Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-04-17 · Civilinė byla Nr. N2-105-548/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
N2-105-548/2014
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01503-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Ieškovas
I. M.
Išvadą teikia
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
Atsakovas
R. V.
Advokatai
Joana Sarkelienė
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-105-548/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01503-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4; 77.3; 77.4.3; (S) 77.7; 78.2.1;99.1; 99.3; 99.5; 99.7; 99.11; 113.8;113.9;114; 116.1; 125.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Rasai Dženkaitienei,

dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei, atsakovui R. V. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-8), prašydama teismo:

1) nustatyti sūnaus J. D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. M., a.k. (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti, kad R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančiu sūnumi J. D. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja geranorišku tėvų tarpusavio susitarimu, o susitarti nepavykus bendrauja: mėnesio porinių savaičių penktadieniais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos 17 val. ir pristato į gyvenamąją vietą prieš darbo dieną 14 val. Prieš paimdamas sūnų bendravimui tėvas nurodo jo laikiną gyvenamąją vietą;

3) priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) sumą, nuo teismo ieškinio padavimo į teismą 2013 m. gruodžio 19 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumą pervedant į I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB bei nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus;

4) priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui J. D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį įsiskolinimą už praėjusius penkis kalendorinius mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos po 250,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba visą sumą iš karto;

5) atleisti ieškovę nuo teismo ir bylinėjimosi išlaidų;

6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu R. V. nuo 2012 metų pradžios pradėjo gyventi santuokinį gyvenimą, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. D. V.. Gyvenant kartu atsakovas dirbo, rūpinosi šeima. Nuo 2013 metų liepos mėnesio atsakovas R. V. išvyko dirbti į Angliją ir nuo to laiko prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog sūnus turi neįgalumą, jam pastoviai reikalinga gydytojų priežiūra, vaistai. Nurodė, kad jos gyvenimo sąlygos yra labai sunkios, nes augina tris mažamečius vaikus, gyvena iš pašalpos ir giminaičių labdaros. Todėl prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius iki ieškinio padavimo dienos po 250,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba visą sumą iš karto – 1250,00 Lt. Taip pat ieškovė nurodė, jog sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes ji sūnumi rūpinasi nuo gimimo, juos sieja artimas ir glaudus ryšys. Be to, ieškovė nurodė, jog tikslinga būtų nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nepilnametis sūnus J. D. V. gyvena kartu su ja nuo gimimo, todėl tikslinga jo gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovas dalyvaus sūnaus gyvenime, bendraus su juo, tačiau mano, jog tikslinga būtų nustatyti bendravimo tvarką. Ieškovė prašo sūnaus J. D. V. išlaikymui iš atsakovo priteisti 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 1250,00 Lt įsiskolinimą už penkis mėnesius. Taip pat patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl sūnaus ligos, paaiškino, kad jam reikalinga medikų priežiūra. Ieškovė niekur nedirba, išlaiko tris mažamečius vaikus, jos pajamas sudaro 201,50 Lt pašalpa iš socialinės paramos skyriaus, todėl jos finansinė padėtis yra labai sunki.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Joana Šarkelienė paaiškino, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Atstovė patvirtino ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas R. V. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas R. V. nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėtina jam nedalyvaujant (b. l. 54).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą (b. l. 23-24), kurioje nurodė, kad I. M. šeima nėra įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaiko nepriežiūros aktų nėra. Ieškovė gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, sąlygos nepilnamečiui vaikui gyventi, ilsėtis yra tinkamos, saugios. Ieškovė nedirba, jos pajamos – tik socialinės išmokos, todėl jos finansinė padėtis labai sunki. Neprieštarauja, kad D. J. V. gyventų kartu su motina ir, kad iš tėvo R. V. būtų priteistas išlaikymas sūnui. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė Loreta Milkevičienė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, paaiškino, jog skyrius ieškiniui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio J. D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 12). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, jo materialinio išlaikymo ir bendravimo tvarką ir sąlygas.

Vienas iš vaikų teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išsaugant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškovės argumentai, jog gyvenamosios vietos nustatymas yra svarbus ypač paties nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, t.y., kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąją vietą, kad būtų teisinis apibrėžtumas, užkertantis kelią ginčams kilti, su kuriuo iš tėvų nepilnametis vaikas gyvena, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų būtų aišku, kuris iš nepilnamečio vaiko tėvų tiesiogiai atsakingas už kasdieninę ir nuolatinę vaiko priežiūrą, yra visiškai pagrįstas.

Ieškovė prašo teismo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, t. y. ieškove.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis Nr. 3K-3-24/2010). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių, kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas.

Teismas, vadovaudamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė tinkamai vykdo savo pareigas, susijusias su nepilnamečio sūnaus išlaikymu, ir jokių įrodymų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu nėra. Sprendžiant klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, vertintina, su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgtina į vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos ryšį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nepilnamečio D. J. V. gyvenamoji vieta deklaruota su ieškove motina I. M. (b. l. 14). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos išvada (b. l. 23-24) bei 2014 m. sausio 3 d. buities gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 1 (b. l. 26-27) patvirtina, kad sūnus kartu su motina gyvena nuo gimimo, sūnui sudarytos visos sąlygos augti, vystytis, ilsėtis. Motina didžiausią dalį laiko praleidžia su vaiku, nes šiuo metu yra nepilnamečio sūnaus auginimo atostogose. Tokiu atveju, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir sūnaus J. D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

Tėvas (motina), su kuriuo vaikai negyvena, privalo teikti jiems išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo R. V. materialinį išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą pervedant į ieškovės vardu banke atidarytą sąskaitą, nustatant sūnaus motinai uzufrukto teisę į šias lėšas. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo materialinį įsiskolinimą už praėjusius penkis kalendorinius mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos po 250,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba visą sumą iš karto.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. išmokų negavo (b. l. 16), iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus rašto matyti, kad nuo 2014 m. sausio 14 d. ieškovė I. M. gauna išmoką vaikams, kurios suma sudaro 201,50 Lt, o atsakovas R. V. gyv. (duomenys neskelbtini), negauna jokių pašalpų ir kompensacijų (b.l. 58). Atsakovas R. V. duomenų apie privalomai registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nepateikė, taip pat nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, šeiminę padėtį, išlaikytinius, todėl konstatuotina, kad atsakovas turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jo paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą sūnaus išlaikymą, jo gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra liepiama ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba nedarbo buvimo faktu. Atsakovas negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog sūnaus išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti 350,00 Lt mėnesiui. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus išlaikymui išleidžia apie 700,00 Lt per mėnesį, nes sūnus turi specialių poreikių, dėl to jam reikia skirti papildomas lėšas. Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad D. J. V. yra nustatytas vidutinis neįglumo lygis (b.l. 13). Todėl atsižvelgdamas į byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, sprendžia, kad sūnaus J. D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vieno mėnesio poreikius atitiktų 700,00 Lt suma.

Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus poreikius bei į šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, teismas laiko, kad atsakovas prie skyrium gyvenančio Sūnaus J. D. V. būtų pajėgus prisidėti 350,00 Lt suma, mokama periodinėmis išmokomis per mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Todėl ieškovės I. M. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Ieškovei išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta ieškovei kelio, pasikeitus esamai situacijai, kreiptis į teismą dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis), tuo pačiu tokią teisę turi ir atsakovas, tuo atveju jeigu atsirastų pagrindai, numatyti CK 3.201 straipsnyje.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškovė ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už parėjusius penkis mėnesius skaičiuojant po 250,00 Lt kas mėnesį. Byloje nenuginčyta aplinkybė, jog atsakovas R. V. visiškai neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 straipsnio 4 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas 1 250,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė prašė nustatyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo tvarką, prašė nustatyti, kad išlaikymo įsiskolinimą atsakovas R. V. gali sumokėti visą sumą iš karto arba periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys, kad kokia tvarka bus išieškomas išlaikymo įsiskolinimas reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis), todėl šis prašymas netenkintinas.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų nustatymo, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai.

Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal jos pasiūlytą grafiką. Atsakovas atsiliepimo nepateikė ir nenurodė savo norimos bendravimo su vaiku tvarkos. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio šioje dalyje įrodinėjimo ir teismas laiko, jog nustačius, kad R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančiu sūnum J. D. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) , turi teisę bendrauti ir dalyvauti jo geranorišku tėvų tarpusavio susitarimu, o susitarti nepavykus bendrauja: mėnesio porinių savaičių penktadieniais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos 17 val. ir pristato į gyvenamąją vietą prieš darbo dieną 14 val. Prieš paimdamas sūnų bendravimui tėvas nurodo jo laikiną gyvenamąją vietą, tai atitiks nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrins jos bendravimo poreikius (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 268 straipsnio 5 dalis, CK 3.146 – 3.148 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 100 procentų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-P-4537-5249 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 11). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 164,00 Lt žyminis mokestis (350 Lt x 12 mėn. = 4200 Lt + 1250 Lt x 3% = 164 Lt) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinos 20,99 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei 727,25 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 7 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1099 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

1. Nustatyti sūnaus J. D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

2. Nustatyti, kad R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančiu sūnumi Jonu D. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja geranorišku tėvų tarpusavio susitarimu, o susitarti nepavykus: mėnesio porinių savaičių penktadieniais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos 17.00 val. ir pristato į gyvenamąją vietą prieš darbo dieną 14.00 val. Prieš paimdamas sūnų bendravimui tėvas nurodo jo laikiną gyvenamąją vietą.

3. Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct), nuo ieškinio į teismą padavimo 2013 m. gruodžio 19 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumą pervedant į I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu atidarytą sąskaitą bei nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus.

4. Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui J. D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 1250,00 Lt materialinį įsiskolinimą už praėjusius penkis kalendorinius mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 164,00 Lt (vieno šimto šešiasdešimt keturių litų 00 ct) žyminį mokestį bei 20,99 Lt (dvidešimties litų 99 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš viso 184,99 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus 99 ct) valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 727,25 Lt (septynių šimtų dvidešimt septynių litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą valstybei, išlaidos sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (į. k. 188659752) surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis