Kauno apygardos teismo nutartis

2022-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-493/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-08Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-07
Bylos Nr.
1A-564-493/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45298-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
G. B.
Nukentėjusysis
L. M.
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-493/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45298-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. B. paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas G. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 4 d., 12.01 val. iki 2022 m. sausio 6 d., 08.40 val. – 2 paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio G. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Nukentėjusiosios L. M. civilinis ieškinys dėl 10 800 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiajai L. M. priteista 10 800 Eur turtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. banko sąskaitose AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Paysera LT“, Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Revolut Payments“, Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Revolut Bank“, Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms paliktas galioti iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

G. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, jį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. (toliau – ir G. B.) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 29 d., apie 06.00 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, slapta pagrobė V. B. striukės vidinėje kišenėje saugotą didelės vertės svetimą turtą – L. M. priklausančius grynuosius pinigus, t. y. 14 800 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog kaltinimas G. B. yra pilnai įrodytas byloje surinktais įstatymo nustatyta tvarka gautais ir patikimais įrodymais. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (nuteistasis veikdamas tiesiogine tyčia siekdamas savanaudiškų tikslų padarė sunkų nusikaltimą nuosavybei), G. B. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo kriminalinę praeitį, teismas sprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti tik paskyrus G. B. realią laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, teismas nurodė atsižvelgiantis į tai, kad byloje nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, tai, kad jis dirba, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, augina mažamečius vaikus.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį – paskirtą laisvės atėmimą pakeisti į švelnesnę bausmę. Nuteistasis skunde nurodo, kad augina tris mažamečius vaikus, šeimoje vienintelis dirba. Skunde G. B. taip pat nurodo, kad pripažino savo kaltę, atvyko į policiją, be to, būdamas laisvės galėtų greičiau padengti priteistą civilinį ieškinį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo G. B. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras V. K. prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydžio. G. B. nesutinka tik su jam paskirta bausme – kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, prašo už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. buvo nuteistas už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Taigi, tenkintas apeliacinio skundo prašymas skirti G. B. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, reikštų švelnesnės nei nuteistajam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimą.

8. Švelnesnės negu įstatymo nustatyta bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju G. B. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios pareiškimą apie galimai padarytą nusikaltimą, taigi, BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. Vien tai, kad G. B. 2022 m. sausio 4 d. buvo sulaikytas atvykęs į policijos įstaigą, nesudaro pagrindo manyti, kad jis savo noru atvyko ir pranešė padaręs nusikalstamą veiką. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalimi, galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nustatyta tik viena – tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

10. Įvertinusi tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios nustatyta trukmė yra gerokai mažesnė nei šios teisės normos sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti G. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

11. Vertindama nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų, esant neblaiviam, nuteistasis šiuo metu turtinės žalos nėra atlyginęs. Išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir G. B. asmenybė. Nuteistasis anksčiau buvęs teistas 7 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei mėnesiui po to, kai 2021 m. gruodžio 1 d. buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Anksčiau G. B. teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir už grasinimą nužudyti sugyventinę. Už minėtų nusikalstamų veikų padarymą G. B. buvo skiriamos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, taip pat ir griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai nepakeitė nuteistojo elgesio ir nepaskatino atsisakyti tolesnio neteisėto veikimo. Pažymėtina ir tai, kad anksčiau nuteistajam G. B. net tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau savo teigiamo elgesio nuteistasis ilgesnį laiką taip pat nesugebėjo išlaikyti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. B. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai byloje surinkti duomenys. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie apeliantui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) taip pat matyti, kad G. B. ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Visi šie duomenys rodo, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja, todėl tokio asmens izoliavimas nuo visuomenės yra būtinas, siekiant ją apsaugoti nuo tolesnio šio asmens nusikalstamo elgesio.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis turi pastovų darbą, mažamečius vaikus, šeimoje vienintelis dirba, be to, dirbdamas laisvėje galėtų padengti priteistą civilinį ieškinį, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Tuo labiau, kad iš SoDra registro duomenų išrašo matyti, kad nuo 2022 m. balandžio mėnesio nuteistasis yra nedraudiminiame laikotarpyje ir jo gaunamos išmokos siekia apie 150 Eur. Atitinkamai, paskyrus nuteistajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jo vaikais galės pasirūpinti ir jų motina. Tuo tarpu padėti šeimos nariams finansiškai bei dengti nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą, nuteistasis galės ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kurioje galės įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. B. paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

13. Šiuo atveju taip pat nėra galimybės taikyti G. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismų praktikoje nustatyta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tais atvejais, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengi išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų buvo teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

14. Atsižvelgiant į ankstesnius G. B. teistumus bei į besikartojantį jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį, anksčiau taikytas poveikio priemones, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sudarytų kaltininkui klaidingą nebaudžiamumo iliuziją.

15. Atsižvelgdama į visa, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėDarius KantaravičiusArūnas Paštuolis