Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui N. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ieškovei nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus civilinio proceso teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Toks reguliavimas, be kita ko, taip pat gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui bei apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas).

10. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat nurodo, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumo vykdymą, šią teisę gali riboti nacionalinės procedūros. Vis dėlto svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (žr. EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimo byloje N. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, 45 punktą; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje M. prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, 21 punktą). Taikydami procesines taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, taisyklių nepaisymo, kuris visiškai paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje H. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 19074/05, 32–33 punktai).

11. CPK 135 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas ieškinio turinys, kuriame turi būti nurodomi ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Papildomai CPK 382 straipsnis nustato specialiuosius reikalavimus ieškinio dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena turiniui, tarp kurių yra ir pareiga pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymą, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis) (CPK 382 straipsnio 5 punktas).

12. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus, o 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

10.1. ieškovė teismo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abipusės kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo priteisti 250 Eur dydžio materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams išlaikyti.

10.2. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumams, išvardintiems nutartyje, tai yra pateikti procesiniam dokumentui – ieškiniui, atitinkančiam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 382 straipsnio ir 135 straipsnio reikalavimus.

10.3. Šalindama trūkumus ieškovė 2024 m. vasario 13 d. pateikė teismui šalių santuokos liudijimo originalą, pranešimą kreditoriams dėl civilinės bylos iškėlimo teisme, informaciją apie tai, kad pranešimas kreditoriui SEB Bankui AB yra įteiktas, taip pat nurodė, kad ieškovė yra sumokėjusi 150 Eur, prašo atidėti kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nes su ieškiniu pateikė ieškovės pajamas pagrindžiančius dokumentus, ieškovės turtinė padėtis nustatytina iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, kitokio turto ir santaupų ji neturi; augina du mažamečius vaikus ir gaudama tik 1000 Eur atlyginimą privalo susimokėti mokesčius, išsilaikyti save ir vaikus. Nurodė, kad kitokių dokumentų, pagrindžiančių prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą neturi ir neteiks.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nėra aišku, kokių trūkumų ieškovė nėra pašalinusi ir kokios priežastys kliudo teismui priimti ieškinį ir jį nagrinėti.

15. Marijampolės apylinkės teismas, nustatydamas ieškovei terminą trūkumams pašalinti, 2024 m. sausio 29 d. nutartyje nurodė, kad su ieškiniu nepateiktas santuokos liudijimo originalas, kurį privalo pateikti būtent ieškovė teikdama ieškinį. Santuokos originalą ieškovė pateikė teismui 2024 m. vasario 13 d. kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo. Nurodytoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nurodo, jog ves bylą be advokato, tačiau ieškinį pasirašo advokatas D. Gudas, todėl ši aplinkybė dėl atstovavimo ir bylos vedimo per atstovą turėtų būti patikslinta. Šalindama trūkumus ieškovė nurodė, kad dėl advokato dalyvavimo teisme, teismo posėdžiuose ieškovė dar nėra apsisprendusi, todėl šiuo metu pagal atstovavimo sutartį advokatas gali pasirašyti paruošiamuosius dokumentus teismui. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nenurodė byloje dalyvaujančiu asmeniu kreditoriaus SEB bankas bei nepasisako, kaip bus vykdoma prievolė jam po santuokos nutraukimo, nėra duomenų jog kreditoriui pranešta apie ieškinio teikimą teismui (bylos iškėlimą). Kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo ieškovė pateikė teismui pranešimą kreditoriui SEB Bankas AB dėl civilinės bylos iškėlimo teisme.

16. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas gali daryti prielaidą, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pašalinti 2024 m. sausio 29 d. nutartyje nurodyti trūkumai dėl ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.

17. Visgi iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas nevertino ieškovės su ieškiniu ir pareiškimu dėl trūkumų šalinimo pateiktos informacijos ir duomenų, kuriais ieškovė grindė savo prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo, ir šiuo klausimu nepriėmė jokio procesinio sprendimo (jei laikė, kad byloje surinktų duomenų nepakanka, iš esmės neišsprendė ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Neišspręsdamas ieškovės prašymo dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo nepagrįstai nurodė, kad visi nutartimi nustatyti trūkumai teismo nustatytu terminu pašalinti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.