Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-318/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-02Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-09Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-05-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
1A-327-318/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50398-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Asta Radzevičienė, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis
L. K.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Gintautas Danišauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-318/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50398-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 2.1.15.1.1; 2.4.6.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,nuteistajai L. K., jos gynėjui advokatui Gintautui Danišauskui,civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. ir jos gynėjo advokato Gintauto Danišausko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Iš L. K. (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialui priteista 31 463,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. birželio 2 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filiale draudimo konsultante, pasisavino jai patikėtą didelės vertės – 32 130,43 Eur – svetimą – (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialui priklausantį – turtą, t. y. pažeisdama 2012 m. gruodžio 18 d. darbo sutarties Nr. 2484 10.8 punktą, kuriame nurodoma, jog iš draudėjų gauti grynieji pinigai vieną kartą per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio) įnešami į darbdavio sąskaitą, esančią banke, o jeigu gautų draudimo įmokų iš draudėjų grynaisiais pinigais suma viršija 1 000 Lt / 289,62 Eur, tai tokią pinigų sumą nedelsiat įnešama į banke esančią darbdavio sąskaitą; 10.15 punktą, kuriame nurodoma saugoti įmonės materialinį turtą ir pinigines lėšas; 10.16 punktą, pagal kurį praradus pinigines lėšas nedelsiant raštu arba telefonu apie tai informuoti Pardavimų tinklo departamento (duomenys neskelbtini) regioninės atstovybės vadovą; 2012 m. gruodžio 18 d. susitarimo dėl papildomo darbo užmokesčio (darbo sutarties priedas Nr. I) 3.1 punktą, kuriame nurodoma, kad darbuotojas įsipareigoja surinktas (gautas) draudimo įmokas iš draudėjų ir priklausančias darbdaviui, vieną kartą per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio) įnešti (pervesti) į darbdavio sąskaitą, esančią banke, arba įnešti į kasą. Už per paskutinę mėnesio savaitę surinktas iš draudėjų draudimo įmokas darbuotojas įsipareigoja pervesti į darbdavio sąskaitą (įnešti į darbdavio kasą) kiekvieno mėnesio paskutinę dieną; 3.2 punktą, kuriame nurodyta, jog darbuotojas įsipareigoja kontroliuoti ir rūpintis bei yra atsakingas, kad už kiekvieną mėnesį visos surinktos draudimo įmokos būtų pervestos į darbdavio sąskaitą arba įneštos į kasą kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną; 2015 m. balandžio 27 d. susitarimą dėl 2012 m. gruodžio 18 d. darbo sutarties Nr. 2484 ir 2012 m. gruodžio 18 d. susitarimo dėl papildomo darbo užmokesčio pakeitimo (įsigaliojo 2015 m. gegužės 1 d.), pagal kurį nuo 2015 m. gegužės 1 d. panaikinta darbuotojo teisė rinkti iš draudimo įmokų mokėtojų draudimo įmokas; 2 punktą, kuriame nurodoma, kad 2012 m. gruodžio 18 d. darbo sutarties Nr. 2484 10.8 punktas laikomas netekusiu galios; 4 punktą, kuriame nurodoma, kad darbuotojas įsipareigoja visas jo visas surinktas iš draudimo įmokų mokėtojų draudimo įmokas pervesti / įnešti į darbdavio banko sąskaitą iki 2015 m. balandžio 30 d.; Draudimo konsultanto pareiginių nuostatų 2.1.4 punktą, kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo laiku ir tinkamai atsiskaityti už sudarytas draudimo sutartis; 2.1.10 punktą, kuriame nurodyta, jog darbuotojas privalo laiku vykdyti atsiskaitymą už sudarytas draudimo sutartis ir polisų vedimą į draudimo informacinę sistemą; 2.1.14 punktą, kuriame nurodyta, kad darbuotojas privalo tinkamai vykdyti piniginių lėšų priėmimo, apskaitos ir apsaugos operacijas pagal galiojančias taisykles; 2.1.22 punktą, kuriuo remiantis darbuotojas privalo sąžiningai ir kruopščiai atlikti savo darbines funkcijas, o būtent:

2014 m. rugpjūčio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su V. B., atstovaujama D. B., Nr. 851-0467001, pagal kurią iš draudėjo paėmė 722,14 Eur, tačiau 481,42 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 28 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su J. B., atstovaujama P. B., Nr. 851-0472020, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 318,58 Eur, tačiau 127,84 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. sausio 19 d. aikštelėje, esančioje R. J. g., (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su I. J. Nr. 851-0480294, pagal kurią iš draudėjo paėmė 363,56 Eur, tačiau 363,56 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 11 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini)atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su L. Š., atstovaujama A. Š., Nr. 851-0476200, pagal kurią iš draudėjo paėmė 492,35 Eur, tačiau 492,35 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 22 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su T. B. Nr. 051-0468903, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 507,21 Eur, tačiau 253,61 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 28 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. Č. Nr. 851-0474859, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1 138,50 Eur, tačiau 1 138,50 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini),, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su Č. K. Nr. 851-0469013, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 523,9 Eur, tačiau 523,9 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su L. K. Nr. 851-0476112, pagal kurią iš draudėjo paėmė 579,24 Eur, tačiau 270,27 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini),, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su D. R. Nr. 851-0485943, pagal kurią iš draudėjo paėmė 326,76 Eur, tačiau 326,76 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su D. R. Nr. 71-521-087623, pagal kurią iš draudėjo paėmė 300 Eur, tačiau 300 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. liepos 28 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. K. Nr. 851-0464741, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 610,77 Eur, tačiau 610,77 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su R. K., atstovaujama A. K., Nr. 851-0490318, pagal kurią iš draudėjo paėmė 603,57 Eur, tačiau 603,57 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su R. K., atstovaujama A. K., Nr. 02-2951048, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 52,74 Eur, tačiau 52,74 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 8 d. ,,(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su D. G., atstovaujama D. A., Nr. 851-0475697, pagal kurią iš draudėjo paėmė 502,53 Eur, tačiau 376,9 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 5 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. B., atstovaujamu R. B., Nr. 851-0490504, pagal kurią iš draudėjo paėmė 342,4 Eur, tačiau 342,4 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su R. M. Nr. 851-0489134, pagal kurią iš draudėjo paėmė 395,82 Eur, tačiau 395,82 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su G. P. Nr. 851-0489294, pagal kurią iš draudėjo paėmė 354,11 Eur, tačiau 354,11 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su V. A. Nr. 300-164068, pagal kurią iš draudėjo paėmė 121,6 Eur, tačiau 121,6 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartis su T. R. Nr. 851-0486693 ir Nr. 02-2903631, kuriomis remiantis iš draudėjo paėmė 140 Eur, tačiau 32,49 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. birželio 17 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su V. M. Nr. 851-0461306, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1 126,6 Eur, tačiau 563,44 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini), tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. T., atstovaujama G. T., Nr. 851-0458987, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 439,31 Eur, tačiau 206,95 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini), tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. T., atstovaujama G. T., Nr. 851-0474524, pagal kurią iš draudėjo paėmė 708,1 Eur, tačiau 708,1 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su UAB „V.“, atstovaujama A. G., Nr. 851-0473870, pagal kurią iš draudėjo paėmė 667,1 Eur, tačiau 667,1 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 8 d. Vilkaviškyje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su UAB „V.“, atstovaujama A. G., Nr. 851-0490991, pagal kurią iš draudėjo paėmė 283,4 Eur, tačiau 283,4 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m gegužės pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su UAB „Vildegos terminalas“, atstovaujama A. G., Nr. 851-0493154, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 599,36 Eur, tačiau 599,36 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. G., Nr. 300-0166624, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 276,96 Eur, tačiau 276,96 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. G., Nr. 300-0166620, pagal kurią iš draudėjo paėmė 196,27 Eur, tačiau 196,27 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“ sudarė draudimo sutartį su A. G., Nr. 771-0552007, pagal kurią iš draudėjo paėmė 54,11 Eur, tačiau 54,11 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitai, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su S. G. Nr. 851-0482401, pagal kurią iš draudėjo paėmė 108,33 Eur, tačiau 108,33 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 8 d. adresu: Sasnavos g. 70, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su D. A. Nr. 300-0148085, pagal kurią iš draudėjo paėmė 202,73 Eur, tačiau 202,73 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su R. R., atstovaujamu T. R., Nr. 851-0471440, pagal kurią iš draudėjo paėmė 163,65 Eur, tačiau 163,65 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juo pasisavino;

2015 m. vasario 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su M. Č. Nr. 851-0482835, pagal kurią iš draudėjo paėmė 189,80 Eur, tačiau 189,8 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 29 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. B. Nr. 853-0469513, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 173,77 Eur, tačiau 173,77 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 28 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su L. L. Nr. 851-0474862, pagal kurią iš draudėjo paėmė 996,52 Eur, tačiau 249,13 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 2 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su S. K. Nr. 300-0164217, pagal kurią iš draudėjo paėmė 287,99 Eur, tačiau 287,99 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 27 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su M. S., atstovaujama I. K., Nr. 300-0164056, pagal kurią iš draudėjo paėmė 97,04 Eur, tačiau 97,04 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su V. S. Nr. 300-0169449, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 235,93 Eur, tačiau 235,93 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su K. S., atstovaujamu V. S., Nr. 771-0553904, pagal kurią iš draudėjo paėmė 41,22 Eur, tačiau 41,22 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su M. R. Nr. 851-0472463, pagal kurią iš draudėjo paėmė 740,21 Eur, tačiau 370,11 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 18 d. aikštelėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama K. R., Nr. 851-0485106, pagal kurią iš draudėjo paėmė 370 Eur, tačiau 370 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos apsisavino;

2015 m. balandžio 14 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama K. R., Nr. 02-2924191, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 40,15 Eur, tačiau 40,15 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

Nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartis su UAB „Detransa“ Nr. 851-462345, 851-481352, 851-481625, 851-482452, 851-483057, 851-482698, 851-486437, 851-488674, 851-481325, 851-484565, 851-491036, 851-491741, 851-491738, 854-022194, 854-026538, 854-026539, 854-026563, 854-026566, 710-932-256545, pagal kurią iš draudėjo paėmė 4 523,61 Eur, tačiau 4 523,61 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūčio 25 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-036287, pagal kurią iš draudėjo paėmė 72,41 Eur, tačiau 72,41 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 22 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-036787, pagal kurią iš draudėjo paėmė 262,48 Eur, tačiau 262,48 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gegužės 29 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-035417, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1 068,11 Eur, tačiau 1 068,11 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gegužės 8 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-035200, iš draudėjo paėmė 548,1 Eur, tačiau 548,1 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūčio 25 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-036283, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 446,07 Eur, tačiau 446,07 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 11 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-037665, pagal kurią iš draudėjo paėmė 172,04 Eur, račiau 172,04 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 30 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-038449, kurios pagrindu iš draudėjo paėmė 205,72 Eur, tačiau 205,72 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kuriuos pasisavino sau.

2015 m. kovo 10 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 771-0550789, kurios pagrindu iš draudėjo paėmė 53,99 Eur, tačiau 53,99 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. sausio 23 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. V. T. Nr. 851-0479830, pagal kurią iš draudėjo paėmė 189,21 Eur, tačiau 189,21 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos apsisavino;

2015 m. gegužės 6 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. V. T. Nr. 851-0490703, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 191,34 Eur, tačiau 191,34 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 10 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. V. T. Nr. 771-0550793, pagal kurią iš draudėjo paėmė 137,67 Eur, tačiau 137,67 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūčio 26 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su M. T. N r. 412-036298, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1 137,41 Eur, tačiau 1 137,41 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūčio 26 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su M. T. Nr. 02-02987451, pagal kurią iš draudėjo paėmė 29,08 Eur, tačiau 29,08 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 20 d. adresu: (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ biuro kieme, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. M. Nr. 851-0458873 289,62 Eur, tačiau 68,96 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 17 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. Š. Nr. 851-0484932, pagal kurią iš draudėjo paėmė 204,14 Eur, tačiau 204,14 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 6 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su I. R., atstovaujama M. Č., Nr. 02-2871829, pagal kurią iš draudėjo paėmė 200 Eur, tačiau 130,04 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. sausio 6 d. aikštelėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su J. R., atstovaujama A. R., Nr. 310-037237, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 657,48 Eur, tačiau 328,74 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. R. Nr. 851-0493505, pagal kurią iš draudėjo paėmė 348,73 Eur, tačiau 348,73 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. R. Nr. 02-2984137, pagal kurią iš draudėjo paėmė 52,8 Eur, tačiau 52,8 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 15 d. aikštelėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su Z. R., atstovaujama A. R., Nr. 851-0491955, pagal kurią iš draudėjo paėmė 427,97 Eur, tačiau 427,97 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos apsisavino;

2015 m. balandžio 30 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su N. Š. Nr. 851-0490176, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 673,87 Eur, tačiau 505,41 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 16 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su M. Š. Nr. 771-0554843, pagal kurią iš draudėjo paėmė 26,04 Eur, tačiau 26,04 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su D. R., atstovaujama R. R., Nr. 851-0482716, pagal kurią iš draudėjo paėmė 388 Eur, tačiau 388 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamu R. R. Nr. 851-0476361, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1 213,39 Eur, tačiau 1 095,42 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su V. L., atstovaujamu T. L., Nr. 851-0482422, pagal kurią iš draudėjo paėmė 204,11 Eur, tačiau 136,08 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūtį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su T. L. Nr. 310-033659, pagal kurią iš draudėjo paėmė 354,76 Eur, tačiau 177,38 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 22 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su A. P. Nr. 851-0477227, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 440,71 Eur, tačiau 440,71 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. „(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su J. S. Nr. 02-2950591, pagal kurią iš draudėjo paėmė 178,67 Eur, tačiau 178,67 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 7 d. „(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė į draudimo sutartį su J. S. Nr. 851-0470236, pagal kurią iš draudėjo paėmė 215,6 Eur, tačiau 215,6 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. „(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su J. S. Nr. 851-490280, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 191,6 Eur, tačiau 191,6 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 30 d. „(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su Ž. Ž. Nr. 851-0469669, pagal kurią iš draudėjo paėmė 280,79 Eur, tačiau 280,79 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 18 d. „(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su L. S. Nr. 851-0477057, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1057,44 Eur, tačiau 1057,44 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 29 d. „(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su L. U., atstovaujama D. O., Nr. 851-0477499, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 1 345,71 Eur, tačiau 1 009,28 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 20 d. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su S. Z. Nr. 851-0471326, pagal kurią iš draudėjo paėmė 540,52 Eur, tačiau 270,26 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. birželio 15 d. aikštelėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su R. L., atstovaujama M. V., Nr. 851-0495314, pagal kurią iš draudėjo paėmė 554,02 Eur, tačiau 554,02 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su UAB „A.“, atstovaujama S. S., Nr. 851-0476501, kurios pagrindu iš draudėjo paėmė 460,99 Eur, tačiau 243,5 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 10 d. „(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su V. N. Nr. 851-0487947, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 212,82 Eur, tačiau 156,96 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 16 d. „(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, V. K. g, 24, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su L. P. Nr. 02-2882743, pagal kurią iš draudėjo paėmė 120,25 Eur, tačiau 120,25 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su R. B., atstovaujama L. L., Nr. 02-2919230, pagal kurią iš draudėjo paėmė 82,41 Eur, tačiau 82,41 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su R. B., atstovaujama L. L., Nr. 851-0487968, pagal kurią iš draudėjo paėmė 234,08 Eur, tačiau 172,65 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 30 d. J. B. a., (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartis su E. B. Nr. 851-0469655 ir Nr. 02-2713094, kuriomis remiantis iš draudėjo paėmė 202,73 Eur, tačiau 165,08 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 4 d. „(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su J. A., atstovaujama A. A., Nr. 851-0475494, pagal kurią iš draudėjo paėmė 383,65 Eur, tačiau 182,23 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 24 d. „(duomenys neskelbtini)” atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su V. A. Nr. 851-0482713, pagal kurią iš draudėjo paėmė 230 Eur, tačiau 114,5 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 7 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su T. M. Nr. 851-0473058, kuria remiantis iš draudėjo paėmė 922,16 Eur, tačiau 431,68 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 23 d. prie krautuvėlės, esančios (duomenys neskelbtini), atstovaudama „(duomenys neskelbtini)“, sudarė draudimo sutartį su D. T. Nr. 300-0165978, pagal kurią iš draudėjo paėmė 81,70 Eur, tačiau 81,70 Eur neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o juos pasisavino.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji L. K. ir jos gynėjas prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį ir bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 2 punktu, nutraukti; 2) nenustačius bylos nutraukimo pagrindų, vadovaujantis BPK 328 straipsniu, pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį: L. K. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį ir bylą vadovaujantis BPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir BK 40 straipsniu nutraukti; 4) apeliacinės instancijos teismui pripažinus įrodyta bet kuriam iš draudėjų padarytą žalą, L. K. įpareigoti ją atlyginti; 5) panaikinus Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį ir nutraukus bylą, ieškinius atmesti bei pasiūlyti suinteresuotoms pusėms civilinius ginčus spręsti civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistoji, nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. birželio 2 d. dirbdama (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filiale draudimo konsultante, nesilaikė su ja sudarytos darbo sutarties reikalavimų, nesąžiningai ir nekruopščiai atliko darbines funkcijas, tačiau apygardos teismas netyrė (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filialo vadovybės motyvo (nežinojimo, aplaidumo) daugiau kaip tris metus taikstytis su paminėtais L. K. darbo sutarties pažeidimais, dėl kurių bendrovė patyrė materialinę žalą. Apeliantai pastebi, kad 2018 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo atstovas skunde Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukto prieš L. K. nurodė, jog bendrovei buvo žinoma, kad ji pažeidinėja darbo sutartį, vidaus tvarkos aktų reikalavimus, klastoja pinigų priėmimo kvitus, draudimo polisus, darbuotoja bendrovei 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. gegužės 15 d., 2015 m. gegužės 20 d. rašė paaiškinimus ir pan.

2.2. Apeliantai, remdamiesi kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl civilinio delikto atribojimo nuo nusikalstamos veikos, civilinės atsakomybės nuo baudžiamosios, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog L. K. veikė nusikalstamai, turėjo nustatyti, kad ji sąmoningai sudarė tokią situaciją, jog ne tik į ją besikreipiantys asmenys materialiai nukentėtų, bet ir, kad jie negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio: asmuo vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. Tačiau aptariamu atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Bendrovė, žinodama, kad nuteistoji sistemingai pažeidinėja darbo sutarties ir su ja susijusių susitarimų reikalavimus, darbo teisinių santykių su ja nenutraukė ir savo pažeistų teisių civilinio proceso tvarka negynė, o kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris iš pradžių 2018 m. sausio 2 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu vadovaujantis BPK 214 straipsniu buvo nutrauktas ir tik vėliau 2018 m. vasario 13 d. nutarimu atnaujintas. Kita vertus, BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Antai, konkrečiu atveju, L. K. rašytiniai paaiškinimai dėl bendrovei atlygintinos 22 223,05 Eur žalos, rodo, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti bendrovės turtą. Be to, tai reiškia, kad tarp nuteistosios ir bendrovės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos bendrovei ginti civilinėmis teisinėmis priemonės nebuvo sudaryta jokių kliūčių. Bendrovės pažeistos teisės nagrinėjamu atveju gali būti apgintos ir be baudžiamosios justicijos.

2.3. Apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis dėl L. K. kaltės padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, teigia, kad jos pagrįstos prielaidomis, o ne įrodymais. Tuo tarpu, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistosios kaltę, neįvertino specialistės T. L. 2017 m. birželio 24 d. išvadoje Nr. 64-(145)-ISI-157 pateiktų išvadų, jog byloje nėra galimybės nustatyti, ar visi kaltinamosios draudėjų gauti pinigai buvo įnešti į „(duomenys neskelbtini) SE“ Lietuvos filialo draudimo bendrovės sąskaitą ar kasą, nes tyrimui nebuvo pateikti visi duomenys (buhalterinės knygos, banko sąskaitų išrašai). Pirmosios instancijos teismas taip pat neištyrė ir neįvertino faktinių duomenų, kad 2015 m. gegužės 18 d., kai L. K. išskrido dviem savaitėms atostogauti į Jungtinę Karalystę, jos atostogų metu kolegė J. D. iš L. K. darbo vietos duomenų bazės jos vardu išrašė pinigų priėmimo kvitą. Tai rodo, kad priėjimą su prisijungimu prie L. K. duomenų bazės kodais, turėjo ne tik L. K., tačiau ir kiti įmonės darbuotojai. Be to, teismas netyrė ir neanalizavo aplinkybės, kad L. K. nuo 2014 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. sausio 27 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir ligos metu jos vardu buvo sudarytos draudimo sutartys su: UAB „A.“, L. K., L. Š., D. G., L. U., A. P., UAB „S. g.“, L. S.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko neįvertinti ir faktiniai duomenys, pagal kuriuos, praėjus dviem savaitėm po L. K. atleidimo iš darbo, jos vardu 2015 m. birželio 15 d. buvo sudaryta draudimo sutartis su R. L., iš kurios paimti 554 Eur. Tai visiškai prieštarauja bendrovės (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filialo atstovo R. P. teiginiui, kad L. K. išėjus iš darbo, ji negalėjo jau žinoti kam dar padarė žalos, nes neturėjo priėjimo prie duomenų bazės. Taigi, draudimo atstovas bendrovės naudai savaip interpretuoja parodymus, vienur teigdamas, kad tik pati L. K. galėjo žinoti priėjimo prie bendrovės duomenų bazės kodus ir niekas kitas be jos to žinoti negalėjo bei negalėjo jos vardu daryti jokių sandorių, kitu atveju – konstatuodamas priešingą faktą, jog L. K. išėjus iš darbo, ji negalėjo jau žinoti prisijungimo prie duomenų bazės kodų.

Šalies argumentai

2.4. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl turto pasisavinimo baigtumo momento. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu ir tik tada tai galima konstatuoti kaip turto pasisavinimą. Be to, turto pasisavinimui inkriminuoti nepakanka vien tik pinigų paėmimo fakto. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįrodė jokio L. K. paimto iš draudėjų turto pavertimo savo turtu fakto. L. K. jai inkriminuotos veikos nepadarė, nes iš draudėjų paimtų pinigų nepasisavino. Ji dėl nekoncentruotos psichinės savo būsenos ir vartojamų psichotropinių vaistų padarė technines klaidas. L. K. su patyrusiais žalą asmenimis atsiskaitė. Jos veiksmuose nebuvo jokios tiesioginės tyčios. Ji neturėjo tikslo paimtus pinigus pasisavinti. L. K. kaltės pasisavinus bendrovės turtą neįrodo ir jos pateiktas pasiaiškinimas bendrovei dėl 22 223,05 Eur atlyginimo per penkerius metus. Tokie nuteistosios pasiaiškinimai buvo gauti jai sergant depresija, vartojant stiprius psichiką veikiančius vaistus, bijant prarasti darbą, todėl ji rašė tai, ką jai iš esmės diktavo bendrovės administracija.

2.5. L. K. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nepritaria ir teismo išvadai dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų kvalifikacijos. Apeliantai pažymi, kad pasisavinti turtą ar pinigines lėšas įmanoma tik tada, jei konkretaus dydžio turtas yra patikimas, perduodamas kaltininkui. Bendrovės (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialas neperdavė jokio turto L. K. nei saugoti, nei jo tvarkyti, nes tokio tariamo turto arba teisės į jį neturėjo ir nieko apie jokį turtą nežinojo, o tik per bendrovės darbuotojus, bandė ieškoti ir sudaryti sutartis su potencialiais draudėjais. Bendrovė tapdavo sutarties (poliuso) šalimi, kai sutartis būdavo pabaigta. Draudėjas išmokėdavo pinigus, L. K. pervesdavo į bendrovės sąskaitą ar kasą pinigus, o bendrovė gaudavo šiuos pinigus. Todėl draudėjų lėšos, perduotos L. K., nuosavybės teise turėtų priklausyti bendrovei, tačiau bendrovė apie perduotus pinigus nieko nežinodavo, jų dar neturėdavo ir negalėdavo jų perduoti L. K. saugoti, nes turto pasisavinimo atveju subjektu gali būti tik asmuo, kuriam tas turtas buvo savininko patikėtas ar buvo jo žinioje. Apskųstame teismo nuosprendyje nurodytais atvejais atskiri draudėjai pinigus patikėdavo būtent L. K.. Vadovaujantis teismų praktika, turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Savo pinigus L. K. patikėdavo atskiri potencialūs draudimo sutarties subjektai ir tik jie savo pinigus patikėdavo L. K. ir tik jie patirdavo realią žalą, manydami, kad turi draudimo poliusą, o vėliau paaiškėdavo, kad bendrovė nėra su jais jokių draudiminių santykių sudariusi. Vadinasi, tik draudėjai patirdavo žalą, patikėję savo pinigus L. K., o ne draudimo bendrovė. Todėl L. K. už bendrovei padarytą materialinę žalą galėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn tik tada, jei bendrovė savo sąskaitoje jau turėtų draudėjų pinigus, būtų jiems įsipareigojusi, o L. K. kažkokiu tai būdu pasisavintų jai patikėtus bendrovės pinigus.

2.6. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl L. K. nusikalstamų veikų pripažinimo tęstinėmis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, t. y. kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Taigi, pripažinti L. K. įvykdžius tęstinę nusikalstamą veiką galima būtų tik tada, jeigu jai iš anksto būtų žinoma konkreti prieinama patikėtų pinigų suma ir ji šią sumą pasisavintų keliais atskirais veiksmais, tačiau tai būtų jungiama vieningos tyčios ir keliais etapais. L. K. nežinojo, kiek pas ją kreipsis asmenų bei kokią pinigų sumą jie jai patikės. Be to, L. K. veika turi daugeto su realiąja (pakartotinumas) sutaptimi pobūdį. Ji neturėjo vieningos tyčios ir kiekvienu konkrečiu atveju veikė naujai ir spontaniškai. Vadovaujantis teismų praktika, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės. Todėl, apeliantų vertinimu, L. K. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filialas prašo L. K. ir jos gynėjo skundą atmesti. Civilinis ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji L. K. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistosios L. K. ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis teisingai nustatė L. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl jos kaltės. Pripažindamas L. K. kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl L. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

5. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą <...>.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. K., nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. birželio 2 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filiale draudimo konsultante ir veikdama šios bendrovės vardu, nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. birželio 15 d. iš viso sudarė 87 draudimo sutartis, pagal kurias iš draudėjų ar jų atstovų priėmė draudimo įmokas grynaisiais pinigais, tačiau jiems neišrašė pinigų priėmimo kvitų, jų neįnešė arba tik iš dalies įnešė į draudimo bendrovės sąskaitą. Tokiu būdu L. K. pasisavino jai patikėtą didelės vertės – 32 130,43 Eur dydžio – svetimą – (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialui priklausantį – turtą.

7. Nuteistoji ir jos gynėjas, nesutikdami su L. K. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą <...>. Iš tiesų, remiantis formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, turto pasisavinimo subjektas yra specialus ir pagal BK 183 straipsnį atsako tik tada, jeigu jam nusikalstamos veikos padarymu metu buvo suteikti įgaliojimai svetimam turtui valdyti. Tačiau apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialas L. K. turto nebuvo patikėjęs ir ji savo žinioje jokio svetimo turto neturėjo.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys faktiniai duomenys, priešingai, negu skunde siekiama įtikinti apeliacinės instancijos teismą, neabejotinai patvirtina, kad nuteistoji L. K. turėjo įgaliojimus (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialui priklausančiam turtui – draudėjų grynaisiais pinigais sumokėtoms draudimo įmokoms, ir šie įgaliojimai jai buvo suteikti darbo teisinių santykių pagrindu. Tai, kad įgaliojimai turtui kaltininkui turto pasisavinimo nusikaltimo atveju gali būti suteikiami įvairiais pagrindais: dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu, pvz., esant civiliniams ar kitiems teisiniams santykiams, pripažįstama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-91-1073/2019 ir kt.).

9. Iš 2012 m. gruodžio 18 d. Darbo sutarties Nr. 2484 10.8 punkto ir šios sutarties priedo Nr. 1 3.1 punkto matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu L. K. ėjo ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo konsultantės pareigas ir ji turėjo pareigą iš draudėjų gautus grynuosius pinigus vieną kartą per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio) įnešti į darbdavio sąskaitą, esančią banke, o jeigu gautų draudimo įmokų iš draudėjų grynaisiais pinigais suma viršija 1 000 Lt / 289,62 Eur, tai tokią pinigų sumą nedelsiant įnešti į banke esančią darbdavio sąskaitą (t. 1, b. l. 56–59, 63–65). Pareiga laiku ir tinkamai atsiskaityti už sudarytas draudimo sutartis, draudimo polisų suvedimą į draudimo informacinę sistemą buvo numatyta ir ADB „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ pardavimų tinklo departamento draudimo konsultanto pareigybės aprašyme. Remdamasis aptartomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuteistoji būtent dėl eitų draudimo konsultantės pareigų turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialui priklausančiam turtui, t. y. iš draudėjų grynaisiais pinigais sumokėtoms draudimo įmokoms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi bylos įrodymų visumą, neturi pagrindo daryti kitokią, nei padarė apygardos teismas, išvadą. Nors, kaip akcentuojama skunde, draudėjai draudimo įmokas grynaisiais pinigais mokėjo L. K., tačiau byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad draudimo įmokos jai priklausė nuosavybės teise, pvz., ji draudimo teisines paslaugas būtų teikusi pagal individualios veikos pažymą ar pan. Bylos duomenimis nuteistajai šis turtas buvo svetimas, nes jis nuosavybės teise priklausė ne jai, o (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filialui, kurio vardu ji ir išrašydavo draudimo polisus draudėjams.

10. Liudytojais byloje apklausti draudėjai M. V., P. T., M. T., J. S., A. R., S. Z., L. P., T. M., A. K., D. R., G. T., L. L., S. G., R. B., M. Č., E. Č., A. P. patvirtino, kad jie draudimo sutartis sudarė su L. K., kaip draudimo agente. Draudimo įmokas agentei jie mokėjo grynaisiais pinigais. Liudytojai taip pat nurodė, kad mokant grynaisiais pinigais, jiems L. K. taikė didesnę nuolaidą, be to, jiems ji teigė, jog draudimo įmokas gauti grynaisiais pinigais neva palankiau yra ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovybei. Liudytojams sužinojus, kad jų sudaryta draudimo sutartis negaliojanti ir susisiekus su draudimo agente L. K., ji tvirtindavo, kad tai sistemos klaida, jog priminimus apie įmokų mokėjimą siunčia sistema automatiškai, kad draudimas galioja, jog viskas gerai, viskas bus sutvarkyta, įmokas įneš arba yra įneštos į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir pan. Tai rodo, kad ir pati nuteistoji save laikė draudiko įgaliota atstove. Taigi, byloje nėra jokių abejonių, kad sudarydama draudimo sutartis su fiziniais ar / ir juridiniais asmenimis tiesiogiai ar per jų atstovus, L. K. veikė kaip draudiko – (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filialo – atstovė, o grynaisiais pinigais paimtoms draudimo įmokoms neišrašydama pinigų priėmimo kvitų, pinigų neįnešdama arba tik iš dalies įnešdama į darbdavio sąskaitą, veikė neteisėtai ir pažeidė jai patikėto turto sąlygas, apibrėžtas darbo sutartyje ir jos priede. Todėl nustatęs, kad draudėjai draudimo įmokas L. K. mokėjo ne kaip trečiajam su draudimo sandoriu nesusijusiam asmeniui, o kaip draudimo įmonės – (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo – atstovei, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, jog L. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, sudėties, nes ji neatitinka šio nusikaltimo subjektui keliamų kriterijų.

11. Teisėjų kolegija pagrįstais nepripažįsta ir apeliantų teiginių, kad byloje neįrodytas L. K. iš draudėjų paimto turto – draudimo įmokų – pavertimo savo turtu faktas.

12. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad turto pasisavinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, nenukrypo nuo formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pateiktų aiškinimų dėl turto pasisavinimo nusikaltimo baigtumo momento (kasacinės nutartys Nr. 2K-148/2013; Nr. 2K-89-303/2017 ir kt.). Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimu savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Kaip konstatuota anksčiau, L. K. turėjo pareigą darbo teisinių santykių pagrindu jai patikėtas, iš draudėjų gautas draudimo įmokas, esančias (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo turtu, nustatytu laiku ir terminais pervesti į darbdavio banko sąskaitą. Tačiau, remiantis faktiniais bylos duomenimis, ji laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. birželio 15 d. šios pareigos nevykdė ir iš draudėjų surinktų draudimo įmokų visų arba jų dalies į (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo banko sąskaitą nepervedė, o neteisėtai jas pasiliko sau, taip jas paversdama savo turtu, t. y. pasisavindama. Tai, kad L. K. iš draudėjų paimtas draudimo įmokas pavertė savo turtu, patvirtina pačios nuteistosios rašytiniai paaiškinimai, jog ji iš draudėjų grynaisiais pinigais priėmė draudimo įmokas, tačiau jų neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, nuteistosios pasirašytas įsipareigojimas per 5 metus atlyginti (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialui padarytą 22 223,05 Eur dydžio turtinę žalą, L. K. užrašai ant draudimo įmokos mokėjimų lapo „sumokėta“, „sumokėta visa suma“, liudytojais byloje apklaustų draudėjų ir / ar jų atstovų parodymai, kad jie L. K. draudimo įmokas mokėjo grynaisiais pinigais, o R. R. atveju, pastarąjį įkalbėjo draudimo įmoką pervesti į asmeninę nuteistosios sąskaitą, „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) išrašai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, nuo to momento, kai grynaisiais pinigais gautos draudimo įmokos nustatytu laiku nebuvo įneštos į (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo banko sąskaitą, jos iš teisėto L. K. valdymo perėjo į neteisėtą valdymą. Todėl nuteistajai tokiu būdu įgijus realią galimybę savo nuožiūra disponuoti iš draudėjų paimtomis draudimo įmokomis, jos nusikalstama veika tapo baigta ir šio fakto, kitaip, nei manoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui pakako nustatant L. K. inkriminuoto nusikaltimo baigtumo momentą. Kartu teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad veikos baigtumui, jos teisiniam įvertinimui, įtakos neturi aplinkybė, jog, pavyzdžiui, asmuo po nusikalstamos veikos padarymo nusprendžia grąžinti pasisavintus pinigus (kasacinė nutartis Nr. 2K-430/2013). Tai gali būti vertinama tik kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytos žalos atlyginimas, tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju nenustatyta.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. K. buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl ji bijodama būti atleista iš darbo pasirašė įsipareigojimą darbdaviui atlyginti padarytą žalą, o paaiškinime surašė viską, ką jai diktavo bendrovės administracija. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių tokius apeliantų teiginius. Bylos duomenys patvirtina tik tai, kad 2015 m. balandį įtarus, jog L. K. veikia neteisėtai, ir bendrovėje atlikus vidinį tyrimą, buvo nustatyta, kad nuteistoji galimai nuo 2014 m. gegužės su kai kuriais klientais sudarydavo draudimo sutartis, jas patvirtindavo, paimdavo iš draudėjų įmokas arba už visą sutarties laikotarpį, arba už dalį ir, pažeisdama darbo sutarties sąlygas, neišrašydavo pinigų priėmimo kvitų, o gautus pinigus – visą sumą arba dalį jos – pasisavindavo. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, buvo paprašyta, kad L. K. pateiktų paaiškinimą ir nurodytų visus atvejus, kai buvo sudarytos draudimo sutartys, iš draudėjų paimti grynieji pinigai, tačiau jie neįnešti į „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Iš L. K. 2015 m. gegužės 15 d. prašymo ir 2015 m. gegužės 20 d. elektroninių laiškų, rašytų jos atostogų Jungtinėje Karalystėje metu ir siųstų R. P., turinio matyti, kad juose ji išdėstė bendrovės administracijai nežinomą informaciją, susijusią su konkrečiomis draudimo sutartimis, tiksliai ir išsamiai nurodydama, iš kokių konkrečiai klientų pagal kokias sutartis paėmė draudimo įmokas ir kokių sumų neįnešė į bendrovės sąskaitą. Prašyme nuteistoji teisinosi dideliu darbo krūviu bei prašė jos nurodytas draudimo sutartis atstatyti, susidariusią skolą išdėstyti dalimis ir atskaityti iš darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 81, 88, 92). Iš 2015 m. liepos 21 d. įsipareigojimo matyti, kad jis buvo pasirašytas jau po 2015 m. birželio 2 d. bendru sutarimu nutrauktų darbo santykių su „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo įsipareigojimu L. K. raštu prisiėmė atsakomybę per 5 metus atlyginti (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filialui padarytą 22 223,05 Eur dydžio turtinę žalą (t. 8, b. l. 118). Duomenų, kad įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šis įsipareigojimas būtų panaikintas ar pakeistas, kaip neatitinkantis tikrosios L. K. valios, byloje nėra. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad nuteistoji, būdama suaugusi, normaliai protiškai išsivysčiusi, turinti pakankamai gyvenimo patirties, be jokios priežasties įsipareigotų atlyginti daugiau nei 22 000 Eur žalą, kurios ji nepadarė. Tai visiškai prieštarautų elementariems logikos ir protingumo kriterijams. Todėl teisėjų kolegija neturi jokių teisinių prielaidų manyti, kad L. K. prašyme išdėstytos aplinkybės jai buvo padiktuotos trečiųjų asmenų ir ji turėjo pagrindą bijoti prarasti darbą, kurį ji jau buvo praradusi daugiau nei prieš mėnesį. Tam neprieštarauja bylos faktiniai duomenys, kad įpareigojimą grąžinti bendrovei padarytą turtinę žalą parengė „(duomenys neskelbtini)“ vidinių tyrimų pareigūnas R. P.. Jis, pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad atspausdino įpareigojimą, nes siekė taikiai išspręsti susidariusią situaciją, tačiau bendru sutarimu nutraukus darbo santykius su L. K. ir atlikus papildomą jos veiklos tyrimą, masiškai pradėjo kreiptis draudėjai dėl draudimo sutarčių negaliojimo. Išklausius draudėjų paaiškinimus, buvo nustatyta, kad L. K. žala bendrovei padaryta daug didesnė, negu L. K. įsipareigojo atlyginti, todėl surinkę draudėjų parodymus dėl L. K. veiksmų, vadovaudamiesi baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, praėjus vos keturiems mėnesiams, o ne po trijų metų, kaip tvirtinama skunde, nuo paaiškėjimo byloje analizuojamų aplinkybių (2015 m. rugpjūčio 27 d.) su pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimai L. K. padarytos nusikalstamos veikos (t.10, b. l. 43–51).

14. Byloje taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad civilinio ieškovo patirta turtinė žala yra L. K. padarytų techninių klaidų „(duomenys neskelbtini)“ informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) rezultatas, nulemtas nuteistosios psichinės būsenos, buvusios jai inkriminuotų neteisėtų veiksmų padarymo metu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. K. buvo paskirta ir atlikta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinė ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2020 m. vasario 13–kovo 5 d. ekspertizės akte Nr. 83TP–109/2020 konstatuota, kad dėl L. K. nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. birželio 2 d. diagnozuoto vidutinio sunkumo depresijos epizodo, nepatikslinto, kaip atsirandančio postnataliniu periodu, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 10, b. l. 135–138). Todėl apeliantų argumentai, kad L. K. paaiškinimai ir įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą surašyti ir pasirašyti pasinaudojus jos psichine būsena, atmetami kaip nepagrįsti.

15. Kaip prieštaraujančius bylos objektyviems duomenims, teisėjų kolegija atmeta ir apeliantų argumentus, kad L. K. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.

16. Teisėjų kolegijos manymu, L. K. padaryto nusikaltimo mechanizmas, neteisėtų veiksmų trukmė, jų sistemingumas, taip pat nustatyti nusikalstamos veikos atskleidimo riziką mažinantys veiksniai, neabejotinai patvirtina, kad ji veikė suvokdama savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir turėdama tikslą – pasisavinti jai, kaip draudimo konsultantei, patikėtas grynaisiais pinigais draudėjų sumokėtas draudimo įmokas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. birželio 15 d. L. K. iš viso sudarė 87 draudimo sutartis, pagal kurias draudimo įmokas gavo grynaisiais pinigais. Draudėjai nuteistajai draudimo įmokas mokėdavo visas iš karto ir tik retais atvejais – dalimis. Tam tikrais atvejais L. K. į bendrovės sąskaitą įnešė tik dalį (1/4 ar 1/2) iš draudėjo paimtų įmokų, išrašydama pinigų priėmimo kvitus ir juose suklastodama klientų parašus: T. M., V. L., T. L., D. O., S. Z., UAB „A.“, J. A., V. A., T. B., T. R., V. M., A. R., L. L., J. R. atvejais. Kitais atvejais L. K. draudėjams pateikė jau negaliojančias, pačios anuliuotas sutartis: A. K., A. G., M. R., E. B.-T. atvejais. Atskirais atvejais nuteistoji neteisėtai, nesant draudėjų valios, nutraukė jų galiojančias sutartis ir užskaitė grąžintiną likutį visai kitiems nesusijusiems draudėjams: A. A., T. R. atvejais, o pirmiau minėtu R. R. atveju, įkalbėjo jį pervesti draudimo įmoką į nuteistosios asmeninę sąskaitą. Taip pat byloje nustatyti ir atvejai, kai L. K., po sutarties sudarymo išrašiusi pinigų priėmimo kvitą ir priėmusi iš draudėjo įmoką, ne visada juos įnešdavo į „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o (duomenys neskelbtini) sistemoje išregistruodavo pinigų kvitą kaip sugadintą arba pagal tam tikrą draudimo sutartį gavusi draudimo įmoką, ne tik įmokos nepervesdavo į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau (duomenys neskelbtini) sistemoje nepatvirtindavo ir draudimo sutarties sudarymo fakto, tokiu būdu palikdama draudėją be draudiminės apsaugos. Dar daugiau, bylos duomenys rodo, kad tam, jog priminimai apie skolą nepasiektų draudėjų, „(duomenys neskelbtini)“ atstovai negalėtų susisiekti su draudėjais ir nepaaiškėtų jos neteisėta veikla, L. K. sąmoningai (duomenys neskelbtini) sistemoje vedė klaidingus klientų adresus, telefonų numerius, o nutikus draudiminiam įvykiui, nedelsdama kliento vardu, tačiau jam nežinant, sudarydavo naują sutartį ir savo lėšomis įmokėdavo dalį įmokų tam, jog žalos administravimas vyktų sklandžiai ir nebūtų atskleista pirminės sutarties nutrūkimo ar neįsigaliojimo priežastis: T. M., UAB „A.“, V. N., R. B., J. A., T. R., UAB „S. g.“ atvejais. Taigi, L. K. nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. birželio 15 d. tiek neįnešdama draudimo įmokų į bendrovės sąskaitą visų ar jų dalies, tiek klastodama draudimo sutartis, tiek pinigų priėmimo kvitus, tiek išduodama klientams negaliojančias, savo pačios jau anuliuotas, sutartis, tiek neteisėtai nutraukdama trečiųjų asmenų galiojančias sutartis pastariesiems nežinant ir neteisėtai, nesant jų valios, užskaitydama grąžintiną likutį visai kitiems nesusijusiems draudėjams, tiek įkalbėdama draudėjus pervesti draudimo įmokas į jos asmeninę sąskaitą, puikiai suprato, kad jai patikėtas ir jos žinioje buvusias draudimo įmokas ji neteisėtai paverčia savo turtu, numatė, jog dėl to (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialas neteks šio turto, ir norėjo taip veikti. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistoji veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina ir byloje nustatytos aplinkybės, kad netgi tuo atveju, kai L. K. nuo 2015 m. gegužės 1 d. buvo pašalinta galimybė draudimo įmokas rinkti grynaisiais pinigais, ji jas ir toliau rinko bei savinosi, įskaitant ir 2015 m. birželio 15 d. atvejį, kai ji draudimo įmoką paėmė iš M. V., nors „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. birželio 2 d. nedirbo (t. 1, b. l. 66; t. 8, b. l. 85–100).

17. Nuteistoji ir jos gynėjas, tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas L. K. kaltę dėl (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo turto pasisavinimo, neįvertino aplinkybės, jog pagal pateiktą specialisto išvadą byloje nėra galimybės nustatyti, ar visos draudimo įmokos buvo įneštos į draudimo bendrovės banko sąskaitą, klaidina apeliacinės instancijos teismą. Apskųstojo nuosprendžio turinys ir teisiamųjų posėdžio protokolai rodo, kad apeliantų nurodomas aplinkybes apygardos teismas tyrė ir, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jas įvertino. Iš tikrųjų 2017 m. liepos 24 d. specialisto išvadoje Nr. 64-(145)-IS-1-157 konstatuota, kad nustatyti, ar visi gauti pinigai buvo įnešti į (duomenys neskelbtini)SE atsiskaitomąją sąskaitą, ar kasą, iš tirti pateiktų dokumentų iš dalies nėra galimybės, nes tokie duomenys nėra pateikti (t. 5, b. l. 127–152, 153–157). Tačiau tokia aplinkybė pati savaime nei patvirtina, nei paneigia L. K. kaltės pasisavinus turtą. Iš išvadą pateikusios specialistės T. L. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad specialistė darė tyrimą pagal finansinius dokumentus, kuriuos civilinis ieškovas turėjo ir jai pateikė (t. 5, b. l. 162–163). Taigi, specialistei buvo pateikti visi turimi duomenys bei dokumentai. (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialas tyrimui nepateikė dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių L. K. atliktus neteisėtus veiksmus, nes nuteistoji draudimo įmokas rinko ir jas pasisavino neišrašydama jokių kvitų. Byloje nėra rašytinių dokumentų apie L. K. pinigų paėmimo faktus, išskyrus atvejus, kuomet ant mokėjimų nurodymo lapo ji užrašydavo „sumokėta“ ar gaudavo į asmeninę sąskaitą draudimo įmokos pavedimą (minėtu R. R. atveju). Todėl bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir sąskaitų išrašuose neatsispindi L. K. draudimo įmokų pasisavinimas. Nepaisant to, byloje nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. K. kaltės pasisavinus turtą, pagrįstos prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apygardos teismas rėmėsi abejonių nekeliančiais įrodymais: nuteistosios rašytiniais paaiškinimais, liudytojų parodymais, „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) išrašais ir kita rašytine bylos medžiaga, ir jų teismui pakako daryti išvadą dėl nuteistosios kaltės ir jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Vien tik apeliantų subjektyvus manymas, kad jų gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį prieš nuteistąją, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o priimtas teismo baigiamasis aktas neteisėtas bei nepagrįstas.

18. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. K. kaltės pasisavinus (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo 32 130,43 Eur dydžio turtą nepaneigia bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikti ir prie bylos pridėti S. S., D. R. ir N. Š. paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad jie neva ikiteisminio tyrimo metu neskaitę pasirašė iš anksto tyrėjų surašytus jų apklausos liudytojais protokolus, prašoma remtis jų parodymais, duotais teisme. Iš apskųstojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas L. K. kaltę neteisėtai užvaldžius svetimą turtą grindė S. S., D. R. ir N. Š. paaiškinimais „(duomenys neskelbtini)“ bei jų parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Šie faktiniai duomenys neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Jų patikimumas patikrintas BPK nustatyta tvarka (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu, nurodytų liudytojų paaiškinimų, nepatvirtina bylos faktiniai duomenys. Todėl vertinti, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi nepatikimais duomenimis, teisėjų kolegija neturi pagrindo. BPK 20 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos nepažeidė.

19. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistoji nuosekliai viso proceso metu siekė sumenkinti savo vaidmenį, tendencingai teisindamasi nemokėjimu dirbti su „(duomenys neskelbtini)“ informacine sistema, šios sistemos trikdžiais, liga, psichine būsena, tariamais kolegų neteisėtais veiksmais, liudytojų melagingais parodymais ir pan. Pirmosios instancijos teismas tikrino visas gynybos keltas versijas, susijusias tiek su bendrovės darbuotojų galimybe L. K. vardu jungtis prie „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos jos atostogų metu, tiek draudimo sutarčių sudarymu nuteistosios nedarbingumo laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. sausio 27 d., o taip pat draudimo sutarties sudarymu su R. L. po L. K. atleidimo iš bendrovės, ir pagrįstai jas atmetė kaip prieštaraujančias objektyviems bylos faktiniams duomenims.

20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytas gynybos versijas, rėmėsi teisėjų kolegijai teisėtumo ir leistinumo aspektais abejonių nekeliančiais įrodymais: R. P., J. R., A. L., N. B., V. T. parodymais, jog L. K., pradėjusi dirbti (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filiale, greitai įsisavino parduodamus produktus, ji puikiai mokėjo dirbti su „(duomenys neskelbtini)“ informacine sistema, kuri veikdavo be trikdžių; kad su L. K. slaptažodžiais kiti darbuotojai prisijungti negalėjo, nes slaptažodis yra slaptai generuojamas kompiuteryje, dedamas į voką ir atiduodamas darbuotojui, todėl kitas asmuo prisijungti prie ne savo paskyros tiesiog negalėjo; slaptažodis yra žinomas tik asmeniui, kuriam jis skirtas, ir jis galioja 45 dienas, jo nepasikeitus, sistema prieigą automatiškai užblokuoja; liudytojos J. D. parodymais, kad ji, su savo slaptažodžiais prisijungusi prie IT sistemos, L. K. prašymu bendrovės informacinėje sistemoje suformavo pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini)-914355 ir Nr. (duomenys neskelbtini)-914406, nes nuo 2015 m. gegužės 2 d. tokios teisės L. K. neturėjo; D. G., L. Š., L. U., UAB „Audisimo“ atstovų parodymais, kad jie laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. sausio 27 d. draudimo sutartis sudarė su L. K., kuriai mokėjo draudimo įmokas; taip pat J. D. paaiškinimais, kad ji L. K. prašymu 2015 m. birželio 15 d. paruošė draudimo sutartį R. L. vardu ir ją perdavė L. K., jog ji draudimo dokumentus perduotų draudėjai; M. V. parodymais, kad jis už R. L. vardu sudarytą draudimo sutartį L. K. sumokėjo 554 Eur dydžio draudimo įmoką; taip pat pačios L. K. parodymais, jog ji nedarbingumo laikotarpiu susitikdavo su klientais ir turėjo galimybę iš namų prisijungti prie „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos. Nustatytoms aplinkybėms neprieštarauja faktiniai duomenys, kad kol L. K. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tol ji tik su jai skirtais slaptažodžiais galėjo prisijungti prie bendrovės informacinės sistemos, nes slaptažodžių kiti darbuotojai nežinojo, o kai jos darbiniai santykiai nutrūko, tokiu būdu praradusi galimybę jungtis prie „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, ji, kaip aiškino liudytojas R. P., negalėjo žinoti, kam dar padarė žalos, be žalos, kurią atlyginti pažadėjo anksčiau nurodytu 2015 m. liepos 21 d. įsipareigojimu. Be to , bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistoji paaiškino, kad ji buvo viena geriausių darbuotojų, taigi nėra pagrindo manymui, kad nemokėjo dirbti su „(duomenys neskelbtini)“ informacine sistema ir dėl to klydo. Šie duomenys vieni kitiems neprieštarauja ir yra logiški, patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes.

21. Nesutikdama su apeliantų argumentais, kad konkrečiu atveju dėl L. K. veiksmų nebuvo apsunkintas (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl nuteistajai baudžiamoji atsakomybė taikyta be pagrindo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus, sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis). Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo, į šį kriterijų gali būti atsižvelgiama, tačiau jis nepaneigia būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių (kasacinė nutartis Nr. 2K-378-895/2016). Nusikalstamo turto užvaldymo esmė yra tai, kad kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Šiuo atveju aptariamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad L. K. bendrovei padarė žalos kaltais veiksmais, pasireiškusiais tiesiogine tyčia, t. y. ji suprato, jog pažeidžia bendrovės interesus, numatė, kad bendrovė patirs turtinę žalą, ir norėjo taip veikti. L. K. jai patikėtą ir buvusį jos žinioje didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo turtą – iš draudėjų grynaisiais pinigais paimtas draudimo įmokas – neteisėtai pavertė savo turtu, pažeisdama turto patikėjimo sąlygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalą turto savininkui – (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filialui, o tokie veiksmai viršija civilinės atsakomybės ribas ir atitinka BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

22. Nuteistoji ir jos gynėjas, argumentuodami tuo, kad nepagrįstai L. K. padarytos veikos pripažintos tęstinėmis, apeliaciniame skunde prašo jos neteisėtus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį bei bylą, vadovaujantis BPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir BK 40 straipsniu, nutraukti. Toks apeliantų prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

23. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-474/2010, 2K-37-689/2018 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl bendros tyčios ar kitų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Iš apskųstojo nuosprendžio turinio matyti, kad L. K. nuteista už vienarūšių bei tapačių 87 veiksmų, susijusių su draudėjų L. K., kaip draudimo agentei, sumokėtų grynaisiais pinigais draudimų įmokų nusikalstamu užvaldymu laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. birželio 15 d. Šios veikos padarytos vienu ir tuo pačiu būdu bei tikslu, jas jungia vieninga (bendra) tyčia – siekis nuteistajai patikėtas ir jos žinioje buvusias lėšas paversti nuosavu turtu. Todėl išskaidyti L. K. nusikalstamus veiksmus į atskiras veikas ir vertinti kaip pakartotines, byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

24. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. K. padarytoje veikoje nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Kvalifikuodamas L. K. nusikalstamus veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas nei bendrųjų, nei specialiųjų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

25. Konstatavusi, kad L. K. pagrįstai nuteista už didelės vertės (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filialo turto pasisavinimą, nes pasisavinto turto vertė žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija atmeta ir apeliantų prašymą bylą, vadovaujantis BPK 327 straipsnio 2 punktu, nutraukti.

Dėl L. K. paskirtos bausmės

26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas L. K. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą jai paskyrė jos asmenybę ir nusikaltimo pavojingumą atitinkančią bausmę. Už sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismo L. K. paskirta minimali sankcijoje numatyta 3 metų laisvės atėmimo bausmė pripažintina teisinga. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. K. taikė ir BK 75 straipsnio nuostatas bei jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, įpareigojant ją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Kadangi L. K. ir jos gynėjas dėl bausmės dydžio ir bausmės vykdymo instituto taikymo apeliaciniame skunde argumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija plačiau šiais klausimais nepasisako.

Dėl civilinių ieškinių

27.Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai išspręsti ir byloje pareikštų (duomenys neskelbtini)SE Lietuvos filialo bei R. R. civilinių ieškinių klausimai. Pirmosios instancijos teismas laikėsi tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinės teisės normų reikalavimų (BPK 115 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Apeliantai skunde nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialui priteistos neturtinės žalos dydžiu. Todėl teisėjų kolegija dėl šių klausimų plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios L. K. ir jos gynėjo advokato Gintauto Danišausko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Ernesta MontvidienėRegina PocienėAsta Radzevičienė