- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2-388-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01115-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- T. Č.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutarties dalies, priimtos bankrutavusios Č. tarpininkavimo ir komercijos firmos „TANANA“ bankroto byloje, išnagrinėjus nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „RANCAS“ prašymą dėl teisių apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi Č. tarpininkavimo ir komercijos firmai „TANANA“ (toliau – firma „TANANA“) iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d.), nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „RANCAS“
2. Bankrutuojančios firmos „TANANA“ nemokumo administratorė pateikė prašymą skirti baudą buvusiai Č. tarpininkavimo ir komercijos firmos „TANANA“ vadovei T. Č. už įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų pareigų nevykdymą vieno MMA dydžio už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, kol administratorei bus perduotas įmonės turtas ir dokumentai ir 50 proc. šios baudos paskiriant bankrutuojančiai įmonei. Taip pat prašė apriboti teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. nutartimi teismas nustatė, kad bankrutuojančios įmonės valdymo organai per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Teismo įpareigojimas turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. lapkričio 4 d., tačiau neperduoti: įmonės buhalteriniai dokumentai, didžioji ir kasos knygos, kreditorių – debitorių sąrašai, įmonei priklausančio turto sąrašas, balanso duomenys iki bankroto bylos įsiteisėjimo dienos, darbo užmokesčio žiniaraščiai, tabeliai. Administratorė negali sutikrinti teikiamų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų, ištirti įmonės sandorių už paskutinius 36 mėnesius, apskaičiuoti buvusiems darbuotojams priklausančias išmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir buvusiai firmos „TANANA“ vadovei T. Č. skyrė po 10 Eur (dešimties eurų) už kiekvieną pradelstą dieną dydžio baudą už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bei 50 proc. šios baudos paskiriant bankrutuojančiai firmai „TANANA“ bei apribojo teisę dvejiems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia bendrovės vadovės nuo pareigos perduoti visus įmonės dokumentus ir turimą turtą nemokumo administratorei.
5. Nustatė, kad buvusi firmos „TANANA“ vadovė T. Č., privalo ir gali įvykdyti teismo įpareigojimą, tačiau neperduoda firmos „TANANA“ dokumentų ir turto, su administratore nebendradarbiauja, todėl nėra šiuos veiksmus pateisinančių priežasčių. Tokiu elgesiu T. Č. kenkia bankroto proceso eigai ir pažeidžia įmonės kreditorių interesus, todėl yra pagrindas taikyti atsakomybę pagal JANĮ 57 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kadangi buvusi vadovė JANĮ nuostatų nevykdo pirmą kartą, nėra žinomos dokumentų neperdavimo priežastys, taikė protingumo principą ir administratorės prašymą tenkino iš dalies bei buvusiai firmos „TANANA“ vadovei skyrė po 10 Eur už kiekvieną pradelstą dieną dydžio baudą už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą, iš kurios iki 50 procentų gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad buvusi firmos „TANANA“ vadovė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, jai paskirtos baudos dalį – 50 procentų paskyrė bankrutuojančiai firmai „TANANA“.
7. Pažymėjo, kad buvusios firmos „TANANA“ vadovės veiksmai (neveikimas) yra ne tik neteisėti, bet ir nesąžiningi, todėl taikė JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytus apribojimus – apribojo T. Č. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas dvejus metus.
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi patenkino pareiškėjos T. Č. prašymą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartimi buvusiai firmos „TANANA“ vadovei T. Č. paskirtą baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja T. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutarties dalį, kuria jai buvo apribota teisė dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priešingai nei nustatė teismas, pareiškėja negalėjo įvykdyti laiku teismo įpareigojimų dėl objektyvių priežasčių – ligos, tai patvirtina medicininės įstaigos išrašai, tai reiškia kad nebuvo jokio vengimo, kaip teigia administratorė, įvykdyti teismo įpareigojimus.
9.2. Teismas nepagrįstai nesiaiškino, kad egzistuoja objektyvios, pareigos pažeidimą pateisinančios aplinkybės, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę.
9.3. Nemokumo administratorė nepagrįstai nurodė, kad su ja nebendradarbiauja, kadangi apeliantė su administratore nuolat bendradarbiavo – pranešė telefonu ir elektroniniu paštu apie tai, kad susirgo ir negali įvykdyti teismo įpareigojimus bei perduoti įmonės dokumentus.
9.4. Nurodė, kad jos finansinė padėtis labai sunki, todėl apribojimas eiti vadovo pareigas dar labiau apsunkintų tokią padėtį.
Atsiliepimas
10. Bankrutavusios firmos „TANANA“ nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos T. Č. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; skirti maksimalią baudą, pusę baudos priteisti bankrutavusiai įmonei bei apriboti T. Č. teisę penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
10.1. Pateikti duomenys apie apeliantės nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. , kai ji turėjo nustatytą pareigą įvykdyti iki 2020 m. lapkričio 4 d. (nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo – 2020 m. spalio 20 d. per 15 dienų).
10.2. Nurodė, kad įmonės dokumentai gali būti perduodami ir per kurjerį. Nemokumo administratorė pripažino, kad buvo gavusi elektroniniu paštu informaciją apie apeliantės ligą, tačiau nebuvo elektroniniu paštu pateikti tai patvirtinantys duomenys.
10.3. Apeliantė vilkina nemokumo procesą, specialiai neperduoda įmonės dokumentų bei turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalis, kuria apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantė pateikė naujus įrodymus – Pranešimus apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. sausio 19 d. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais naujais duomenimis, pažymi, kad minėti duomenys jau yra pateikti ir priimti bankroto byloje, be to, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos Liteko, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (pvz. SODROS) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl teikiami duomenys nepriimami į bylą.
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, bankrutavusios firmos „TANANA“ nemokumo administratorė UAB „RANCAS“, kreipėsi į teismą, prašydama firmos „TANANA“ buvusiai vadovei T. Č. penkeriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies, teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas buvusiai firmos „TANANA“ vadovei T. Č. apribojo dvejiems metams. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikytas vadovo teisių apribojimas.
14. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą pagal nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Taip pat pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį teismas gali apriboti asmens teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jei asmuo privalėdamas pagal įstatymą: po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
15. Įvertinęs ginčijamus skundžiamos nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuris, pažymėdamas, jog firmos „TANANA“ vadovės veiksmai (neveikimas) yra ne tik neteisėti, bet ir nesąžiningi, todėl yra pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytus apribojimus – apribojo T. Č. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas dvejiems metams, nors iš esmės plačiau neanalizavo aplinkybių, kurios leistų taikyti griežčiausią vadovui taikytiną sankciją, jų neaptarė ir tinkamai nepagrindė taikyto teisių apribojimo pagrindų.
16. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).
17. Teismas, spręsdamas tiek suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).
18. Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad tokia sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui. Apibendrintai galima teigti, kad visi šie tikslai skirti užtikrinti gerą įmonių valdymą. Įvairių valstybių teisėje ši sankcija siejama ir su kreditorių bei rinkos apsauga (Jean Jacques du Plessis, Jeanne Nel de Koker, Disqualification of Company Directors A Comparative Analysis of the Law in the UK, Australia, South Africa, the US and Germany, Routledge (2017), p. 7-17). Taip pat pripažįstama, kad nors daugelyje šalių diskvalifikavimas yra nustatytas neturint baudžiamojo (angl. punitive) tikslo, iš esmės tai laikoma bausme (angl. punishment). Taigi, tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad draudimas įmonės vadovui užimti juridinio asmens vadovo pareigas yra griežta sankcija, taikoma nustačius aiškiai nepagrįstus, neteisėtus įmonės vadovo veiksmus.
19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pateikė argumentus bei duomenis apie jos ligą, kurie jos vertinimu, neleido tinkamai ir laiku įvykdyti teismo įpareigojimo perduoti firmos „TANANA“ dokumentus ir turtą. Nurodytina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs iš esmės tapačius argumentus bei pateiktus rašytinius duomenis, 2021 m. vasario 15 d. nutartimi patenkino pareiškėjos T. Č. prašymą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutarties dalį, kuria buvo paskirta bauda. Teismas nutartyje konstatavo, kad pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, T. Č. 2021 m. sausio 19 d. išsiuntė įmonės dokumentus nemokumo administratorei, vertino, jog buvusi vadovė veikė aktyviai, suteiktas nedarbingumo pažymėjimas suvaržė jos veiksmus, todėl pripažino, kad pareiga perduoti dokumentus neįvykdyta laiku dėl pateisinamos priežasties. Nurodytina ir tai, kad atsiliepime į skundą, nemokumo administratorė iš esmės pripažino faktą, jog buvo informuota apie buvusios vadovės ligą ir negalėjimą nustatytu terminu perduoti įmonės dokumentus bei turtą, tačiau vertino, kad ši priežastis negalėjo trukdyti jai įvykdyti teismo įpareigojimo.
20. Vis dėlto, plačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybių neaptarė ir nepagrindė, kodėl apeliantės neįvykdytas įpareigojimas – neperdavus įmonės turto bei dokumentų, būtų pagrindas skirti vieną griežčiausių ir išimtinių nemokumo teisėje įtvirtintų sankcijų vadovui – apribojimą tam tikrą laiką eiti vadovaujamas pareigas. Vien formalus pagrindas numatytas įstatyme, konkrečiai nenurodant ir nepagrindžiant neigiamos šios aplinkybės reikšmės įmonės bankroto proceso eigai bei trukmei, nėra ir negali būti pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribojimą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir / ar dokumentus administratoriui, įstatyme nustatytos sankcijos taikymas priklauso ir nuo šiame straipsnyje numatytų pareigų pažeidimo sukeliamų pasekmių. Atsižvelgiant į minėtoje normoje nustatytos sankcijos griežtumą, teismas spręsdamas dėl pareigos perduoti turtą ir / ar dokumentus, turi atsižvelgti į neperduoto turto ir / ar dokumentų reikšmę bankroto procesui (įmonės turto nustatymui, kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir pan.) ir dėl šios pareigos nevykdymo kylančias pasekmes. Nors nemokumo administratorė nurodė, kad ji neturinti galimybės sutikrinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų bei patikrinti per 36 mėnesius sudarytų įmonės sandorių, tačiau kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, Vilniaus apygardos teismas firmos „TANANA“ bankroto byloje Nr. eB2-1103-432/2021 2020 m. lapkričio 30 d. patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris vėlesnėmis nutartimis – 2012 m. gruodžio 1 d., 2012 m. gruodžio 2 d. patikslintas bei 2021 m. sausio 8 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduota dėl bankroto. Taigi nurodyti veiksmai iš dalies patvirtina, kad nenustatyta, jog buvusios vadovės laiku neįvykdytas įpareigojimas būtų neleidęs atlikti nurodytų veiksmų bankroto procese, sukėlęs sunkias pasekmes nemokumo procesui, kurios leistų taikyti pačią griežčiausią sankciją buvusiai vadovei.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys byloje apie apeliantės ligą, neleidžia visapusiškai teigti, kad apeliantė vengė bendradarbiauti su administratore, vilkino bankroto procesą. Nemokumo administratorė pripažino, kad apeliantė T. Č, susisiekė elektroniniu paštu su administratore, nurodė priežastį, kodėl negali įvykdyti teismo įpareigojimo nustatytu terminu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai leidžia spręsti apie nepakankamą apeliantės ir administratorės bendradarbiavimą.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes bei be pagrindo taikė pačią griežčiausią nuobaudą buvusiai bankrutavusios įmonės vadovei. Dėl šių priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvusiai firmos „TANANA“ vadovei T. Č. apribota teisė dvejiems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bankrutavusios firmos „TANANA“ nemokumo administratorės prašymas apriboti teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. CPK 312 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, todėl dėl nemokumo administratorės atsiliepime nurodytų prašymų skirti įmonės savininkei baudą bei teisių apribojimą, nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartį dalyje, kuria apribota Č. tarpininkavimo ir komercijos firmos „TANANA“ vadovei T. Č. teisė dvejiems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutavusios firmos „TANANA“ nemokumo administratorės prašymą apriboti teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, netenkinti.