Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-24 · Civilinė byla Nr. e2-8554-1171/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-05-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-24
Bylos Nr.
e2-8554-1171/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04185-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Brazinskienė
Ieškovas
I. S.
Atsakovas
viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8554-1171/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04185-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.3; 3.4.1.7; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,dalyvaujant ieškovei I. S.,

atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atstovei L. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikos dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikos (toliau – ir atsakovė), kuriame prašo: 1) pripažinti, kad gydytojos K. G. 2022 m. gruodžio 14 d. įrašyta išvada yra neteisėta; 2) pripažinti negaliojančią 2014 m. lapkričio 28 d. Nr. 15831 darbo sutarties sąlygą, kuri nurodyta sekančiai: nuo 2023 m. vasario 1 d., pasirašyta F. J.; 3) grąžinti į ankstesnes pareigas – Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, III – as anesteziologijos – reanimacijos skyrius, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas 1,5 etato krūviu; 4) priteisti iš atsakovės ne mažiau kaip 25 000 Eur per metus arba prarasto darbo užmokesčio skirtumą (šiuo metu už vasarį ir kovą ne mažiau kaip 1 910 Eur), 64 atostogų dienų pagal pirminę sutartį, 6 336 Eur; 5) priteisti 10 000 Eur moralinę žalą.

Ieškinyje nurodė, jog ieškovė Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose dirbo nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal atnaujintą darbo sutartį, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja. 2022 m. gruodžio mėn. vyr. slaugos administratorė D. B. be priežasties pranešė, jog ieškovė turi atlikti ne periodinį sveikatos patikrinimą. Ieškovei po profilaktinio tyrimo, į tuo metu galiojančią medicinos knygelę, buvo įrašyti rizikos veiksniai dėl gautos diagnozės ((duomenys neskelbtini)), kurie riboja ieškovės veiklą Anestezijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre. Dėl šių įrašų buvo nusiųstas pranešimas į Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių, nepaisant to, jog D. G. teigimu, įrašų vertinimas nėra skyriaus vedėjo kompetencija. Ieškovė nurodė, jog dėl šių aplinkybių buvo priversta pasirašyti sutikimą dėl perkėlimo į kitą darbo vietą, dirbti mažesniu darbo krūviu nei yra pateikta darbo sutartyje, kitaip būtų atleista iš darbo. Pažymi, jog vyr. slaugos administratorė D. B. nenurodė priežasties, dėl kurios turėjo ieškovė atlikti ne periodinį sveikatos patikrinimą. Teigia, jog gydytojos K. G. 2022 m. gruodžio 14 d. išvada ((duomenys neskelbtini)) yra neteisėta pagal įsakymą dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose, 2009 m. balandžio 8 d. Nr. V-178. Ieškovės teigimu, remiantis 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-1723 ir 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-2823, jai nėra nustatyta (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), dėl to negali būti ribojama galimybė jai verstis anestezijos slauga. Teigia, jog profilaktinio tyrimo metu gydytoja nesivadovavo 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-2596, kuris nurodo, jog papildomai vadovaujamasi 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-720. Ieškovė pažymi, jog minimais įstatymais yra panaikintas draudimas dirbti dėl (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodė, jog minėta gydytojos K. G. išvada yra įrašyta naujoje knygelėje, galiojant darbo sutarčiai pagal pirmines pareigas ir nėra galiojanti pagal naujos sutarties sudarymą. Ieškovė nurodo, jog buvo priversta pasirašyti naują sutartį, perėjus į kitą darbo vietą jos darbo krūvis ir užmokestis sumažėjo. Ieškovė teigia, jog perkėlimas į kitas pareigas yra priverstinis. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė patyrė emocinius išgyvenimus.

Teismo posėdyje ieškovė I. S. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pakartotinai pasitikrino sveikatą ir yra gydytojos išvada, jog dirbti gali. Teigia, kad patyrė emocinį pergyvenimą, nuolat nervinosi, jautė įtampą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo perkelta, t. y. pradėjo eiti anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos pareigas Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro III anestezijos – reanimacijos skyriuje. Ieškovės teiginys, jog jai sveikatos patikrinimas buvo nustatytas ne periodinis nepaaiškinant priežasčių yra atmestinas, kadangi Santaros klinikos, kaip ieškovės darbdavė, vadovaudamasi atsiliepime nurodytais Lietuvos Respublikos teisės aktais Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro III anestezijos – reanimacijos skyriaus darbuotojams privalomąjį sveikatos patikrinimą pagal grafiką vykdė 2022 m. lapkričio 23, 24, 25, 28 ir 29 dienomis. Ieškovei, kaip ir kitiems to paties centro darbuotojams, buvo nustatytas periodinis privalomas sveikatos patikrinimas pagal grafiką. Atlikus privalomą sveikatos patikrinimą, gydytojo išvada buvo konstatuota, jog ieškovė negali dirbti pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (duomenys neskelbtini) priedo (duomenys neskelbtini) lentelės (duomenys neskelbtini) dalyse nurodytų rizikos veiksnių poveikyje. Remiantis teisės aktais apie darbuotojų privalomo sveikatos patikrinimo rezultatus, buvo informuotas Santaros klinikų darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius, kuris Santaros klinikose yra paskirtas darbdavį atstovaujančiu asmeniu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Nagrinėjamu atveju buvo informuotos D. G., tuo metu ėjusi III anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjos pareigas, bei D. B., vyresnioji anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoja - slaugos administratorė. Atsakovė pažymi, jog visi slaugos darbai Santaros klinikų Anestezijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre, kuriame dirbo ieškovė, yra susiję su (duomenys neskelbtini) priemonių naudojimu, didžiojoje daugumoje darbo vietų įskaitant operacines, intensyvios terapijos skyrius ir skausmo medicinos centrą, yra susiduriama su (duomenys neskelbtini) spinduliuote. Taip pat centre privalo būti organizuojami asmens sveikatos priežiūros specialistų budėjimai naktimis ir šių veiksnių neįmanoma išvengti, todėl D. G. 2022 m. gruodžio 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 22VR-32076 informavo, jog negali ieškovei užtikrinti saugių darbo sąlygų, atitinkančių jos sveikatos būklę Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre. Pažymi, jog asmens sveikatos priežiūros specialisto išvada po privalomojo sveikatos patikrinimo, atsakovės, kaip darbdavės, yra privaloma ir nekvestionuojama. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovė, įgyvendindama teisės aktų reikalavimus dėl sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimo darbuotojui, pasiūlė ieškovei užimti kitą darbo vietą, t. y. bendrosios praktikos slaugytojos Laboratorinės medicinos centre, su kuriuo ieškovė pasirašytinai sutiko. Pakeitus darbo vietą buvo atliktas privalomas sveikatos patikrinimas ir 2023 m. vasario 1 d. gydytojo išvada - ieškovė gali dirbti bendrosios praktikos slaugytojos darbą Laboratorinės medicinos centre ir jis atitinka ieškovės sveikatos būklę. Atsakovė teigia, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovė yra priverstinai perkelta į kitą darbo vietą. Reikalavimas grąžinti ieškovę į pradines pareigas atmestinas, kadangi ieškovė dėl nustatytų rizikos veiksnių negali dirbti Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre. Atsakovė nurodo, jog ieškovės teiginiai dėl draudimo dirbti anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoja, jog nėra (duomenys neskelbtini), kurios ribotų galimybę ieškovei verstis anestezijos slauga, nėra pagrįsti tinkamais teisės aktais. Atsakovė vadovavosi teisės aktais, kurie reglamentuoja privalomo sveikatos patikrinimo ir gydytojo išvados pateikimo tvarką. Pažymi, jog darbo sąlygų keitimas privalomas dėl rizikos poveikio sveikatai, kai ieškovė negali dirbti nurodytų rizikos veiksnių poveikyje, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl bendrosios praktikos slaugytojo licencijos panaikinimo. Atsakovės siūlymas užimti kitas, ieškovės sveikatos būklę atitinkančias pareigas, yra pagrįstas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos pareigos yra aukštesnės kvalifikacijos lyginant su bendrosios praktikos slaugytojo pareigomis, nes anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojų darbas yra susijęs su didesne rizika bei jis veikiamas daugiau rizikos veiksnių. Atsakovė, siekdama įgyvendinti prievolę dėl saugių darbo sąlygų suteikimo, galėjo pasiūlyti tik bendrosios praktikos slaugytojos pareigas, kurios atitinka ieškovės kvalifikaciją, buvo pasiūlyta užimti jas Laboratorinės medicinos centre. Pažymi, jog gydytojo išvada jos yra patvirtintos kaip pareigos, kurias ieškovė pagal savo sveikatos būklę gali dirbti. Teigia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nėra kaltės atsakovės veiksmuose bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės sveikatos būklės.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir ieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovės perkėlimo į kitą darbo vietą, atlikus jos privalomąjį sveikatos patikrinimą, ir dėl to ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovės I. S. ir atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų buvo pasirašyta darbo sutartis. 2020 m. sausio 1 d. ieškovė pradėjo dirbti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja 1,25 etato krūviu (e. b. l. 23-24). Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr.V-906 buvo patvirtintas 2022 metų IV ketvirčio privalomojo sveikatos patikrinimo grafikas, iš kurio matyti, jog Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro III-ojo anesteziologijos - reanimacijos skyriaus darbuotojams privalomas sveikatos patikrinimas buvo numatytas 2022 m. lapkričio 23, 24, 25, 28 ir 29 d. (e. b. l. 159-160). Atlikus privalomą sveikatos patikrinimą, gydytojo išvada konstatuota, jog ieškovė negali dirbti pagal 2.2 punkte minėto Sveikatos apsaugos ministro įsakymo (duomenys neskelbtini) priedo (duomenys neskelbtini) lentelės (duomenys neskelbtini) dalyse nurodytų rizikos veiksnių poveikyje, t. y. (duomenys neskelbtini) priemonės ((duomenys neskelbtini)) gamyba, naudojimas ((duomenys neskelbtini) kenksmingas rizikos veiksnys); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Darbai su (duomenys neskelbtini) generatoriais ir uždaraisiais ir (duomenys neskelbtini) šaltiniais ((duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini) kenksmingas rizikos veiksnys); Naktinis darbas (5.1 kenksmingas rizikos veiksnys) (e. b. l. 163). Atsižvelgiant į tai, Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė valdymui 2023 m. vasario 1 d. pasiūlė ieškovei nuo 2023 m. vasario 1 d. užimti bendrosios praktikos slaugytojos pareigas Laboratorinės medicinos centre 1 etato darbo krūviu, mokant darbo užmokestį pagal galiojantį VšĮ VUL Santaros klinikų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą (e. b. l. 11). Ieškovė savo sutikimą su pasiūlymu išreiškė 2023 m. vasario 1 d., minėtą dokumentą pasirašydama. Darbo sutartis su ieškove pakeista: nuo 2023 m. vasario 1 d., ji dirba 1 etato darbo krūviu bendrosios praktikos slaugytoja Laboratorinės medicinos centre (e. b. l. 23-24). Atliktas pakartotinis privalomas sveikatos patikrinimas – 2023 m. vasario 1 d. gydytojo išvada – ieškovė gali dirbti bendrosios praktikos slaugytojos darbą Laboratorinės medicinos centre ir jis atitinka ieškovės sveikatos būklę (e. b. l. 22).

Ieškovės paaiškinimais, ji priverstinai ir tam nesant teisinio pagrindo buvo perkelta į kitą darbo vietą, tačiau atsakovė su tuo nesutinka, teigia, kad darbo sąlygų keitimas ieškovei buvo privalomas dėl rizikos poveikio sveikatai.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnyje yra nustatyta, jog kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šis įstatymas taip pat nustato darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas, institucinę darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sistemą bei specialias nuostatas atskirų darbuotojų grupių apsaugai (nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems). Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje (2 dalis). To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Privalomai sveikata tikrinama, be kita ko: darbuotojų, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, – jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką; darbuotojų, dirbančių naktimis ir pamainomis, – jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką.

Kaip minėta, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr.V-906, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsniu bei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 520 „Dėl privalomo sveikatos patikrinimo organizavimo tvarkos“ 1.1 punkto nuostata, patvirtino 2022 metų IV ketvirčio privalomojo sveikatos patikrinimo grafiką. Iš įsakymo priedo matyti, jog minėtas privalomojo sveikatos patikrinimo grafikas yra skirtas ligoninės darbuotojams, sveikatos patikrinimo laiką nustatant pagal ligoninės padalinius. Tai patvirtina, jog ieškovė turėjo pareigą atlikti periodinį sveikatos patikrinimą ir privalomai pasitikrinti sveikatą pagal minėtą grafiką kartu su kitais ligoninės padalinio, kuriame dirbo, darbuotojais, ir ši jos pareiga nebuvo išskirtinė. Be to, kaip pažymėjo atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, minėtas įsakymas buvo skelbiamas viešai viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų intranete, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, tai nebuvo ne periodinis sveikatos patikrinimas ir tokiam patikrinimui nereikėjo priežasties. Atlikus privalomą sveikatos patikrinimą, ir gydytojo išvada konstatavus, jog ieškovė negali dirbti pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (duomenys neskelbtini) priedo (duomenys neskelbtini) lentelės (duomenys neskelbtini) dalyse nurodytų rizikos veiksnių poveikyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi darbdavys privalėjo imtis priemonių ieškovės saugai ir sveikatai užtikrinti. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovė, asmens sveikatos priežiūros specialisto išvada po privalomojo sveikatos patikrinimo, atsakovės, kaip darbdavio, yra privaloma ir nekvestionuojama (Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, 29 punktas).

Esant tokiai situacijai, Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro III-ojo anesteziologijos - reanimacijos skyriaus vedėja gydytoja D. G. 2022 m. gruodžio 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 22VR-32076 informavo generalinį direktorių, jog „profilaktinių sveikatos tikrinimų metu (2022 m. gruodžio 14 d.) gyd. K. G.) III ARS anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojai I. S. buvo nustatyti šie apribojimai: nedirbti su (duomenys neskelbtini) priemonėmis ((duomenys neskelbtini)), nedirbti (duomenys neskelbtini) spinduliuotės aplinkoje ((duomenys neskelbtini)) ir nedirbti naktimis (5.1). 2022 m. gruodžio 21 d. situacija aptarta su AITSG Centro vadovu prof. T. J. - dėl darbo specifikacijos reikalaujamų sąlygų negalime sudaryti nei III ARS, nei Anestezijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre“ (e. b. l. 161). Taigi susiklosčiusių aplinkybių pagrindu darbdavys turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pasiūlyti ieškovei pakeisti darbo sąlygas bei pareigą užtikrinti, kad darbuotojos atliekamas darbas būtų saugus, nekenkiantis jos sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių. Todėl akivaizdu, jog atsižvelgiant į ieškovės kvalifikaciją bei darbdavio turimas galimybes pasiūlė užimti bendrosios praktikos slaugytojos pareigas Laboratorinės medicinos centre 1 etato darbo krūviu. Pastebėtina, jog tuo pačiu ieškovė buvo informuota, jog nesutinkant su pasiūlymu, darbo sutartis bus nutraukta be įspėjimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsniu 1 dalies 4 punktu (kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra). Pažymėtina, kas ši įstatymo nuostata aiškinama taip, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių. Priešingai, nei teigia ieškovė, jos parašas 2023 m. vasario 1 d. pasiūlyme patvirtina, jog ieškovė sutiko su darbo sąlygų keitimu, kitu atveju iš darbo būtų atleista.

Nagrinėjant bylą teisme ieškovė savo reikalavimus grindė aplinkybe, jog 2023 m. vasario 1 d., atlikus pakartotinį sveikatos patikrinimą, gyd. K. G. davė išvadą, jog ieškovė gali dirbti nurodytomis sąlygomis. Kaip matyti iš darbo sutarties pakeitimo, ieškovei nuo 2023 m. vasario 1 d. buvo pasiūlyta užimti bendrosios praktikos slaugytojos pareigas Laboratorinės medicinos centre 1 etato darbo krūviu. Ieškovė įdarbinta laikinai iki kol bus priimtas sprendimas dėl sveikatos priežiūros patikrinimo. Pasak atsakovės atstovės, ieškovė turėjo pasitikrinti pakartotinai sveikatą, kad įsitikinti ar pakeistos darbo sąlygos atitinka jos sveikatos būklę. Pastaroji išvada nepaneigia 2022 m. gruodžio 14 d. gydytojos išvados, kadangi išvada duodama įvertinus darbuotojo būklę ir tinkamumą atliekamoms pareigoms. Tai suponuoja išvadą, jog ieškovė gali užimti bendrosios praktikos slaugytojos pareigas Laboratorinės medicinos centre 1 etato darbo krūviu, tačiau ne anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos.

Pasak ieškovės, 2022 m. gruodžio 14 d. gydytoja K. G. išvada yra neteisėta pagal įsakymą dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose, nes ieškovei nenustatyta (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Todėl teigia, kad neturėjo ir nėra ligų, kurios ribotų galimybę verstis anestezijos slauga. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, sprendžiant, ar ieškovė gali dirbti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja, privalomas sveikatos patikrinimas atliekamas vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ nuostatomis. Šio aprašo 191 punkte nurodyta, jog tikrinant asmenų, siekiančių verstis ar besiverčiančių asmens sveikatos priežiūros praktika, sveikatą, papildomai vadovaujamasi Ligų, trukdančių verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-720 „Dėl Ligų, trukdančių verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, sąrašo patvirtinimo“. Šioje situacijoje ieškovės darbo sąlygų keitimas privalomas dėl rizikos poveikio sveikatai, kai ieškovė negali dirbti nurodytų rizikos veiksnių poveikyje, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl bendrosios praktikos slaugytojo licencijos panaikinimo. Pažymėtina, jog Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (duomenys neskelbtini) priedo (duomenys neskelbtini) lentelės (duomenys neskelbtini) dalyse nurodytų rizikos veiksnių tikrinimo kontraindikacijos yra: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)rizikos veiksnys); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini) rizikos veiksnys) ir (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)rizikos veiksnys). Tuo tarpu asmens sveikatos priežiūros specialistų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų yra tikrinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginys, jog nėra ligų, kurios ribotų jos galimybę verstis anestezijos slauga, nėra pagrįstas tinkamomis teisės aktų nuostatomis.

Galiausiai pažymėtina (tai teismas išaiškino ieškovei ir teismo posėdžio metu), jog teismas neturi kompetencijos vertinti gydytojos K. G. 2022 m. gruodžio 14 d. išvados teisėtumo, ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog minėta išvada būtų nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nesant byloje jokių duomenų, paneigiančių minėtą išvadą, ji laikytina teisėta ir pagrįsta. Todėl, esant minėtai išvadai ir įvertinus aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas bei atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, konstatuotina, jog atsakovė elgėsi tinkamai ir teisėtai – esant gydytojos išvadai dėl rizikos veiksnių poveikio ieškovės sveikatai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų užtikrino ieškovei tinkamas ir saugias, jos sveikatą atitinkančias darbo sąlygas. Esant rizikos veiksniam ieškovė negali būti grąžinta į ankstesnes pareigas, kitu atveju būtų pažeista ieškovės teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas. Prašymas priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra išvestinis iš ginčo dėl darbo sąlygų pakeitimo teisėtumo, todėl teismui nustačius, kad darbdavys elgėsi teisėtai ir pagrįstai, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovei klausimas nenagrinįtinas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. kovo 1 d. sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė