- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-461-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41105-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Renata Volodko, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „City-Line LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „AIRCS“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „City-Line LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018m. gegužės 2d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „City-Line LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AIRCS“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „SD Ranga“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 832,70 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2013 m. rugsėjo 9 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus Krašto apsaugos mokomajame korpuse (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą. Darbus pagal atsakovės pageidavimą ieškovė atliko penkias etapais, kurie buvo fiksuojami, pasirašant įrenginių, medžiagų, montavimo darbų priėmimo perdavimo aktus: 1) 2013 m. spalio 28 d. aktu ieškovė perdavė atsakovei 60 288,88 Lt vertės darbus, 2) 2013 m. lapkričio 28 d. aktu – 52 504,10 Lt vertės darbus, 3) 2013 m. gruodžio 10 d. aktu – 12 894,91 Lt vertės darbus, 4) 2014 m. sausio 20 d. aktu – 35 014,89 Lt vertės darbus ir 5) 2013 m. gruodžio 18 d. aktu – 53 330,90 Lt vertės darbus.
2. Atsakovė priėmė I-III ir V etapų atliktų darbų aktus ir už juos visiškai atsiskaitė, tačiau iš IV etapo 2014 m. sausio 20 d. darbų priėmimo perdavimo akto pareikalavo išbraukti 13 233,53 Lt vertės darbus, nurodydama, jog nebaigti atlikti kiti objekte numatyti darbai, ir tik tada sutiko pasirašyti aktą bei nurodė, kad likusi šiame akte nurodytų darbų kaina bus apmokėta po visų darbų objekte atlikimo. Ieškovė panaikino akto 5.4 (skylių gręžimas), 5.9 (varinių vamzdžių laikikliai), 5.11 (plieninė gilzė), 5.20 (smulkios montažinės medžiagos), 5.28 (apskardinimo darbai su medžiagomis) ir 5.29 (varinių vamzdžių montavimo darbai) punktuose nurodytus darbus ir šiam priėmimo-perdavimo aktui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė apmokėjo. Iš nurodyto akto išbrauktus darbus ieškovė siekė atsakovei perduoti atskiru 2014 m. sausio 20 d. priėmimo perdavimo aktu, tačiau atsakovė juos priimti atsisakė, nurodydama, jog už šiuos darbus sumokės po visų rangos darbų objekte atlikimo. Todėl ieškovė PVM sąskaitos faktūros už šiuos darbus neparengė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė atliko visus pasiūlyme ir priėmimo perdavimo aktuose nurodytus darbus, kuriuos atsakovė priėmė, pretenzijų dėl darbų kokybės per įstatymų nustatytą terminą nepateikė, tačiau iki šiol nesumokėjo IV etapo 2014 m. sausio 20 d. nepasirašytame priėmimo perdavimo akte nurodytų 3 832,70 Eur (13 233,53 Lt) vertės darbų kainos. Ieškovė daugiau nei 4 metus ragina atsakovę sumokėti skolą. Ieškovė 2017 m. spalio 3 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos už atliktus rangos darbus sumokėjimo ir 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą pagal 2014 m. sausio 20 d. priėmimo perdavimo aktą. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, nepasirašytą priėmimo perdavimo aktą pasirašė vienašališkai ir pažymėjo apie atsisakymą pasirašyti aktą. Todėl atsakovė turi sumokėti 3 832,70 Eur pagal pateiktą 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą.
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 9 d. nebuvo sudaryta rangos sutartis. Ieškovė 2013 m. liepos 9 d. pateikė atsakovei preliminarų pasiūlymą dėl statybos rangos darbų atlikimo, kurių kainą sudarė 272 250 Lt (78 849,05 Eur). Šalys taip pat susitarė, jog bus mokama už konkrečius atliktus darbus, kurių apimtį ir kiekius kiekvieną kartą suderindavo šalių atstovai, pasirašydami montavimo darbų priėmimo-perdavimo aktus. Ieškovė pagal pateiktą pasiūlymą atliko 200 800,15 Lt (58 155,74 Eur) vertės darbų. Likusiam darbų likučiui, tai yra už 72 593,95 Lt (21 024,66 Eur), šalys 2014 m. liepos 4 d. sudarė sutartį, kurios ieškovė ieškinyje nenurodė, nors ji ginče yra esminė. Šią sutartį parengė bei pateikė atsakovei ieškovė. Bendra darbų, kuriuos ieškovė atliko iki sutarties sudarymo ir kuriuos įsipareigojo atlikti pagal sutartyje pateiktą pasiūlymą, suma sudaro 273 394,10 Lt (200 800,15 Lt+72 593,95 Lt), tai yra 1 144,10 Lt didesnė, negu ieškovės pateiktame pasiūlyme. Todėl ieškovės reikalavimas papildomai sumokėti 13 233,53 Lt (3 832,70 Eur) už IV etapo darbus, už kuriuos atsakovė jau yra sumokėjusi, yra nepagrįstas ir pareikštas piktnaudžiaujant teise.
5. Ieškovė atliko tik dalį darbų pagal sutartį. Šią aplinkybę patvirtina abiejų šalių pasirašytas 2014 m. liepos 29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita faktūra, pagal kurią atsakovė sumokėjo 13 019,60 Lt (3 770,74 Eur). Daugiau darbų ieškovė neatliko ir šalys nutraukė tarpusavio bendradarbiavimą. Šalys dėl IV etapo darbų sutarė, pasirašydamos 2014 m. sausio 20 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį atsakovė sumokėjo ieškovei 21 781,36 Lt. Ieškovės pateiktas priėmimo perdavimo aktas (toliau – Vienašalis perdavimo aktas), išrašytas 2014 m. sausio 20 d., tačiau ieškovės vienašališkai pasirašytas tik 2017 m. spalio 10 d., tai yra praėjus 3 metams nuo faktinių darbų atlikimo. Be to, ant akto nėra jokios žymos, dėl kokių priežasčių atsakovė atsisakė tą aktą pasirašyti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Ieškovė ir atsakovė 2015 m. gruodžio 31 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovė ieškovei buvo skolinga tik 4,09 Eur. Pagal 2017 m. lapkričio 28 d. tarpusavio suderinimo aktą atsakovė ieškovei iš viso nėra skolinga. Ieškovė, teikdama ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės UAB „City-Line LT“ ieškinį atsakovei UAB „AIRCS“ dėl skolos priteisimo atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „City-Line LT“ 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „AIRCS“ bei 7,69 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
7. Teismas nustatė, jog iš pradžių šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties, o darbai buvo vykdomi pagal ieškovės 2013 m. liepos 9 d. pateiktą pasiūlymą. Šiame pasiūlyme pati ieškovė nurodė: 1) konkrečius sąmatos punktų numerius; 2) konkrečius darbus ir medžiagas; 3) kiekius; 4) kainas: 5.4 punkte – skylių gręžimas iki 160 mm mūro sienose 400-500 mm, kiekis – 230, vieneto kaina 87 Lt, suma 20 010 Lt; 5.9 punkte – varinių vamzdžių laikikliai, kiekis 2 650, vieneto kaina 3,30 Lt, suma 8 745 Lt; 5.11 punkte – plieninė gilzė DN150 ilgis 400-500, kiekis – 230, vieneto kaina 20 Lt, suma 4 600 Lt; 5.20 punkte – smulkios montažinės medžiagos (lipni juosta, užveržimo dirželiai, klijai ir t. t.), kiekis 194, vieneto kaina 35 Lt, suma 6 790 Lt; 5.28 punkte – apskardinimo darbai su medžiagomis, kiekis 1, vieneto kaina 2 500 Lt, suma 2 500 Lt; 5.29 punkte – varinių vamzdžių montavimo darbai, kiekis 1, kaina 12 879 Lt, suma 12 879 Lt. Pagal minėtus abiejų šalių pasirašytus priėmimo perdavimo aktus apmokėta suma sudaro 200 800,14 Lt.
8. Šalys 2014 m. liepos 4 d. sudarė sutartį, kurios 3 priede išdėstoma darbų specifikacija ir įrangos kaina (pagal komercinį pasiūlymą), tarp jų nurodoma: 5.4 punkte – skylių gręžimas iki 160 mm mūro sienose 400-500 mm, kiekis – 85, vieneto kaina 87 Lt, suma 7 395 Lt; 5.9 punkte – varinių vamzdžių laikikliai, kiekis 820, vieneto kaina 3,30 Lt, suma 2 706 Lt; 5.11 punkte – plieninė gilzė DN150 ilgis 400-500, kiekis – 92, vieneto kaina 20 Lt, suma 1 840 Lt; 5.20 punkte – smulkios montažinės medžiagos (lipni juosta, užveržimo dirželiai, klijai ir t. t.), kiekis 61, vieneto kaina 35 Lt, suma 2 135 Lt; 5.28 punkte – apskardinimo darbai su medžiagomis, kiekis 0,2 vieneto kaina 2 500 Lt, suma 500 Lt; 5.29 punkte – varinių vamzdžių montavimo darbai, kiekis 0,27 kaina 12 879 Lt, suma 3 519,92 Lt.
9. Teismas padarė išvadą, jog nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė (užsakovė), argumentuodama tuo, kad nebaigti atlikti kiti objekte numatyti atlikti darbai, pareikalavo iš priėmimo perdavimo akto išbraukti 13 233,53 Lt vertės darbus ir tik tada sutiko pasirašyti priėmimo perdavimo aktą, bei nurodė, kad likusi šiame akte nurodytų darbų kaina bus apmokėta po visų darbų objekte atlikimo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė juos priimti atsisakė, motyvuodama tuo, jog šiame akte nurodytų darbų kaina bus apmokėta po visų darbų objekte atlikimo. Teismas iš į bylą teikto statybos darbų žurnalo nenustatė, kad jame būtų fiksuojami Vienašaliame perdavimo akte ieškovės nurodomi darbai. Ieškovės teiktas Vienašalis perdavimo aktas išrašytas 2014 m. sausio 20 d., o ieškovės vienašališkai pasirašytas tik 2017 m. spalio 10 d., tai yra praėjus 3 metams, nuo ieškovės nurodomų faktinių darbų atlikimo.
10. Teismas nustatė, jog abi šalys pasirašė 2014 m. sausio 20 d. priėmimo perdavimo aktą, kuriame konkrečiose sąmatos 5.4, 5.9, 5.11, 5.20, 5.28, 5.29 punktuose nurodyti darbų kiekiai ir kainos žymimos nuliais, tačiau vėliau ieškovė dėl tų pačių sąmatos punktų teikia jau vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą, kuriame jau yra nurodyti esą atlikti tų darbų kiekiai ir kainos (jau ne nuliai). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ir kituose abiejų šalių pasirašytuose aktuose, kai kurie darbų kiekiai žymimi „0“, o jų sumos „0“ verte. Į bylą teiktas 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pasirašytas ieškovės buhalterės ir atsakovės įgalioto asmens, kuriame nurodyta, jog galutinis saldo UAB „City-Line LT“ naudai yra 4,09 Eur. Darbai, su kuriais siejamas ieškovės reikalavimais, nurodyti kaip atlikti iki 2014 m. sausio 20 d. priėmimo-perdavimo akto. Atlikus aritmetinius veiksmus, matyti, jog konkretūs sąmatos punktai, konkretūs darbai, jų kiekiai ir kainos (sąmatos 5.4, 5.9, 5.11, 5.20, 5.28, 5.29 punktai), vertinant teiktus atliktų ir priimtų darbų aktus, pagal jų pasirašymą visa apimtimi apima abiejų šalių pasirašytuose aktuose bei 2014 m. liepos 4 d. susitarime numatytus kiekius ir kainas. Tuo tarpu prašomų sumų priteisimas pagal ieškovės Vienašalį perdavimo aktą jau viršytų komerciniame pasiūlyme nurodytus konkrečius darbų kiekius ir kainas (lyginami tik sąmatos 5.4, 5.9, 5.11, 5.20, 5.28, 5.29 punktai).
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti Vienašalį perdavimo aktą, todėl minėtas aktas pripažintinas negaliojančiu, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 832,70 Eur atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio pareiškimas ir bylos medžiaga nesuteikia pakankamo pagrindo tenkinti atsakovės prašymą skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „City-Line LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas sprendime rėmėsi išimtinai atsakovės motyvais ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė darbus priimti atsisakė, kadangi Vienašaliame perdavimo akte nurodytų darbų kaina bus apmokėta po visų darbų objekte atlikimo, taip pat, kad atsakovė pareikalavo iš priėmimo perdavimo akto išbraukti 13 233,53 Lt vertės darbus. Byloje esantys įrodymai, ypatingai liudytojų V. Ž. ir M. V. parodymai, patvirtina, kad IV etape buvo atliekami nepasirašytame priėmimo perdavimo akte nurodyti darbai, o įrodymų, kad už juos buvo atsiskaityta byloje nėra. Liudytojas V. Ž. parodė, kad ieškovė IV etape atliko nepasirašytame priėmimo perdavimo akte nurodytus darbus. Šie parodymai nebuvo paneigti kitais byloje esančiais duomenimis. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kokiu būdu ir kada už IV etape atliktus darbus atsakovė sumokėjo. Tokių duomenų byloje nėra.
12.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog statybos darbų žurnalas nepatvirtina, kad jame būtų fiksuojami Vienašaliame perdavimo akte nurodomi darbai. Priešingai, byloje esančio statybos darbų žurnalo Nr. 2 6 lape nurodoma, kad šiame statybos darbų žurnale fiksuoti statybos darbai, kurių pradžia 2013 m. lapkričio 21 d., o pabaiga 2014 m. gruodžio 3 d. Statybos darbų žurnale nurodyti visi Vienašalio perdavimo akto 5.4, 5.9, 5.11, 5.20, 5.28 ir 5.29 punktuose nurodyti darbai. Visi šie darbai yra atlikti statybos darbų žurnale nurodytu laikotarpiu, tai yra iki 2013 m. gruodžio 17 d. Statybos darbų žurnale konkrečiomis datomis fiksuoti darbai nebūtinai turi sutapti su priėmimo perdavimo aktuose nurodyta priėmimo perdavimo akto data.
12.3. Atsakovės atstovų ir liudytojų parodymai patvirtino, jog ne visi darbai buvo žymini statybos darbų žurnale ir priėmimo perdavimo aktuose, taip pat, jog iki IV etapo atliktuose darbuose buvo panaudoti visi pasiūlyme nurodyti kiekiai, o IV etape nurodyti kiekiai buvo „pereikvoti“, tai yra buvo panaudota daugiau medžiagų ir atlikta daugiau darbų, nei numatyta pasiūlyme. Tuo tarpu projekte tiesiogiai dalyvavęs ir statybos darbų žurnalą pildęs bei jame pasirašęs liudytojas V. Ž. parodė, kad IV etape buvo atliekami darbai, nurodyti Vienašaliame perdavimo akte. Teismas šių parodymų neįvertino. Teismas nepagrįstai vertino išimtinai tik statybos darbų žurnalo turinį, nors liudytojas M. V. patvirtino, kad statybos darbų žurnalas nebuvo pildomas tiksliai jame įrašant visus faktiškai atliktus darbus, be to statybos darbų žurnalo nepildė ir jame nepasirašė nei vienas ieškovės atstovas.
12.4. Teismas padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, jog atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti Vienašalį perdavimo aktą, kadangi jis buvo pateiktas po trejų metų. Vienašalis perdavimo aktas buvo sudarytas 2014 m. sausio 20 d., tai yra iš karto po to, kai atsakovė pareikalavo pakeisti IV etapo darbų priėmimo perdavimo aktą ir iš jo pašalinti darbus ir jų kiekius, kurie vėliau buvo pateikti Vienašaliame perdavimo akte. Pastarasis aktas buvo sudarytas tuo metu, kai Lietuvos Respublikoje nacionalinė valiuta buvo litas. Ieškovė, žinodama, kad rangos darbai nėra baigti, iki pat 2017 metų nesiėmė aktyvių veiksmų, kad susidariusi skola būtų sumokėta, nes laukė, kada bus pakviesta užbaigti atliktinus darbus. Aplinkybę, kad darbai buvo užbaigti tik 2017 m. patvirtino trečiojo asmens, UAB „SD ranga“, vadovas. Tik 2017 m. sausio mėnesį ieškovė, sužinojusi, kad darbai yra baigti, pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą pagal Vienašalį perdavimo aktą. Šalys dėl darbų priėmimo perdavimo terminų susitarusios nebuvo, tačiau ieškovė siekė darbus perduoti po kiekvieno atliktų darbų etapo.
12.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi šalių pasirašytu 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Šis aktas buvo sudarytas pagal abiejų įmonių buhalterinius duomenis. Tačiau jis neįrodo, jog 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovė nebuvo skolinga ieškovei. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos nuostatas ūkinė operacija – pinigų mokėjimas – gali būti atliekama tik egzistuojant apskaitos dokumentui – PVM sąskaitai faktūrai. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo metu, 2015 m. gruodžio 31 d., ieškovė atsakovei nebuvo pateikusi apskaitos dokumento – 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros. Teismas tinkamai šios aplinkybės neįvertino. Ieškovė tikslingai delsė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą iki darbai bus pabaigti, kadangi žinojo, kad sąskaitos faktūros iki objekto užbaigimo atsakovė neapmokės. O tokiu atveju ieškovei, išrašiusiai PVM sąskaitą faktūrą, tektų valstybei sumokėti PVM mokestį, todėl apyvartinės lėšos įmonėje sumažėtų. Be to, skolų suderinimo aktas neįrodo aplinkybės, kad buvo derintos ir skolos dėl atliktų rangos darbų.
12.6. Teismas teisingai nurodė, kad aritmetiškai sudėjus visus lyginamus punktus (5.4, 5.9, 5.11, 5.20, 5.28, 5.29) išeina, kad kiekiai sutampa su pasiūlyme nurodytais kiekiais. Tačiau teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad papildomai reikėjo sudėti dar ir Vienašalio perdavimo akto lyginamus punktus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad sudėjus visus kiekius, suma viršytų komerciniame pasiūlyme nurodytus konkrečius darbų kiekius ir kainas. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu parodė, jog į papildomą sutartį buvo įtraukti visi neatlikti darbai ir kiekiai, ir taip pat Vienašaliame perdavimo akte nurodyti, tačiau faktiškai atlikti kiekiai. Toks faktiškai atliktų, tačiau aktuose neužfiksuotų darbų įforminimas pasirinktas todėl, kad ieškovei atlikus Vienašaliame perdavimo akte nurodytus darbus ir jų atsakovei nepriėmus, šie darbai kokiu nors būdu turėjo būti aprašyti ir įforminti, kad vėliau nekiltų ginčų dėl atliktų ir atliktinų darbų apimties. Ieškovės teiginius, kad Vienašaliame perdavimo akte nurodyti darbai buvo atlikti iki papildomos sutarties pasirašymo, patvirtina nenuginčytas įrodymas – liudytojo V. Ž. parodymai.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovės UAB „City-Line LT“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „AIRCS“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas iš esmės įvertino visas reikšmingas nagrinėtam ginčui išspręsti aplinkybes. Tuo tarpu ieškovė skundą grindžia atskirų įrodymų turinio analize. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje aprašė visus be išimties informacijos šaltinius, kuriuos pateikė šalys bei aptarė jų įrodomąją reikšmę, kartu pripažindamas šiuos informacijos šaltinius įrodymais byloje. Liudytojas V. Ž. patvirtino, jog ieškovė atliko darbus, kurių pavadinimai nurodyti Vienašaliame perdavimo akte. Tačiau liudytojas nedetalizavo ir nenurodė konkretaus šių ieškovės atliktų darbų kiekio. Be to, liudytojas M. V. parodė, jog šalys tarėsi dėl konkrečios darbų atlikimo kainos, o vienetiniai atliktino darbo kiekiai buvo apskaičiuoti ieškovės, pagal pastarajai pateiktą techninį darbo projektą. Šalims iš esmės nebuvo svarbu, kokie atliktino darbo kiekiai bus atlikti statybos objekte. Tuo tarpu esminė sąlyga buvo fiksuota pinigų suma, už kurią ieškovė įsipareigojo atlikti visus techniniame projekte numatytus rangos darbus.
13.2. Liudytojas M. V. parodė, kad ieškovei atlikus dalį darbų ir juos priėmimo perdavimo aktais perdavus atsakovei, būtent liudytojo iniciatyva buvo sudaryta rašytinės formos sutartis, kuria šalys susitarė dėl ieškovės komerciniame pasiūlyme faktiškai neatlikto darbo kiekio atlikimo. Teismas, atlikęs elementarius aritmetinius veiksmus, pagrįstai konstatavo, jog Vienašaliame perdavimo akte nurodytų atliktinų darbų kiekiu ir kaina padidėtų pradiniame ieškovės parengtame ir atsakovės patvirtintame komerciniame pasiūlyme nurodyti atliktinų darbų kiekiai ir kaina. Šios aplinkybės patvirtina, jog Vienašaliame perdavimo akte nurodyti darbai, jų kiekis ir kaina, priešingai nei teigė ieškovės vadovas, buvo įtraukti į rašytinės formos sutartį, kurios ieškovė tinkamai neįvykdė.
13.3. Statybos darbų žurnalas taip pat nepatvirtina, kad rašytinės formos sutarties sudarymo metu Vienašaliame perdavimo akte nurodyti darbai jau buvo atlikti. Šis aktas buvo pateiktas atsakovei tvirtinti tik 2017 m. spalio mėnesį, praėjus daugiau nei trejiems su puse metų nuo akte nurodytų darbų tariamo atlikimo dienos. Toks elgesys akivaizdžiai neatitinka bonus pater familias elgesio standarto ir suponuoja išvadas apie ieškovės piktnaudžiavimą teise. Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 5 998,84 Eur didesnę pinigų sumą, nei faktiškai ieškovės atlikto darbo kaina. Tai reiškia, kad liudytojo M. V. parodymai laikytini patikimais. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės vadovo teiginį, jos atsakovė atsisakė priimti Vienašaliame perdavimo akte nurodytus darbus, motyvuodama tuo, jog šiame akte nurodytų darbų kaina bus apmokėta po visų darbų objekte atlikimo. Atsakovė kartu su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui teikia suvestinio skaičiavimo lentelę, kuri yra teisme tirtų ir vertintų įrodymų išvestinis dokumentas.
13.4. Statybos darbų žurnalas bei II, III ir V etapų darbų atlikimo aktai patvirtina, jog visi be išimties Vienašaliame perdavimo akte nurodyti darbai taip pat buvo atliekami, vykdant II, III bei V etapo darbus ir už juos atsakovė yra visiškai sumokėjusi. Ieškovė skunde konkrečiai neįvardino dienų, kada buvo atlikti Vienašaliame perdavimo akte nurodyti darbai. Liudytojas V. Ž. parodė, kad statybos darbų žurnalą pildė, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytus atliktų darbų kiekius, juos tikrindamas su projektiniais kiekiais ir selektyviai tikrindamas atskirus atlikto darbo kiekius statybvietėje. Statybos darbų žurnale, šalia statybos darbų vadovo ir brigadininko parašų, prie konkretaus darbo atlikimą dokumentuojančio įrašo, taip pat yra ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas, kuris patvirtina faktinių ir statybos darbų žurnale dokumentuojamų darbų kiekių atitikimą. Ieškovė nepaneigė faktinės aplinkybės, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojas tikrino faktiškai atlikto darbo kiekius su statybos darbų žurnale nurodytais kiekiais.
13.5. Teismas tinkamai įvertino 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Ieškovės Vienašaliame perdavimo akte nurodyta 2014 m. sausio 20 d. atliktų darbų data. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą PVM sąskaitą faktūrą ieškovė privalėjo išrašyti nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, dešimtos dienos. Todėl ieškovė privalėjo iki 2014 m. sausio 10 d. inicijuoti Vienašalio perdavimo akto pasirašymą bei surašyti ir pateikti atsakovei PVM sąskaitą faktūrą.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 3 832,70 Eur skolos pagal Vienašalį perdavimo aktą priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė pateikė atsakovei 2013 m. liepos 9 d. pasiūlymą dėl 272 250 Lt vertės statybos rangos darbų atlikimo (el.b., 1 t., l. 6-8). Dėl tikslių darbų kiekių ir jų kainų bei terminų šalys nesusitarė, tačiau atliktus darbus atsakovė priimdavo pagal ieškovės pateiktus montavimo darbų ir medžiagų priėmimo perdavimo aktus ir pagal šiuos suderintus aktus parengtas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė atsakovei pateikė: 1) 2013 m. spalio 28 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyti 60 288,88 Lt vertės darbai, ir 2013 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2) 2013 m. lapkričio 28 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyti 52 504,10 Lt vertės darbai, ir 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, 3) 2013 m. gruodžio 10 d. priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodyti 12 894,91 Lt vertės darbai, ir 2013 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, 4) 2014 m. sausio 20 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyti 21 781,36 Lt vertės darbai, ir 2014 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, 5) 2013 m. gruodžio 18 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyti 53 330,90 Lt vertės darbai, ir 2013 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą (el.b., 1 t., l. 11-13; 18-23; 25-27; 29-31). Visus šiuos darbus atsakovė priėmė, pasirašydama aktuose, ir sumokėjo už juos aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas.
16. Šalys 2014 m. liepos 4 d. taip pat sudarė sutartį dėl 72 593,95 Lt vertės statybos rangos darbų (el. b., 1 t., l. 49-50). Ieškovė pateikė atsakovei 2014 m. liepos 29 d. įrenginių, medžiagų, montavimo darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyti 13 019,60 Lt vertės darbai, ir PVM sąskaitą faktūrą (el. b., 1 t., l. 56-57). Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė šiuos darbus priėmė ir už juos sumokėjo. Šalys 2015 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu patvirtino, jog atsakovės skola ieškovei yra 4,09 Eur (el. b., 1 t., l. 43). Ieškovė 2017 m. spalio 3 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria ragino sumokėti už atliktus darbus ir pasirašyti teikiamą 2014 m. sausio 20 d. įrenginių, medžiagų, montavimo darbų priėmimo perdavimo aktą ir 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą (el.b., 1 t. l. 14-16). Ieškovė pateikė 2014 m. sausio 20 d. montavimo darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog IV etapu atlikta 3 832,70 Eur vertės darbų, taip pat jame yra ieškovės vadovo įrašas, jog šio akto atsakovė nepasirašė, todėl jis tvirtinamas vienašališkai 2017 m. spalio 10 d. (el. b., 1 t., l. 24). Ieškovė atsakovei pateikė 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovė ieškovei už atliktus darbus turi sumokėti 3 832,70 Eur (el. b., 1 t., l. 17). Tarp šalių kilo ginčas dėl šiame Vienašaliame perdavimo akte nurodytų darbų faktinio atlikimo ir atsakovės pareigos už juos sumokėti.
Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo
17. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog iš pradžių rangos darbai buvo vykdomi ne pagal šalių sudarytą rangos sutartį, o pagal pačios ieškovės parengtą ir pateiktą 2013 m. liepos 9 d. pasiūlymą, detaliai tyrė visus byloje esančius duomenis, susijusius su Vienašalio perdavimo akto sudarymu ir galinčius patvirtinti arba paneigti faktinį Vienašaliame perdavimo akte nurodytų darbų atlikimą. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog liudytojų V. Ž. ir M. V. parodymai bei byloje esančios statybos žurnalų kopijos patvirtina faktinį 3 832,70 Eur vertės darbų atlikimą, tačiau neatsižvelgia į kitus byloje esančius duomenis bei jų patvirtinamas aplinkybes, ypač į pačių šalių sudarytus ir patvirtintus bei neginčijamus rašytinius dokumentus.
18. Ieškovė pati ieškinyje teigė, jog darbus pagal 2013 m. liepos 9 d. pateiktą pasiūlymą vykdė penkiais etapais ir IV etapu, atlikusi 35 014,89 Lt vertės darbus, juos siekė 2014 m. sausio 20 d. priėmimo-perdavimo aktu perduoti atsakovei. Tačiau atsakovė pareikalavo iš akto išbraukti 13 233,53 Lt (3 832,70 Eur) vertės darbus ir tik tada sutiko pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, nurodydama, jog likusią sumą sumokės po visų darbų objekte atlikimo. Todėl ieškovė iš 2014 m. sausio 20 d. akto išbraukė 5.4, 5.9, 5.11, 5.20, 5.28 ir 5.29 punktus ir šiam aktui parengė PVM sąskaitą faktūrą. Taip pat ieškovė parengė kitą 2014 m. sausio 20 d. priėmimo-perdavimo aktą, tačiau atsakovė atsisakė priimti šiuos darbus, nurodydama, jog už juos bus sumokėta po visų darbų pabaigos (el.b., 1 t., l.2). Pripažintina, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina šių ieškovės nurodytų papildomo Vienašalio perdavimo akto parengimo ir pateikimo atsakovei aplinkybių.
19. Ieškovė nepateikė jokio ieškinyje minimo jos parengto 2014 m. sausio 20 d. priėmimo perdavimo akto, kuriame būtų nurodyti 35 014,89 Lt vertės atlikti darbai. Byloje yra tik du 2014 m. sausio 20 d. priėmimo-perdavimo aktai: abiejų šalių suderintas ir pasirašytas aktas dėl 21 781,36 Lt vertės darbų atlikimo ir 2014 m. sausio 20 d. aktas, kuriame nurodyti 13 233,53 Lt (3 832,70 Eur) vertės darbai ir kuris yra ieškovės vienašališkai pasirašytas tik 2017 m. spalio 10 d. Atitinkamai pagal abiejų šalių pasirašytą aktą ieškovė parengė PVM sąskaitą faktūrą 2014 m. sausio 20 d., tuo tarpu pagal Vienašalį perdavimo aktą PVM sąskaita faktūra buvo parengta tik 2017 m. spalio 4 d.
20. Taigi byloje nėra jokių duomenų, jog tarp šalių 2014 m. sausio 20 d. dėl IV etapo darbų atlikimo ir jų vertės būtų kilęs koks nors ginčas, jog ieškovė būtų parengusi aktą dėl 35 014,89 Lt vertės darbų perdavimo, o atsakovė būtų atsisakiusi jį priimti, jog atsakovė būtų kokiu nors būdu nurodžius ir įsipareigojusi Vienašalį perdavimo aktą apmokėti po visų darbų pabaigos, taip pat, jog atsakovei šis Vienašalis perdavimo aktas būtų pateiktas 2014 m. sausio 20 d. Pažymėtina, jog ieškovės 2017 m. spalio 3 d. pretenzijos turinys ir jos vadovo įrašo Vienašaliame perdavimo akte data patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, jog šis aktas nebuvo pateiktas atsakovei 2014 m. sausio 20 d. Ieškovė apeliaciniame skunde pati nurodo, jog apie darbų pabaigą objekte sužinojo 2017 m. sausio mėnesį, tačiau pati pretenzija atsakovei su Vienašaliu perdavimo aktu buvo pateikta tik 2017 m. spalio 3 d., tai yra praėjus daugiau nei pusei metų nuo visų darbų užbaigimo. Ieškovė nepateikė jokio paaiškinimo, galinčio pagrįsti tokį delsimą.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi statybos žurnaluose fiksuotais Vienašaliame perdavimo akte nurodytais faktiškai atliktais darbais, tačiau kartu pažymi, jog statybos darbų žurnale konkrečiomis datomis fiksuoti darbai nebūtinai turi sutapti su priėmimo perdavimo aktuose nurodyta priėmimo perdavimo akto data. Ieškovė taip pat nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais, tačiau pati apeliaciniame skunde cituoja, jog liudytojas V. Ž. parodė, jog dabų žurnalą pildė tik „iš dalies“, o liudytojas M. V. parodė, jog nebūtinai visi darbai turi būti nurodyti priėmimo perdavimo aktuose ir ne visi darbai turi būti darbų žurnale. Šios pačios ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog statybos darbų žurnalas nepatvirtina, jog jame būtų fiksuojami Vienašaliame perdavimo akte nurodyti darbai, taip pat pagrįstai nesirėmė ir plačiau neanalizavo minėtų liudytojų parodymų dėl jų prieštaringumo.
22. Pažymėtina, jog ieškovės pateiktame 2013 m. liepos 9 d. pasiūlyme buvo išvardinti iš eilės visi numatyti objekte atlikti darbai ir jų kainos, tarp jų ir 5.4 punkte nurodyti skylių gręžimo darbai, 5.9 punkte – varinių vamzdžių laikikliai, 5.11 punkte – plieninė gilzė, 5.20 punkte – smulkios montažinės medžiagos (lipni juosta, užveržimo dirželiai, klijai ir t. t), 5.28 punkte – apskardinimo darbai su medžiagomis, 5.29 punkte – varinių vamzdžių montavimo darbai. Tačiau nei šiame pasiūlyme, nei kituose šalių pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodytas konkrečių atliekamų darbų eiliškumas, taip pat kokie darbai turės būti atliekami I-V etapų metu. Pažymėtina, jog visuose kituose ieškovės perduotuose ir atsakovės pasirašytuose I-III ir V etapo darbų aktuose yra nurodyta, jog buvo atliekami 2013 m. liepos 9 d. pasiūlymo 5.4, 5.9, 5.11, 5.20, 5.28 ir 5.29 punktuose nurodyti darbai, išskyrus 2013 m. gruodžio 10 d. darbų perdavimo priėmimo akte, kuriame nurodyta, jog 5.11 punkte apibrėžtų darbų buvo atlikta „0“.
23. Todėl aplinkybė, jog 2014 m. sausio 20 d. perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad 5.4, 5.9, 5.11, 5.20, 5.28 ir 5.29 punktais pažymėtų darbų yra atlikta „0“, labiau patvirtina, jog šie darbai IV etapo metu nebuvo atliekami, o ne faktą, jog šie darbai buvo atlikti ir atsakovė sutiko už juos sumokėti, kai bus baigti visi kiti rangos darbai objekte. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog I-III ir V etapo darbais perduotų 5.4, 5.9, 5.11, 5.20, 5.28 ir 5.29 punktuose nurodytų darbų suma ir šalių 2014 m. liepos 4 d. sutartyje numatytų tais pačiais punktais apibrėžtų tų pačių darbų suma sutampa su ieškovės 2013 m. liepos 9 d. pasiūlyme nurodyta bendra 5.4, 5.9, 5.11, 5.20, 5.28 ir 5.29 punktuose numatytų atlikti darbų suma. Šie faktai patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę, jog ieškovė nebuvo atlikusi visų pasiūlyme nurodytų darbų, todėl šalys dėl jų susitarė 2014 m. liepos 4 d. sutartimi. Ginčo dėl atsiskaitymo už pagal šią sutartį įvykdytus darbus tarp šalių nekilo.
Dėl šalių patvirtinto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto vertinimo
24. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog abiejų šalių atstovų parašais patvirtintas 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (el.b., 1 t., l. 43) patvirtina, jog atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškove už visus atliktus darbus, nes Vienašalis perdavimo aktas yra pateiktas už darbus, atliktus iki 2014 m. sausio 20 d. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su šiuo teismo vertinimu ir teigia, jog pagal teismų praktiką toks skolų suderinimas nebūtinai reiškia jokių papildomų įsipareigojimų tarp šalių nebuvimą.
25. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
26. Ieškovės apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011 buvo nagrinėjama situacija, kada viena sutarties šalis reikalavo priteisti skolą, remdamasi vien tarpusavio skolų užskaitos aktu. Todėl byloje buvo vertinami kiti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie reikalaujamos skolos egzistavimą paneigė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas buvo vertinamas kartu su kitais šalių pateiktais dokumentais, ir esminę šio akto reikšmę patvirtinanti aplinkybė buvo ta, jog 3 832,70 Eur PVM sąskaitą faktūrą ieškovė atsakovei pateikė jau po šio akto sudarymo. Teisiškai reikšmingų priežasčių, kodėl už iki 2014 m. sausio 20 d. atliktus darbus PVM sąskaitą faktūrą ieškovė parengė tik 2017 m. spalio 4 d., ieškovė nepateikė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2015 m. gruodžio 31 d. aktu.
27. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jogpirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
29. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jaibylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.