Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. (J. K.) ir J. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 9-ojo notaro biuro notaras J. P., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. gegužės 30 d. teisme gautas pareiškėjų atstovės prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2023 m. gegužės 31 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. liepos 11 d. 10.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), bei išsiunčiant procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Atsiradusio palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 3 dalis). Šiuo sandoriu įpėdinis savo veiksmais susikuria teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) tesimas turi išaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisiniu padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2-15).

Iš pareiškėjų J. K. (J. K.) ir J. K. pareiškime nurodytų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2022 m. gruodžio 12 d. (13 e. b. l.). Gyventojų registro duomenimis mirusiosios J. K. šeimyninė padėtis – netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra (14-15 e. b. l.). Tiek iš pareiškėjų pateikto 2023 m. balandžio 5 d., tiek iš teismo iniciatyva gauto 2023 m. liepos 5 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo 2023 m. kovo 24 d. kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas teismo gautas duomenimis neišduotas.

2023 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad J. K. turėjo nekilnojamo turto – butą, esantį (duomenys nesklebtini) (37-39 e. b. l.). J. K. atžvilgiu jos mirties metu buvo vykdomi skolų išieškojimai 10 vykdomųjų bylų (56-59 e. b. l.). Iš notaro pateiktos paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad po J. K. mirties taip pat liko piniginės lėšos banko sąskaitose, pensijų kaupimo bendrovėje sukauptos piniginės lėšos

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjų tėvas buvo V. B. K., miręs 2011 m. spalio 15 d. (21-24 e. b. l.). V. B. K. ir J. K. buvo brolis ir sesuo (17-20 e. b. l.), atitinkamai, pareiškėjai yra J. K. brolio vaikai. Taigi, pareiškėjai J. K. ir J. K. yra mirusios J. K. sūnėnas ir dukterėčia, t. y. penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Byloje duomenų apie galimus J. K. aukštesnės eilės įpėdinius nėra, todėl pareiškėjai turi teisę po tetos mirties paveldėti jos turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

J. K., mirusios 2022 m. gruodžio 12 d., palikimą pareiškėjai turėjo priimti iki 2023 m. kovo 13 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai valią dėl po J. K. mirties likusio palikimo priėmimo siekė išreikšti įstatyme numatytu terminu. Pareiškėjai domėjosi J. K. skolomis, taip pat elektroniniu paštu ir telefonu kontaktavo su paveldėjimo bylą turinčio tvarkyti Vilniaus rajono 9-to notaro biuru. Mobiliojo ryšio operatoriaus išklotinė patvirtina, kad 2023 m. kovo 3 d. ir 2023 m. kovo 6 d. pareiškėjai skambino į minėtą notarų biurą. Pateiktas elektroninis susirašinėjimas su Vilniaus rajono 9-to notaro biuru patvirtina, kad pareiškėjai elektroniniu paštu info@notarobiuras9.lt 2023 m. kovo 6 d. išsiuntė dokumentų kopijas, tačiau į šį laišką Vilniaus rajono 9-to notaro teisininkė sureagavo tik 2023 m. kovo 21 d., nurodydama, kad pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti.

Teismas, įvertinęs byloje gautų įrodymų visumą, neturi pagrindo netikėti pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis dėl priežasčių, lėmusių termino palikimui priimti praleidimą, t.y., kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas būtent dėl Vilniaus rajono 9-to notaro biuro darbuotojų veiksmų, tinkamai ir laiku nereaguojant į pareiškėjų siekį pateikti notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 9-asis notaro biuro notaras J. P. pareiškime nurodytų aplinkybių neginčijo.

Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, t. y. palikėja mirė 2022 m. gruodžio 12 d., o į teismą su prašymu dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo kreiptasi 2023 m. balandžio 13 d., t. y. nuo palikimo atsiradimo buvo praėję 4 mėnesiai, o teismo nutarties priėmimo metu nuo termino atsiradimo dienos nėra praėję daugiau nei vieneri metai.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeistų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Pažymėtina, kad, remiantis CK 5.62 straipsnio 1 dalimi, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu 1) turtas testamentu paliktas valstybei, 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Šiuo atveju yra penktos eilės įpėdiniai, siekiantys priimti palikimą, atsiradusį po J. K. mirties, taip pat teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjai siekė teisę priimti palikimą įgyvendinti įstatyme numatytu trijų mėnesių terminu, tačiau to padaryti jiems nepavyko dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių.

Teismo įsitikinimu, termino palikimui priimti neatnaujinimas šiuo atveju nepagrįstai ir neteisėtai pažeistų pareiškėjų teises.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjams J. K. ir J. K. pratęstinas terminas palikimui po J. K. mirties priimti (CK 5.50 straipsni, 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 576 straipsnio 2 dalis, 578 straipsnis).

Pareiškėjams išaiškintina, kad jie, siekdami priimti palikimą po J. K. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus rajono 9-to notarų biurą.

Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo popierine forma Vilniaus rajono 9-to notaro biuro notarui J. P.. Pažymėtina, kad remiantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi procesiniai dokumentai notarams (taip pat kaip advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, valstybės ir savivaldybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams) įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Šiuo atveju Vilniaus rajono 9-to notaro biuro notaras J. P. paskyros Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, o teismui susisiekus su notaro biuro darbuotojais telefonu, buvo paaiškinta, kad notaras neturi ne tik paskyros Elektroninių paslaugų portale, bet ir e.pristatymas dėžutės, taip pat buvo nurodyta procesinius dokumentus notarui siųsti popierine forma. Įvertinus priežastis, dėl kurių teismas patyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš Vilniaus rajono 9-to notaro biuro notaro J. P. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjams J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2022 m. gruodžio 12 d., mirties.

Išaiškinti pareiškėjams J. K. (J. K.) ir J. K., kad jie turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus rajono 9-to notarų biurą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Vilniaus rajono 9-to notaro biuro notaro J. P. į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų dvidešimt aštuoni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto administruojamą pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.