- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- I-2365-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02909-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. spalio 23 d. buvo kalinamas Kybartų PN 10 kamerų tipo patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad šios patalpos plotas buvo 16,42 kv. m, joje kalėjo 6-7 asmenys, be to, kameros plotą atitinkamai mažino joje buvusių baldų plotas, todėl kameroje, kalint 6-7 asmenims, trūko vietos, buvo prasta oro ventiliacija, tvyrojo drėgmė. Teigė, kad 10 kamerų tipo patalpa buvo prastos būklės, netinkama žmonėms gyventi. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, tapo irzlus, nuolat skaudėjo galvą, daug mėnesių gėrė raminamuosius vaistus, kurie labai pakenkė jo sveikatai, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1 500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–11) nurodė, kad pareiškėjas 10 kamerų tipo patalpoje atliko drausmines nuobaudas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. spalio 11 d. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, iš gyvenamosios patalpos ploto būtų išskaičiuojamas sanitarinio mazgo, kameroje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Pripažino, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, tačiau teigė, jog šis pažeidimas truko tik 15 dienų, todėl negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių pareiškėjui, kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Šis pažeidimas susijęs su nuteistųjų skaičiumi ir bausmės vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis, nuo Kybartų PN valios nepriklausomomis aplinkybėmis. Tvirtino, kad kamerų tipo patalpose įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, todėl patalpas galima ventiliuoti per atveriamus langus. Kamerų einamieji remontai atliekami nuolat, todėl drėgmės patalpose nėra. Pažymėjo, kad už tvarkos ir švaros palaikymą kamerose atsakingi jose gyvenantys asmenys, todėl jiems reguliariai vėdinant, prižiūrint ir tvarkant kameras, problemų su drėgme nėra. Pastebėjo, kad pareiškėjas į Kybartų PN administraciją skundžiamu laikotarpiu kreipėsi prašydamas išskalbti asmeninius drabužius bei išduoti higienos priemones, tačiau dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Į Kybartų PN sveikatos priežiūros specialistus ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi ne dėl netinkamų kalinimo sąlygų, bet dėl narkotinių medžiagų vartojimo problemų ir to sukeltų nusiskundimų. Pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl jo skundas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, kalinant jį perpildytoje, higienos reikalavimų neatitinkančioje Kybartų PN 10 kamerų tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. spalio 23 d.
Atsakovės atstovo duomenimis 10 kamerų tipo patalpoje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. spalio 11 d. (b. l. 18, 72–79 ). Gavęs atsiliepimą į skundą, atsakovės atstovo pateiktų duomenų pareiškėjas neginčijo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo kamerų tipo patalpoje kalėjo iki 2017 m. spalio 23 d., todėl, nesant tokių duomenų, tikėtina atsakovės atstovo pareiktais įrodymais apie pareiškėjo kalėjimo laikotarpį 10 kamerų tipo patalpoje. Atitinkamai byloje vertinamasis laikotarpis yra nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. spalio 11 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš 10 kamerų tipo patalpos perpildymo. Tvirtino, kad šioje gyvenamojoje patalpoje kalėjo 6-7 asmenys, be to, dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Atsakovės atstovės duomenimis (b. l. 18), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. spalio 1 d. 10 kamerų tipo patalpoje kalėjo 6 asmenys, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 2,7 kv. m, nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. ginčo kameroje kalėjo 7 nuteistieji, todėl vienam asmeniui šiuo laikotarpiu teko 2,3 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiais nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 3 d. ir nuo 2017 m. spalio 8 d. iki 2017 m. spalio 11 d. 10 kamerų tipo patalpoje kalėjo 3 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 5,5 kv. m. Nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 8 d. ginčo kamerų tipo patalpoje gyveno 4 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam teko 4,1 kv. m.
Gavęs atsiliepimą į skundą pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie nuteistųjų skaičių ginčo kameroje byloje vertinamuoju laikotarpiu, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti atsakovė atstovo pateiktais duomenimis, todėl teismas vadovaujasi Kybartų PN pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Įvertinus teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. spalio 1 d. Tai sudaro pagrindą atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kameroje buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl kamerų tipo patalpos perpildymo, joje trūko oro (buvo prasta ventiliacija), kaupėsi drėgmė.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 p., pagal kurį gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,15 m/s.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerų tipo patalpose buvo įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat patalpos vėdinamos per langus. Pareiškėjas atsakovės atstovo nurodytų aplinkybių neginčijo, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl netinkamo vėdinimo, oro trūkumo, drėgmės ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN pareigūnus, administraciją, todėl, laikotarpiu, kuomet 10 kamerų tipo patalpoje gyveno 3-4 nuteistieji (t. y. nebuvo pažeista gyvenamojo ploto norma), nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015) 16 ir 17 punktų pažeidimų.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, vietos prie stalo, baldų, sanitarinių įrenginių, gryno oro trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013), todėl pareiškėjo pretenzijos dėl oro trūkumo, drėgmės kameroje laikotarpiu kuomet buvo konstatuotas gyvenamojo ploto normos pažeidimas laikomos pagrįstomis.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 10 kamerų tipo patalpa buvo prastos būklės, netinkama gyventi žmonėms.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08).
Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė ginčo gyvenamosios patalpos prasta būklė, kodėl ji nebuvo tinkama gyventi žmonėms. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl ginčo gyvenamosios patalpos būklės pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių, deklaratyvių ir objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė yra negalima.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Kybartų PN laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. spalio 1 d. 10 kamerų tipo patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dideliais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, garbės ir orumo pažeminimu, taip pat teigė, jog tapo irzlus, nuolat skaudėjo galvą, daug mėnesių gėrė raminamuosius vaistus, kurie labai pakenkė jo sveikatai ir pan.
Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 19–23) duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai nėra, tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Nors gyvenamojo ploto norma pažeista buvo gana žymiai (jam teko 2,3 kv. m, 2,7 kv. m ), tačiau pats pažeidimas truko neilgai (15 dienų). Atsižvelgus į tai, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas nesikreipė į Kybartų PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad pareiškėjo kalėjimas kamerų tipo patalpoje buvo sąlygotas jo paties valinių veiksmų, nesant įrodymų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 120 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.