- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-433-873/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06715-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- Darijušui
- Kategorijos
- 1.1.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuteistajam Darijušui (Darijuš) B., jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo L. Ž. (toliau – ir prokuroras, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirta 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. skirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad paskirta bauda privalo būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šį terminą nustatyta skaičiuoti nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 24 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „O. I.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. vasario 23 d., apie 0.50 val., (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „O. I.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam 2025 m. vasario 23 d., 1.01 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL0738 buvo nustatytas 1,78 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nuteistajam netaikė baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, nors tam byloje buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė baigiamųjų kalbų metu neprašė teismo skirti nuteistajam aptariamos, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumą ir ją paskirti.
2.2. Prokuroro vertinimu, vien BK 68 ir 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo ir uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimas nėra pakankamas teigiamai paveikti nuteistąjį. D. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis apsvaigimo laipsnis, nuteistasis sistemingai pažeidinėja KET, už tai jam jau ne kartą taikyta administracinė atsakomybė, pakankamai neatgrasanti jo nuo tolimesnių pažeidimų darymo.
2.3. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltininkui būtų proporcingas, individualizuotas, atitinkantis nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir realiai galėtų paveikti jo elgesį. Ši baudžiamojo poveikio priemonė padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje – ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju ne tik atitiktų jos paskirtį, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bet ir būtų suderinamas su nuteistajam paskirta baudos bausme ir kitomis jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo L. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nėra ginčijamas nuteistojo D. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimas, paskirtos bausmės rūšis ir dydis, nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose – netaikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik šiuo klausimu.
5. BK 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu D. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nubaudęs galutine bausme – 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio bauda ir paskyręs nuteistajam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei turto – automobilio konfiskavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nuteistajam netaikė baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui, sutikti su tokiu apeliacinio skundo teiginiu pagrindo nenustato.
7. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B. padarė jam inkriminuotą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, t. y. vairavo transporto priemonę – automobilį „O. I.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai iškvėptame ore buvo nustatyta 1,78 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad D. B. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybę (vieną kartą teistas, teistumas išnykęs (b. l. 60–61), baustas administracine tvarka 14 kartų, iš jų 13 kartų – už KET pažeidimus (b. l. 62–69), yra dirbantis ( b. l. 170–171), nevedęs, vaikų neturi, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą), sprendė, kad, siekiant prevencinių tikslų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Pažymėjęs, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis), o pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą konfiskuoti D. B. priklausančią transporto priemonę, kurią vairuodamas jis padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrimą baudžiamojo poveikio priemonių, kurių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (be kita ko, ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), motyvavo tinkamai, tuo tarpu prokuroro skundas dėl teismo pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą nepaskirtos dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės nepagrįstas.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad, kaip pažymėta ir apeliaciniame skunde, valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė baigiamojoje kalboje neprašė D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje. Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo aptarti minimos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumą, taip pat privalomai ją paskirti.
9. Kaip numatyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai, tačiau reikalavimo, kad nuosprendyje teismas svarstytų visų galimų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (neskyrimo) klausimą, baudžiamajame įstatyme nėra. BK 72⁵ straipsnyje taip pat nėra reglamentuota, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė tam tikrais atvejais skiriama privalomai (nustatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę gali keisti, jei ji yra akivaizdžiai per švelni ar per griežta. Pažymėjęs, jog pritaria argumentams, kuriais pagrįstas dviejų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuteistajam tikslingumas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundo teiginiai apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą dėl akivaizdžiai per švelnios bausmės nepasitvirtino.
10. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, pagrindo tenkinti apeliacinio skundo nėra, skundas atmestinas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš D. B. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 104,17 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, kuris šiuo nuosprendžiu yra atmetamas. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo L. Ž. apeliacinį skundą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. B. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.