Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi BUAB „Mėsininkai“ nemokumo administratoriaus A. Z. prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir buvusio vadovo veiklos apribojimo, suinteresuotas asmuo R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Prašymo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi teismas BUAB „Mėsininkai“ (toliau – ir Bendrovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė A. Z..

3. Pareiškime nurodoma, kad patikrinus Bendrovės banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad per 2018 m. R. G. iš Bendrovės banko sąskaitos išgrynino 43 300,00 Eur; per 2019 m. – 34 170,00 Eur; per 2018 m. suinteresuotas asmuo savo asmeninėms reikmėms naudodamas Bendrovės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas išleido 8 885,19 Eur; per 2019 m. Bendrovės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas savo asmeninėms reikmėms išleido 3 973,84 Eur, per 2019 m. suinteresuotas asmuo ne Bendrovės ūkinės veiklos reikmėms panaudojo 270,09 Eur. 2021 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2406-560/2021 priteisė 90 599,12 Eur nuostolių atlyginimą Bendrovei iš suinteresuoto asmens ir konstatavo, jog iš Bendrovės pateiktų dokumentų galima spręsti, jog Suinteresuotas asmuo panaudojo Bendrovės pinigines lėšas savo reikmėms, o tokiu būdu padarė jai žalos. Buvęs vadovas nebendradarbiauja, jokių dokumentų neteikia. Pasisavinta suma vertintina kaip reikšminga dengiant kreditorių reikalavimus.

4. Veiksmų atlikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), nemokumo administratoriaus teigimu, egzistuoja keli pagrindai, lemiantys bankroto pripažinimą tyčiniu. Pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindo, nemokumo administratorius nurodo, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, tokie suinteresuoto asmens veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

5. Nemokumo administratoriaus teigimu, taip pat egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas, susijęs su ydingu Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu (nors nemokumo administratorius nurodo 4 punktą, tačiau iš pareiškimo turinio matyti, kad grindžiamas būtent 5 punkto egzistavimas). Siekdamas nuslėpti piniginių lėšų pasisavinimą suinteresuotas asmuo neteikė VĮ „Registrų centras“ Bendrovės finansinių atskaitomybių už 2018 m. - 2020 m. Be to, buvęs vadovas iki šiol piktybiškai vengia perduoti Bendrovės dokumentus ir turtą, nemokumo administratorius neturi galimybės susipažinti su Bendrovės kasa ir kitais dokumentais, išskyrus Bendrovės banko sąskaitų išrašus, kuriuos atsiuntė bankai.

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

9. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Teismas, vadovaudamasis teisės aiškinimu, jog įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, kurių atgalinis taikymas negalimas, nagrinėjamu atveju spręs klausimą dėl BUAB ,,Mėsininkai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikydamas anksčiau galiojusio ĮBĮ normas, nes buvusio įmonės vadovo R. G. veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki JANĮ įsigaliojimo.

11. Anksčiau galiojusiame ĮBĮ įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nebuvo numatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-273-241/2021).

12. Suinteresuoto asmens veiksmų (ne)teisėtumas aptartinas per ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai, įskaitant įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmus. Taigi įmonės valdymo organų ar kitų asmenų veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčinio pagal ĮBĮ nuostatas. Be to, pagal galiojančio JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas nutartyje įvardinti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis yra proceso teisės norma, todėl jis taikytinas neatsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankroto požymiai nustatinėjami pagal ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136-381/2021; 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-273-241/2021).

Motyvuojamoji dalis

13. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

14. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

15. Iš prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu matyti, kad prašymas grindžiamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies, 1 ir 5 punktais.

16. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

17. Tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) detaliai reglamentuoja vadovų pareigas įmonei. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. CK 2.87 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Taip pat įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).

18. Pastarieji veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį. Šioje teisės normoje išdėstyti reikalavimai, kaip turi elgtis juridinio asmens organo narys, o jo kompetencija sudaryti sandorius yra suvaržoma tuo, kad sandoriais negali būti painiojamas nario turtas su asmeniniu turtu ar bendrovės turtas naudojamas asmeninei naudai gauti, ir tai negali būti daroma be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Coris Vilnius“ v. M. M., bylos Nr. 3K-3-230/2005; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šilutės girnos“ v. R. P., E. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-557/2009).

19. Byloje nustatyta, kad Bendrovės vadovu nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo suinteresuotas asmuo R. G.. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje e2-2406-560/2021 ieškovės BUAB „Mėsininkai“ ieškinį, kurį Bendrovės vardu pareiškė nemokumo administratorius, tenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Mėsininkai“ (į. k. 302754386) naudai 90 599,12 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (90 599,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 11 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime konstatavo, kad pagal gautus banko sąskaitų išrašus nustatyti, kad buvęs vadovas iš Bendrovės banko sąskaitos išsigrynino per 2018 m. 43 300,00 Eur, per 2019 m. 34 170,00 Eur, taip pat per 2018 m. buvęs vadovas savo asmeninėms reikmėms naudodamas BUAB „Mėsininkai“ banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas išleido 8 885,19 Eur, per 2019 m. 3 973,84 Eur bei per 2019 m. R. G. ne ieškovės ūkinės veiklos reikmėms panaudojo 270,09 Eur ir nustatė, kad Bendrovei padaryti 90 599,12 Eur nuostoliai. Teismas pažymėjo, kad buvęs vadovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl jo pozicija teismui nežinoma. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad yra pagrindas žalos ir buvusio Bendrovės vadovo R. G. priteisimui. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d.

20. Teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas už akių, kuriuo Bendrovei iš buvusio vadovo priteistas žalos atlyginimas, neabejotinai patvirtina buvusio Bendrovės vadovo nelojalius veiksmus Bendrovės atžvilgiu, fiduciarinių pareigų nesilaikymą bei veikimą priešingai Bendrovės interesams, negana to, patvirtina, kad buvęs Bendrovės vadovas tyčiniais veiksmais Bendrovei darė turtinę žalą – pelnėsi juridinio asmens sąskaita, tokiu būdu be teisinio pagrindo mažindamas Bendrovės turo masyvą. Kaip teisingai pažymėta, iš R. G. priteistas žalos dydis yra pakankamai ženklus, lyginant su byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, kas taip pat leidžia teigti, kad pastarieji neteisėti buvusio vadovo veiksmai ženkliai prisidėjo prie Bendrovės finansinės padėties blogėjimo ir nemokumo būsenos, vietoj to, kad būtų dengiami įsiskolinimai arba plėtojama veikla, šios sumos buvo pasisavintos.

21. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į įrodinėjimo paskirstymo naštos taisykles vadovų atsakomybės kontekste, įmonė neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Tačiau šiuo atveju suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, dokumentacijos, kurie galėtų paneigti teismo konstatuotą aplinkybę dėl Bendrovės lėšų pasisavinimo, priešingų aplinkybių net neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas BUAB „Mėsininkai“ bankroto byloje teismo įpareigojimų perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, nevykdė. Nemokumo administratoriaus pateiktais duomenimis, tokios pareigos nevykdo ir teismui 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi paskyrus periodinę 50 Eur baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

22. Pasisakant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindo, pažymėtina, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

23. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien finansinės atskaitomybės neteikimas Juridinių asmenų registrui nesudaro pagrindo savaime spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-273-241/2021). Vien finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto šiuo pagrindu. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas pats savaime neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį. Tačiau priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-381/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-822-407/2018). Nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės (įstaigos) vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Šiuo pagrindu bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-910-241/2018).

24. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo, būdamas Bendrovės vadovu, nevykdė pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, paskutiniai dokumentai teikti už 2017 m. Kaip minėta, vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2, 3, 4 p.), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami nei teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nei sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nei kitoje byloje sprendžiant dėl žalos iš vadovo atlyginimo. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo už akių, laikotarpis, kuomet suinteresuotas asmuo neaiškiais tikslais savinosi iš Bendrovės pinigus, sutampa su laikotarpiu, kuomet nebebuvo teikiami Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad ilgą laiką nebuvo teikti finansinės atskaitomybės dokumentai, ši aplinkybė neabejotinai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus, įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl jokios finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo registro tvarkytojui, dokumentų neteikimo nei nemokumo administratoriui, nei teismui, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tokiais veiksmai galimai siekiama nuslėpti turto iššvaistymą (kas ir buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimu už akių).

25. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visuma, suinteresuotam asmeniui nepateikus priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl konstatuojama, kad aptarti BUAB „Mėsininkai“ buvusio vadovo R. G. veiksmai sudaro pagrindą BUAB „Mėsininkai“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytais pagrindais. Nors atsakovas pateikė raštą, kuriame prašo pratęsti terminą dokumentacijai pateikti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad realiai komunikuoja su buhalterinės apskaitos įmone, kad minėta įmonė turi kokius nors Bendrovės dokumentus, taip pat nepateikė savo prastą sveikatos būklę pagrindžiančių įrodymų. Juo labiau, kad bankrotas pripažintinas tyčiniu dėl sąmoningo netinkamo įmonės valdymo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus pinigų pasisavinimą iš Bendrovės sąskaitos. Šių aplinkybių kontekste, atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai nekeičia teismo įsitikinimo, kad Bendrovė prie bankroto privesta tyčia.

26. Pagal ginčo santykiams taikytino ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

27. Tiek anksčiau galiojęs įstatymas, tiek dabar galiojantis, numato galimybę teismui apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas tuo atveju, kai vadovas neperduoda įmonės turto ar dokumentų. JANĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

28. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015). Teismas, spręsdamas tiek suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

29. Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad tokia sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui. Apibendrintai galima teigti, kad visi šie tikslai skirti užtikrinti gerą įmonių valdymą. Įvairių valstybių teisėje ši sankcija siejama ir su kreditorių bei rinkos apsauga (J. J. du P., J. N. de K., Disqualification of Company Directors A Comparative Analysis of the Law in the UK, Australia, South Africa, the US and Germany, Routledge (2017), p. 7–17). Taip pat pripažįstama, kad nors daugelyje šalių diskvalifikavimas yra nustatytas neturint baudžiamojo (angl. punitive) tikslo, iš esmės tai laikoma bausme (angl. punishment). Taigi, tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad draudimas įmonės vadovui užimti juridinio asmens vadovo pareigas yra griežta sankcija, taikoma nustačius aiškiai nepagrįstus, neteisėtus įmonės vadovo veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1111-450/2021).

30. Kaip matyti, lyginant JANĮ su anksčiau galiojusiu ĮBĮ, įstatymų leidėjas įtvirtino naują savarankišką pagrindą – vadovo veiksmais sukeltas tyčinis bankrotas (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaip nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir anksčiau nutartyje, vadovas, be teisinio pagrindo (priešingų įrodymų neteikė) pasisavindamas 90 599,12 Eur sumą iš Bendrovės turto, ženkliai prisidėjo prie įmonės tyčinio bankroto (šiai dienai patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma bankroto procese sudaro 305 251,79 Eur). Šios aplinkybės anksčiau išdėstytos teismų praktikos, teisės doktrinos kontekste laikytinos itin reikšmingomis ir lemiančiomis šio pagrindo veiklos apribojimui egzistavimą

31. Taikant šią sankciją būtina aptarti ir pagrįsti, kodėl neįvykdytas įpareigojimas –įmonės turto bei dokumentų neperdavimas – lemia apribojimą tam tikrą laiką eiti vadovaujamas pareigas. Vien formalus pagrindas numatytas įstatyme, konkrečiai nenurodant ir nepagrindžiant neigiamos šios aplinkybės reikšmės įmonės bankroto proceso eigai bei trukmei, nėra ir negali būti pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribojimą. Sprendžiant dėl vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir / ar dokumentus administratoriui, įstatyme nustatytos sankcijos taikymas priklauso ir nuo šiame straipsnyje numatytų pareigų pažeidimo sukeliamų pasekmių. Atsižvelgiant į minėtoje normoje nustatytos sankcijos griežtumą, teismas spręsdamas dėl pareigos perduoti turtą ir / ar dokumentus, turi atsižvelgti į neperduoto turto ir / ar dokumentų reikšmę bankroto procesui (įmonės turto nustatymui, kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir pan.) ir dėl šios pareigos nevykdymo kylančias pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-388-450/2021).

32. Kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje, kuria Bendrovės vadovui skirta bauda už pareigų nevykdymą, po bankroto bylos iškėlimo terminas dokumentacijai pateikti suėjo 2021 m. balandžio 5 d. Nemokumo administratorius 2021 m. vasario 19 d. elektroniniu laišku informavo įmonės vadovą dėl bankroto bylos iškėlimo, teiraujamasi, kokiu būdu galima susisiekti. Tos pačios dienos elektroniniu laišku įmonės vadovas patvirtino, kad elektroninį laišką gavo. 2021 m. kovo 19 d. pranešimu Nr. 2020/R-10 nemokumo administratorius atsakovės vadovui R. G. ir atsakovės apskaitą tvarkančiai įmonei išsiuntė pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareigos perduoti įmonės turtą, antspaudą ir dokumentaciją. Įmonės vadovui pranešimas siųstas gyvenamosios vietos adresu, taip pat dvejais elektroninio pašto adresais. Taip pat pakartotinis elektroninis laiškas įmonės vadovui buvo siųstas ir 2021 m. kovo 20 d. Su prašymu pateiktame MB Rinaldus, tvarkiusioje atsakovės apskaitą, 2021 m. kovo 24 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad visi dokumentai, kurie buvo paimti iš įmonės vadovo, buvo atgal jam grąžinti ir visi yra pas patį įmonės vadovą. Minėta nutartimi Bendrovės vadovui paskirta 50 Eur bauda už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, tačiau ir po minėtos nutarties buvęs vadovas jokių dokumentų nepateikė, vadinasi, paskirta piniginio pobūdžio sankcija savo funkcijos neatlieka. Toks dokumentų neperdavimas šiuo atveju negali būti laikomas vien formaliu pareigos nevykdymu, kadangi sukelia realias ir teisines neigiamas pasekmes bankroto proceso eigai. Neturint jokių Bendrovės dokumentų, nėra galimybės įvertinti realaus įmonės turto, kas turi tiesioginę reikšmę kuo didesne apimtimi siekiant patenkinti kreditorių interesus.

33. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovams keliami aukšti skaidrumo, lojalumo reikalavimai, taip pat į tai, kad turi būti siekiama užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam tokių vadovų elgesiui eikvojant įmonės turtą, sąmoningai blogai ją valdant, yra pagrindas tenkinti nemokumo administratoriaus prašymą ir apriboti suinteresuotam asmeniui R. G. teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 (penkerių) metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 290–292 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais,

nutaria:

Pripažinti BUAB „Mėsininkai“ (į. k. 302754386) bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad už tyčinį BUAB „Mėsininkai“ (į. k. 302754386) bankrotą atsakingas R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Apriboti suinteresuotam asmeniui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 (penkerių) metų laikotarpiui

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui asmens (R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.

Įpareigoti bankroto administratorių per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutarties kopiją išsiųsti suinteresuotam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.