Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Jelenos Šiškinos, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovei I. S. ir jos atstovui advokatui Arūnui Zaleckiui, atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atstovams L. U. ir V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. S. pateikė ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, prašydama:

1.1. pripažinti gydytojos K. G. 2022 m. gruodžio 14 d. išvadą neteisėta;

1.2. pripažinti negaliojančią 2014 m. lapkričio 28 d. Nr. 15831 darbo sutarties sąlygą: ,,nuo 2023 m. vasario 1 d., pasirašyta F. J.“;

1.3. grąžinti ieškovę į ankstesnes pareigas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), 1,5 etato krūviu;

1.4. priteisti ieškovės naudai iš atsakovės ne mažiau kaip 25 000 Eur per metus arba prarasto darbo užmokesčio skirtumą (šiuo metu už vasarį ir kovą ne mažiau kaip 1 910 Eur), 64 atostogų dienų pagal pirminę sutartį, 6 336 Eur;

1.5. priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 10 000 Eur neturtinę žalą.

2.1. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ji dirbo nuo (duomenys neskelbtini) pagal atnaujintą darbo sutartį (duomenys neskelbtini);

2.2. 2022 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) D. B. be priežasties pranešė, jog ieškovė turi atlikti ne periodinį sveikatos patikrinimą, ir po profilaktinio tyrimo, į tuo metu galiojančią medicinos knygelę, buvo įrašyti rizikos veiksniai (dėl gautos diagnozės ((duomenys neskelbtini))), ribojantys ieškovės veiklą (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių ieškovė buvo priversta pasirašyti sutikimą dėl perkėlimo į kitą darbo vietą ir dirbti mažesniu darbo krūviu nei yra pateikta darbo sutartyje, priešingu atveju, būtų atleista iš darbo;

2.3. gydytojos K. G. 2022 m. gruodžio 14 d. išvada (F048/a) yra neteisėta pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir SAM) 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. V-178 dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ir 2009 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. V-178). Remiantis SAM 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-1723 ir SAM 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-2823, ieškovei nėra nustatyta tuberkuliozė ar užkrečiamoji liga, todėl negali būti ribojama galimybė jai verstis (duomenys neskelbtini). Profilaktinio tyrimo metu gydytoja nesivadovavo SAM 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-2596, kuris nurodo, jog papildomai vadovaujamasi SAM 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-720;

2.4. minėtais teisės aktais yra panaikintas draudimas dirbti dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų; be to, gydytojos K. G. išvada yra įrašyta naujoje knygelėje, galiojant darbo sutarčiai pagal pirmines pareigas ir nėra galiojanti pagal naujos sutarties sudarymą;

2.5. ieškovė buvo priversta pasirašyti naują sutartį, perėjus į kitą darbo vietą jos darbo krūvis ir užmokestis sumažėjo. Perkėlimas į kitas pareigas yra priverstinis, dėl ko ieškovė patyrė emocinius išgyvenimus.

3. Atsakovė atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad:

3.1. ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo perkelta, t. y. pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (duomenys neskelbtini). Atsakovė, kaip ieškovės darbdavė, vadovaudamasi teisės aktais, (duomenys neskelbtini) darbuotojams privalomąjį sveikatos patikrinimą pagal grafiką vykdė 2022 m. lapkričio 23, 24, 25, 28 ir 29 dienomis;

3.2. ieškovei, kaip ir kitiems to paties centro darbuotojams, buvo nustatytas periodinis privalomas sveikatos patikrinimas pagal grafiką. Atlikus privalomą sveikatos patikrinimą, gydytojo išvada buvo konstatuota, jog ieškovė negali dirbti pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 13 priedo „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“ (toliau ir – Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas) 2 lentelės 1.29, 3.1 ir 5.1 dalyse nurodytų rizikos veiksnių poveikyje;

3.3. remiantis teisės aktais apie darbuotojų privalomo sveikatos patikrinimo rezultatus, buvo informuotas atsakovės darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius, kuris yra paskirtas darbdavį atstovaujančiu asmeniu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Nagrinėjamu atveju buvo informuotos D. G., tuo metu ėjusi (duomenys neskelbtini) pareigas, bei D. B., (duomenys neskelbtini);

3.4. visi (duomenys neskelbtini) darbai (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo ieškovė, yra susiję su farmakologinių priemonių naudojimu, didžiojoje daugumoje darbo vietų, įskaitant operacines, intensyvios terapijos skyrių ir skausmo medicinos centrą, yra susiduriama su jonizuojančia spinduliuote. Centre privalo būti organizuojami asmens sveikatos priežiūros specialistų budėjimai naktimis ir šių veiksnių neįmanoma išvengti. Todėl D. G. 2022 m. gruodžio 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 22VR-32076 (toliau ir – Tarnybinis pranešimas) informavo, jog negali ieškovei užtikrinti saugių darbo sąlygų, atitinkančių jos sveikatos būklę (duomenys neskelbtini);

3.5. asmens sveikatos priežiūros specialisto išvada po privalomojo sveikatos patikrinimo, atsakovės, kaip darbdavės, yra privaloma ir nekvestionuojama. Atsakovė, įgyvendindama teisės aktų reikalavimus dėl sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimo darbuotojui, pasiūlė ieškovei užimti kitą darbo vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), su kuriuo ieškovė pasirašytinai sutiko;

3.6. pakeitus darbo vietą buvo atliktas privalomas sveikatos patikrinimas, ir 2023 m. vasario 1 d. gydytojos išvada nustatyta, kad ieškovė gali dirbti (duomenys neskelbtini) darbą (duomenys neskelbtini) ir jis atitinka ieškovės sveikatos būklę;

3.7. nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovė yra priverstinai perkelta į kitą darbo vietą. Ieškovė dėl nustatytų rizikos veiksnių negali dirbti (duomenys neskelbtini). Ieškovės teiginiai dėl draudimo dirbti (duomenys neskelbtini), jog nėra ligų, kurios ribotų galimybę ieškovei verstis (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsti tinkamais teisės aktais. Atsakovė vadovavosi teisės aktais, kurie reglamentuoja privalomo sveikatos patikrinimo ir gydytojo išvados pateikimo tvarką. Atsakovės siūlymas užimti kitas, ieškovės sveikatos būklę atitinkančias pareigas, yra pagrįstas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. (Duomenys neskelbtini) pareigos yra aukštesnės kvalifikacijos lyginant su (duomenys neskelbtini) pareigomis, nes (duomenys neskelbtini) darbas yra susijęs su didesne rizika ir jis veikiamas daugiau rizikos veiksnių. Atsakovė, siekdama įgyvendinti prievolę dėl saugių darbo sąlygų suteikimo, galėjo pasiūlyti tik (duomenys neskelbtini) pareigas, kurios atitinka ieškovės kvalifikaciją, ir buvo pasiūlyta užimti jas (duomenys neskelbtini);

3.8. nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nėra kaltės atsakovės veiksmuose bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės sveikatos būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinio netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovės I. S. ir atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos buvo pasirašyta darbo sutartis. (duomenys neskelbtini)ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 1,25 etato krūviu. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos generalinio direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-906 (toliau ir – 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr.V-906) buvo patvirtintas 2022 metų IV ketvirčio privalomojo sveikatos patikrinimo grafikas, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams privalomas sveikatos patikrinimas buvo numatytas 2022 m. lapkričio 23, 24, 25, 28 ir 29 d. Atlikus privalomą sveikatos patikrinimą, gydytojo išvada konstatuota, jog ieškovė negali dirbti Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 2 lentelės 1.29, 3.1 ir 5.1 dalyse nurodytų rizikos veiksnių poveikyje. Atsižvelgiant į tai, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos direktorė valdymui 2023 m. vasario 1 d. pasiūlė ieškovei nuo (duomenys neskelbtini). užimti (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini) 1 etato darbo krūviu, mokant darbo užmokestį pagal galiojantį VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Ieškovė savo sutikimą su pasiūlymu išreiškė (duomenys neskelbtini), minėtą dokumentą pasirašydama. Darbo sutartis su ieškove pakeista: nuo (duomenys neskelbtini) ji dirba 1 etato darbo krūviu (duomenys neskelbtini); atliktas pakartotinis privalomas sveikatos patikrinimas – (duomenys neskelbtini) gydytojo išvada – ieškovė gali dirbti (duomenys neskelbtini) darbą (duomenys neskelbtini) ir jis atitinka ieškovės sveikatos būklę.

6. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad ji priverstinai ir tam nesant teisinio pagrindo buvo perkelta į kitą darbo vietą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsniu (toliau ir – DK), sprendė, jog kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas). Šis įstatymas taip pat nustato darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas, institucinę darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sistemą bei specialias nuostatas atskirų darbuotojų grupių apsaugai (nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems). Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.

7. Teismas taip pat pažymėjo, jog Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje (2 dalis). To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Privalomai sveikata tikrinama, be kita ko: darbuotojų, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, – jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką; darbuotojų, dirbančių naktimis ir pamainomis, jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką.

8. Spręsdamas dėl ieškovės privalomojo sveikatos patikrinimo pagrįstumo, teismas, vertindamas minėtą 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. V-906, laikė, kad juo patvirtintas privalomojo sveikatos patikrinimo grafikas yra skirtas ligoninės darbuotojams, sveikatos patikrinimo laiką nustatant pagal ligoninės padalinius. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog ieškovė turėjo pareigą atlikti periodinį sveikatos patikrinimą ir privalomai pasitikrinti sveikatą pagal minėtą grafiką kartu su kitais ligoninės padalinio, kuriame dirbo, darbuotojais, ir ši jos pareiga nebuvo išskirtinė. Minėtas įsakymas buvo skelbiamas viešai VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos intranete, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, tai nebuvo ne periodinis sveikatos patikrinimas ir tokiam patikrinimui nereikėjo priežasties. Atlikus privalomą sveikatos patikrinimą, ir gydytojo išvada konstatavus, jog ieškovė negali dirbti nurodytų rizikos veiksnių poveikyje, vadovaudamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi darbdavys privalėjo imtis priemonių ieškovės saugai ir sveikatai užtikrinti. Teismas pažymėjo, jog asmens sveikatos priežiūros specialisto išvada po privalomojo sveikatos patikrinimo, atsakovės kaip darbdavio, yra privaloma ir nekvestionuojama (Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 29 punktas).

9. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. G. Tarnybiniu pranešimu informavo generalinį direktorių, jog „profilaktinių sveikatos tikrinimų metu ((duomenys neskelbtini)) gyd. K. G(duomenys neskelbtini) I. S. buvo nustatyti šie apribojimai: 1) nedirbti su farmakologinėmis priemonėmis (1.29); 2) nedirbti jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje (3.1); 3) nedirbti naktimis (5.1), ir teismas sprendė, kad susiklosčiusių aplinkybių pagrindu darbdavys turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pasiūlyti ieškovei pakeisti darbo sąlygas bei pareigą užtikrinti, kad darbuotojos atliekamas darbas būtų saugus, nekenkiantis jos sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių. Atsižvelgiant į ieškovės kvalifikaciją bei darbdavio turimas galimybes, pagrįstai ieškovei pasiūlyta užimti (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini)1 etato darbo krūviu; tuo pačiu ieškovė buvo informuota, jog nesutinkant su pasiūlymu, darbo sutartis bus nutraukta be įspėjimo vadovaujantis DK 60 straipsniu 1 dalies 4 punktu (kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra). Pažymėjo, kad ši įstatymo nuostata aiškinama taip, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių. Teismas, nesutikdamas su ieškove teigė, kad jos parašas 2023 m. vasario 1 d. pasiūlyme patvirtina, jog ieškovė sutiko su darbo sąlygų keitimu, kitu atveju iš darbo būtų atleista.

10. Vertindamas ieškovės argumentą, jog nėra ligų, kurios ribotų jos galimybę verstis (duomenys neskelbtini), teismas vadovavosi minėtu Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 13 priedo 2 lentelės 1.29, 3.1 ir 5.1 dalyse nurodytomis rizikos veiksnių tikrinimo kontraindikacijomis. Teismas pažymėjo, kad asmens sveikatos priežiūros specialistų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų yra tikrinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau ir – Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544).

11. Teismas laikė, kad nesant byloje jokių duomenų, paneigiančių (duomenys neskelbtini) K. G. 2022 m. gruodžio 14 d. išvadą, ji laikytina teisėta ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi kompetencijos vertinti minėtos išvados, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog ji būtų nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl, esant minėtai išvadai ir įvertinus aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas bei atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, teismas konstatavo, jog atsakovė elgėsi tinkamai ir teisėtai – esant gydytojos išvadai dėl rizikos veiksnių poveikio ieškovės sveikatai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų užtikrino ieškovei tinkamas ir saugias, jos sveikatą atitinkančias darbo sąlygas. Esant rizikos veiksniam ieškovė negali būti grąžinta į ankstesnes pareigas, kitu atveju būtų pažeista ieškovės teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas.

12. Teismui nustačius, jog prašymas priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra išvestinis iš ginčo dėl darbo sąlygų pakeitimo teisėtumo, ir kad darbdavys elgėsi teisėtai ir pagrįstai, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovei klausimo nenagrinėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti: pripažinti gydytojos K. G. 2022 m. gruodžio 14 d. privalomo sveikatos patikrinimo išvadą neteisėta; pripažinti neteisėtu ieškovės perkėlimą į kitą darbo vietą; priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl sveikatos patikrinimo išvados pagrįstumo

14.1. ieškovė prašė pripažinti neteisėta 2022 m. gruodžio 14 d. privalomo sveikatos patikrinimo išvadą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog neturi kompetencijos vertinti privalomo sveikatos tikrinimo išvados teisėtumo ir kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog minėta išvada būtų nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka. Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 33 punkte nurodyta, kad asmuo, kuris nesutinka su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ) numatyta tvarka. PTŽSAĮ 23 straipsnis reglamentuoja paciento teisę pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo). Šiame straipsnyje numatyta, kad pacientas turi teisę skundą teikti sveikatos priežiūros įstaigai, o nesutikdamas su pateiktomis išvadomis – įvairioms kontroliuojančioms institucijoms. PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalyje taip pat yra numatyta paciento teisė kreiptis ir tiesiai į teismą, kuria ieškovė ir pasinaudojo;

14.2. teismas nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) privalomas sveikatos patikrinimas buvo periodinis, nes periodiniai privalomi sveikatos patikrinimai atliekami tam tikru periodiškumu, kuris nurodytas tiek Sveikatos tikrinimo tvarkos apraše, tiek ieškovei išduotoje Asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase). Rizikos veiksniams, nurodytiems Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 13 priedo 2 lentelės 1.29, 3.1 ir 5.1 punktuose, nustatytas tikrinimų periodiškumas - 1 kartą kas 2 metus. Ieškovei periodiniai sveikatos tikrinimai dėl aukščiau nurodytų rizikos veiksnių buvo atlikti 2019 m. sausio 15 d., 2020 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. gegužės 23 d., ir visų šių tikrinimų išvada buvo, jog ieškovė gali dirbti rizikos veiksnių sąlygomis. Atsakovės nurodymu 2022 m. gruodžio 5 d. ieškovei atliktas dar vienas sveikatos patikrinimas, kurį atsakovė vertino kaip periodinį, tačiau atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl sveikatos tikrinimas, atliktas praėjus tik 6 mėnesiams nuo paskutinio periodinio sveikatos tikrinimo, yra laikomas periodiniu. Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas numato galimybę atlikti ir neeilinį sveikatos tikrinimą (18 punktas). Teisę inicijuoti neeilinį sveikatos tikrinimą turi darbuotoją gydantys gydytojai, darbdavys arba pats darbuotojas. Inicijuojantis neeilinį sveikatos tikrinimą asmuo turi nurodyti priežastį (po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.); darbdaviui inicijuojant neeilinį sveikatos tikrinimą darbuotojas turi teisę pats pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje sveikatos patikrinimas bus atliekamas. Inicijuodama ir pati atlikdama 2022 m. gruodžio 5 d. neeilinį privalomą sveikatos tikrinimą, atsakovė nesilaikė neeiliniams sveikatos tikrinimams nustatytos tvarkos, neinformavo ieškovės apie neeilinio tikrinimo priežastį, nesudarė galimybės ieškovei pasirinkti norimą sveikatos priežiūros įstaigą (kas užtikrintų neeilinio sveikatos tikrinimo objektyvumą), neinformavo ieškovės apie neeilinio sveikatos tikrinimo išvadų apskundimo tvarką ir tuo neužtikrino 2022 m. gruodžio 5 d. atlikto privalomo sveikatos tikrinimo objektyvumo. Aukščiau nurodyti pažeidimai yra pagrindas 2022 m. gruodžio 5 d. privalomo sveikatos tikrinimo išvadas pripažinti neteisėtomis;

14.3. atliekant sveikatos tikrinimą turi būti įvertinama objektyvi darbuotojo sveikatos būklė pačio patikrinimo metu, turi būti aiškiai įvardinama sveikatos būklė ir/ar ligos, kurios darbuotojui neleidžia dirbti profesinės rizikos veiksnių poveikyje. Privalomą sveikatos tikrinimą atlikusi atsakovės (duomenys neskelbtini) K. G. A. apsilankymo aprašyme nurodė objektyvius atliktų įvairių tyrimų duomenis, nenurodydama jokių reikšmingų pakitimų. Prie anamnezės gydytoja K. G. nurodė „(duomenys neskelbtini)”. Išvadose K. G. nurodė, kad: „Darbuotoja negali dirbti šių rizikos veiksnių poveikyje pagal gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomendacijas: 13 pr. II lent. 1.29, 3.1 ir 5.1 punktai“. Šis įrašas patvirtina, kad gydytoja K. G. ieškovės (duomenys neskelbtini) būklės nevertino, nesiaiškino (duomenys neskelbtini) sutrikimo atsiradimo laiko, gydymo eigos, galimo rizikos veiksnių poveikio šiam sutrikimui ir pan. (duomenys neskelbtini) K. G. vadovavosi tik gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomendacijomis;

14.4. analogiškai vertintini turėtų būti ir (duomenys neskelbtini) V. R. 2022 m. gruodžio 5 d. įraše nurodyti nusiskundimai ir anamnezė: „Nusiskundimų neturi, į klausimus atsako drąsiai, formaliai, dėl (duomenys neskelbtini) skundų neišsako. Savo darbo aplinką vertina gana teigiamai, kolektyvu nesiskundžia.“ Prie būklės įvertinimo informacijos nurodyta: „Turima duomenų, kad ši darbuotoja anamnezėje turėjo (duomenys neskelbtini) ir diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), skirtas gydymas.” Pateikta rekomendacija: “Reikia atsižvelgti į darbe esančius rizikos veiksnius, esant šiam sutrikimui.“ Šis įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)V. R. objektyvios ieškovės (duomenys neskelbtini) nevertino, nesiaiškino (duomenys neskelbtini) atsiradimo laiko, gydymo eigos, galimo rizikos veiksnių poveikio šiam sutrikimui;

14.5. ginčydama objektyvų (duomenys neskelbtini) būklės vertinimą atlikto patikrinimo metu ieškovė pažymi, jog patikrinimą atlikę gydytojai tik užfiksavo faktą, kad ieškovė turėjo (duomenys neskelbtini) praeityje ir nesiaiškino kada tiksliai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, kokia buvo jos eiga, kaip ieškovei sekėsi dirbti po ligos diagnozavimo, kokia jos (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė šiuo metu. Toks sveikatos tikrinimas įrodo (duomenys neskelbtini) turėjusių asmenų stigmatizavimą. Vien (duomenys neskelbtini) turėjimas praeityje, nereiškia, kad ši diagnozė yra aktuali ir tikrinimo metu;

14.6. spręsdamas dėl sveikatos patikrinimo išvados pagrįstumo, teismas nesiaiškino priežasčių, dėl kurių 2022 m. gegužės 23 d. periodinio sveikatos tikrinimo išvada buvo skirtinga nuo 2022 m. gruodžio 5 d. pateiktos išvados. Be kita ko, ieškovė nurodo, kad nei teismas, nei atsakovė nepateikė argumentų, pagrindžiančių sveikatos būklės pablogėjimą, kuris kelia pavojų darbui rizikos veiksnių poveikyje;

14.7. Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 13 priedo 2 lentelės 3.1 punkte kaip kontraindikacija yra nurodyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai tik paūmėjimo metu, o 5.1 punkte – tik jei remisija trumpesnė negu 5 m. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad atliekant privalomą sveikatos tikrinimą neužtenka tik konstatuoti buvusį (duomenys neskelbtini), bet būtina įvertinti ligos eigą ir (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę patikrinimo metu;

14.8. (duomenys neskelbtini) įrašyta išvada yra pagal darbdavio skirtą laiką naujam profilaktiniam patikrinimui, 2022 m. gruodžio 14 d. klaidai ištaisyti ir paskirtam tikrinimui dėl perkėlimo į kitą darbo vietą. 2023 m. vasario 1 d. įrašas yra atliktas už esamus paskirtus neeilinius tikrinimus ir atitinka SAM 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-178 reikalavimą dėl pateiktų dviejų darbo vietų rizikos veiksnių tikrinimą.

Dėl perkėlimo į kitą darbo vietą neteisėtumo ir žalos atlyginimo:

14.9. nesutinka su teismo argumentais, nustatančiais, jog atsakovė elgėsi teisėtai ir pagrįstai, užtikrindama ieškovei tinkamas ir saugias jos sveikatą atitinkančias darbo sąlygas ir tuo pagrindu teismui atsisakius nagrinėti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovei klausimą;

14.10. turtinę žalą sudaro skirtumas tarp darbo užmokesčio, kurį ieškovė gaudavo dirbdama (duomenys neskelbtini) ir darbo užmokesčio, kurį po perkėlimo gauna dirbdama (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini);

14.11. neturtinę žalą ieškovė vertina 10000 Eur. (duomenys neskelbtini) K. G. 2022 m. gruodžio 14 d. pažeidė ieškovės teises ir neperiodinio profilaktinio tikrinimo metu nustatė netinkamą išvadą asmens medicininėje knygelėje bei išviešino ieškovės sveikatos būklę. Ieškovė dėl diagnozės išviešinimo patyrė pažeminimą, taip pat moralinę žalą. Perkėlus į kitą darbą ieškovė negali dirbti darbo pagal kvalifikaciją ((duomenys neskelbtini)), pablogėjo ieškovės socialinė padėtis, kelianti ieškovei didelį stresą. Ilgalaikis stresas blogina ieškovės psichinę, emocinę sveikatą, blogina jos išvaizdą.

15. Atsakovė atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; taip pat prašo prijungti prie bylos ieškovės 2023 m. birželio 12 d. skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. (toliau – ir Akreditavimo tarnyba), reg. Nr. T3-309 (2 priedas) bei Akreditavimo tarnybos 2023 m. birželio 23 d. raštą Nr. D2-6365- (1.20), kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir įrodo, kad tik išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teismui, ieškovė kreipėsi į medicinos mokslo žinių turinčią įstaigą dėl K. G. priimtos nepalankios apeliantei 2022 m. gruodžio 14 d. išvados įvertinimo.

16.1. teismas sprendimu pagrįstai nurodė, jog neturi kompetencijos vertinti (duomenys neskelbtini) K. G. 2022 m. gruodžio 14 d. privalomo sveikatos patikrinimo išvados, o nesutinkant su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, jas galima apskųsti PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka. PTŽSAĮ 23 straipsnis nustato ikiteisminę skundų nagrinėjimo dalį, kurią sudaro (1) kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą, su kurios sprendimu pacientas nesutinka bei (2) - kreipimasis į Akreditavimo tarnybą. PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalis numato, jog į teismą pacientas turi teisę kreiptis tiesiogiai, nesinaudodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija. Akreditavimo tarnybos sprendimai dėl paciento pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, yra nagrinėjami administracinių teismų, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. EA-1349-756/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-903-525/2019. Dėl to bylos, susijusios su ieškovei, kaip pacientui, suteiktų paslaugų kokybe yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai;

16.2. tiek administraciniai teismai, nagrinėdami PTŽSAĮ 23 straipsnio pagrindu paduotus skundus dėl pacientui suteiktų paslaugų prieinamumo ir kokybės, tiek ir bendros kompetencijos teismai, nagrinėdami PTŽSAĮ 24 straipsnio nustatyta tvarka paduotus ieškinius dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ne kartą konstatavo, kad jie dėl medicinos mokslų žinių trūkumo neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Ieškovė konkliudentiniais veiksmais sutiko su šiuo teismo motyvu, kuris jai buvo išaiškintas dar teismo posėdžio metu, kadangi vadovaudamasi PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalimi, ieškovė 2023 m. birželio 12 d. kreipėsi su skundu į Akreditavimo tarnybą;

16.3. sutiktina su teismo sprendimu nustatant, jog 2022 m. gruodžio 5 d. privalomas sveikatos patikrinimas buvo periodinis. Atsakovė, kaip ieškovės darbdavė, pagal Darbuotojo saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus ir kitus teisės aktus patvirtino 2022 m. IV ketvirčio struktūrinių padalinių privalomo sveikatos tikrinimo grafiką konkretiems struktūriniams padaliniams (centrams). (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams privalomasis sveikatos patikrinimas pagal grafiką buvo nustatytas 2022 m. lapkričio 23, 24, 25, 28 ir 29 dienomis. Tuo pagrindu atmestinas ieškovės teiginys, jog jai sveikatos patikrinimas buvo nustatytas ne periodinis nepaaiškinant priežasčių. Nesutinka su apeliacinio skundo 18 punkte nurodytu teiginiu neva rizikos veiksniui, nurodytam Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 13 priedo 2 lentelės 3.1 punkte, nustatytu periodiškumu 1 kartą per 2 metus; iš tiesų šiam rizikos veiksniui nustatytas periodiškumas 1 kartą per metus;

16.4. atlikus privalomą sveikatos patikrinimą ir konstatavus, jog ieškovė negali dirbti minėtų rizikos veiksnių poveikyje, atsižvelgiant į Darbuotojo saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio nuostatas, apie darbuotojų privalomo sveikatos patikrinimo rezultatus informuojamas atsakovės darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius, kuris yra paskirtas darbdavį atstovaujančiu asmeniu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;

16.5. visi (duomenys neskelbtini) darbai (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo ieškovė, yra susiję su farmakologinių priemonių naudojimų, didžiojoje daugumoje darbo vietų, įskaitant operacines, intensyvios terapijos skyrius ir skausmo medicinos centrą, yra susiduriama su jonizuojančia spinduliuote. Taip pat centre privalo būti organizuojami asmens sveikatos priežiūros specialistų budėjimai naktimis ir šių veiksnių neįmanoma išvengti, todėl D. G., tuo metu ėjusi (duomenys neskelbtini), Tarnybiniu pranešimu informavo, jog negali ieškovei užtikrinti saugių darbo sąlygų, atitinkančių jos sveikatos būklę (duomenys neskelbtini). Atsakovė, įgyvendindama teisės aktų reikalavimus dėl sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimo darbuotojui, pasiūlė ieškovei užimti kitą darbo vietą, t. y(duomenys neskelbtini), su kuriuo ieškovė pasirašytinai sutiko;

16.6. reikalavimas grąžinti apeliantę į pradines pareigas teismo sprendimu pagrįstai atmestas, kadangi ieškovė negali dirbti nustatytų rizikos veiksnių poveikyje (duomenys neskelbtini);

16.7. darbuotojų privalomas sveikatos patikrinimas vykdomas vadovaujantis Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 13 priedo 5 punkte nurodyti privalomo sveikatos patikrinimo tikslai: 1) apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo; 2) įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės; 3) įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis; 4) siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas; aprašas yra pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja privalomo sveikatos patikrinimo ir gydytojo išvados pateikimo tvarką, o Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 13 priedo 19¹ punkte minimas teisės aktas yra tik papildomas, kuriuo reikia vadovautis priimant išvadas;

16.8. atsakovės teigimu, darbo sąlygų keitimas privalomas dėl rizikos poveikio sveikatai, kai ieškovė negali dirbti nurodytų rizikos veiksnių poveikyje, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) licencijos panaikinimo;

16.9. LR Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 numatyta, jog darbuotojai, nurodyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąraše privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze; o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, - esant epidemiologinei būtinybei. Byloje esantys medicininiai įrašai patvirtina, kad ieškovės sveikatos būklė buvo linkusi į blogėjimą, kas lėmė hospitalizavimą, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) ieškovę gydžiusios gydytojos J. L. surašyta epikrizė K6-8629 ir 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovę gydžiusio gydytojo A. G. surašyta Etapinė epikrizė. Atsakovė tikisi, jog ieškovei dirbant (duomenys neskelbtini), atitinkantį ieškovės sveikatos būklę, bei ieškovei vykdant visus gydytojų nurodymus dėl jai diagnozuotos ligos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gydymo, jos sveikatos būklė nuolat gerės. Ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktas Higienos instituto 2023 m. balandžio 12 d. išduotas kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas kaip tik patvirtina, jog darbo sąlygų pokyčiai dėl darbuotojos perkėlimo į kitas pareigas, kuriose nėra rizikos veiksnių, padeda darbuotojui saugiai, nekenkiant savo sveikatai, dirbti bei tobulinti savo kvalifikaciją;

16.10. atsakovė nesutinka su apeliaciniame skunde keliamu reikalavimu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu ieškovei; (duomenys neskelbtini) pareigos yra aukštesnės kvalifikacijos lyginant su (duomenys neskelbtini)pareigomis, nes (duomenys neskelbtini) darbas yra susijęs su didesne rizika bei jis veikiamas daugiau rizikos veiksnių. Atsakovė, siekdama įgyvendinti prievolę dėl saugių darbo sąlygų suteikimo, galėjo pasiūlyti tik (duomenys neskelbtini) pareigas, kurios atitinka ieškovės kvalifikaciją, buvo pasiūlyta užimti jas (duomenys neskelbtini). Be to, gydytojo išvada jos yra patvirtintos kaip pareigos, kurias ieškovė pagal savo sveikatos būklę gali dirbti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės reikalavimai pripažinti sveikatos patikrinimo išvadą neteisėta, bei pripažinti neteisėtu perkėlimą į kitą darbo vietą ir su tuo susiję kiti reikalavimai (priteisti turtinę ir neturtinę žalą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) su atsakove VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pasirašė darbo sutartį. Nuo (duomenys neskelbtini)ieškovė pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (duomenys neskelbtini) 1,25 etato krūviu. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos generalinio direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-906 buvo patvirtintas 2022 metų IV ketvirčio privalomojo sveikatos patikrinimo grafikas, kuriame (duomenys neskelbtini)skyriaus darbuotojams privalomas sveikatos patikrinimas buvo numatytas 2022 m. lapkričio 23, 24, 25, 28 ir 29 d. Atlikus privalomą sveikatos patikrinimą, gydytojo išvada konstatuota, jog ieškovė negali dirbti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 13 priedo „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo“ 2 lentelės 1.29, 3.1 ir 5.1 punktuose nurodytų rizikos veiksnių poveikyje. Atsižvelgiant į tai, atsakovė (duomenys neskelbtini) pasiūlė ieškovei nuo (duomenys neskelbtini). užimti (duomenys neskelbtini)pareigas (duomenys neskelbtini) 1 etato darbo krūviu, mokant darbo užmokestį pagal galiojantį VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Ieškovė su pasiūlymu sutiko ir sutikimo dokumentą pasirašė (duomenys neskelbtini).; nuo (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su ieškove pakeista, ir ji dirba 1 etato darbo krūviu (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini). Taip pat atlikto pakartotinio privalomo sveikatos patikrinimo metu nustatyta, jog ieškovė gali dirbti (duomenys neskelbtini) darbą (duomenys neskelbtini) ir jis atitinka ieškovės sveikatos būklę.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai buvo atleista iš darbo ir rašytiniu jos sutikimu perkelta į kitą darbo vietą, kurioje ieškovės sveikatos būklė atitinka keliamus reikalavimus ir ji gali užimti (duomenys neskelbtini) pareigas. Teismas, spręsdamas dėl gydytojo išvados, nurodė, jog nesant byloje jokių duomenų, paneigiančių ginčijamą išvadą, ji laikytina teisėta ir pagrįsta, ir esant gydytojos išvadai dėl rizikos veiksnių poveikio ieškovės sveikatai, atsakovė užtikrino tinkamas ir saugias, jos sveikatą atitinkančias darbo sąlygas.

21. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog 2022 m. gruodžio 5 d. atliktas privalomas sveikatos patikrinimas buvo periodinis, taip pat nesutinka su (duomenys neskelbtini) surašyta gydytojos išvada, konstatuojant, jog ieškovė negali dirbti atitinkamų rizikos veiksnių poveikyje. Ieškovė taip pat ginčija perkėlimo į kitą darbo vietą teisėtumą.

22. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuojant, jog privalomas sveikatos patikrinimas buvo periodinis. Atsakovė taip pat nurodo neturinti pagrindo abejoti privalomą sveikatos patikrinimą atlikusių gydytojų kompetencija ir jų gautomis išvadomis dėl ieškovės tolimesnio darbo rizikos veiksnių poveikyje.

Dėl teismo pareigos įvertinti privalomo sveikatos patikrinimo išvadas

23. Apeliantė (ieškovė) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti neteisėta 2022 m. gruodžio 14 d. privalomo sveikatos patikrinimo išvadą, motyvuodamas, jog neturi kompetencijos vertinti privalomo sveikatos tikrinimo išvados teisėtumo ir kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog minėta išvada būtų nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Pagal Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 33 punkto nuostatas, asmuo, kuris nesutinka su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau ir – PTŽSAĮ) numatyta tvarka; pagal PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalį, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat numatyta, kad šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą. Taigi, sutiktina su apeliantės teiginiais, jog nurodytas reglamentavimas užtikrina ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl privalomos sveikatos patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, ir taip pat, kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju tarp šalių kilus ginčui dėl darbo ar su jais susijusiais teisiniais santykiais, DK I ir II skyriuje nustatyta tvarka ieškovei yra užtikrinta teisė ginti jos nurodomas pažeistas teises, būtent nediferencijuojant jos reiškiamų ieškinio reikalavimų pagal konkrečių susiklosčiusių teisinių santykių kilmę, konkrečiai šiuo atveju ginčijant privalomos sveikatos patikrinimo išvadą, kurios pagrindu ieškovė buvo perkelta į kitą darbo vietą.

25. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad neturi kompetencijos vertinti privalomo sveikatos tikrinimo išvados teisėtumo ir kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog minėta išvada būtų nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau kaip matyti skundžiamame sprendime yra pasisakyta tiek dėl ginčijamos išvados priėmimo atitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. procedūriniu aspektu, tiek ir dėl išvados turinio, būtent konstatuojant, jog nesant byloje jokių duomenų, paneigiančių minėtą išvadą, ji laikytina teisėta ir pagrįsta, bei esant gydytojos išvadai dėl rizikos veiksnių poveikio ieškovės sveikatai, atsakovė laikydamasi teisės aktų reikalavimų užtikrino ieškovei tinkamas ir saugias, jos sveikatą atitinkančias darbo sąlygas. Dėl ginčijamos išvados teisėtumo ir pagrįstumo kolegija pasisakys žemiau.

Dėl sveikatos patikrinimo periodiškumo

26. Apeliantė nurodo pirmosios instancijos teismą nepagrįstai konstatavus, kad 2022 m. gruodžio 5 d. privalomas sveikatos patikrinimas buvo periodinis ir sprendus 2022 m. gruodžio 14 d. patikrinimo metu gautą išvadą teisėta.

27. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog privalomai sveikata tikrinama darbuotojų, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, – jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką.

28. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 13 priedo „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“ (toliau ir – Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas) 1 straipsnį, asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ nustatyta asmens sveikatos priežiūros specialistų sveikatos konkrečiai dėl užkrečiamųjų ligų tikrinimo tvarka. Šiuo nutarimu patvirtinta „Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, sveikatos tikrinimo tvarka“, 2 punkte numatanti, jog darbuotojai, nurodyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąraše, privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze; o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, - esant epidemiologinei būtinybei.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė, vadovaudamasi minėtu reglamentavimu bei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos generalinio direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-906 „Dėl 2022 metų IV ketvirčio privalomojo sveikatos patikrinimo grafiko patvirtinimo“ patvirtino 2022 m. IV ketvirčio struktūrinių padalinių privalomo sveikatos patikrinimo grafiką konkretiems struktūriniams padaliniams; (duomenys neskelbtini) darbuotojams privalomasis sveikatos patikrinimas buvo numatytas 2022 m. lapkričio 23, 24, 25, 28 ir 29 dienomis, ir kaip patvirtina bylos medžiaga, vadovaujantis minėtu įsakymu, apeliantei, kaip šio skyriaus darbuotojai, privalomasis sveikatos patikrinimas buvo atliktas 2022 m. gruodžio 5 d.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) yra susiję su farmakologinių priemonių naudojimu operacinėse patalpose, o intensyvios terapijos skyriuje ir skausmo medicinos centre susiduriama su jonizuojančia spinduliuote; taip pat dėl darbo specifikos skyriuje organizuojamų asmens sveikatos priežiūros specialistų budėjimų naktimis. Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 2 lentelė nustato privalomų sveikatos tikrinimų tvarką priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje pagal kenksmingų rizikos veiksnių ir medžiagų klasifikaciją. Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 2 lentelės 1.29 punktas numato darbą (gamybą, naudojimą) su farmakologinėmis priemonėmis (narkotiniai preparatai, vitaminai, hormonai, antibiotikai, citostatikai), kurio privalomas sveikatos tikrinimo periodiškumas numatytas 1 kartą per 2 metus; 3.1 punktas reglamentuoja darbą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais („A“, „C“), kurio privalomas sveikatos tikrinimo periodiškumas nustatytas 1 kartą per metus; 5.1 punkte numatytas naktinis darbas, kurio privalomas sveikatos tikrinimo periodiškumas yra 1 kartą per 2 metus. Atsižvelgiant į nurodytus privalomus sveikatos patikrinimo periodiškumus, sutiktina su atsakove, jog apeliantei privalomas sveikatos patikrinimas turi būti atliekamas 1 kartą per metus, būtent dėl 3.1 punkte numatyto periodiškumo, kas, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, ir buvo atlikta. Dėl to laikytina, jog šiuo aspektu apeliantės nurodomi apeliaciniame skunde argumentai nepagrįsti bei nesudaro pagrindo vertinti, jog apylinkės teismo išvada dėl atlikto ieškovei ginčijamo sveikatos periodinio patikrinimo yra neteisinga. Byloje nustatyta, kad ieškovei dirbant (duomenys neskelbtini) pareigose, buvo atlikti periodiniai sveikatos patikrinimai - 2019 m. sausio 15 d., 2020 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. gegužės 23 d., kurių metu buvo leista dirbti nurodytomis sąlygomis, tačiau vien ta aplinkybė, kad pastarasis 2022 m. gegužės 23 d. patikrinimas buvo atliktas vėliau, nei 1 metai po 2020 m. gruodžio 22 d. periodinio patikrinimo, nepaneigia, atsakovės atlikto 2022 m. gruodžio 5 d. privalomojo periodinio sveikatos patikrinimo pagal minėtą VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos generalinio direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu patvirtintą 2022 m. IV ketvirčio struktūrinių padalinių privalomo sveikatos patikrinimo grafiką konkretiems struktūriniams padaliniams, kai būtent nustatytas reglamentavimas numato periodinį tikrinimą 1 kartą per metus (dėl minėto 5.1 punkte numatyto rizikos veiksnio – naktinio darbo), o ne kasmetinį tikrinimą.

Dėl sveikatos patikrinimo išvados teisėtumo

31. Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7 punkte reglamentuojama privalomo sveikatos tikrinimo tvarka. Pagal nustatytą tvarką darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (toliau – F Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) arba Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F Nr. 048/a) (dirbančiajam), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, be kita ko, nurodant kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje; pavojingus darbus konkrečioje darbo vietoje; metines efektinės apšvitos dozes bei apšvitos dozes, gautas darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, dirbant ypatingomis sąlygomis, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“. Pagal 10.4 punktą, šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, nurodytas Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo III skyriuje ir 1, 2 lentelėse, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą. Išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“, dirbančiajam – į F Nr. 048/a įrašo 10.4 punkte nurodytas atitinkamas gydytojas. Pažymėtina, jog pagal 19¹ punktą, tikrinant asmenų, siekiančių verstis ar besiverčiančių asmens sveikatos priežiūros praktika, sveikatą, papildomai vadovaujamasi Ligų, trukdančių verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-720 „Dėl Ligų, trukdančių verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, sąrašo patvirtinimo“, t. y. bet kurios lokalizacijos tuberkuliozė, kai išskiriamos mikrobakterijos.

32. Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 2 lentelės 1.29, 3.1 bei 5.1 nurodytų rizikos veiksnių viena iš kontraindikacijų yra (duomenys neskelbtini) ligos ir sutrikimai, klasifikuojami pagal TLK-10-AM F kodų grupę: 1) Psichikos ligos F00–F09, F20–F29, F70–F79, F80–F89, F99 (1.29 rizikos veiksnys); 2) Psichikos ir elgesio sutrikimai F20–F29 (kiti (duomenys neskelbtini)sutrikimai – paūmėjimo metu) (3.1 rizikos veiksnys); 3) schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–F23; F25; F28; F29 – jei remisija trumpesnė negu 5 m. (5.1 rizikos veiksnys).

33. Nagrinėjamo ginčo atveju, apeliantei dirbant minėtų rizikos veiksnių poveikyje, atlikto privalomo sveikatos patikrinimo metu gydytojos K. G. išvada konstatuota, jog apeliantė negali dirbti Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 2 lentelės 1.29, 3.1 ir 5.1 punktuose numatytų rizikos veiksnių poveikyje.

34. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog 2022 m. gruodžio 5 d. privalomą sveikatos patikrinimą atlikusi gydytoja K. G. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė objektyvius atliktų tyrimų duomenis, nenurodydama reikšmingų pakitimų. Anamnezėje gydytoja nurodė „(duomenys neskelbtini)“, o išvadoje nurodyta, jog „Darbuotoja negali dirbti šių rizikos veiksnių poveikyje pagal gydytojo (duomenys neskelbtini)rekomendacijas: 13 pr. II lent. 1.29, 3.1, 5.1 punktai“, ir, ieškovės teigimu, gydytoja K. G., atlikdama privalomą sveikatos patikrinimą ir surašydama sveikatos patikrinimo išvadą, vadovavosi tik gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomendacijomis.

35. Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, kad privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojai, įvertinę paciento sveikatos duomenis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir, esant indikacijų, skirdami reikiamus tyrimus; kaip minėta, pagal šios tvarkos 10.4 punktą, gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą; galiausiai ir Lietuvos medicinos normos MN 73:2007 ,,Darbo medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.5 punktas gydytojui nustato pareigą nepriskirtais darbo medicinos gydytojo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą. Gi, liudytoja (duomenys neskelbtini) K. G. 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu ir patvirtino, jog profilaktinio tikrinimo atlikimo metu remiamasi tikrinamo darbuotojo surinkta anamneze, taip pat yra peržiūrimos turėtos / turimos lėtinės ligos, vartojami vaistai, t. y. visa informacija, kuri matoma E-sveikatos sistemoje; patikrinimo metu privalomai įvertinami rizikos veiksniai, įrašyti į darbuotojo medicininės pažymos knygelę. Taip pat liudytoja nurodė, kad E-sveikatos sistemoje yra 2022 m. rugsėjo mėn. gydytojo (duomenys neskelbtini) A. G. pacientei nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl ko liudytoja, įvertinusi apeliantės darbo sąlygas rizikos veiksnių poveikyje bei galimas kontraindikacijas, nusprendė papildomai nukreipti pacientę konsultacijai pas gydytoją (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas teigti, kad gydytoja K. G., atlikdama apeliantės sveikatos patikrinimą, vadovavosi teisės aktais, kurie reglamentuoja privalomojo sveikatos patikrinimo ir išvados pateikimo tvarką, būtent išklausė pacientės nusiskundimus, surinko duomenis iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos, tame tarpe ir apie apeliantei nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bei siuntė ją konsultacijai pas atitinkamos srities specialistą - gydytoją (duomenys neskelbtini). Gydytojas (duomenys neskelbtini) V. R. 2022 m. gruodžio 8 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme pažymėjo apeliantės turėtus (duomenys neskelbtini) sutrikimus bei nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), paskirtą gydymą; taip pat minėtas gydytojas (duomenys neskelbtini) nurodė diagozę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (kitos ligos, pakartotinai diagnozuojamos šiais metais) ir pateikė rekomendacijas – reikalinga atsižvelgti į darbe esančius rizikos veiksnius, esant šiam sutrikimui. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl aplinkybės, susijusios su ieškovei nustatyta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) diagnoze, kuri yra kaip absoliuti kontraindikacija pagal minėtą Sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 2 lentelės 1.29 punkte numatytus rizikos veiksnius, dėl ko nėra pagrindo abejoti gydytojos K. G. 2022 m. gruodžio 14 d. išvados teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl perkėlimo į kitą darbo vietą ir žalos atlyginimo

36. Apeliantė nurodo, jog perkėlimas į kitą darbo vietą yra neteisėtas, o būti perkelta į naujas pareigas sutiko tik dėl to, kad nebūtų atleista iš darbo.

37. DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte (pagal 2002 m. galiojusio Darbo kodekso nuostatas, dabar DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas) suformuluota imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šalių valią. Ši įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pasisakęs, kad DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte pavartotas žodžių junginys „negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo“ aiškintinas kaip reikšiantis, jog darbuotojas negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. Tai ne visais atvejais reiškia, kad darbuotojas negali eiti pareigų ar dirbti darbo tam tikru pavadinimu, pavyzdžiui, krovėjo, sandėlininko ir kt., nes tos pačios pareigybės darbuotojų konkrečios darbo funkcijos, jų pobūdis ir atlikimo sąlygos gali skirtis. Atleidžiant darbuotoją iš darbo aptariamu pagrindu, svarbu tai, kad jis negali atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007). Taigi teismas išvadą apie darbuotojo atleidimo iš darbo šiuo pagrindu teisėtumą gali padaryti nustatęs, dėl kokių darbo funkcijų atlikimo šalys yra susitarusios darbo sutartimi ir ar pagal įstatymo nustatytos tarnybos išvadą jis negali atlikti šių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2010).

39. Nagrinėjamu atveju periodinio sveikatos patikrinimo metu surašytoje išvadoje ieškovei nustatytas apribojimas dirbti Sveikatos tvarkos tikrinimo aprašo 1.29, 3.1 bei 5.1 punktuose nustatytų rizikos veiksnių poveikyje. Atsakovė, įvertinusi gautą išvadą pasiūlė ieškovei užimti (duomenys neskelbtini) pareigas, atitinkančias apeliantės sveikatos būklę ir galimybes dirbti. Apeliantė pasirašytinai su šiuo pasiūlymu sutiko ir nuo (duomenys neskelbtini) praėjo dirbti minėtose pareigose. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės atleidimas iš darbo dėl nustatytų apribojimų darbui rizikos veiksnių poveikyje ir perkėlimas į jos sveikatos būklę atitinkančias pareigas (duomenys neskelbtini) buvo teisėtas.

Dėl civilinės bylos baigties

40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.