- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1509-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07729-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Trečiasis asmuo
- V. J., J. D.
- Ieškovas
- Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos
- Atsakovas
- A. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13916-475/2017 pagal ieškovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. J., J. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. J. 538,63 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo iki visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. A. J. nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., Pasvalio r. Atsakovė savo turtu pradėjo naudotis 2016 m. birželio 28 d., priverstinai iškrausčius ankstesnį buto savininką J. D.. 2010 m. kovo 31 d. ieškovė 10 metų laikotarpiui namo renovacijai iš AB Šiaulių bankas yra paėmusi 30 740 Eur paskolą. Dėl buvusios bendrijos pirmininkės nusikalstamos veikos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. pasisavinus ieškovės turtą ir pritrūkus lėšų gyvenamojo namo renovacijai užbaigti, 2014 m. rugpjūčio 26 d. iš AB Šiaulių bankas 10 metų laikotarpiui yra paimta dar viena paskola 11 127 Eur. Bendrijos patirtos išlaidos paskirstomos proporcingai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovei, proporcingai turimai bendrosios nuosavybės daliai. Išlaidas atsakovės prašoma dengti tik nuo to momento, kai ji pradėjo disponuoti savo turtu, nuo 2016 m. liepos 1 d. Ieškovė atsakovei už bendrijos išlaikymą, paskolų mokėjimui ir eksploatacinėms išlaidoms kaupti, išrašė sąskaitas faktūras iš viso už 761,27 Eur. 2016 m. rugsėjo 14 d. gautas mokėjimas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą atsakovės sutuoktinio V. J. vardu 222,64 Eur. Atsakovė liko skolinga 538,63 Eur.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės A. J. ieškovei Gyvenamojo namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 395,30 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (395,30 Eur) nuo ieškinio priėmimo (2017 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 125 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 7,19 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad 2010 m. kovo 31 d. tarp AB „Šiaulių bankas“ ir ieškovės Gyvenamojo namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 39 740 Eur kreditas daugiabučiam namui renovuoti, kredito grąžinimo pradžia – 2010 m. balandžio 5 d., pabaiga – 2020 m. sausio 28 d., kreditas grąžinamas periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomos (1 t., b. l. 11A-18). AB Šiaulių bankas ir bendrija 2014 m. vasario 19 d. susitarimu Nr. 1 pakeitė 2010 m. kovo 31 d. paskolos sutarties 2.2.3 ir 3.1. punktų sąlygas, tai yra perskaičiavo kintamas palūkanas (1 t., b. l. 19-22). 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarp AB „Šiaulių bankas“ ir ieškovės Gyvenamojo namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 11 127 Eur kreditas daugiabučiam namo modernizavimui, kredito grąžinimas atidėtas 4 mėnesių laikotarpiui, kredito grąžinimo pabaiga – 2020 m. sausio 28 d., kreditas grąžinamas periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomos (1 t., b. l. 23-33). Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu nuo 2015 m. liepos 10 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei A. J. (1 t., b. l. 130).
6. Teismas taip pat nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl ieškovės reikalaujamos priteisti iš atsakovės skolos, susidariusios bendrijai patyrus eksploatacines ir kaupiamąsias išlaidas, kurią atsakovė ginčija kaip nepagrįstą, nes buto ji negalėjo eksploatuoti, kadangi buvo atjungtas centralizuotas šildymas, o namo atlikta renovacija nepagerino buto būklės, o priešingai, atjungus centralizuotą šildymą jo būklę pablogino.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė buto savininke tapo tik nuo 2015 m. liepos 10 d., kuomet renovacijos darbai jau buvo baigti. Perimdamas buto nuosavybę iš buvusio savininko naujasis savininkas įgyja į perduotą butą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs buto savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).
8. Atsakovė, ginčydama renovacijos pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad renovacija atlikta nepagrįstai ir neteisėtai, bei nepateikė įrodymų, rėmėsi tik teiginiu, kad jos butui dėl renovacijos padaryta žala dėl centralizuoto šildymo sistemos atjungimo, buto nebuvo galima eksploatuoti, parduoti už tinkamą kainą, buvo sugadinta buto apdaila. Teismas nurodė, kad namo renovacijos projektas nesusijęs su namo centralizuotos šildymo sistemos atjungimu, kadangi Daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos (duomenys neskelbtini) butų ir kitų butų savininkai atskiru 2013 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nutarė sutikti pasibaigus 2013-2014 m. šildymo sezonui atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Trečiasis asmuo J. D. ir AB „Panevėžio energija“ pasirašė susitarimą atjungti centralizuotą šildymo sistemą butui Nr. 1 ir įrengti gamtinėmis dujomis kūrenamą katilą, perdavimo aktu katilas perduotas J. D. (3 t., b. l. 86, 87). Todėl atsakovė pretenzijas dėl dujinio katilo ar kitų buto trūkumų gali reikšti buvusiam buto savininkui J. D..
9. Teismas nurodė, kad atsakovė, nors ir nebuvo bendrijos nare, neturi teisės atsisakyti apmokėti proporcingą dalį išlaidų skirtų renovacijos paskolos ir renovacijos paskolos palūkanų dalies grąžinimui (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 dalies 2 punktas). Atsakovės nepritarimas/nuomonės neišreiškimas dėl namo renovacijos šiuo atveju neturi reikšmės, nes sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).
10. Vertindamas ieškovės nurodytos skolos pagrįstumą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad antroji paskola buvo paimta, nes buvusi bendrijos pirmininkė S. D. buvo pasisavinusi bendrijos lėšas ir turtą, dalį pinigų yra grąžinusi.
11. Teismas ieškinį dalyje dėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. paskolos įmokų priteisimo atmetė. Nurodė, kad ieškovė dėl šios paskolos grąžinimo pretenzijas turėtų reikšti S. D.. Atsakovės skolą apskaičiavo: iš ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų atimant antrosios paskolos įmokų, palūkanų ir delspinigių sumas, tai yra 538,63 - 20,19 - 2,14- 20,19 - 2,07 - 0,27 - 20,19 - 2,14 - 0,54 - 20,19 - 2,14 - 1,52 - 20,19 - 1,93 - 3,06 -20,19 - 2,14 - 4,24 = 395,30 Eur (PVM sąskaitos faktūros: 2016 m. liepos 13 d. Nr. 00197; 2016 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 00200; 2016 m. rugsėjo 9 d. Nr. 00205; 2016 m. spalio 6 d. Nr. 00214; 2016 m. lapkričio 4 d. Nr. 00219; 2016 m. gruodžio 6 d. Nr. 00224; 2017 m. sausio 15 d. Nr. 005; 2017 m. vasario 16 d. Nr. 010; 2017 m. kovo 8 d. Nr. 0016) (1 t., b. l. 37, 39, 41, 43, 45, 47).
12. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 395,30 Eur nesumokėtos skolos laikė pagrįstu ir tenkinamu. Dėl kitų atsakovės ir trečiojo asmens argumentų nepasisakė, kaip teisiškai nesusijusių su ginčo dalyku.
13. Patenkinus 73 proc. ieškinio reikalavimų (395,30x100/538,63), teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 125 Eur bylinėjimosi išlaidas (171,25x73/100). Atsakovė duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir priteisti neprašė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu (teisme gautas 2017 m. gruodžio 11 d.) trečiasis asmuo V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės A. J. priešieškinį, atsisakė atsakovę pakeisti tinkama šalimi – J. D., įtraukti į bylą atsakovės ir apelianto nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis, nepripažino J. D. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
Atsiliepimas
14.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nesiaiškino aplinkybių dėl gautos paskolos lėšų panaudojimo namo renovacijai, renovacijos būtinumo, nepasisakė dėl atsiliepimuose į ieškinį nurodytų aplinkybių dėl ieškinio nepagrįstumo.
Šalies argumentai
14.3. Ieškovės prašomos priteisti sumos yra nepagrįstos ir neįrodytos.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
3. Apeliacinį skundą pateikęs trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tokio apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina. Nagrinėjamu atveju, faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė ir trečiasis asmuo davė paaiškinimus, kuriais įrodinėjo savo atsikirtimus į ieškinį. Taigi, nagrinėjant bylą apylinkės teisme tiek atsakovei, tiek ir trečiajam asmeniui buvo sudarytos galimybės teikti įrodymus ir atsikirtimus. Tokiu būdu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
6. Pagal CPK 143 straipsnio 2 dalyje yra numatyti atvejai, kad teismas priima priešieškinį. Tačiau teismas gali atsisakyti priimti priešinį ieškinį esant vienai iš trijų pagrindų grupių: a) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; b) priešinis ieškinys pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; c) priešinis ieškinys neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų.
7. Kaip rodo bylos eiga, atsakovė 2017 m. rugsėjo 7 d. parengiamajame teismo posėdyje teikė byloje priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi atsakovės priešieškinį atsisakė priimti nurodęs, kad priešinis ieškinys neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovės priešieškinio faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoja, kad atsakovės priešiniame ieškinyje nebuvo nurodyta nei vienos sąlygos numatytos CPK 143 straipsnio 2 dalyje, kuriai esant būtų galima priešieškinį priimti ir nagrinėti kartu su ieškovės pareikštu ieškiniu. Taigi, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsakovės priešieškinio nepriėmė ir nagrinėdamas bylą procesinės teisės normų nepažeidė.
8. Trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia grynai procesiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Tai reiškia, kad jų interesą byloje lemia tai, jog nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese arba kartais ir byloje priimtas sprendimas gali pabloginti trečiojo asmens padėtį. Įvertinus atsakovei pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką bei tarp šalių iškilusio ginčo aplinkybes spręstina, kad įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakovės ir apelianto nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis nebuvo teisinio pagrindo (CPK 47 straipsnis).
9. Siekdamas išsiaiškinti ginčo aplinkybes teismas nagrinėdamas bylą gali byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu. Tačiau teismui bylą nagrinėjančiam iš esmės yra suteikta teisė rinktis. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir trečiojo asmens J. D. dalyvavimas bei jo paaiškinimai neturėtų paveikti bylos baigties, bylą nagrinėjo nurodytam asmeniui nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tokius veiksmus atliko teisingai ir nepažeisdamas procesinės teisės normų (CPK 247 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytam visi apelianto apeliacinio skundo argumentai susiję su procesinių teisės normų pažeidimu nagrinėjant bylą, pripažintini nepagrįstai ir atmestini.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.). Įrodinėjimo taisyklių tinkamas taikymas apima tinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 ir kt.).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovės ieškinys pagrįstas tik dalyje, atmestinas dalyje dėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. paskolos įmokų, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teisme turėta 7,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Kauno apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus trečiojo asmens V. J. apeliacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš trečiojo asmens V. J. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš trečiojo asmens V. J. (a . k. (duomenys neskelbtini) 7,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.