Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. 2S-492-640/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
2S-492-640/2018
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01203-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
J. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-492-640/2018Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-01203-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į antstolę su skundu (vykdomoji byla Nr. 0045/17/01171), kuriuo prašė tenkinti ankstesnius prašymus antstolei ir nustatyti konkrečią 380 Eur sumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), iš kurios nebūtų vykdomi išieškojimai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė, priimdama patvarkymą, turi išanalizuoti ir remtis naujausia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kuri nurodyta ankstesniuose skolininko prašymuose (b. l. 3). Antstolė T. G. 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S022669 atsisakė tenkinti skolininko J. Š. skundą dėl antstolės veiksmų ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0045/17/01171 persiuntė jį teismui. Antstolė nurodė, kad 2017 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nukreipė išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymėjo, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis). Todėl nagrinėdama skolininko skundą, antstolė nesirėmė skolininko pateikta teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių. Paaiškino, kad CPK 668 straipsnyje yra nustatytas draudimas nukreipti išieškojimą į vieną MMA iš skolininko jau turimo turto, tačiau nustačius, kad tokio turto nėra, kai piniginių lėšų likutis nesiekia 1 MMA, tolesnis išieškojimas gali ir privalo būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Tokiu atveju išieškojimas galimas net tada, kai įplaukos nesiekia 1 MMA dydžio. Pažymėjo, kad CPK 668 straipsnis nurodo, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į turtą, kuris būtinas skolininko pragyvenimui. Tačiau skolininkui J. Š. esant Pravieniškių pataisos namuose, jis yra visiškai išlaikomas valstybės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo J. Š. skundo dėl antstolės T. G. veiksmų netenkino. Nustatė, kad vykdomosios bylos Nr. 0045/17/01171 duomenys patvirtina, jog antstolė T. G. vykdo 13568,30 Eur skolos išieškojimą iš skolininko J. Š. išieškotojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai bei 1015,74 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą išieškotojo antstolės T. G. kontoros naudai (vykd. b. l. 43). Antstolė 2017 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-S021324 vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. (vykd. b. l. 43). Šis patvarkymas išsiųstas Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai.Iš vykdomojoje byloje esančio antstolės 2017 m. liepos 28 d. patvarkymo matyti, kad vykdant išieškojimą iš pareiškėjo pajamų buvo vadovaujamasi CPK 733 – 736 straipsnių nuostatomis (vykd. b. l. 43), nurodant, jog reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi šiuo atveju išieškojimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų yra vykdomas proporcingai pagal jo gaunamas pajamas, nepažeidžiant šį ieškojimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų, paliekant įstatyme nustatytą proporcingą dalį jo poreikiams tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas J. Š. atskiruoju skundu prašė panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują atitinkančią teismų praktiką, protingumo principą ir teisėtus apelianto interesus – iš artimųjų asmenų gautas lėšas naudoti išieškojimui tik tas, kurios viršija 1 MMA (b.l.16).Nurodė, kad antstolio prašė vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo darbo pajamų, o nevykdyti iš artimųjų pervedamų lėšų, nes šių lėšų statusas nėra aiškiai apibrėžtas (reglamentuotas) LVAT ar LAT minimose antstolės nutartyse Nr. 3K-3-154-313/2016. Pareiškėjas paaiškino, kad nesiekia išvengti atsakomybės, nori mokėti iš darbo pajamų, tačiau prašo nenaudoti artimųjų pervestų lėšų išieškojimui iš sumų, neviršijančių 1 MMA, tačiau paliekant areštą lėšoms virš 1 MMA.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 2YT-2244-759/2017, kuria pirmos instancijos teismas atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų.Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformavo praktiką analogišku klausimu. Kasacinis teismas išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė T. G. vykdomojoje byloje Nr.0045/17/01171 2017 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą Nr.3.5.-S021324, kuriuo nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui J. Š. priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios b. l. 43). Antstolė 2017 m. liepos 28 d. patvarkyme Nr. 3.5.-S021324 nurodė, kad reikalauja išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA.Pareiškėjas šiuo atveju, skundė minėtą antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo, prašydamas jį panaikinti ir neišieškoti sumų iš artimųjų pervestų lėšų neviršijančių 1 MMA, tačiau pirmosios instancijos teismas paliko antstolės patvarkymą galioti nurodydamas, kad antstolė vadovavosi CPK 733-736 straipsnių nuostatomis ir nustatęs, kad išieškojimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų yra vykdomas proporcingai pagal jo gaunamas pajamas, nepažeidžiant išieškojimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų, paliekant įstatyme nustatytą proporcingą dalį jo poreikiams tenkinti.Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti argumentuodamas tuo, kad teismas turi remtis aktualia teismų praktika ir neišieškoti iš 1 MMA neviršijančių artimųjų pervedamų lėšų, nes šių lėšų statusas nėra aiškiai apibrėžtas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 736 straipsnis 2 dalis numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų. Taip pat, pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas). Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 70 procentų išieškojimas nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA galimas ir yra vykdomas proporcingai pareiškėjo gaunamoms pajamoms, nepažeidžiant išieškojimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų, paliekant įstatyme nustatytą proporcingą dalį jo poreikiams tenkinti.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias skolos išieškojimą vykdymo procese, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutarė:

Pareiškėjo J. Š. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė