- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-2417-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11828-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB “Karbonas”
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės antstolės Virginijos Meškauskienės atskirąjį skundą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-05 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB “Karbonas”, antstolis Vytautas Vitkus
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas R. B. pateikė skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, kuriuo prašo pripažinti antstolio veiksmus, išieškant iš R. B. gaunamos netekto darbingumo pensijos, sudarančios vos 327,67 Eur per mėnesį, ir nesiekiančios net minimalios algos dydžio, neteisėtais bei įpareigoti antstolį grąžinti išieškotas sumas iš R. B. gaunamos netekto darbingumo pensijos. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3342-798/2018, priėmė patvarkymus Nr. S2-98107 ir Nr. S2-98108, kuriais įpareigojo Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 2-ąjį poskyrį išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį po 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir po 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pareiškėjo teigimu, antstolio veiksmai, priimant patvarkymus išieškoti 40 proc. iš skolininko gaunamos netekto darbingumo pensijos, neviršijančios vieno MMA, yra neteisėti. Paaiškino, kad pareiškėjui nustatytas 30 proc. darbingumas, jam paskirta netekto darbingumo pensija, kuri sudaro 327,67 Eur. Draudžiamų pajamų pareiškėjas negauna. Netekto darbingumo pensija yra vienintelis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš pinigų sumos, neviršijančios vieno MMA, negalimas. Pareiškėjo gaunama netekto darbingumo pensija neviršija vieno MMA, todėl antstolio patvarkymas išskaityti iš pensijos pagal du vykdomuosius raštus po 20 proc. iš neviršijančios MMA dalies ir po 70 proc. gaunamų lėšų, viršijančių MMA, prieštarauja CPK 668 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjo teigimu, iš jo gaunamos pensijos, nesiekiančios minimalios algos dydžio, neturėtų būti apskritai išieškoma.
2. Antstolis 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymu skundo netenkino
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-05 nutartimi skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, jog antstolis Vytautas Mitkus vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-3342-798/2015 dėl 204 203,59 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir dėl 2583,23 Eur išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojui UAB „Karbonas“. Antstolis 2018 m. kovo 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. S2-98107, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais, įpareigojo Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 2-ąjį poskyrį iš skolininko R. B. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
5. Teismas konstatavo, kad CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai. Netekto darbingumo pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą (įstatymo 5 straipsnio 2 punktas), nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. CPK 737 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės (CPK 736 straipsnis) taip pat taikomos ir pensijoms. Netekto darbingumo pensija patenka į CPK 737 straipsnio 7 punkte išvardintas išmokas. Taigi, įstatymai nenumato draudimo antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininko gaunamą netekto darbingumo pensiją.
6. Teismas vadovaudamasi teismų praktika atmetė pareiškėjo argumentą, jog šiuo atveju išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, kuri neviršija vieno MMA. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, jog pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nagrinėjamu atveju skolininkas skundžia išieškojimą iš periodinių išmokų, todėl aptarta norma neaktuali. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų, o pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Kaip minėta, pagal CPK 737 straipsnio 7 punktą išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančios netekto darbingumo pensijos. Antstolis skundžiamais patvarkymais, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais, įpareigojo Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 2-ąjį poskyrį iš skolininko R. B. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o tai atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek kasacinio teismo praktiką.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Apeliantas nurodė, kad netekto darbingumo pensija (327,67 Eur) yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Skola buvo priteista ir iš kito solidaraus skolininko. Nagrinėdamas to asmens bankroto bylą, teismas nustatė ženkliai didesnę sumą gyvybinių poreikių tenkinimui, nei apelianto netekto darbingumo pensija. Dėl to teismas neteisingai vertino apelianto būtiniausius poreikius ir pažeidė lygybės prieš įstatymą principą. Apeliantas neskundė aplinkybės, kad išieškojimas iš pensijos apskritai yra galimas, bet teigė, jog negalimas išieškojimas iš pensijos, nesiekiančios net minimalios algos dydžio. Teismas netyrė įrodymų, patvirtinančių, kad kitų pajamų apeliantas negauna. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš pensijos gauta pinigų suma, reikalinga pragyvenimui, įeina į CPK 668 str. nurodytą gaunamos pinigų sumos sąvoką, todėl teismas neteisingai taikė šią normą.Pensijų sumos nepakanka net minimaliems poreikiams tenkinti. Įstatymų leidėjas, nustatydamas išskaitų dydį, siekė apsaugoti skolininko teises, kad jam tektų dalis pajamų būtiniems poreikiams tenkinti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl išieškojimo iš apelianto gaunamos netekto darbingumo pensijos tvarkos.Apeliantas pažymėjo, kad jis neginčija antstolės teisės nukreipti išieškojimą į gaunamą pensiją, todėl dėl teismo išvados, jog įstatymai nenumato draudimo antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininko gaunamą netekto darbingumo pensiją ginčo nėra. CPK LI skyriaus 736, 737 straipsnių teisės normos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas negalimas. Būtent taip nurodytos teisės normos išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pažymėta, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (lot. inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Byloje nustatyta, kad antstolė patvarkyme dėl skolos iš pareiškėjo (skolininko) išieškojimo nurodė, kad pagal CPK 611, 733–743 straipsnius reikalauja iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. iš skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas - netekto darbingumo pensijos išmokas - laikėsi CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo. CPK 736 straipsnyje įtvirtinto apribojimo išskaityti ne daugiau kaip 20 proc. neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA skolininko pajamų paskirtis yra apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius asmenis, nenukreipiant išieškojimo į 80 proc. šių pajamų dalį. Šia proporcija yra įstatyme įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra, nepaneigiant kreditoriaus teisių gauti mažomis dalimis skolos padengimą ir kartu paliekant neišieškomą didžiąją dalį skolininko pajamų, taip nustatant minimalų 80 proc. skolininko pajamų lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Dėl nurodytų išaiškinimų, pagrįstų teismų praktika, kiti apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.