- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- A2-2000-642/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03298-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Pineka“
- Advokatai
- Kristina Prialgauskaitė
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant pareiškėjui V. K., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Prialgauskaitei, suinteresuoto asmens UAB „Pineka“ atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. prašymą suinteresuotam asmeniui UAB „Pineka“, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5547-613/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5547-613/2012, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma – paaiškėjo naujos aplinkybės ir pareiškėjas pateikė naują įrodymą, kurio neturėjo bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5547-613/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei UAB „Pineka" dėl atleidimo iš darbo įsakymo pripažinimo negaliojančiu, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės UAB „Pineka" priešieškinį ieškovui V. K. dėl patirtų nuostolių atlyginimo, ieškinį tenkino iš dalies, t.y. priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Pineka" 3020,00 Lt. išeitinę išmoką ir 340,00 Lt. bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Priešieškinį teismas taip pat nusprendė atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovo ir atsakovo apeliaciniais skundais buvo apskųstas Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-558-265/2013 nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Pineka" ieškovui V. K. buvo priteista 3020,00 Lt. kompensacija ir 340,00 Lt. bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir ieškinį atmesti. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį Klaipėdos apygardos teismas nutarė palikti nepakeistą. Abiejų instancijų teismai, pareiškėjo manymu paviršutiniškai, neobjektyviai ir šališkai vertino ginčo aplinkybes, neištyrė visų įrodymų, pilnai nesusipažino su bylos medžiaga, padarė skirtingą teisinę išvadą (analizę), todėl pareiškėjo V. K. reikalavimų pagrįstumo klausimas išspręstas abejotinai. Siekiant objektyvumo ir iš esmės teisingo sprendinio priėmimo, bet kokias abejones būtina pašalinti, kadangi sprendžiant ginčą turėtų būti atsakyta į pagrindinį klausimą, ar galėjo ieškovas, turėdamas laikiną nedarbingumo lygį, būti atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio l dalies 4 punktas. Tikslu patvirtinti aukščiau nurodytas aplinkybes bei nustatyti objektyvią tiesą, pareiškėjas po apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo, kreipėsi į UAB „Klaipėdos teisininkų biuras" ir pasirašė su nurodyta bendrove teisinės pagalbos sutartį KTBS 22/2013, vykdant kurią buvo kreiptasi į Viešosios įstaigos Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centrą, Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikslu nustatyti, ar bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu buvo išsiaiškintos visos tikrosios ginčo tarp darbuotojo ir darbdavio aplinkybės, kurių nežinojo ir negalėjo žinoti ieškovas bylos nagrinėjimo metu bei negalėjo išreikalauti tokios informacijos dėl teisinių žinių stokos. 2013-07-23 UAB „Klaipėdos teisininkų biuras" buvo gautas VŠĮ Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras atsakymas į nurodytos bendrovės 2013-06-28 prašymą Nr. S-20/2013. Iš nurodyto atsakymo paaiškėjo naujos, teismų nenagrinėtos ir ieškovui nežinomos aplinkybės. Medicinos įstaiga raštiškai patvirtino, kad pareiškėjas, pasibaigus jam laikinai nustatytam darbingumo lygio terminui, 2013 metais nedarbingumo lapelio neturėjo, o tai reiškia, kad atsakovas ir teismai padarė klaidingą išvadą spręsdami, kad ieškovas negalėjo dirbti jam pavesto atsakovo darbo grįžus po kasmetinių atostogų. Nei atsakovas, būdamas darbdaviu, nei teismai nepareiškė iniciatyvos užklausti tokią papildomą informaciją bylos nagrinėjimo teisme metu, vertinant pateiktą atsakovo priešieškinį. Darbuotojo galimybę dirbti įmonėje, atsižvelgiant į sveikatos būklę nustato ne darbdavys, o šeimos gydytojas. Tai svarbi naujai paaiškėjusi aplinkybė, vertinant ginčo esmę. 2013-10-15 UAB „Klaipėdos teisininkų biuras" buvo gautas Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas į nurodytos bendrovės 2013-09-26 prašymą Nr. S-24/2013. Iš nurodyto raštiško atsakymo paaiškėjo naujos, teismų nenagrinėtos ir ieškovui nežinomos aplinkybės.
2014-01-09 pareiškėjas gavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raštą iš kurio turinio matyti, kad paaiškėjo ieškovui nežinomos bylos nagrinėjimo metu ir teismų nenagrinėtos aplinkybės. Nurodyta institucija patvirtino, kad klausimą dėl darbuotojo galimybės eiti tam tikras pareigas darbovietėje sprendžia jo šeimos gydytojas, kas atitinka medicinos įstaigos 2013-07-23 gauto rašto turiniui. Tai reiškia, kad darbdavys, prieš pareiškėjo atleidimą iš darbo, privalėjo gauti visus medicininius dokumentus iš gydymo įstaigos ir įsitikinti, kad atleidimo pagrindas bus teisėtas. Teismai, nagrinėdami ginčą, neįtraukiant į procesą gydymo įstaigos atstovo, vienašališkai spręsti pareiškėjo atleidimo klausimo, vertinant jo sveikatos būklę atleidimo metu, negalėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Pineka“ nesutiko su pareiškėjo pareiškimu. Nurodė, kad dėl pareiškėjo ieškinio procesinius sprendimus priėmė tiek pirmos instancijos teismas tiek apeliacinės instancijos teismas. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė tik nuomonę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Suinteresuotas asmuo UAB „Pineka“ prašo skirti pareiškėjui V. K. 5000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo aplinkybes, kurios, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).
Pareiškėjo nuomone, kad jo į bylą pateiktos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažyma (T. 2; b.l. 32, 33), Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas (T. 2; b.l. 34,35) ir Viešosios įstaigos Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro informacija (T. 2; b.l. 36) patvirtina, kad paaiškėjo naujos, teismų nenagrinėtos ir ieškovui nežinomos aplinkybės.
Teismas nesutinka su pareiškėjo pateiktais argumentais, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog jo nurodytos aplinkybės negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas įtikinamai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nesikreipė į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Viešosios įstaigos Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl minėtų įrodymų išreikalavimo, teisminių procesų metu. Pareiškėjas patvirtino, kad jį nuo ieškinio padavimo teismui dienos atstovavo teisininkai.
Teismas nesutinka su pareiškėjo pateiktais argumentais dar ir dėl to, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad: 1) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nutraukė pareiškėjo skundo tyrimą, kadangi skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas teisme; 2) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtino, jog pateikė tik savo nuomone, tačiau departamentas nėra įgaliotas aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus; 3) Viešoji įstaiga Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras nurodė, jog detalesnės informacijos suteikti negali, nes pareiškėjo prašomus klausimus sprendžia neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Esant visoms nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms bei įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka civilinėje byloje Nr. 2-5547-613/2012, todėl procesą minėtoje byloje pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti atsisakytina.
Kasacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai. Bet kuriuo atveju šis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.
Teisminė gynyba yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama civilinė byla. Todėl neatsitiktinai kaip vieną iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų elementų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato žmogaus teisę į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką. Atitinkami civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką. Norint pasiekti šį tikslą, tiek teismas, tie šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas pagal skundus dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio tikrumo principas. EŽTT praktikoje konstatuota, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, jog, nacionaliniams teismams galutinai išsprendus ginčą jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo tikslu. Vien kitos nuomonės tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylai nagrinėti iš naujo. Nukrypimai nuo šio principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Brum?rescu prieš Rumuniją (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sypchenko prieš Rusiją (Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgement of 1 March 2007). EŽTT nagrinėtose bylose valstybės, siekdamos pateisinti pareiškėjų naudai priimto galutinio, privalomo teismo sprendimo panaikinimo naujame procese naujausios kasacinės instancijos teismo praktikos pagrindu pagrįstumą, yra bandžiusios naujausią teismų praktiką traktuoti kaip tariamai „naujai paaiškėjusią aplinkybę“. Europos Žmogaus Teisių Teismas nesutiko su tokia valstybių argumentacija (žr. pvz., Yerogova v. Russia, no. 77478/01, 19 June 2008) ir konstatavo, kad tik tos aplinkybės, kurios susijusios su byla ir kurios egzistavo proceso metu, bet buvo nežinomos teisėjui ir paaiškėjo tik po proceso, gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Šioje byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų paaiškėjusios po teismo sprendimo priėmimo ir kurios turi esminės reikšmės teismo sprendimo priėmimo teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad aplinkybės, dėl kurių nustatymo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nepagrįstos ir tai, jog šiuo metu pareiškėjui nėra parankus 2012-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesinis sprendimas, nėra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, dėl kurios procesas šioje byloje turėtų būti atnaujinamas.
Įvertinęs visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368, 370 straipsniai).
Dėl suinteresuoto asmens UAB „Pineka“ prašymo skirti pareiškėjui V. K. 5000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio prasme esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Dėl to byloje sprendžiant nuostolių vienai šaliai dėl kitos šalies paduoto nepagrįsto atskirojo skundo klausimą, pirmosios šalies sugaištas dėl bylinėjimosi laikas, su tuo susiję nepatogumai ir teisinis neapibrėžtumas nelaikytini aplinkybėmis, pačiomis savaime darančiomis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrįstą. Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė į apeliaciją gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė, jog pareiškėjas naudojasi teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kad savo veiksmais sąmoningai būtų sukėlęs suinteresuotam asmeniui UAB „Pineka“ esminę žalą, suinteresuoto asmens UAB „Pineka“ prašymas skirti pareiškėjui V. K. 5000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99, 245 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99, 245, 290, 291, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. K. prašymą suinteresuotam asmeniui UAB „Pineka“, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5547-613/2012.
Atmesti suinteresuoto asmens UAB „Pineka“ prašymą skirti pareiškėjui V. K. 5000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.