- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-83-194/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01268-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Litesko“
- Atsakovas
- L. G.
Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01268-2010-6
Teisėjas R. Žilevičius Procesinio sprendimo kategorija 121.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1483-352/2010 pagal ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ ieškinį atsakovei L. G. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. G. 471,66 Lt skolos, 12,22 Lt delspinigių, 5 prcentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad nuo 2009-10-01 iki 2010-03-31 pateikė atsakovei šilumos energiją, paskaičiuotą už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos kiekio dalį, už kurią atsakovė liko skolinga 471,66 Lt. Paaiškino, kad pagal 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 p., už patiektą šilumos energiją ir kt. atsakovės turėjo atsiskaityti už praėjusį mėnesį pagal pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, tačiau prievolės neįvykdė. Kadangi nustatytu terminu atsakovės neatsiskaitė už patiektą šilumos energiją, joms paskaičiuoti delspinigiai, skaičiuojant po 0,04 % nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Šilumos ūkio įstatymo 25 str. nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Atsiliepimas
Atsakovė L. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš L. G., UAB „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“, 471,66 Lt skolos, 12,22 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad sutinkamai su LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2009-10-14 protokolo matyti, kad atsiskaitymui už patiektą šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms šildyti dauguma namo butų savininkų (iš viso yra 32 butai ) pasirinko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Šis butų savininkų sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas, kitų metodų butų savininkai nepasirinko. Pagal minėtus metodus ieškovas paskaičiavo, kad per laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-03-31 pateikė atsakovui šilumos energiją, paskaičiuotą už pastato, esančio(duomenys neskelbtini) , bendro naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos kiekio dalį ( negyvenamajai patalpai – parduotuvei –rūsyje, unikalus Nr. 7897-3007-7019:0034 ) atsakovė ieškovui liko skolinga 471,66 Lt., todėl ši suma ieškovui priteistina iš atsakovės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija) 3 p. nustatyti 0,04 procento delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius (LR CK 6.71 str.).
Iš atsakovės priteistinos ieškovui penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) ir 66 Lt. žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.) atsakovė L. G. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo teiginiais, kad abiejų šalių valia- buvo tiekiama ir vartojama šilumos energija- realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad tai buvo daroma abiejų šalių valia, o atsakovė L. G. pateikė įrodymus, kad iš atsakovės pusės buvo rodomas aiškus nesutikimas.Pirmosios instancijos teismas proceso metu neatsižvelgė, kad ieškovas reikalauja atsiskaityti už paslaugas, kurios atsakovei realiai nebuvo suteiktos, nes negyvenamoje komercinėje patalpoje nėra UAB „Litesko" filialui „Telšių šiluma" priklausančių šildymo įrenginių, todėl ieškovas neturėjo jokių galimybių suteikti paslaugų.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovas prieš tiekdamas šilumos energijos pardavimo paslaugas komercinei patalpai, visų pirma turėjo sudaryti savo paslaugų pardavimo sutartį su komercinių patalpų savininku. Šiuo atveju ieškovas teismui nepateikė jokių sutarčių sudarytų su komercinių patalpų savininku.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, kad aprūpinimo šiluma būdas (inžinerinės sistemos) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ( unikalus nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo pakeistos ir centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų patalpose niekada nebuvo.Apeliantė nesutinka, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. šis straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo būdas, šiuo atveju buvo pateikti įrodymai teismui, kad būdas pakeistas nebuvo.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus argumentus, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkimo protokolas 2009-10-14 neatitinka jokių dokumentams rašyti skirtų reikalavimų ir turi esminių faktinių nusižengimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ prašo palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas (73 – 76 b. L.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys, turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad abiejų šalių valia - buvo tiekiama ir vartojama šilumos energija- realizuota konkliudentiniais veiksmais. Kad aprūpinimo šiluma būdas (inžinerinės sistemos) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ( unikalus nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo pakeistos ir centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų patalpose niekada nebuvo.
LR CK 4.76, 4.82 straipsniai numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. nustatyta, kad butų, kurių yra pakeistas aprūpinimo šiluma būdas, savininkai privalo šilumos tiekėjams kiekvieną mėnesį apmokėti už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir/ar karšto vandens dalį. Šios normos aiškiai numato daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkų pareigą apmokėti už jiens tenkančią bendrojo naudojimo patalpose ( Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimą Nr. 03-121 patvirtintų šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 5.1 p.) ir įrenginiuose suvartotą šilumos energijos dalį, nepriklausomai kokiu būdu yra šildomos jiems priklausančios patalpos. Mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą yra daugiabučio namo išlaikymui skirtas mokestis, kurį privalo sumokėti visi namo bendraturčiai.
Byloje esantis daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) susirinkimo 2009-10-14 protokolas (6 – 7 b. l.), patvirtina, kad dauguma namo būtų savininkai pasirinko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 parvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Šis namo (duomenys neskelbtini) 2009-10-14 protokolas galiojantis, atsakovės nenuginčytas, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad namo, gyventojų susirinkimo protokolas 2009-10-14 neatitinka jokių reikalavimų.
Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 9 ir 11 punktai nurodo, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis yra laikoma sudaryta pagal šias standartines sąlygas tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko šilumos vartotojo nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jei šalys nėra sudariusios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas t.y. rašytinės sutarties.
LR CK 1.71 str. 2 d. numato sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai), Taisyklių 207 p., 208 p. Nurodyta, jog šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skolos susidarymo laikotarpiu tarp ieškovo ir apeliantės nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti pirkimo-pardavimo sutartis. Susitarimas tiekti šilumą laikomas sudarytu konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato bendros šildymo sistemos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas prieš tiekdamas šilumos energijos pardavimo paslaugas komercinei patalpai, visų pirma turėjo sudaryti savo paslaugų pardavimo sutartį su komercinių patalpų savininku yra atmestinas. Sutarčių sudarymas su kitais komercinių patalpų naudotojais yra to namo savininkų, bet ne šilumos tiekėjo reikalas.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kad ieškovas neteisingai nurodė įsiskolinimo dydį. Įsiskolinimas paskaičiuotas proporcingai turimai nuosavybės teisės daliai pagal (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimo protokolą.
Remiantis išdėstytu, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo laikytini nepagrįstais.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paremtas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Taigi, kolegija sprendžia, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, atmeta apeliacinio skundo argumentus, dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo, kaip teisiškai nepagrįstus.
Nesant pagrindo tenkinti apeliantės L. G. apeliacinio skundo, iš L. G. priteistinos 5,10 Lt pašto siuntimo išlaidos apeliacinėje instancijoje valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. G. 5,10 Lt (penkis litus 10 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.