėsi nemandagiai (siekė atkreipti vaiko dėmesį švilpimu), keikėsi, ne vieną kartą pavartodamas žodį „blemba“, nepagarbiais žodžiais „pikta“ ir „labai pikta“ vadino vaiko atitinkamai motiną ir kartu su vaiku gyvenančią senelę iš motinos pusės, kreipdamasis į vaiką teigė, kad jo, vaiko, motina (pranešėja L. J.) nededa jokių pastangų, kad paskatinti vaiko nuotolinį bendravimą su tėvu, - tokiu būdu elgdamasis nemoraliai, rodydamas netinkamą (nepriimtiną dorovės požiūriu) pavyzdį vaikui, neapsaugojo vaiko nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio, pats tokį poveikį darydamas, ir visuma šių veiksmų panaudojo savo tėvų valdžią priešingai nepilnamečio vaiko interesams.
Šalies argumentai
3. 2024 m. balandžio 8 d. traukiamas administracinėn atsakomybėn R. J. byloje pateikė skundą dėl 2024 m. kovo 21 d. pareigūno nutarimo, skundu, kurį pareiškėjas teisme palaikė, prašoma VTAS nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis, R. J., byloje nagrinėjamo 2023 m. gruodžio 17 d. įvykio metu savo veiksmais nepadaręs nei inkriminuoto (ANK 73 straipsnio 2 dalis), nei jokio kito administracinio nusižengimo.
4. Nagrinėjamame skunde bei papildomai apklaustas teisme traukiamas administracinėn atsakomybėn R. J. pareiškė, jog, jis, pripažindamas kaltinime nurodytų savo veiksmų faktus, visgi visiškai neprisipažįstantis kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Prašymą panaikinti VTAS nutarimą ir administracinę teiseną jam nutraukti R. J. grindžia tokiais argumentais: 1) jo, R. J. vertinimu, pati pranešėja ir vaiko motina L. J., dalyvaudama jo nuotoliniame bendravime su vaiku, jį užgauliojo, įžeidinėjo ir tuo provokavo konfliktą bei galimą netinkamą vaiko atžvilgiu jo, R. J., atsaką į tai; 2) bendraudamas su vaiku (į jį kreipdamasis) bei ir jo motina, jis žodį „blemba“ vartojo kaip nieko nereiškiantį jaustuką, o ne keiksmažodį, ir šis, jo, R. J. vertinimu, nepadarė jokios realios žalos vaiko vystymuisi, jo gerovei (vaikas į jį pastebimai nesureagavo); 3) jo kreipiantis į vaiką ramiu, kiek ironišku tonu pasakyti šio motiną ir senelę apibūdinantys žodžiai „bišky pikta“, „pikta“, jo, R. J. vertinimu, taip pat niekaip žalingai nepaveikė nepilnamečio vaiko vystymosi bei neturėtų būti pripažįstami nepagarbiais minėtų asmenų atžvilgiu. Papildomai dėl jo kalbos konkretaus įvykio metu turinį įtakojusių aplinkybių (konteksto) R. J. nurodė, kad prieš bendravimo rytą jis buvo nakties metu dirbęs, nemiegojęs ir pavargęs, todėl atrodė kitaip nei pailsėjęs, jis, priešingai nei pasirodė vaiko motinai, nebuvo vartojęs alkoholio ir nejautė pagirių. Jo vertinimu, provokuodama konfliktą su juo vaiko akivaizdoje, pati pranešėja, vaiko motina, pastarojo teises ir gerovę pažeidė kur kas labiau, tačiau nėra už tai persekiojama. Be to, vaikas yra tokio amžiaus, kad dar nesupranta aukščiau minėtų jo žodžių prasmės, todėl jų pasakymas jo akivaizdoje negali kaip tai, taigi ir neigiamai, paveikti jo, vaiko, vystymąsi, emocinę gerovę ir pan.
Atsiliepimas
5. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos (VTAS) atstovas atsiliepimu į skundą bei teikdamas paaiškinimus bylą nagrinėjant teisme su traukiamo atsakomybėn asmens reikalavimais nesutiko visiškai, prašo skundą atmesti, o institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Pirma, aukščiau minėti nepilnamečio vaiko akivaizdoje pareikšti kaltinimai vaiko motinai bei jos ir su vaiku gyvenančios senelės įvardinimas (apibūdinimas) piktomis, sukūrė nepasitikėjimo, nepagarbos, nesaugumo jausmą tarp tėvų, o tai tiesiogiai neigiamai veikė ir patį mažametį vaiką, jo elgesį, savivertę, skatino socialinį nerimą, nepasitikėjimą tėvais ir kitais suaugusiais, mat vaiko savijauta ir gerovė yra susijusi ne tik su tuo, kaip tėvai elgiasi su vaiku, bet ir su tuo, kaip jie elgiasi tarpusavyje, tokia tėvo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens R. J., pasirinkta bendravimo su vaiku ir jo motina (vaiko akivaizdoje) forma darė žalingą poveikį vaiko vystymuisi (neapsaugojo nuo žalingos jam socialinės aplinkos). To pasekmėje 2024 m. sausio 17 d. tarnybos specialistams teisės aktų nustatyta tvarka atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatytas rizikos veiksnys, numatytas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.8 punkte, ir pažeidimas šio vaiko teisių gyventi saugioje socialinėje aplinkoje ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnis); antra, žodis „blemba“, nors ir nedidelis, nestiprus, tačiau visgi yra keiksmažodis (jo sušvelninimo forma), buvo kartojamas eilę kartų, vaikai yra linkę atkartoti suaugusiųjų žodžius, ypač jam artimų, todėl ateityje kyla didelė rizika, kad tokį tam visiškai netinkamą ir nepageidautiną žodį (keiksmažodį) gali imti naudoti savo kalbėjime, - žalinga jo vystymuisi socialinė aplinka yra akivaizdi; trečia, traukiamo atsakomybėn asmens R. J. vaiko kalbinimui naudotas jam, vaikui, artimiausių žmonių apibūdinimas „piktais“, gilino R. J. konfliktą su pranešėja vaiko motina, o tai neigiamai veikė vaiką (formavo jo vystymuisi žalingą socialinę aplinką); ketvirta, traukiamo atsakomybėn asmens teisei priešingo elgesio pasekmes vaikui tarnyba vertino pagal pranešėjos L. J. pareiškimus visų bylos duomenų, kuriuos teikė ir abi proceso šalys, kontekste, ir kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys ar bent jau nepaneigia.
6. Teismo posėdyje liudytoja apklausta pranešėja vaiko motina L. J. patvirtino apskųstame tyrimą atlikusios institucijos nutarime nurodytas aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens R. J. veiksmus, kurie nutarime jam inkriminuoti kaip nepilnamečio vaiko teises pažeidęs priešingas jo interesams tėvų valdžios įgyvendinimas. Liudytoja taip pat pareiškė gera asmens pažintimi pagrįstą įsitikinimą, jog konkretaus įvykio metu traukiamas atsakomybėn R. J. pagal savo išvaizdą, nevisiškai rišlią kalbėseną, alaus tarą ant stalo ir kt. požymius buvo neblaivus. Po šio konkretaus nuotolinio tėvo bendravimo su vaiku, pastarojo elgesyje ji nepastebėjusi kokių tai pokyčių, tačiau nuotoliniai bendravimai nepavyksta jau kuris laikas, vaikas bendrauti su tėvu nuotoliu eina nenoriai, o po nesėkmingų bendravimų jaučiasi dar blogiau.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pripažįstamas nepagrįstu, todėl atmetamas, o administracinio nusižengimo tyrusios institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas.
7. ANK 73 straipsnio 1 ir 2 dalimis apibrėžtas administracinis nusižengimas pagal dispozicijos turinį yra blanketinė norma ir gali pasireikšti dviem alternatyviais būdais – tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios bei nepilnamečio vaiko teisių ir įstatymais saugomų interesų samprata yra pateikiama kituose įstatymuose (tėvų valdžios – CK 3.155, 3.156 ir kt. straipsniuose, vaiko teisių ir įstatymu saugomų interesų – CK 3.161 ir kt. straipsniuose, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kt. teisės aktuose). Tėvų valdžios apibrėžtis aukščiau minėtuose įstatymuose suponuoja abiem vaiko tėvams, nepriklausomai nuo to, ar jie kiekvienas gyvena su vaiku, ar skyriumi nuo jo, ar vaikas gimęs santuokoje, ar ne, vienodą (lygią) pareigą kooperuotis, ieškoti ir bendru sutarimu priimti sprendimus, kurie turi atitikti geriausią vaiko interesą. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija traukiamo atsakomybėn R. J. veiksmus (punktas 2) pagrįstai įvertino tėvo valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams. Pats traukiamas atsakomybėn R. J. tiek atliekant nusižengimo tyrimą VTAS, tiek ir nagrinėjant šią bylą teisme pagal jo paties skundą pripažino tiek vaikui nestipriai sušvilpęs (tai patvirtina ir liudytoja L. J. bei byloje saugomi objektyvaus pobūdžio duomenys - nuotolinio bendravimo metu liudytojos padaryti vaizdo ir garso įrašai), tiek ne vieną kartą pavartojęs vaiko akivaizdoje, tame tarpe ir kreipdamasi į jį, žodį „blemba“, tiek apibūdinęs vaikui jo motiną (liudytoją L. J.) ir kartu gyvenančią senelę „piktomis“, t. y. traukiamas atsakomybėn R. J. pripažįsta visus nutarimo jam kaltinime nurodytus kaip priešingus teisei veiksmus, sudarančius nusižengimo objektyviąją pusę (ginčo dėl to byloje nėra). Priešingai nei vertina skundą padavęs traukiamas atsakomybėn asmuo R. J., teismas sprendžia, jog priešingai jo geriausiam interesui žalingą poveikį vaiko vystymuisi darančios socialinės aplinkos kūrimas traukiamo atsakomybėn asmens pripažįstamais veiksmais (poelgiais) yra akivaizdus, tyrimą atlikusios institucijos išvadas, padarytas vertinant vaiko situaciją bei pranešėjos pateiktus vaizdo ir garso įrašus, nepaneigia jokie kiti bylos duomenys, tame tarpe ir paties traukiamo atsakomybėn R. J. atstovės pateikta rašytinė konsultacija iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Teismas, posėdyje iš naujo tiesiogiai ištyręs aukščiau minimus duomenis, tame tarpe ir peržiūrėjęs pranešėjos bylon pateiktus nuotolinio bendravimo metu padarytus vaizdo ir garso įrašus, sprendžia, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos išvados, vertinant žodį „blemba“ keiksmažodžiu, o asmens apibūdinimą „piktu“ bei siekimą kito asmens dėmesio švilpimu (kad ir nestipriu) – nepagarbiu (nemoraliu) jų atžvilgiu ir netinkamu pavyzdžiu vaikui.
8. Teismas taip pat visiškai pritaria administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atsikirtimų skundui argumentui, kad vaikas paprastai jaučia konfliktinius tėvų santykius, įtampas tarp jų, ir tai sukelia jam nesaugumo jausmą, dar kitaip prigimtinės teisės į saugią ir harmoningą aplinką pažeidimą, be to, gerą vaiko savijautą ir emocinę gerovę arba priešingai lemia ne tik kiekvieno iš tėvų elgesys su juo, vaiku, bet ir jų tarpusavio santykiai (ne)sutarimas). To pagrindu teismas atmeta kaip nepagrįstą traukiamo atsakomybėn asmens skundo argumentą, jog ginčo žodžiais bei kt. jo pripažįstamais poelgiais nuotolinio bendravimo su vaiku metu, nebuvo pažeistos vaiko teisės ir (ar) įstatymu saugomi teisėti interesai ir vaikui nekilo absoliučiai jokių negatyvių padarinių. Tokie padariniai gali netapti akivaizdžiais, pastebimais iš karto, kaip kad ir nagrinėjamu atveju, tačiau yra didelė tikimybė, kad jie pasireikš ateityje, ANK 73 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijos nereikalauja tokių materialiųjų pasekmių fakto, nusižengimo sudėtis yra formali, atsakomybei kilti pakanka kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo), kuria veikiama priešingai nepilnamečio vaiko interesams, atlikimo. Ar kaltininko veika ir geriausi vaiko interesai yra priešingi, sprendžiama pagal įrodymais pripažįstamų faktinių duomenų visumą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), ką teismas šioje byloje ir padarė. Teismas taip pat pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje sprendžiama dėl atsakomybės tik to asmens, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl šia nutartimi nėra vertinami dėl atitikties geriausiems vaiko interesams kito iš nepilnamečio vaiko tėvų – motinos, veiksmai ir (ar) neveikimas, į ką byloje apeliuoja traukiamas atsakomybėn asmuo, antrojo iš tėvų nepatraukimas administracinėn atsakomybėn, kaip faktas, nešalina pirmojo, nagrinėjamu atveju R. J., atsakomybės. Administracinė nuobauda byloje, teismo vertinimu, yra individualizuota tinkamai, ginčo dėl to teisme nekėlė ir pats traukiamas atsakomybėn asmuo.
9. Dėl proceso išlaidų atlyginimo. ANK 666 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta, kad administracinių nusižengimų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, šiuo atveju BPK 106 straipsnio 3 dalis. Kadangi R. J. skundas atmetamas ir jis lieka patrauktas administracinėn atsakomybėn (pripažintas kaltu), teismas vertina, jog jis neturi įstatymu pagrįstos reikalavimo teisės į atlyginimą išlaidų, patirtų bylos procese atlygiu advokatei už procesinio dokumento surašymą ir atstovavimą. To pagrindu pastarasis R. J. prašymas atmestinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam iš administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos nepriteistinos. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija bylos duomenimis proceso išlaidų nepatyrė ir tokių atlyginimo byloje neprašo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 664 straipsnio 3 dalis, 666 straipsniu,
nutaria:
Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens R. J. skundą atmesti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgalioto pareigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR-N-467-2024 (ROIK : (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo R. J. nepriteisti.
Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.