Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I2-495-331/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-07
Bylos Nr.: I2-495-331/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03834-2019-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas: "Masada "
Atsakovas: Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento

Administracinė byla Nr. I2-495-331/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03834-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 31; 6.6.1; 74. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Masada“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. ATK2-163/19 (toliau – ir Nutarimas) skyrė UAB „Masada“ 360 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Nutarimu, skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti šį 2019 m. rugsėjo 26 d. Departamento Nutarimą Nr. ATK2-163/19 bei priteisti teismo išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad alkoholinio gėrimo pardavimas pareiškėjos bare buvo teisėtas, nes turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą (nors veiklą pagal licenciją dar iki Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-287 vykdydavo ne ilgiau kaip iki 02:00-03:00 val. nakties, t. y. ne visą parą. Todėl pareiškėja licenciją leidžiančią vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys – neskelbtini) - turėjo, ji buvo galiojanti, nepakeista, jokių įpareigojimų iš Šiaulių miesto savivaldybės dėl turimos licencijos patikslinimo tuo metu net nebuvo gavusi.

2.2. Pažymėjo, kad iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 12 d. rašto Nr. SE-552 matyti, kad jis buvo adresuotas ne pareiškėjos buveinės adresu (duomenys – neskelbtini) kuris nėra bendrovės nei buveinės vieta, nei administracijos ar padalinio vieta, todėl visiškai suprantama, kad korespondencijos įteikti minėtu adresu Šiaulių miesto savivaldybės administracijai nepavyko. Todėl pareiškėjas nėra ir negali būti atsakinga už tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pernelyg ilgai delsė, ilgai svarstė dėl įpareigojimo pareiškėjui tikslinti licenciją.

2.3. Teigia, kad kartu su kitais pareiškėjais apskundė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. T-287, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepradėjo administracinių procedūrų dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo apribotas laikas prekiauti alkoholiniais gėrimais, todėl pareiškėja iki aptariamo pardavimų fakto, nebuvo gavusi jokio oficialaus rašytinio pranešimo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos dėl įpareigojimo tikslinti turimą licenciją ir nevykdyti prekybos alkoholiniais gėrimais pagal turimą licenciją.

2.4. Mano, kad Departamentas priėmęs nutarimą nevertino paminėtų aplinkybių, dėl jų nepasisakė, nepagrįstai ignoravo specifinį teisinį reglamentavimą, jog pareigos konkrečiam ūkio subjektui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo kyla ne nuo Šiaulių miesto tarybos sprendimų priėmimo momento, o nuo tuos tarybos sprendimus įgyvendinančios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atliekamų konkrečių administracinių procedūrų. Ginčo nutarime nepagrįstai prioritetas taikomas žinojimui apie priimtą Tarybos sprendimą, o ne teisės aktuose imperatyviai numatytoms procedūroms kaip Tarybos sprendimai įgyvendinami. Todėl pareiškėjai negali kilti neigiamos pasekmės vien dėl to, kad elgdamasis rūpestingai ir siekdamas išvengti rizikos ir sumažinti pagrįstai tikėtinos atsirasti dėl prekybos ribojimo žalos dydį, vertindamas, kad ateityje Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas gali sukelti jam teisinės pasekmes, iš anksto ėmėsi prevencinių veiksmų tokiai situacijai užkardinti ir pateikė skundą dėl šio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T- 287 panaikinimo.

2.5. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai licencija Nr. 1-591 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare Lyros g. 13 išduota 2011 m. gegužės 20 d., prekybos alkoholiniais gėrimais nuo 7.00 val. iki 3.00 val., o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu yra nustatoma verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Šiaulių miesto viešose maitinimo vietose adresu (duomenys – neskelbtini) nuo 8.00 vai. iki 22.00 vai. Todėl tik 2019 m. liepos 12 d. Įsakymu ir jų pagrindu priimtais pranešimais konkretiems adresatams, o ne abstrakčiu Tarybos sprendimu reguliuojami ūkio subjektams konkrečias teisines pasekmes sukeliantys teisiniai santykiai, tiesiogiai liečiantys pareiškėjams išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinį.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ nusprendė adresams, esantiems Lyros g. 13, Šiauliai (kuriuo yra ir Įmonės baras), apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, draudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Pareiškėja apie 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. T-287 neabejotinai žinojo 2019 m. liepos 10 d., todėl privalėjo juo nuo šio termino vadovautis. Tačiau 2019m. rugpjūčio 9 d. apie 00.12 val. pareiškėjos bare darbuotoja J. D., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui Domui G., pagal kasos kvitą Nr. 74307/90 už 2,15 euro pardavė 1 alkoholinio alaus plastikiniame bokale „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 l), o 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 00.30 val. pareiškėjo bare darbuotoja S. M., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui atėjusiam kartu su broliu, pagal kasos kvitą Nr. 74464/93 už 4,30 euro pardavė 2 alkoholinio alaus plastikiniuose bokaluose „Kalnapilio Grand Select“.

3.1. Teigia, kad pareiškėjas skundą grindžia prielaidomis, skundo argumentai vertintini kritiškai, ir kaip subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos padaryto Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pažeidimo sudėtį. Kritiškai vertintina skundo argumentus, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-287 yra apskųstas Regionų apygardos administraciniame teisme Šiaulių rūmuose ir tai yra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas ignoruoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) suformuotą praktiką, kad sprendimai dėl prekybos laiko apribojimo yra ne ekonominė sankcija ir automatiškai nesustabdomi pateikus skundą teismui. LVAT 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-822-768/2012 pažymėjo, kad „prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas (kaip ir licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišdavimas) nėra ekonominė sankcija, o veikiau prevencinė priemonė, siekiant kontroliuoti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi ir padarė neteisingą išvadą, kad ginčijamo sprendimo galiojimas buvo automatiškai sustabdytas, pareiškėjui padavus skundą teismui. Konstatavus, kad skundo padavimas nesustabdo skundžiamo atsakovo sprendimo galiojimo, yra pagrindas vertinti, ar yra pagrindas sustabdyti jo galiojimą ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies pagrindu.“ Kritiškai vertintini skundo teiginiai, kad Šiaulių m. sav. tarybos sprendimas Nr. T-287 buvo panaikintas 2019 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-330, todėl pareiškėjai nekilo pareigos minėtu sprendimu vadovautis. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-287 buvo priimtas 2019 m. liepos 4 d., pareiškėja apie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-287 sužinojo ne vėliau kaip 2019 m. liepos 10 d., nes 2019 m. liepos 11 d. pateikė skundą teismui. Skundžiamu nutarimu nustatytos pažeidimo faktinės aplinkybės atsirado 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 10 d. Naujas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 5 d., beveik praėjus vienam mėnesiui po nustatytų pažeidimo aplinkybių. Todėl pažeidimų padarymo dieną pareiškėjai galiojo prekybos apribojimai nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. T-287. Minėtas sprendimas neteko galios tik 2019 m. rugsėjo 5 d., jį panaikinus nauju sprendimu.

3.2. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. alkoholinių gėrimų pardavimo faktas buvo išprovokuotas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių bendradarbiaujant su policijos pareigūnais. Departamentas pirkėjų ar/ir policijos pareigūnų provokacinių veiksmų nenustatė, t. y. nenustatė, kad savivaldybės ar/ir policijos pareigūnai darė kokio nors pobūdžio spaudimą ar skatinimą daryti neteisėtą veiklą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad be pirkėjų, kurie neva atliko provokaciją, pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje prie stalų sėdėjo bent 7 žmonės, kurie taip pat ten vartojo alkoholį. Net pareiškėjos darbuotoja patvirtino, kad alkoholiu prekiauja iki 02.00 val., nes taip nurodė pareiškėjos vadovas. Pardavėja policijos pareigūnams neginčijo, kad pardavė alkoholinį gėrimą, nenurodė, kad buvo provokuojama parduoti alkoholinį gėrimą. Be to, konkrečiu atveju nustatytas ne vienas epizodas, kurį pareiškėja teigia buvus išprovokuotą, tačiau ir antras - kurio faktinių aplinkybių pareiškėja neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. vasario 28 d. Nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti bendrovei „Palink“ ekonominę sankciją už AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ nusprendė bendrovei apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, draudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val.

5.1. Skundžiamu nutarimu bendrovei „Palink“ ekonominė sankcija – 360 Eur skirta už AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą, t. y. bendrovei priklausančiame bare, adresu: (duomenys – neskelbtini) (toliau - baras) 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 00.12 val. baro darbuotoja J. D., veikdama bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui Domui G., pagal kasos kvitą Nr. 74307/90 už 2,15 euro pardavė 1 alkoholinio alaus plastikiniame bokale „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 l), o 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 00.30 vai. Kita bendrovės darbuotoja S. M., veikdama bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui atėjusiam kartu su broliu, pagal kasos kvitą Nr. 74464/93 už 4.30 euro pardavė 2 alkoholinio alaus plastikiniuose bokaluose „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 1)

5.2. Pareiškėjos padarytą Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą patvirtina Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“, pareiškėjos 2019 m. liepos 10 d. skundas Regionų apygardos administraciniam teismui Šiaulių rūmuose, Šiaulių AVPK 1 vyriausiosios patrulės K. J. 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinis pranešimas, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Zakiro M. apklausos protokolas, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Domo G. apklausos protokolas, fotonuotraukos, Šiaulių AVPK 2 vyriausiosios patrulės R. N. 2019 m. rugpjūčio 10 tarnybinis pranešimas Nr. 40-PR2-13244- (11.58E), 2019 m. rugpjūčio 10 d. kasos kvitas Nr. 74464/93, 2019 m. rugpjūčio 12 d. Tomo S. apklausos protokolas, 2019 m. rugpjūčio 12 d. Tado S. apklausos protokolas, Įmonės darbuotojos S. M. administracinio nusižengimo protokole Nr. 41-ANR_P-1873-2019 pateikti rašytiniai paaiškinimai ir kiti byloje surinkti duomenys.

5.3. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. vasario 13 d. šią administracinę bylą sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I2-222-289/2020 (proceso Nr. 3-64-3-01607-2019-2).

Žemesnės instancijos teismas

5.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Naujoji vaidra“, „Šiaulių lyra“ ir „Masada“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-287 ,,Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuriuo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresu (duomenys – neskelbtini), tenkino, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Naujoji vaidra“, „Šiaulių lyra“ ir „Masada“ skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

5.6. Regionų apygardos administracinis teismas (Šiaulių rūmai), nagrinėdamas pareiškėjų skundą iš naujo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-287 ,,Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuriuo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresu (duomenys – neskelbtini) 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji vaidra“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“.

6.1. Įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai, kuriais vadovaujasi valstybė, vykdydama alkoholio kontrolės politiką: alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimo ribojimas (4 punktas); juridinių asmenų, kurie verčiasi alkoholio verslu, skatinimas prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką (6 punktas); laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimo rėmimas (10 punktas); socialinės aplinkos be alkoholio kūrimo skatinimas (11 punktas).

6.2. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

6.3. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ nusprendė bendrovei apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, draudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val.

6.4. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą.

6.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).

6.6. Taigi toks reguliavimas yra įtvirtintas Įstatyme, kurio 1 straipsnyje įtvirtinti siektini šiuo įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo tikslai, tarp jų – ir mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (1 straipsnio 1 dalis). Todėl nustatytomis sąlygomis savivaldos institucijos turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, joms sudaromos galimybės apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (LVAT administracinėse bylose: Nr. A662-2144/2014, Nr. A-1698-624/2015, Nr. eA-1907-146/2015, Nr. A-745-525/2016, Nr. A-608-602/2016).

7. Nagrinėjamu atveju, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 4 d. sprendimu apribojo pareiškėjai prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, draudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val.

8. Byloje ginčo tarp šalių dėl nustatytų aplinkybių nėra, tačiau pareiškėja teigia, kad Departamentas priėmęs nutarimą nevertino paminėtų aplinkybių, dėl jų nepasisakė, nepagrįstai ignoravo specifinį teisinį reglamentavimą, jog pareigos konkrečiam ūkio subjektui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo kyla ne nuo Šiaulių miesto tarybos sprendimų priėmimo momento, o nuo tuos tarybos sprendimus įgyvendinančios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atliekamų konkrečių administracinių procedūrų. Todėl pareiškėjai negali kilti neigiamos pasekmės vien dėl to, kad elgdamasis rūpestingai ir siekdamas išvengti rizikos ir sumažinti pagrįstai tikėtinos atsirasti dėl prekybos ribojimo žalos dydį, vertindamas, kad ateityje Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas gali sukelti jam teisinės pasekmes, iš anksto ėmėsi prevencinių veiksmų tokiai situacijai užkardinti ir pateikė skundą dėl šio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T- 287 panaikinimo.

9. Departamentas su pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdamas, kad pareiškėja yra atsakinga už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje ji vykdo savo ekonominę veiklą, jos teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jos darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais. Pareiškėjos samdoma darbuotoja pažeidimo padarymo metu veikė pareiškėjo vardu ir interesais, ji buvo susijusi darbo santykiais su pareiškėja.

10. Teismas su pareiškėjos teiginiais sutikti negali, palaiko Departamento argumentus, nes Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, siekia mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimą, vykdo prevencijos priemones, siekdamas tų tikslų, dėl kurių jam buvo suteikti įgaliojimai atitinkamais įstatymais. Viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, turi vadovautis teisėtumo principu, negali siekti netinkamų tikslų. Pagal AKĮ 1 straipsnio 1 dalį Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Įstatymu siekiama suvienodinti viešojo maitinimo įmonių ir įmonių, vykdančių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, konkurencines sąlygas, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą Lietuvoje ir drausti paslėptą alkoholio reklamą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvaiką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (toliau - Licencijavimo taisyklės), 37 punktas nustato: <...jeigu savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja licencijos turėtojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, licencijos turėtojas, registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas...>.

11. Byloje neginčijamai įrodyta, kad bendrovei priklausančiame bare, adresu: (duomenys – neskelbtini) (toliau - baras) 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 00.12 val. baro darbuotoja J. D., veikdama bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui Domui G., pagal kasos kvitą Nr. 74307/90 už 2,15 euro pardavė 1 alkoholinio alaus plastikiniame bokale „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 l), o 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 00.30 vai. Kita bendrovės darbuotoja S. M., veikdama bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui atėjusiam kartu su broliu, pagal kasos kvitą Nr. 74464/93 už 4.30 euro pardavė 2 alkoholinio alaus plastikiniuose bokaluose „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 1). Vadinasi pareiškėja pardavė alkoholinius gėrimus nesilaikydama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-287 apriboto bendrovei prekybos alkoholiniais gėrimais laiko, draudžiančio prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val., t. y. pareiškėja nesiėmė visų būtinų realių priemonių (prevencinių) užtikrinti alkoholinių gėrimų pardavimą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytu laiku bendrovei priklausančioje parduotuvėje. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti ne taip kaip nustatė Šiaulių miesto savivaldybės taryba.

12. Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendime Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ nustatytas reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus nustatytu laiku būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėja, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų pardavinėjami nenustatytu laiku, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti. Pažymėtina, kad juridiniam asmeniui pagal AKĮ nuostatas, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi. Todėl AKĮ numatyta imperatyvi pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik teisės aktais nustatytu laiku, pareiškėjos pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduoti teisės aktais nenustatytu laiku. Be to, pareiškėja, kaip licencijos turėtoja, užtenka nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjo dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių - kaltės - pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė, kuri nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Nors pareiškėjos teiginiai, kad ji imasi prevencinių priemonių, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau tai nepanaikina pareiškėjos atsakomybės įvykus teisės pažeidimui.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisė savivaldybių taryboms riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ pagrįstai nusprendė bendrovei apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, draudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šis reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio. Iš šios normos dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, tačiau atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti nenustatytu laiku. Teismo vertinimu, teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.

14. Teismo vertinimu bendrovė „Masada“, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, o kokias konkrečias priemones tam pasirinks yra įmonės pasirinkimo teisė. Juridiniam asmeniui pagal Įstatymą yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kuriam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi, nei fiziniam asmeniui. Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, pareiškėjos darbuotojos pardavė alkoholinius gėrimus po 22 val., nors tokios teisės neturėjo, pardavėjos veikė bendrovės „Masada“ vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės pardavėjos funkcijos. Pareiškėjos darbuotojos padarytas AKĮ 18 straipsnio 9 dalies ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu. Pareiškėjos taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios. Šiame kontekste galima pažymėti, kad numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjos, taip pat kaip ir jo darbuotojos, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

15. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT administracinė byla Nr. A15-39/2005). Vadinasi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-678/2009; Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-1038/2009; Nr. A858-1561/2010).

16. Todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos darbuotoja parduodama alkoholinius gėrimus nenustatytu laiku, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės. Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius alkoholinių gėrimų prekybos laiką savivaldybių tarybos sprendimais, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Pareiškėja nevykdė minėtų imperatyvių Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ nustatyto bendrovei apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko, draudžiančio prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val.

17. Pareiškėjos teigimu, iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija pranešimu nebuvo informavusi pareiškėjos, kad ši turi patikslinti licencijos dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko.

17.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punkte nustatyta, jeigu savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja licencijos turėtojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, licencijos turėtojas, registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas. Taigi, pareiga laikytis tarybos sprendimu nustatyto ribojimo įmonei, prekiaujančiai alkoholiniais gėrimais, atsiranda nuo tada, kai ji gauna registruotą pranešimą apie nustatytą ribojimą.

17.2. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. T-287 pareiškėjai nebuvo išsiųstas, tačiau pareiškėja apie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl prekybos laiko ribojimo buvo informuota. Tai aiškiai matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“) duomenų, kad pareiškėja Tarybos sprendimo teisėtumą ginčijo Regionų apygardos administraciniame teisme Šiaulių rūmuose administracinėje byloje Nr. I-7640-289/2019 (proceso Nr. 3-64-3-01607-2019-2), pateikdama dėl minėto Tarybos sprendimo teismui skundą 2019 m. liepos 11 d. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, susiję su tuo, kad jai nebuvo įteiktas joks pranešimas apie Tarybos nustatytus apribojimus (kai jie skiriasi nuo licencijoje nurodyto prekybos laiko), atmetami kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, pareiškėjai buvo žinomas Tarybos sprendimo turinys, todėl pareiškėja turėjo pareigą juo vadovautis. Teismas sprendžia, kad pareiškėja, ginčydama minėtą sprendimą teisme, suvokė, kad ji privalo laikytis sprendime nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko reikalavimų, t. y. Tarybos sprendime nustatytų apribojimų. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas (alkoholinių gėrimų pardavimo po 22 val. užfiksavimo dieną) galiojo ir pareiškėjai buvo gerai žinomas, pareiškėja turėjo pareigą užtikrinti tarybos sprendimo vykdymą. Todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai juo vadovavosi, priimdamas ginčijamą nutarimą, Be to, pareiškėja prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo galiojimą.

17.3. Taigi pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo teisėtumą ginčijo teisme, o tai reiškia, kad pareiškėja žinodama apie savo pareigą užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi, privalėjo vykdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl prekybos laiko ribojimo.

17.4. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo nustatytu metu prekiauti alkoholiniais gėrimais pareigos, vykdytinos įstatymo pagrindu pasikeitus teisiniams santykiams ir apie tokius pasikeitimus ūkio subjektui neabejotinai žinant, nevykdymas šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negali būti pateisinamas informavimo tvarkos, nustatytos Taisyklių 35 punkte, pažeidimu. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir ankstesnėje praktikoje dėl AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimų (LVAT administracinėse bylose Nr. A-145-415/2018; Nr. eA-1053-822/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Taigi, ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti įstatymo reikalavimai (LVAT administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012).

18. Teismas akcentuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas yra individualus administracinis aktas. Viešojo administravimo įstatymo (sprendimo metu galiojusi redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, teismas sprendžia, kad ginčijamas Nutarimas atitinka paminėto Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir jis pasirašytas įgalioto asmens.

19. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis Nutarime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-287, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuostatomis bendrovės „Masada“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Pareiškėjai buvo skirta ekonominė sankcija mažesnė nei baudos vidurkis, atitinkanti įstatyme nustatyta baudą, aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti ginčo Nutarimo skunde išdėstytais argumentais.

21. Teismui atmetus pareiškėjos skundą nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.

20. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjas Henrikas Sadauskas