- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2-3089-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00036-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- E. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
- 2.6.8.5Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)
- 2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo byloje E. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti 883,25 Eur skolos, 30,60 Eur delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės R. V..
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. balandžio 6 d. S. A. (toliau – ieškovas arba nuomotojas) su R. V. (toliau – atsakovė arba nuomininkė) (toliau kartu – Šalys) sudarė žemės sklypo nuomos sutartį (toliau – Sutartis) pagal kurią Ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudotis žemės sklypu (toliau – Žemės sklypas), o atsakovė įsipareigojo valdyti ir naudotis žemės sklypu pagal Sutarties sąlygas ir tvarką bei mokėti Sutartyje numatytą nuomos mokestį. Nuomos mokestis šalių susitarimu nustatytas Sutartyje – 100 (vienas šimtas) eurų už mėnesį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė nėra sumokėjusi nuomos mokesčio už naudojimąsi Žemės sklypu. Paaiškino, kad Šalys 2019 m. balandžio 6 d. sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį, kurioje nustatė šalių teises ir pareigas. Sutarties 1.1. papunktis numatė, kad Nuomotojas perduoda Nuomininkui valdyti ir naudotis žemės sklypą/sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), <...>, bendras plotas 4,725, <...> esančiu adresu (duomenys neskelbtini), <...>, o nuomininkas įsipareigoja valdyti ir naudotis žemės sklypu šios Sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarką, ir mokėti Sutartyje numatytą nuomos mokestį. Sutarties 3.1.1. papunktyje numatyta, kad <...> Nuo šios Sutarties pasirašymo išnuomojamas žemės sklypas laikomas priimtas ir laikoma, kad perdavimo - priėmimo metu jokių Žemės sklypo ir jame esančių inžinerinių įrengimų trūkumų nėra nustatyta. Atskiras priėmimo - perdavimo aktas šiuo atveju nėra sudaromas. Sutarties 1.2 p. numatyta, kad žemės sklypas perduodamas valdyti ir naudotis su tikslu - žemės ūkio veikla. Ieškovas teigia, kad atsakovei buvo akivaizdžiai aišku, kokiu tikslu ji nuomojasi Žemės sklypą ir kokią veiklą jame galės vykdyti. Už atitinkamą atsakovės naudojimosi būdą ji Sutarties 2.1 papunkčio pagrindu įsipareigojo ieškovui mokėti po 100 eurų per mėnesį. Nuomos mokestį nuomininkė (atsakovė) įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį, tačiau iš esamos praktikos , t. y. iš istoriškai susiklosčiusių santykių, atsakovė nuomos mokestį grynaisiais pinigais sumokėdavo už visą terminą pasibaigus sutarčių terminams, todėl ir pastarosios Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė su juo atsiskaitys po Sutarties termino pasibaigimo, kuris pasibaigė 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovė tokių veiksmų neatliko, t. y. neatsiskaitė su ieškovu. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypo nuomos atsakovei laikotarpiu, Žemės sklypą valdė kartu su bendraturčiu V. A.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.548 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pateikė teismui Žemės sklypo bendraturčio V. A. tą pačią dieną (2019 m. balandžio 6 d.), tomis pačiomis sąlygomis sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį su atsakove.
3. Ieškovas įsitikinęs, kad abiem bendraturčiams kartu sudarius sutartis su atsakove dėl atitinkamo žemės sklypo atitinkamos dalies, tai vienareikšmiškai gali būti prilyginama, kaip kito bendraturčio duotas sutikimas (neprieštaravimas dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo) išnuomoti kartu valdomą žemės sklypą ir teismui tai bus priimtinas kaip reikšmingas įrodymas šioje byloje. Ieškovas pabrėžė, kad Sutartį, tokią, kokią pasirašė šalys, pasiūlė ir pasirašymui pateikė atsakovė. Atsakovė iš anksto buvo supildžiusi (pabrėžtina – atsakovė savo ranka) visas Sutarties sąlygas, kitus faktinius duomenis, neišskiriant ir nuomos mokesčio dydžio už atitinkamą laikotarpį, todėl ieškovo nuomone, atsakovė negali nei ginčyti sutarties sąlygų, nei sutarties mokesčio dydžio. Atkreipė dėmesį, kad tokios pačios sąlygos ir mokesčio dydis už atitinkamą laikotarpį numatytas ir atsakovės pasirašytoje sutartyje su ieškovo žemės sklypo bendraturčiu V. A.. Ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti 883,25 eurų sumą atsižvelgdamas į tai, kad turtas (žemės sklypas) pagal sutartį buvo perduotas 2019 m. balandžio 6 d., t. y. ne nuo mėnesio pradžios, todėl mėnesinė 100 eurų suma už 2019 m. balandžio mėnesį skaičiuojama proporcingai terminui, kuriuo atsakovė naudojosi išsinuomotu turtu, t. y. už 25 dienas (100 eur / 30 dienų x 25 dienų = 83,25 eurai). Už birželio - gruodžio mėnesius skaičiuojamas 100 eurų mokestis, kas sudaro 800 eurų (po 100 eurų per mėnesį). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 883,25 eurų pagrindinę skolą (el. b. l. 13-17).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad buvo jau prasidėjęs žemės pardavimo procesas, todėl, norėdamas, kad nuomininkai bent pusę skolos grąžintų, surašė nekilnojamojo turto (žemės sklypo) priėmimo-perdavimo aktą (toliau ir – Aktas), tačiau negavo atsakymo. Nurodė, kad toks pats aktas ir brolio V. A. pasirašytas. Atsakydamas į teisėjo klausimą, ieškovas nurodė, kad Aktą jis pats surašė, įteikė atsakovei siųsdamas registruotu paštu. Siuntė 2 egzempliorius, kad vieną atsakovė atsiųstų atgal su dviem parašais. Paaiškino, kad jau prieš tai atsakovė sakė, kad nieko nemokės, kad tegu moka tas, kas nupirks žemę. Nurodė, kad 2019 m. kai sudarinėjo nuomos sutartį, atsiskaitymo tvarka buvo kaip ankstesniais metais, kad pasibaigus metams susitiks ir atsiskaitys kaip sutartyje parašyta. Nurodė, kad kai atsakovė pateikė nuomos sutartį pasirašyti, jau buvo prasidėjęs žemės pardavimo procesas, tarėsi kainą už mėnesį, kadangi nuomos laikas buvo trumpesnis, lyg tai 9 mėnesiai, atsakovei pasiūlius sutartį, ieškovui tiko sąlygos. Atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą, ieškovas nurodė, kad Aktą jis (ieškovas) ruošė ir siuntė. V., ieškovo brolis, taip pat pasirašė aktą su ta pačia suma, jis (ieškovas) nežino, ar brolis siuntė Aktą atsakovei. Aktas su suma 472,50 Eur parašytas dėl to, kadangi jis (ieškovas) norėjo greičiau parduoti žemę, kad nebūtų problemų parduodant, bent dalis pinigų būtų atgauta. Paaiškino, kad atsakovė buvo nurodžiusi, kad nieko nemokės. Nurodė, kad nereikalavo kas mėnesį mokėti už nuomą, kaip nurodyta sutartyje, nes pagal bendrą praktiką susiklostė taip, kad susitinka kitų metų pradžioje ir atsiskaito už visus metus. Atsakydamas į teisėjo klausimą, ieškovas paaiškino, kad nebuvo gavęs atsakovės teismo posėdžio metu pagarsinto pasiūlymo dėl nuomos mokesčio atsisakymo.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, advokato padėjėjas G. Š. nurodė, kad ieškovas pilna apimtimi palaiko ieškinį. Pažymėjo, kad sutartis, dėl kurios vyksta ginčas, yra surašyta ir pasiūlyta pačios atsakovės. Paaiškino, kad visos ginčytinos sąlygos turi būti taikomos ją pasiūliusios šalies nenaudai. Šalys turėjo sutartį, pagal kurią viena šalis perdavė sklypą, kita šalis nesumokėjo už sklypo nuomą. Pagal teisės aktus atsakovė turi pareigą sumokėti visą ieškiniu prašomą sumą – 883,25 Eur. Suma yra paskaičiuota pagal pasirašytą 2019 m. balandžio 6 d. sutarties 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad nuomos mokestis yra 100 Eur per mėnesį. Nurodo, kad nors iš pirmo žvilgsnio sutartys, pateiktos atsakovės ir ieškovo kartu su ieškiniu, niekuo nesiskiria, tačiau galima įžvelgti skirtumus - sutarys skiriasi konkrečiai 2.1. punktu, kur ranka atsakovės egzemplioriuje 100 Eur įrašyta truputį kitoje vietoje, tačiau abiejose sutartyse nurodyta - 100 Eur už mėnesį. Tokia pati suma – 100 Eur už mėnesį, nurodyta ir kitose pateiktose sutartyse su kitais nuomotojais su ta pačia nuomininke. Sutartys taip pat pateiktos atsakovės ir jos pačios užpildytos. Iš sutarčių matyti, kad dalis sutarties surašyta kompiuteriu, o trūkstamos dalys įrašytos ranka. Mano, kad jei tai būtų klaida, būtent, kad mokama 100 Eur už mėnesį, kaip nurodo atsakovė, kitos pasirašytos sutartys su kitais nuomotojais jau galėtų būti kitokios, tačiau jos visos identiškos. Taip pat, jei tai būtų klaida, viena iš šalių galėjo kreiptis į kitą šalį aiškiai išreikšdama, kad įvyko klaida ir siūlyti ištaisyti klaidą. Jokių pretenzijų nebuvo reikšta. Dėl 2020 m. sausio mėnesio Akto, kuriuo atsakovė grindžia poziciją, kad suma už žemės nuoma ne 883 Eur, o 472 Eur, paaiškino, kad minimas Aktas nepasirašytas atsakovės, taip pat, į aktą pavėluotai sureagavęs, nurodęs, kad Akto nepasirašys, yra trečiasis asmuo E. V., o ne atsakovė. Ieškovo atstovas nurodė, kad balandžio 12 d. papildomuose dokumentuose vienas iš priedų buvo šalių pasiūlymai ir atsakymai. Iš vieno iš atsakovės atsakymų matyti, kad atsakovė neneigia, kad ieškinys bus patenkintas iš dalies, tačiau vėliau pozicija pasikeičia atradusi būtent Aktą su kita suma. Paaiškino, kad minimas Aktas atsirado dėl to, kad ieškovas ketino sklypą parduoti, į sklypą pretendavo ir atsakovė, nors jos vardu veikė trečiasis asmuo E. V.. Sklypas buvo parduotas kitam asmeniui, todėl ieškovas, nenorėdamas trukdžių, pasiūlė atsakovei greitai susimokėti dalį sumos, kad greičiau galėtų perduoti sklypą naujam savininkui, tačiau atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi nei minėtos 472 Eur sumos, nei ieškiniu reikalaujamos sumos. Atkreipė dėmesį į pateiktas kitas nuomos sutartis, kitų giminių, sudarytas su atsakove, matyti, kad sutartyse žemės plotas nurodytas didesnis nei ieškovo turimo žemės ploto, todėl net logiškai mąstant, kainą „rišant“ prie mėnesio, o ne hektaro, atsakovei yra net gi naudingiau, todėl mano, kad pasirašyta 2019 metų sutartis būtent dėl 100 Eur per mėnesį. Nurodė, kad šalys yra laisvos sudaryti sutartis, 2016 metais suma buvo skaičiuojama pagal hektarus, dabar pagal mėnesį. Dėl Akto nurodė, kad atsakovė jau buvo teikusi poziciją, o būtent vietoje atsiliepimo nurodė, kad yra Aktas, kur yra ne visa reikalaujama suma, o jos tik pusė. Pateiktas Aktas buvo maždaug kovo-balandžio, ir jame nėra atsakovės parašo, tuo tarpu dabar, į teismą atsakovė pateikė jau pasirašytą Aktą. Paaiškino, kad keli nuomotojai kreipėsi į teismą su analogiškomis pasirašytomis sutartimis ne dėl pusės reikalavimų, o dėl visos sumos. Nurodė, kad trečiasis asmuo darė spaudimą nuomotojams, aiškino, kad nemokės nieko, skųs priimtus sprendimus, skambino net naujajam žemės savininkui. Pažymėjo, kad nuoma nesumokėta nei vienam nuomininkui, visi turėjo kreiptis į teismą, o nuomotojo B. R. atveju, atsakovė skolą apmokėjo po teismo įsakymo priėmimo būtent ir būtent, apmokėjo skolą, paskaičiuotą už mėnesius. Nurodo, kad šalims nesutariant, reikia žiūrėti į sutartį ir jos sąlygas. Pažymėjo, kad Aktas pasirašytas buvo pateiktas tik į teismą šiuo metu, nors datuojamas 2020 m. sausio 1 d., kas parodo atsakovės nesąžiningumą. Atsakydamas į atsakovės atstovo komentarą nurodė, kad ieškovo kreipimasis su didesne suma į teismą jau rodo, kad Aktas yra ginčijamas, ir jokio atskiro kreipimosi į teismą dėl Akto panaikinimo nereikia. Ieškovės atstovas prašė priteisti visą skolą, delspinigius, procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovei R. V. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. įteikiant asmeniškai, tačiau atsiliepimo atsakovė nepateikė (el. b. l. 36).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad nuo 2004 metų bendradarbiauja su ieškovu ir visais tais metais sumos buvo rašomos už hektarą, o paskutiniais metais taip gavosi, kad greitai išsitraukė trafaretą ir taip parašė. Buvo galima išbraukti žodžius „per mėnesį“ tačiau visada viskas aišku buvo, kad ji mokėdavo už hektarą ir sumokėdavo vieną kartą per metus, tačiau ne per mėnesį. Nurodė, kad ieškovas buvo patvirtinęs, kad jis sutinka su 472 Eur suma. Dėl to, kodėl ji (atsakovė) nepasirašė Akto, paaiškino, kad sutuoktinis kreipėsi į nuomotojus, siūlydamas atsisakyti nuomos mokesčio. Siūlymą motyvavo tuo, kad jie (atsakovė ir trečiasis asmuo) įdėjo į nuomojamą žemę daug darbo, pagerino žemės būklę. Kadangi negavo atsakymo į siūlymą, tai pagalvojo, kad ieškovas sutiko, ir metus laiko nieko nevyko, kol negavo ieškinio. Paaiškino, kad po Akto gavimo rašė raštą su pasiūlymu ir jį siuntė V. A. todėl, kad jie kai susitikdavo atsiskaityti už nuomą visi kartu, pagrinde V. A. viskam vadovavo, todėl jam ir siuntė raštą siūlydami neprašyti pinigų už nuomą. Manė, kad gal atsisakys nuomotojai nuomos mokesčio, bus galima tartis kažką, negavo atsakymo, o po beveik pusantrų metų gavo ieškinį. Patvirtino, kad Aktą gavo su suma 472,50 Eur. Antro pasirašyto egzemplioriaus neišsiuntė pasirašyto. Nepasirašė perdavimo Akto, nes galvojo, kad ieškovas sutiko su siūlymų atsisakyti nuomos mokesčio. Siuntė siūlymą maždaug kovo mėn. Atsakovė teismo posėdžio metu pagarsino siųstą nuomotojams siūlymą dėl nuomos mokesčio atsisakymo. Atsakydama į atstovo klausimą, atsakovė nurodė, kad sutiko su Akte nurodyta 472,50 Eur suma, tačiau vis tiek nusiuntė tokį pasiūlymą. Jei nuomotojai būtų pasakę, kad nesutinka su pasiūlymu, jie būtų sumokėję. Patvirtino trečiojo asmens nurodytas aplinkybes dėl kito nuomotojo, B. R., skolos apmokėjimo.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, advokatas J. K. nurodė, kad nuomos sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad nuomos mokestis yra 100 Eur, o 2.2. punkte nurodyta, kad nuomos mokestis mokamas kiekviena mėnesį iki kito mėnesio, neparašyta iki kurios dienos, ir šie punktai prieštaraujantys, nes nors nurodoma, kad mokama už mėnesį, tačiau per posėdį buvo išsiaiškinta, kad mokėjimas vyko už metus vieną kartą. Nurodė, kad Aktas, datuotas 2020 m. sausio 1 d., kurį pasirašė ieškovas ir tai patvirtino, tai pat patvirtino, kad pats ruošė aktą ir savo brolio vardu, aktai identiški. Nurodė, kad bendraturtis, ieškovo brolis, kurio žemės sklypo dalis identiška ieškovo daliai, neprieštaravo dėl Akto ir jame nurodytos skolos sumos. Paaiškino, kad atsakovė dėl šios 472,50 Eur sumos neprieštarauja ir neprieštaravo anksčiau. Nurodė, kad ieškovo valia nepakeista, šis Aktas yra galiojantis, nekeistas. Istoriškai buvo susiklostę santykiai, kad mokama būdavo už hektarus. Pats ieškovas pasirašęs Aktą su 472,50 Eur suma, dabar reikalauja didesnės sumos. Mano, kad nėra reikšminga, ar atsakovė išsiuntė atgal ar nesiuntė pasirašytą Akto vieną egzempliorių, kadangi ieškovas Aktu išreiškė savo valią. Paaiškino, kad dėl sutarties su B. R., yra kita situacija, kadangi ten kitas žemės sklypo plotas, kitos kainos. Paaiškino, kad visos sutartys buvo standartinės, kaina ne vienerius metus būdavo skaičiuojama būtent už hektarus. Nurodė, kad ieškovas galėjo pateikti ieškinį dėl Akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau šiai dienai ieškovo pasirašytas Aktas yra galiojantis ir turėtų būti būtent juo ir vadovaujamasi. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta ieškinį dėl 472,50 Eur sumos, atitinkamai mažinant visas kitas išlaidas.
9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. V. paaiškino, kad kadangi ieškovas labai brangiai pardavė žemę, todėl jis parašė laišką, prašydamas nors kiek kompensuoti jų su atsakove praradimus, kadangi daug įdėjo į parduotą žemę, neskaičiuoti mokesčio už nuomą 2019 metais. Paaiškino, kad kadangi nieko ieškovas neatsakė, pagalvojo, kad ieškovas sutinka su pasiūlymu. Mano, jei jau buvo pasirašyta mokėti už mėnesį, tai gegužės mėnesį ieškovas jau turėjo reikalauti sumokėti už nuomą, o nereikalavo, nes žinojo, kad mokama už metus, už hektarą. Nurodė, kad tik advokatui pažiūrėjus sutartį pamatė atsakovės klaidą ir naudojasi tuo. Paaiškino, kad nuoma buvo mokama visus metus anksčiau ir jokių problemų nebuvo niekada. Mano, kad nelogiška rašyti sutartį, kurioje kaina siejama su mėnesiais, kadangi derlius nusiima rugsėjo mėn., kitus žiemos mėnesius žemė nėra naudojama, todėl sutinka už keturis mėnesius sumokėti. Paaiškino, kad jie su atsakove sutiko sumokėti prašomą 472,50 Eur suma, tiesiog nesuprato, kodėl prašo perduoti atgal žemę, jei žemė nebuvo paimta, todėl ir nepasirašė Akto. Paaiškino, kad pateiktas jo siūlymas nebuvo grasinantis, tik pasiūlymas, nes atsakovė dirbo tą žemę, rūpinosi, neteko tos žemės, o ieškovas pardavęs žemę gavo gerus pinigus būtent atsakovės dėka. Patikino, kad nerašė, kad nemokės visiškai už nuomą, tik pasiūlė atsisakyti mokesčio. Jei ieškovas vis tiek būtų sakęs sumokėti 472,50 Eur, jie būtų be problemų sumokėję ir be teismų. Atkreipė dėmesį, kad 472,50 Eur suma tiksliai atitinka sumą – lygiai 4,725 ha, kas reiškia 100 Eur už hektarą. Ieškovas pats pasirašė Aktą ir parašė tą sumą, todėl ieškovas žino, kad mokama už hektarą. Laišką su pasiūlymu siuntė registruotu laišku, siuntė vienam V. A., bet visi nuomotojai bendrauja, todėl nors siuntė vienam nuomotojui, įvardijo taip pat visus kitus nuomotojus. Atsakydamas į klausimą paaiškino, kad teismo įsakymas dėl skolos B. R. įsiteisėjęs, jie su atsakove neteikė prieštaravimų, nors sutarties sąlygos analogiškos. Nepripažįsta, kad turėjo mokėti irgi už mėnesį, tačiau tame teismo įsakyme mažesnė suma paskaičiuota. Nurodė skambinęs B. R., klausė, kodėl paskaičiavo mažesnę sumą ir prašo mažesnės sumos, nors pagal sutartį būtų galėjęs daugiau reikalauti, tačiau atsakymo negavo. Paaiškino, kad to kreditoriaus sklypas didesnis nei ieškovo, o kreditorius prašė mažesnės sumos, todėl finansiškai buvo naudinga neginčyti. Paaiškino, kad pradžioje tiek B. R., tiek kitiems nuomotojams nemokėjo, nes taip pat galvojo, kad visi nuomotojai sutiko atsisakyti nuomos mokesčio. Patikslino, kad šiuo metu visiems kitiems nuomotojams, ir V. A., jau sumokėta. Ieškovui nesumokėjo, kadangi vis tiek jau vyksta teismas, kai bus sprendimas, tada apmokės. Pažymėjo, kad visos sutartys buvo pasirašomos su visais nuomotojais vienu kartu, ne skirtingomis dienomis, todėl visos sutartys identiškos ir nepastebėta klaida.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nuomos sutarties nevykdymo teisinių pasekmių klausimas ir sutarties aiškinimo klausimas.
ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį atsakovei
11. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
12. Žemės nuomos sutartiniams santykiams taikytinos specialiosios CK 6.545–6.566 straipsnių nuostatos, atspindinčios šių santykių specifiką ir jos nulemtą sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.550 straipsnyje nustatyti reikalavimai šalių sudarytai žemės nuomos sutarčiai, t. y. sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas užmokestis už žemės nuomą (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktas). CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Kadangi pagal teismui pateiktą 2019 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutartį nuomotojas yra ieškovas, o nuomininkas – atsakovė, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį atsakovei.
Dėl skolos priteisimo ir sutarties aiškinimo
13. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 883,25 Eur skolos už žemės sklypo nuomą, savo reikalavimą ieškovas grindžia 2019 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutarties 2.1 punktu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo nuomos mokestis yra 100 Eur per mėnesį. Atsakovė su tokiu reikalavimu sutinka iš dalies, savo nesutikimą motyvuodama tuo, kad tikras susitarimas buvo 100 Eur už hektarą. Savo poziciją atsakovė grindžia tarp šalių susiklosčiusia praktika (pateikia ankstesnes sutartis) ir ieškovo surašytu ir atsakovei atsiųstu 2020 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (žemės sklypo) priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodyta, kad atsakovė ieškovui skolinga 472,5 Eur nesumokėto nuomos mokesčio pagal 2019 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi byloje kilęs ginčas dėl 2019 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutarties aiškinimo.
14. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2013, 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004, 2004 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-274/2004, 2010 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-128/2010, 2011 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-318/2011, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
15. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nurodyta, kad žemės nuomos mokestis yra 100 Eur už mėnesį. Pažymėtina, kad Sutartis užpildyta kaip iš anksto paruoštas sutarties šablonas ir užpildytas. Atsakovė teigia, kad ji suklydo pasirinkdama sutarties šabloną. Atsakovė teigia, kad visada kaina buvo nustatoma už hektarą, o ne už mėnesį. Atsakovės teismui pateiktos sutartys, sudarytos tarp tų pačių šalių dėl to paties žemės sklypo pasižymi tuo, kad jose nurodoma pinigų suma, bet nenurodoma už mėnesį ar už hektarą, taip pat tose sutartyse nenurodoma, kada turi būti sumokėtas mokestis. Ieškovas neprieštaravo atsakovės teiginiui, kad anksčiau iš tikrųjų buvo mokama už hektarus, o ne už mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas patvirtino, kad buvo mokama vienu kartu metų pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaromos neišsamios sutartys, jose nebuvo detalizuojama dalis informacijos, tačiau tarp šalių buvo susitariama žodžiu dėl apmokėjimo termino ir mokesčio skaičiavimo būdo. Kadangi ieškovas neneigia, kad anksčiau buvo mokama už hektarus ir visa suma mokama po viso termino, to nepaneigia ir pateiktos sutartys, teismas daro išvadą, kad tokia praktika iš tikrųjų buvo susiklosčiusi tarp šalių (ieškovo ir atsakovės).
16. Atsakovė į bylą pateikė 2020 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (žemės sklypo) priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovas patvirtino, kad jis pats surašė minėtą aktą. Minėtame akte nurodyta, kad nuomininkas, pasirašydamas minėtą aktą, yra skolingas nuomotojui 472,50 Eur; nurodytą sumą nuomininkas turi sumokėti nuomotojui iki 2020 m. sausio 10 d. į nurodytą sąskaitą, o laiku nesumokėjus, nuomotojas turi teisę skaičiuoti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pradžių atsakovė teismui pateikė minėtą aktą be savo parašo (tik su ieškovo parašu), o vėliau - su savo parašu ir ieškovo parašu.
17. Ieškovo atstovo teigimu, šiuo aktu negalima vadovautis ir jis neturi įrodomosios galios, nes atsakovė šio akto negrąžino atgal ieškovui su savo parašu, teismui pateikė aktą be parašo, o paskui - su parašu. Atsakovės atstovo teigimu, aktas yra sandoris, kuris nepanaikintas teismo tvarka, todėl galioja. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad priėmimo-perdavimo aktas buvo ieškovo surašytas ir pasirašytas jau po žemės nuomos sutarties termino pabaigos. 2019 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaroma iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 5.1 punktas). CK 6.562 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi kai sueina nuomos terminas. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. sausio 1 d., kai buvo sudaromas priėmimo-perdavimo aktas, žemė nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi. Esant tokiai aplinkybei, daryti išvados, kad priėmimo-perdavimo aktas buvo sutarties nutraukimo sandoris negalima, nes negalima nutraukti sutarties, kuri jau yra pasibaigusi. Pažymėtina ir tai, kad priėmimo-perdavimo akte buvo nurodyta, kad šiuo aktu nuomininkas nuomotojui perduoda žemės sklypą. Tokio akto surašymą numato ir 2019 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutarties 3.1.2 ir 3.2.2 punktai. Nors nuomininkė priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, žemės sklypas buvo perduotas ieškovui, nes ieškovas žemės sklypą pardavė kitam, trečiajam asmeniui (apie tai liudija ieškovo teismui patekta 2020 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis). Aptariamame priėmimo-perdavimo akte taip pat buvo nurodyta, kad nuomininkas neturi jokių turtinių pretenzijų nuomotojui dėl žemės sklypo pagerinimo (3 punktas). Atsižvelgiant į tai, taip pat į šio sprendimo 16 punktą, darytina išvada, kad 2020 m. sausio 1 d. priėmimo-perdavimo aktas jokios reikšmės 2019 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutarties galiojimui (nutraukimui) neturėjo. Šiuo aktu ieškovas siekė įforminti žemės sklypo perdavimą, taip pat apsisaugoti nuo galimų atsakovės turtinių pretenzijų dėl žemės sklypo pagerinimo, taip pat nustatyti terminą mokesčiui už žemės sklypo nuomą sumokėti.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo (jo atstovo) teiginys, kad atsakovė neišreiškė savo valios nepasirašydama minėto priėmimo-perdavimo akto, yra neteisingas. Ieškovės sutuoktinis, trečiasis asmuo byloje, E. V. ieškovui ir kitiems nuomotojams pateikė pasiūlymą, įformintą raštu, kuriame nurodė, kad nesupranta, kodėl turi pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, nes tokio nepasirašė sudarant nuomos sutartį, taip pat nurodė, kad termino nuomos mokesčiui sumokėti sutartyje nėra, nes visada sumokėdavo kovo - balandžio mėnesiais, kai gaudavo tiesiogines išmokas. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad nuomotojams siūloma neimti nuomos mokesčio už paskutinius metus iš atsakovės ir jos vyro kaip kompensaciją už patirtus nuostolius dėl to, kad toliau sklypas nebus nuomojamas atsakovei ir jos vyrui. Ieškovas teigia, kad šiame punkte minėto trečiojo asmens rašto niekada negavo, tačiau tokį teiginį paneigia tai, kad teismui šį trečiojo asmens rašytą raštą pateikė ieškovo atstovas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2021 m. balandžio 12 d. Jeigu ieškovas niekada nebūtų gavęs minėto rašto, jo atstovas negalėtų jo pateikti teismui. Minėto rašto turinys patvirtina ir atsakovės paaiškinimus, kodėl ji nepasirašė priėmimo-pardavimo akto – todėl, kad pateikė siūlymą ieškovui neimto iš jos nuomos mokesčio už paskutinius metus kaip kompensacijos už praradimus patirtus dėl žemės sklypo pagerinimo ir negalėjimo jo toliau nuomotis. Pažymėtina ir tai, kad minėtame rašte atsakovės sutuoktinis, trečiasis asmuo byloje, neginčija nuomos mokesčio dydžio. Tai, kad priėmimo-perdavimo akte nurodyto nuomos mokesčio dydžio neginčijo, nurodė teismo posėdžio metu ir atsakovė.
19. Teismo posėdžio metu ieškovas, teikdamas paaiškinimus dėl priėmimo-perdavimo akte nurodyto nuomos mokesčio dydžio, nurodė, kad priėmimo-perdavimo akte užrašė pusę nuomos mokesčio, nes atsakovė vis tiek jo nemokėjo (g. į. 15:20 - 15:35). Toks ieškovo paaiškinimas vertintinas kritiškai, nes, pirma, nurodyta nuomos mokesčio suma nesudaro pusės ieškovo reikalaujamos nuomos mokesčio sumos (883,25 Eur / 2 = 441,63 Eur, bet ne 472,5 Eur); antra, 472,5 Eur visiškai atitinka nuomos mokesčio sumą skaičiuojant ją pagal nuomojamo žemės sklypo plotą (pagal hektarus).
20. Ieškovo atstovas, kaip įrodymą, kad sudarant sutartį buvo tartasi nuomos mokestį skaičiuoti už mėnesius, pateikė teismui kito nuomotojo B. R. teismo įsakymą, kuriam atsakovė ir trečiasis asmuo neprieštaravo ir apmokėjo priteistą sumą. Dėl šios aplinkybės trečiasis asmuo pateikė logišką paaiškinimą, kad jeigu jau B. R. kreipėsi į teismą skaičiuojant taip, tai atsakovei ir trečiajam asmeniui finansiškai buvo naudinga B. R. sumokėti pagal mėnesius, o už plotą, nes išnuomojo didelio ploto žemės sklypą.
21. Ieškovo atstovas taip pat, aiškinant 2019 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutartį, prašo tikyti aiškinimo metodą, kad neaiškios nuostatos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pirma, pagrindinis sutarties aiškinimo principas yra aiškinti sutartį pagal jų tikrąją valią. Antra, nagrinėjamu atveju aukščiau išvardintos aplinkybės (ankstesnių sutarčių praktika, priėmimo-perdavimo akte nurodyta suma, ieškovo paaiškinimų dėl priėmimo-perdavimo akte nurodytos sumos neatitikimas tikrovei, ieškovo teiginio dėl atsakovės ir trečiojo asmens atsakymo į priėmimo-perdavimo aktą negavimo ir nematymo neatitikimas tikrovei) rodo, kad visgi šalys tarėsi dėl nuomos mokesčio skaičiavimo už žemės sklypo plotą (už hektarus), o ne už mėnesius. Trečia, nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta ranka užpildant sutarties formą. Atsakovės paaiškinimas, kad ji atspausdino ne tą sutarties formą, nepaneigia šiame punkte padarytos išvados, kad buvo tartasi dėl nuomos mokesčio už plotą, o ne mėnesius. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad atsakovė pasiūlė skaičiuoti nuomos mokestį už mėnesius, o ne už hektarus, taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgiant į teismui pateiktus ankstesnius sutarčių variantus, matoma, kad į sutartis tiesiog buvo įrašomi skaičiai, net neaptariant skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, iš ko seka, kad šalys susitardavo žodžiu ir į sutartis įrašydavo tik kainą, bet ne sumos skaičiavimą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalys iš tikrųjų buvo susitarusios skaičiuoti nuomos mokestį pagal nuomojamo sklypo plotą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 472,50 Eur nesumokėto nuomos mokesčio.
Dėl prašomų priteisti delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų
22. Ieškovas taip pat prašo priteisti 30,60 Eur delspinigių. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš pateiktos 2019 m. balandžio 6 d. Sutarties 4.2. punkto matyti, kad šalys susitarė, jog už laiku nesumokėtą nuomos mokestį, nuomininkas įsipareigoja mokėti delspinigius po 0,02 proc. nuo nesumokėtų nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad delspinigiai apskaičiuoti nuo neapmokėtos nuomos mokesčio sumos (883,25 Eur), neviršijant įstatymo numatyto 6 mėnesių įstatymo nustatyto termino.
23. Kaip jau buvo minėta, ieškovas 2020 m. sausio 1 d. priėmimo-perdavimo akte buvo nurodęs terminą, iki kada atsakovė turi sumokėti nuomos mokestį. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė sumoka visą sumą vienu kartu. Pažymėtina ir tai, kad nustačius nuomos mokestį už plotą, o ne už mėnesį, neracionalu nustatinėti nuomos mokestį mokėti kas mėnesį, be to neaišku, kokią dalį nuomos mokesčio sumos reikia mokėti kokį mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas priėmimo-perdavimo akte buvo nurodęs terminą, iki kada turi būti sumokėtas nuomos mokestis ir tas terminas iš esmės neprieštaravo susiklosčiusiai praktikai, kad mokama už visu metus metų pabaigoje, terminas delspinigiams skaičiuoti skaičiuotinas nuo priėmimo-perdavimo akte nurodytos datos, t.y. nuo 2020 m. sausio 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti daugiau nei 6 mėnesius, delspinigių suma apskaičiuojama taip 472,5 Eur x 180 d. x 0,02 proc. = 17,01 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 17,01 Eur delspinigių.
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (489,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš 2021 m. balandžio 2 d. Sąskaitos faktūros GS Nr. 20210402 matyti, kad ieškovas patyrė 500 Eur išlaidas, o iš 2021 m. birželio 4 d. Sąskaitos faktūros GS Nr. 20210604 – dar 150 Eur. Taip pat ieškovas patyrė 240 Eur išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą pateikimą pagal 2021 m. sausio 6 d. Sąskaitą Faktūrą GS Nr. 20210106. Viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro – 911 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 54 proc. reikalavimų), iš atsakovės priteistina 491,94 Eur žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Teismas šioje byloje patyrė 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (el. b. l. 95). Iš atsakovės ir ieškovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 472,50 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 50 centų) skolos, 17,01 Eur (septyniolika eurų 1 centą) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 489,51 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 491,94 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 94 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.