- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2-8594-863/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03680-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo, su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, M. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 718,91 Eur skolą, 154,70 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus BAB banko Snoras ir atsakovės R. V. 2008 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis Nr. SL080618V992987, pagal kurią BAB bankas Snoras suteikė atsakovei 2 896,20 Eur (10 000 Lt) kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė jį panaudojusi įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2013 m. birželio 30 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma kartu su palūkanomis, apskaičiuotomis už paimtą kreditą. Paaiškino, jog atsakovė prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų nesilaikė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 1 718,91 Eur. 2015 m. liepos 31 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelius atlygintino perleidimo sutartimi pirminis kreditorius BAB bankas Snoras reikalavimo teisę į atsakovę pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080618V992987 perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į aukščiau minėtą skolininkės įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovė piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis bei sukčiaudama nepateikė į bylą visų turimų dokumentų bei nenurodė aplinkybių, jog nurodytą įsiskolinimo sumą buvo perimta jos sutuoktinio M. R.. Paaiškino, kad nei BAB bankas Snoras nei kiti šio subjekto teisių perėmėjai iki šiol, į ją, ar tai į M. R., dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nesikreipė. Be to, pažymėjo, jog pareikštam reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas, dėl to pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti bei nubausti ieškovę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką kuriame nurodė, jog kaip jau ir buvo nurodyta anksčiau 2008 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė R. V. su pirminiu kreditoriumi BAB banku Snoras sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL080618V992987, pagal kurią BAB bankas Snoras suteikė atsakovei 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė savo prievolės atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, M. R. pirminiam kreditoriui BAB bankui Snoras išdavė neprotestuotiną vekselį, tačiau praleido išduoto vekselio apmokėjimo terminą dėl ko vekselio turėtojas BAB bankas Snoras kreipėsi į vietos notaro biurą, prašydamas neapmokėto vekselio pagrindu išduoti vykdomąjį įrašą. Nurodė, jog notaras pirminio kreditoriaus reikalavimą tenkino bei išdavė vykdomąjį įrašą Nr. DJ-7656, o priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolės Irenos Beliačic kontorai. Pažymėjo, jog iš aukščiau nurodyto matyti, jog sutartį sudarė atsakovė R. V., o M. R. pasirašė vekselį, kuriuo užtikrino atsakovės reikalavimo įvykdymą, tokiu būdu tapdamas solidariu skolininku minėto įsiskolinimo apimtyje. Pažymėjo, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nurodė, jog nesutinka su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi atsižvelgiant į atsakovės bei trečiojo asmens pagal sutartį bei vekselį, atliktus mokėjimus ieškinio senaties terminas 2013 m. liepos 25 d. buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė tokių įrodymų nepateikė, ieškinys yra atmestinas ir tuo pagrindu. Be to pažymėjo, jog nėra skolinga nei BAB bankui Snoras, nei iki šiol jai nežinomiems kitiems šio subjekto tariamiems teisių perėmėjams - UAB „Baltijos kredito sprendimai“, Lindorf Oy, UAB „Intrum Lietuva“, ką patvirtina iš Lietuvos banko administruojamos Paskolų rizikos duomenų bazės pateikti duomenys.
Trečiajam asmeniui M. R. šalių procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo nepateikė.
Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko. Gautas šalių prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, trečiasis asmuo jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė. Nesant duomenų dėl trečiojo asmens neatvykimo priežasčių bei remiantis šalių prašymu, byla išnagrinėta byloje dalyvaujantiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus BAB banko Snoras ir atsakovės R. V. (tuo metu R. R.) 2008 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis Nr. SL080618V992987 (toliau – Sutartis), pagal kurią BAB bankas Snoras suteikė atsakovei 2 896,20 Eur (10 000 Lt) kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė jį panaudojusi įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti per 24 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį mokėdama nustatyto dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma kartu su palūkanomis, apskaičiuotomis už paimtą kreditą.
Byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo M. R. 2010 m. liepos 14 d. Uždarajai akcinei bendrovei „Snoro lizingas“ išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 8 000 Lt. Nors vekselio gavėju yra nurodytas ne BAB bankas Snoras, tačiau tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš pačios atsakovės procesinės pozicijos, bei byloje esančio BAB banko Snoras bankroto administratoriaus patvirtinimo matyti, jog minėtu vekseliu buvo siekiama užtikrinti atsakovės prievolių pagal Sutartį tinkamą įvykdymą. Byloje taip pat nustatyta, jog 2010 m. gruodžio 27 d. pagal vekselį buvo išduotas vykdomasis įrašas, kurį šiuo metu vykdo antstolė Irena Beliačic. Kaip nurodė ieškovė, pagal vykdomąjį įrašą iš M. R. išieškota 60,33 Eur.
2015 m. liepos 31 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelius atlygintino perleidimo sutartimi pirminis kreditorius BAB bankas Snoras reikalavimo teisę į atsakovės pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL071030V990231 skolą – 1 718,91 Eur perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į aukščiau minėtą įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. liepos 12 d. pranešimai atsakovei apie reikalavimo jos atžvilgiu perleidimą naujiems kreditoriams buvo siunčiami Sutartyje nurodytu atsakovės adresu Kviečių g. 2A-10, Vilnius. Atsakovė, nors savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog minėtų pranešimų nėra gavusi, tačiau kartu nepaaiškino kokiu adresu minėti pranešimai turėjo būti siųsti, ar jos gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, ir, jei taip, ar informavo apie tai savo pradinį kreditorių. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nei atsiliepime į ieškinį nei triplike, atsakovė savo gyvenamosios vietos ar korespondencijos adreso iš vis nenurodo. Dėl minėto, bei įvertinus tai, jog nagrinėjamoje byloje visi procesiniai dokumentai, jų tarpe ir su reikalavimo perleidimu susiję rašytiniai įrodymai, atsakovei buvo įteikti tinkamai (per atsakovės Epp paskyrą), teismas atmeta atsakovės argumentus apie tai, jog prieš ją negali būti panaudotas reikalavimo perleidimo faktas dėl netinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto atsakovės banko kortelės išrašo ir suteikto kredito suvestinės matyti, jog atsakovei iš viso buvo suteikta 4 630,95 Eur (15 989,76 Lt) kredito, iš kurio atsakovė grąžino 2 851,71 Eur (9 846,40 Lt), liko skolinga 1 779,24 Eur. Įsiskolinimo suma buvo sumažinta iš M. R. išieškota 60,33 Eur suma ir cesijos pagrindu ieškovei perleistas reikalavimas į 1 718,91 Eur atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė nesutikdama su skola, jokių įrodymų apie skolos padengimą į bylą nepateikė, ieškovės pateiktų duomenų apie skolos mokėjimą, nurodytų kredito paėmimo ir gražinimo lentelėje, neginčijo, todėl darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl 1 718,91 Eur skolos pagal Sutartį priteisimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje nėra duomenų apie atsakovės įsiskolinimą pagal ginčo sutartį, nereiškia, jog atsakovė pagal minėtą Sutartį yra atsiskaičiusi. Pažymėtina, jog Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklės, kurių pagrindu buvo įsteigta minėta duomenų bazė, įsigaliojo tik 2018 m. spalio 1 d., o bazės duomenų teikėjais yra bankais ir kitos kredito įstaigos. Kadangi ieškovė į minėtų įstaigų ratą nepatenka, jai nekyla prievolė teikti duomenis apie perimtas skolas į minėtą bazę.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 9.10. punktu atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovė paskaičiavo atsakovei sumažintus 0,05 procentų delspinigius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 154,70 Eur delspinigius (paskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį) taip pat yra pagrįstas.
Atsakovė nesutikdama su ieškiniu prašė taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis.
CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, taikytinas nagrinėjamu atveju. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pradžia laikoma diena, kuomet asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog paskutinę įmoką pagal Sutartį atsakovė atliko 2010 metų liepos 27 d., tą patį mėnesį – 2010 m. liepos 14 d. buvo pasirašytas vekselis atsakovės prievolių tinkamo vykdymo užtikrinimui. 2010 m. gruodžio 27 d. pradiniam kreditoriui buvo išduotas vykdomasis įrašas, nes prievolės nebuvo vykdomos, todėl ieškinio senaties pradžia nagrinėjamu atveju laikytina 2010 m. gruodžio 27 d., kuomet kreditoriui tapo aišku, jog jo teisės į pagal Sutartį suteikto kredito grąžinimą yra pažeidžiamos. Į teismą kreditoriaus teisių perėmėjas kreipėsi 2020 m. vasario 10 d, todėl bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1dalis) nėra praleistas, o atsakovės argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino praleidimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą ieškovės reikalavimai dėl 1 718,91 Eur skolos ir 154,70 Eur delspinigių tenkintini pilnai. Nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovės prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo netenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 873,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 42 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai 1 718,91 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniolikos eurų ir 91 euro cento) skolą, 154,70 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų ir 70 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 873,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.