- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eI2-11895-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08434-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 23S152402 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas1); 2) panaikinti Departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153365 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2026 m. kovo 13 d. (toliau – ir Sprendimas2) (toliau kartu – ir Sprendimai); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Sprendimas1 panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada. Pripažinus pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies pagrindu priimtas ir Sprendimas2 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2026 m. kovo 13 d.
Akcentuoja, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, neįgyvendino jam, kaip viešojo administravimo subjektui, tenkančios priimamų sprendimų tinkamo motyvavimo pareigos. Pareiškėjo
atvejis buvo įvertintas siaurai ir formaliai. Be to, išvadą dėl pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui lėmė net ne pareiškėjo gyvenimo aplinkybių ir jo požiūrio visuma, o tik VSD išvada ir praeityje pareiškėjo eitos vertėjo pareigos Baltarusijos Respublikos nacionalinėje kontrolės ir inspekcijos agentūroje. Pareiškėjo nuomone, išvada dėl asmens grėsmės nacionaliniam saugumui turi būti paremta nustatytais faktais, o numatoma asmens keliama grėsmė nacionaliniam saugumui turi būti reali ir akivaizdi. Pažymi, kad VSD išvada per se nėra absoliutus pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas Sprendimuose nepagrįstai rėmėsi tik VSD išvadoje nurodytu vertinimu dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, nevertindamas kitų su
pareiškėjo individualiu atveju susijusių aplinkybių, kaip visumos ir neatlikęs individualaus situacijos vertinimo. Atsakovas, formaliai percituodamas VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui grindžia vieninteliu argumentu, t. y. pareiškėjo 1994–2015 m. laikotarpiu buvusiais darbo santykiais Baltarusijos Respublikos nacionaline kontrolės ir inspekcijos agentūroje. Pareiškėjo įsitikinimu, praeityje eitos vertėjo pareigos agentūroje, kuri yra gynybos ministerijos dalis, kai buvo visai kitokia pasaulinė geopolitinė padėtis, negali lemti išvados dėl pareiškėjo lojalumo šiandieninei agresyviai Baltarusijos Respublikos vykdomai užsienio ir vidaus politikai. Jo nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina neigiamą pareiškėjo poziciją Baltarusijos Respublikos vykdomos agresyvios užsienio politikos atžvilgiu, netgi priešinimąsi jai, rodo pareiškėjo vakarietiškų demokratinių vertybių laikymąsi ir propagavimą bei jo siekį integruotis į Lietuvos Respublikos visuomenę, bėgant nuo neteisėtos ir žmogaus teises pažeidžiančios Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos. Be to, nesant kitų pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui galinčių rodyti aplinkybių, tai negali būti pagrindu „automatiniu būdu“ panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teigia, kad Departamentas nepagrįstai atsisakė vertinti užpildytame klausimyne aiškiai išreikštą pareiškėjo poziciją dėl nepritarimo karui ir agresyviai užsienio ir vidaus politikai bei atkreipia dėmesį, kad anksčiau ne kartą turėjo Šengeno vizą, t. y. 2017 m., 2018 m., 2020–2021 m., taip pat Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, išduotą 2022 m.
Paaiškina, kad jo 2015 m. pasibaigę darbo santykiai Baltarusijos Respublikos nacionalinėje kontrolės ir inspekcijos agentūroje buvo susiję ne su valdžios ar jėgos struktūrų funkcijų vykdymu, o išimtinai vertėjo pareigomis. Pareiškėjas vertė tekstus ir dokumentus į nacionalinę ar anglų kalbą, ypač – komunikaciją tarp Baltarusijos Respublikos (Minsko) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) (Vašingtono). Teigia, kad pareiškėjas neturėjo prieigos prie slaptų ar valstybės paslaptį sudarančių dokumentų, o jo, kaip vertėjo, funkcijų vykdymas niekaip nesąlygoja ir apskritai nėra susijęs su šių dienų Baltarusijos Respublikos vykdomos agresyvios užsienio politikos palaikymu. Taip pat pareiškėjas buvo vienas iš nepriklausomos internetinės svetainės „Belarus Now“ (Belgazeta) redaktoriaus padėjėjų. „Belgazeta“ buvo įtakingas opozicijos laikraštis, kurio veiklą (leidimą) 2020 m. uždraudė Aleksandras Lukašenka. Pažymi, kad per darbo pareigų Baltarusijos Respublikos nacionalinėje kontrolės ir inspekcijos agentūroje laikotarpį pareiškėjas kartu dirbo ir su kitomis didelėmis nepriklausomomis organizacijomis. Akcentuoja, kad jis dalyvavo ir pasaulyje žinomuose 2020 m. protestuose prieš neteisėtai išrinktą Baltarusijos Respublikos prezidentą, taip pat ir kituose protestuose, kurie pagal Aleksandro Lukašenkos vertinimą laikytini nusikalstamais. Būtent dėl aktyvaus pareiškėjo ir jo šeimos dalyvavimo protestuose jo sutuoktinei A. K. yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (dėl humanitarinių priežasčių). Pažymi, kad pareiškėjo dukra, kuri šiuo metu yra pateikusi prašymą dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, 2012–2016 m. studijavo Europos humanitariniame universitete, kuris Baltarusijos Respublikoje laikomas pagrindine opozicijai priklausančių asmenų mokymo baze. Šio universiteto išduoti diplomai Baltarusijos Respublikoje yra nepripažįstami, o šį universitetą baigę asmenys negali pretenduoti į darbą viešajame sektoriuje.
Pažymi, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai yra demokratinių vertybių propaguotojai bei jų palaikytojai, nepritariantys smurtui, agresijai ir kariniams veiksmams. Aktyvūs protestų dalyviai, asmenys, kritikuojantys Baltarusijos Respublikos valdžią ir priskiriami opozicijai, Baltarusijos Respublikoje patiria neigiamas poveikio priemones jų atžvilgiu, todėl būtent dėl tokių veiksmų Baltarusijoje pareiškėjas ir jo šeimos nariai nusprendė persikelti gyventi į Lietuvos Respubliką bei joje kurti savo gyvenimą. Pareiškėjas jau daugiau nei metus dirba Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat baigė lietuvių kalbos kursus A1.1 lygiu, todėl jam neaišku, dėl kokių priežasčių Departamentas nesiekė gauti papildomų pareiškėjo paaiškinimų ar jo charakteristikos iš darbdavio, ketindamas priimti pareiškėjo atžvilgiu nepalankų sprendimą, kadangi, pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti suteikta teisė pasisakyti.
Teigia, kad Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių Departamentą priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais bei visapusiškais duomenimis (faktais) ir taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760140092 UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto pagrindu. Vykdant užsieniečių kontrolę, pareiškėjui buvo pateiktas klausimynas, kurį jis pildydamas nurodė, kad 1994–2015 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nacionalinės kontrolės ir inspekcijos agentūroje vertėju.
Paaiškina, kad VSD pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimus panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių. Įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas Baltarusijos Respublikos nacionalinėje kontrolės ir inspekcijos agentūroje dirbo nepertraukiamai 19 m., aplinkybę, kad iš darbo išėjo sąlyginai neseniai, tarptautinį kontekstą, atsakovas mano, jog pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimai priimti remiantis VSD išvada, jog pareiškėjas pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o Departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Mano, kad Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, todėl Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, nors esminis ginčijamų sprendimų pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau Departamentas taip pat atliko pareiškėjo vertinimą (įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog neatliko jokio savarankiško tyrimo.
Nors pareiškėjas teigia, kad jo pareigos niekaip nebuvo susijusios su valdžios struktūrų funkcijų vykdymu, tačiau Departamentas pabrėžia, kad VSD išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla).
Atsakovas taip pat nesutinka, kad turėjo papildomai prašyti pareiškėjo paaiškinimų ar papildomų duomenų. Byloje ginčijami Sprendimai priimti remiantis VSD išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Departamentas mano, jog teiginys, kad tuo metu, kai pareiškėjas ėjo pareigas Baltarusijos Respublikos nacionalinėje kontrolės ir inspekcijos agentūroje, geopolitinė situacija buvo visai kitokia, neatitinka tikrovės. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nepritaria Rusijos agresijai bei jos nepalaiko, tačiau, Departamento nuomone, šie teiginiai yra deklaratyvūs, kadangi iš esmės pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia bei gina. Taip pat mano, kad teiginiai, jog pareiškėjas dalyvavo mitinguose, bet negalėjo fiksuoti tų veiksmų, neįrodo jo nelojalumo Baltarusijos institucijoms.
Departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotos Šengeno vizos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 4 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2023 m. sausio 9 d., buvimo dienų skaičius – 90 dienų. Pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. lapkričio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat 2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas atsiuntė informaciją apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius jo šeimos narius: Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, Baltarusijos Respublikos pilietė, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), leidimas laikinai gyventi galioja iki 2024 m. birželio 27 d., išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, ir jo pilnamečiai vaikai, Baltarusijos Respublikos piliečiai, M. K., gim. (duomenys neskelbtini), turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, galiojantį iki 2025 m. birželio 20 d., iki galios pareiškėjo leidimas, ir dukra K. K., gim. (duomenys neskelbtini), leidimas laikinai gyventi galioja iki 2025 m. sausio 3 d., išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuri yra pateikusi prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Kadangi sūnui M. K. leidimas laikinai gyventi išduotas pareiškėjo leidimo laikinai gyventi pagrindu, bus sprendžiamas klausimas dėl jo leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Pažymi, kad mokinių ir studentų registruose nėra duomenų apie M. K. mokymąsi ar studijas, tik pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 10 d. atsiųstame pranešime nurodoma, kad sūnus M. K. yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentas.
Pažymi, kad, įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, nustačius, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o esami šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, pareiškėjui nustatytas 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertinamas kaip proporcingas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
VSD nuomone, skundžiami Sprendimai priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
Nurodo, kad, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. liepos 18 d. raštu Nr. 18-7848 pateikė vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis, nuo 1994 iki 2015 m. (net 21 m.) dirbdamas Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. Be to, teigia, kad VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus, o palankią terpę Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalies piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
Pažymi, kad VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Be to, Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (16 punkte). VSD 2022 bei 2023 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime aiškiai indikuojama, kad Baltarusijos režimo keliama grėsmė Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui didėja ir kad Minsko agresyvumas ES kaimynių atžvilgiu atitinka Kremliaus interesus, o karinis Baltarusijos ir Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) bendradarbiavimas intensyvėja. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ išreiškiama Seimo nuomonė, kad tarptautinė bendruomenė, reaguodama į Rusijos ir Baltarusijos išpuolį prieš demokratinę pasaulio tvarką, privalo imtis ryžtingų veiksmų jai ginti; atkreipiant dėmesį į aktyvų Aleksandro Lukašenkos režimo dalyvavimą Rusijos agresijos prieš Ukrainą strategijoje ir į Rusijos karių sutelkimą Baltarusijos teritorijoje, smerkiama Rusijos ir Baltarusijos karinė agresija prieš Ukrainą.
Nurodo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos sistemoje, kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas jau baigė darbą Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos sistemoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Pastebi, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjas nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydamas jam pateiktą privalomą Departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais.
Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus (vertimus).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 23S152402 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 23S153365 uždrausti pareiškėjui 30 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2022 m. birželio 14 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti A. K. leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjui 2022 m. birželio 20 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760140092, galiojantis iki 2025 m. birželio 20 d.
Pareiškėjas 2023 m. birželio 5 d. per MIGRIS sistemą atsiuntė užpildytą klausimyną, kuriame nurodė, kad dirbo Baltarusijos Respublikos nacionalinėje kontrolės ir inspekcijos agentūroje vertėju (raštu ir žodžiu) 1994–2015 m. ir teikė vertimo paslaugas Baltarusijos Respublikos karinėms organizacijoms.
Departamentas 2023 m. liepos 19 d. gavo VSD 2023 m. liepos 18 d. išvadą Nr. 18-7848, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, A. K. gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Taip pat nustatyta, kad A. K. Lietuvos Respublika buvo išdavusi Šengeno vizas, kurios galiojo nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 4 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2023 m. sausio 9 d., buvimo dienų skaičius – 90 dienų. Pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. lapkričio 19 d.
Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 10 d. per MIGRIS sistemą atsiuntė informaciją apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius jo šeimos narius, kurioje nurodė, kad Lietuvoje gyvena A. K. sutuoktinė, Baltarusijos Respublikos pilietė, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai leidimas laikinai gyventi galioja iki 2024 m. birželio 27 d., išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, taip pat ir pareiškėjo pilnamečiai vaikai, Baltarusijos Respublikos piliečiai, t. y. sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, galiojantį iki 2025 m. birželio 20 d., iki galios A. K. leidimas, ir dukra K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurios leidimas laikinai gyventi galioja iki 2025 m. sausio 3 d., išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 10 d. atsiųstame pranešime per MIGRIS sistemą nurodė, kad sūnus M. K. yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentas.
Departamentas, įvertinęs gautus duomenis, 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas konstatavo, kad A. K. 1994–2015 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nacionalinėje kontrolės ir inspekcijos agentūroje vertėju, o darbas Baltarusijos Respublikos nacionalinėje kontrolės ir inspekcijos agentūroje, kuri yra gynybos ministerijos dalis, reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią.
Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė Sprendimą2 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, kadangi asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šis sprendimas priimtas, vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija), 15 punktu bei Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5, 37 ir 39 punktais.
Pareiškėjas su šiais Sprendimais nesutinka ir prašo teismo juos panaikinti.
UTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d.) 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime Nr. 19-A/2021 konstatuota, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
Nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, iš esmės vadovavosi VSD išvada, kurioje pateikta informacija apie pareiškėjo tarnybą Baltarusijos Respublikos nacionalinėje kontrolės ir inspekcijos agentūroje, kuri yra gynybos ministerijos dalis, t. y. 1994–2015 m. minėtoje agentūroje pareiškėjas dirbo vertėju. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis A. K. Lietuvoje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Dėl šių priežasčių VSD vertino, kad Baltarusijos Respublikos piliečio A. K. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Šiuo atveju Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą1, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, jog surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui aiškinamąjį raštą (jo vertimą į lietuvių kalbą), kuriame nurodė, jog 1994–2015 m. jis dirbo vertėju Valstybinėje patikros ir inspekcijų agentūroje (NAVI), kuri Baltarusijos gynybos ministerijos struktūroje buvo kaip atskira organizacija. Paaiškino, kad jo pagrindinės pareigos daugiausiai buvo susijusios su vertimų iš anglų kalbos (ir atvirkščiai) teikimu ryšių linijai Minskas–Vašingtonas (JAV ji buvo vadinama „karštąja linija“), kuri buvo įrengta siekiant užtikrinti, jog Baltarusija laikosi tarptautinių sutarčių dėl branduolinio nusiginklavimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas padėdavo kanalo operatoriams suprasti JAV kolegų žinutes ir versdavo standartinius pranešimus, kurie būdavo siunčiami per liniją. Kartais jį pasitelkdavo teikti vertimo raštu ir žodžiu paslaugas kitoms karinio bendradarbiavimo ir ginklavimosi kontrolės programoms, kurias įgyvendino NAVI; paslaugos apėmė darbą su užsienio delegacijomis, vertimą iš anglų kalbos (ir atvirkščiai) susitikimuose bei kultūrinėse programose. Teigė, jog išėjęs iš darbo NAVI su buvusiais kolegomis kontakto nepalaikė.
Vis dėlto, nepaisant to, jog pareiškėjas šiose pareigose dirbo 1994–2015 m., pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui Departamento buvo vertinama sprendžiant, atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą. Dėl to nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos gynybos ministerijos struktūroje šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis, Baltarusijos Respublikos žvalgybos bei saugumo institucijoms potencialiai siekiant verbuoti su šiomis institucijomis susijusį asmenį, pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog pareiškėjas nebedirba Baltarusijos gynybos ministerijos struktūroje nuo 2015 m. Be to, teismas akcentuoja, kad pareiškėjo darbo pobūdis, t. y. vertėjo pareigos, dalyvaujant svarbiuose aukšto rango pareigūnų susitikimuose, taip pat teikiant vertimo paslaugas ryšių linijai Minskas–Vašingtonas, siekiant užtikrinti, jog Baltarusija laikosi tarptautinių sutarčių dėl branduolinio nusiginklavimo, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas šioje valstybės institucijoje, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, privalėjo būti itin patikimas ir lojalus Baltarusijos Respublikai ir jos vykdomai politikai, kadangi tokio pobūdžio susitikimuose ar pokalbių telefonu metu aukšto rango pareigūnai ir valdžios atstovai dalijasi svarbia bei itin konfidencialia informacija apie valstybės valdymą, saugumą ar gynybą. Be to, Departamento klausimyne pareiškėjas pažymėjo, kad jis teikė vertimo paslaugas Baltarusijos karinėms organizacijoms. Taigi šios aplinkybės neabejotinai suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tai reiškia, jog atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą.
Pažymėtina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Departamentas vadovavosi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas Baltarusijos gynybos ministerijos sistemoje dirbo pakankamai laiko tarpą, taip pat buvo įvertinti ir jo socialiniai, šeiminiai santykiai. Nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu nuo 2022 m. birželio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat baigė lietuvių kalbos kursus A1.1 lygiu, tačiau šie veiksniai neįrodo, jog pareiškėjas būtų pasiekęs aukštą integracijos lygį Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, sūnus bei dukra, kurie turi išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo vaikai yra pilnamečiai, ir, nors pareiškėjas įrodinėja, kad sūnus studijuoja universitete Lietuvoje, o panaikinus jam išduotą leidimą automatiškai bus panaikintas ir sūnaus leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau neabejotina, kad sūnus galės tęsti mokslus pareiškėjo kilmės valstybėje. Be to, pareiškėjas neįrodė, jog jam ar jo šeimai Baltarusijos Respublikoje kyla grėsmė ar pavojus, dėl kurių jie negalėtų gyventi kilmės šalyje. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023).
Nors pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas jam nepalankius sprendimus, nesikreipė į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų ar charakteristikos, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimus pareiškėjo atžvilgiu gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, todėl šie argumentai atmestini.
Taip pat pabrėžtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui nacionalinės vizos bei leidimai gyventi anksčiau buvo išduoti teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam, nustačius jo galimai keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nebus panaikintas leidimas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais. Šios aplinkybės savaime nėra laikytinos labiau reikšmingomis nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl jos nėra pakankamos konstatuoti ir Sprendimo1 neproporcingumą. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju Departamentas pagrįstai įvertino, jog pareiškėjo interesas gyventi Lietuvoje negali nusverti valstybės saugumo intereso.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad liko neįvertinti jo politiniai įsitikinimai bei jo dalyvavimas protestuose prieš Baltarusijos valdžią. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, buvo padaryta ne jo politinių pažiūrų pagrindu, o atsižvelgus į pareiškėjo tarnybos 1994–2015 m., kai pareiškėjas dirbo Baltarusijos gynybos ministerijos struktūroje, ypatumus. Be to, pareiškėjas neįrodė, jog priešindamasis Baltarusijos Respublikos valdžiai veikė aktyviai, todėl šie jo argumentai neįrodyti ir teismo atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Departamentas tinkamai įvertino byloje nustatytus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, todėl pagrįstai sprendė, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui paneigimui.
Migracijos departamentas taip pat priėmė Sprendimą2 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, įvertinęs tas pačias priežastis, lėmusias atsakovo Sprendimą1 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y., kad VSD duomenimis, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Nagrinėjamoje byloje teismui konstatavus, kad Departamento išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra teisėta ir pagrįsta, vertinant sprendimo dėl uždraudimo atvykti teisėtumą pirmiau nurodyti argumentai nekartojami.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Kriterijų vertinimo tvarkos 1 straipsnyje nustatyta, kad kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat į esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo jo keliama grėsmė valstybės saugumui, todėl Departamentas, nustatydamas 30 mėnesių (2,5 metų) draudimo atvykti laikotarpį, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, nes, kaip minėta, tokiu atveju gali būti nustatymas ir ilgesnis nei 5 metai draudimo laikotarpis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju VSD siūlė uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu Sprendime2 taikytas ribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nevaržo labiau nei tai buvo būtina.
Įvertinusi visas aplinkybes ir Sprendimų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, todėl jų naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.