- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-615-175/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00001-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- Š. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje Š. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., perduota prokurorui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lazdijų rajono apylinkės prokuratūra 2011-03-31 baudžiamąją bylą Nr. 72-1-00001-11 su kaltinamuoju aktu perdavė teismui.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-04-21 nutartimi baudžiamoji byla, kurioje Š. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., perduota prokurorui nurodant, kad nusikalstamų veikų aprašymas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. reikalavimų. Š. S. pareikšto kaltinimo formuluotėje yra sutapatintos dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Iš pareikšto kaltinimo matyti, kad Š. S. veiksmai buvo nukreipti tik į M. B. asmenį, ir, nors jo veikos paskatos buvo chuliganiškos, kokių nors kitų veiksmų, kuriais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką be nukentėjusiojo sužalojimo, Š. S. nepadarė. Taigi nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. yra perteklinė. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.
Šalies argumentai
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-04-21 nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skunde teigiama, kad kaltinamajame akte yra nurodyti visi Lietuvos Respublikos BPK 219 str. esantys duomenys, aprašyta veika, kuria kaltinamas Š. S.: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai, atlikti veiksmai ir jų pasekmės. Kaltinimas Š. S. pareikštas ir sukonkretintas, kaltinamojo veiksmai aprašyti ir atriboti tiek, kiek duomenų surinkta ir kokios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Todėl kaltinimas yra pakankamai išsamus, aiškus, atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus. Be to ir pats kaltinamasis nurodė, suprantąs įtarimą ir gindamasis nuo jo nurodė savo argumentus. Teismas, grąžindamas baudžiamąją bylą prokurorui, nenurodė ir esminių šio procesinio sprendimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d., tai yra, kodėl netinkamai surašytas kaltinamasis aktas trukdys nagrinėti bylą. Jeigu teismas manytų, kad kaltinamasis aktas turi trūkumų, turėtų nurodyti konkrečias kliūtis trukdančius trūkumus ištaisyti teisme, nes kvestionuojama prokuroro teisė į Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nurodytą galimybę keisti kaltinimą. Nutarties argumentas, kad veikos kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. yra perteklinis, paneigiamas Aukščiausiojo teismo nagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2006, Nr. 2K-501/2006, Nr.2K-249/2009, Nr. 2K-469/2010.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tai reiškia, kad konkrečiame kaltinamajame akte BPK 219 str. numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus bei akivaizdus, ypač tai pasakytina apie bylos parengimo nagrinėti teisme stadiją, kuomet nėra ir negali būti tiriami byloje esantys įrodymai.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas abejoja kaltinamajame akte pateikta kaltinamojo veikos kvalifikacija, teigia, kad veikos kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. yra perteklinis. Tačiau apylinkės teismas, konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, nenurodė jokių motyvų, kodėl nutartyje nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme. Susipažinus su kaltinamuoju aktu šioje baudžiamojoje byloje matyti, kad jame nurodyti visi BPK 219 str. 3 p. reikalavimus atitinkantys duomenys: aprašytos nusikalstamos veikos, nurodant jų padarymo vietą, laiką, būdą ir padarinius, BK straipsnius, pagal kuriuos kvalifikuotos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nustato, jog konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia prokuroras surašydamas kaltinamąjį aktą, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Taigi, gavus baudžiamąją bylą, kurioje nėra akivaizdžių ir aiškiai matomų kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų pažeidimų, teismas turėtų iš esmės spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, be abejonės, jeigu nėra kitų aplinkybių, numatytų BPK 232 str. Be paminėto, prokurorui taip pat suteikta teisė teisme pakeisti kaltinimą, jį papildyti, patikslinti ir pan., kaip tai numato BPK 256 str. 1 ir 2 d., jeigu įrodymų tyrimo teisme metu ar juos ištyrus atsiranda tam būtinybė. Perkvalifikuoti kaltinime nurodytą veiką į lengvesnę, kuomet iš esmės nesikeičia faktinės bylos aplinkybės, turi teisę ir pats teismas (BPK 256 str. 4 d.). Be to, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, gali kaltinamojo atžvilgiu priimti ir išteisinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Vertinti gi byloje esančius įrodymus ir, tuo labiau, daryti išvadas apie galimą nusikalstamos veikos kvalifikavimą jau bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teismas neturėtų.
Todėl, ši skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ji naikinama, priimant naują sprendimą – grąžinant bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje Š. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., buvo perduota prokurorui, panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.