Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Evaldas Pašilis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja susituokė su V. G. 1985 m. spalio 5 d. V. G. tėvas V. G. mirė 1979 m. lapkričio 1 d., o mama S. G. mirė 2000 m. rugsėjo 1 d. V. G. po mamos S. G. mirties 2000 m. rugsėjo 1 d. paveldėjo žemės sklypus kartu su seserimi R. K. ir broliu R. G.. V. G. pagal paveldėjimo teisės liudijimą 2005 m. gegužės 4 d., paveldėjo 1/3 dalį bendro 1,63 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrini Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį bendro 3,66 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Po S. G. mirties įpėdiniai buvo jos vaikai: V. G., R. G., R. K., kurie paveldėto turto pasidalijimo sutartimi 2005 m. gegužės 4 d. pasidalijo paveldėtą turtą po mamos S. G. mirties. V. G. atiteko pagal šią paveldėto turto padalijimo sutartį 1,63 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre V. G. vardu. V. G. mirė 2019 m. gruodžio 9 d. Jis vaikų neturėjo, tėvai mirę. Artimiausias įpėdinis po V. G. mirties yra jo sutuoktinė, pareiškėja M. G.. Po V. G. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Pareiškėja nepateikė pareiškimo notarų biure palikimui priimti po sutuoktinio V. G. mirties, tačiau palikimą pradėjo valdyti per 3 mėnesius po mirties. Faktiškai pradėjo valdyti sutuoktinio žemės sklypą 1,63 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą pareiškėja prižiūri, tvarko riboženklius, rūpinasi, kad jis būtų dirbamas. Žemės sklypą nuomoja V. G. nuo 2016 m. sausio 18 d., sutarties pasibaigimo laikas 2020 m. sausio 18 d. Po V. G. mirties 2019 m. gruodžio 9 d. nuomos sutartis, pasibaigus jos galiojimo laikui nebuvo pratęsta. Nors pareiškėja faktiškai priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, neturi galimybių pratęsti žemės nuomos sutarties, kad ši sutartis būtų įregistruota viešajame registre. Žodiniu susitarimu nuomotojas V. G. toliau ūkininkauja paveldėtame žemės sklype. Susitvarkiusi paveldėjimo teisės dokumentus, pareiškėja turės galimybę pratęsti žemės sklypo nuomą.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra įrašas apie tai, kad S. G., mirusios 2000 m. rugsėjo 1 d., vardu įregistruotas gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Šis gyvenamasis namas įregistruotas 2020 m. spalio 8 d. apylinkės (seniūno) pažymėjimo pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pažymoje nurodoma, kad S. G. yra sumokėjusi avansinius mokėjimus valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą po minėtu gyvenamuoju namu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta, žemės sklypas nesuformuotas ir neįregistruotas viešajame registre. V. G., nesant išduoto paveldėjimo teisės liudijimo po jo mirties, nėra galimybės tęsti paveldėjimo teisės įforminimą į gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir avansinius mokėjimus už 0,30 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) po S. G. mirties. V. G. yra įpėdinis kartu su seserimi R. K. ir broliu R. G. į minėtą gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir avansinius mokėjimus už 0,30 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Susitvarkius paveldėjimo teisės dokumentus po sutuoktinio V. G. mirties, būtų galimybė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į šį minėtą gyvenamąjį namą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. G. ir V. G. santuoka sudaryta 1985 m. spalio 5 d., santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. gruodžio 10 d. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G. mirė 2019 m. gruodžio 9 d. Duomenų apie V. G. vaikus nėra. Bylos duomenimis, mirusiojo V. G. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota, nėra duomenų apie jo sudarytus testamentus. Byloje nustatyta, kad V. G. po mamos S. G. mirties 2000 m. rugsėjo 1 d. paveldėjo žemės sklypus kartu su seserimi R. K. ir broliu R. G.. Pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. paveldėjo 1/3 dalį bendro 1,63 ha žemės sklypo uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį bendro 3,66 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Įpėdiniai turtą pasidalijo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. G. atiteko 1,63 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamo turto registre V. G. vardu, Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos teigimu, ji po sutuoktinio V. G. mirties faktiškai pradėjo valdyti sutuoktinio žemės sklypą jį prižiūrėdama, tvarkydama riboženklius, rūpindamasi, kad jis būtų dirbamas. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai (CPK 177 straipsnis). Bylos duomenimis po V. G. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėja pradėjo valdyti mirusio sutuoktinio turtą kaip savo iš karto po palikėjo mirties ir tokiu būdu faktiniu valdymu priėmė mirusio sutuoktinio palikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio V. G., mirusio 2019 m. gruodžio 9 d., palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaudamasis tuo, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir konstatuoja juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. G. mirties 2019 m. gruodžio 9 d.. jo palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti sutuoktinė M. G. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo V. G. mirties pareiškėja M. G. priėmė visą palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 445 straipsnis). Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas V. G. palikimui priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2019 m. gruodžio 9 d. atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti per trijų mėnesių terminą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas V. G. palikimui priimti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.