Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-30 · Civilinė byla Nr. e2S-226-280/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-398-425/2016Nutartis · 2016-02-23Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-08-11Panevėžio apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-06Panevėžio apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
e2S-226-280/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00440-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
AB SEB bankas
Civilinė byla Nr. e2S-226-280/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00440-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.11.4; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1313-223/2017 pagal ieškovės AB SEB bankas ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. gruodžio 12 d. atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. priimto sprendimo bei prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio.2016 m. gruodžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė apelianto prašymą jį atleisti nuo žyminio mokesčio bei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams: žyminio mokesčio sumokėjimui ir kt. iki 2016 m. gruodžio 28 d. pašalinti.2016 m. gruodžio 20 d. apeliantas V. J. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi apelianto V. J. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantui.Nurodė, kad V. J. teismo nutartimi buvo įpareigotas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, sumokėti žyminį mokestį, tačiau per nustatytą terminą (iki 2016 m. gruodžio 28 d.) žyminio mokesčio nesumokėjo, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad V. J. trūkumų nepašalino ir laikė apeliacinį skundą nepaduotu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017 m. sausio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria jo apeliacinis skundas laikomas nepaduotu, kaip nepagrįstą, prašo priimti jo apeliacinį skundą, prie atskirojo skundo pridėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus pažymą apie paskirtą jam pašalpą.. Skunde nurodo, kad gauna socialinę pašalpą, yra socialiai remtinas asmuo, todėl turėtų būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio vadovaujantis CPK 83 straipsnio 4 punktu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio išimtys gali būti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažymą apie tai, kad jis socialiai remtinas turėjo pateikti paduodamas apeliacinį skundą ir prašydamas jį atleisti nuo žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme. Remdamasi šiais argumentais, teismas nepriima apelianto naujai pateikto įrodymo prie atskiro skundo dėl nutarties, kuria atisakyta priimti apeliacinį skundą dėl to, kad laiku nepašalinti kita teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai. ir juo nesivadovauja. Bylos duomenimis Panevėžio miesto apylinkės teismas apelianto V. J. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą netenkino 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi ir nustatė terminą iki 2016 m. gruodžio 28 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti naują vientisą procesinį dokumentą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, kuriame būtų nurodyti šalių rekvizitai, pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas ir kt.2016 m. gruodžio 20 d. apeliantas V. J. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, tačiau nesumokėjo 26 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nepateikė duomenų, kad yra socialiai remtinas. Teismas tokiomis aplinkybėmis tinkamai konstatavo, kad jis nepašalino trūkumų ir laikė apeliacinį skundą nepaduotu. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie apeliacinio skundo turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis. Pagal CPK 80 str. 4 d. už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Paduodant teismui skundą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos.Tuo atveju, kai teismas nustato, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, taikomos CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos – teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą (ne trumpesnį kaip septynios dienos) trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo kaip socialiai remtiną asmenį. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į turtinę asmens padėtį, gali iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantui pirmosios instancijos teismui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, o tik nurodžius, kad jis yra socialiai remtinas ir nesumokėjus nei dalies žyminio mokesčio, teismas atmetė jo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ir 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi įpareigojo jį pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis skundžiama, bet V. J. jos neskundė.Apeliantas įrodinėja, jog jis nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo turėjo būti atleidžiamas CPK 83 straipsnio 4 punkto pagrindais. CPK 83 str. 4 d. neteko galios nuo 2005-05-01.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veikla padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ieškinio reikalavimas yra skolos už suteiktą kreditą priteisimas, ieškovas nėra pripažintas padaręs nusikalstamą veiką atsakovo atžvilgiu, todėl atsakovo nurodyta teisės norma dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą klausimą netaikytina.Apeliantas nurodo, kad jis yra socialiai remtinas, todėl turėtų būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio. Nors apeliantui yra skiriama socialinė parama, tačiau ši aplinkybė bei socialinę paramą reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnyje, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantas (atsakovas) kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir kad ji buvo suteikta (CPK 178 str.).Apeliantas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio neskundė. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo panaikinti 2017 m. sausio 3 d. pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą, tačiau atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių šios skundžiamos nutarties neteisėtumo pagrindų, o išreiškia nesutikimą su teismo atsisakymu atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo 2016-12-15 nutartimi.Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumų - nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė prašymo pratęsti terminą mokesčiui sumokėti ar įrodymams apie sunkią turtinę padėtį pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama 2017-01-03 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė