- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2-39-600/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- T. C., J. V.
- Atsakovas
- J. S., J. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J. U.
dalyvaujant ieškovėms R. B., R. B. ir jų bei trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. atstovei advokatei Svetlanai Radionovai,
atsakovei J. S. ir jos bei atsakovų J. J. ir J. U. atstovei advokatei Loretai Paulavičienei,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. B. ir R. B. ieškinį atsakovams J. J., J. U., J. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, - J. V., T. C., N. D. C..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovės, patikslinusios reikalavimus, prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,664 ha, naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą, nustatant, kad:
- (a) 17 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 15 (valdoma LR, J. V. kūrybinėms dirbtuvėms);
- (b) 23 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 16 (valdoma LR, J. V. kūrybinėms dirbtuvėms);
- (c) 30 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 14 (valdoma LR, J. U. kūrybinėms dirbtuvėms);
- (d) 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 13 (valdoma LR, J. U. kūrybinėms dirbtuvėms);
- (e) 10 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 12 (valdoma LR, J. U. buto rūsiui);
- (2) R. B. ir R. B. paskirti atskirai naudotis:
- 19 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 3;
- 45 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 4;
- (3) J. J. paskirti atskirai naudotis:
- 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 5;
- 31 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 6;
- 37 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 7;
- (4) J. S. paskirti atskirai naudotis:
- 18 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 8;
- 47 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 9;
- (5) J. U. paskirti atskirai naudotis:
- 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 10;
- 38 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 11;
- (6) Bendram visų bendraturčių naudojimui paskirti:
- 197 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 1;
- 104 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 2;
- (7) Įpareigoti atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, pašalinti (iškelti) pavėsinę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovėms įvykdyti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės tam reikiamas lėšas.
1.1. Nurodo, kad ieškovės tikslina ieškinį atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai ( toliau – NŽT) perskaičiavus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, priklausančias bei tenkančias butams, jų priklausiniams-rūsiams ir negyvenamosioms patalpoms – kūrybinėms dirbtuvėms aptarnauti. Pagal NŽT paskaičiavimus nustatytos tokios žemės sklypo dalys:
- R. B. ir R. B. (butui su rūsiu) – 117/664 kv. m.;
- J. J. (butui su rūsiu ir garažui) – 153/664 kv. m.;
- J. S. (butui su rūsiu) – 119/664 kv. m.;
- J. U. (butui) – 98/664 kv. m.;
- J. U. (būto rūsiui) – 18/664 kv. m. (neišpirkta, valdoma Lietuvos Respublikos (toliau – LR));
- J. U. (kūrybinėms dirbtuvėms) – 86/664 kv. m. (neišpirkta, valdoma LR);
- J. V. (kūrybinėms dirbtuvėms) – 73/664 kv. m. (neišpirkta, valdoma LR).
1.2. Teismine tvarka prašoma nustatyti naudojimosi nurodytu sklypu (toliau – ir ginčo sklypu) tvarka, nes tarp šalių nuo 2014-2015 m. nuolat kyla konfliktinės situacijos dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovės kartu su buvusia buto Nr. 2 savininke T. C. mėgino ieškoti susitarimo su atsakovais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, bet atsakovai (išskyrus Lietuvos Respubliką) nesutiko ir sudarydavo dar daugiau sąlygų kilti konfliktinėms situacijoms dėl naudojimosi sklypu.
1.3. Nėra stabilumo, užtikrintumo, ramybės ir privatumo naudojantis žemės sklypu, nes atsakovai (išskyrus J. J. ir Lietuvos Respubliką) naudojasi žemės sklypu savo nuožiūra, t. y. bendrojo naudojimo pravažiavimuose laiko automobilius (pastaruoju metu automobilį bendrame įvažiavime palieka J. V., kuris nėra išsipirkęs žemės sklypo dalies), trukdo įvažiuoti ir išvažiuoti iš ieškovių naudojamos žemės sklypo dalies.
1.4. Konfliktinės situacijos kyla ne tik dėl galimybės be kliūčių naudotis žemės sklypo dalimi, bet ir dėl to, kad ieškovės neturi ramybės ir privatumo dėl J. S. naudojamos žemės sklypo dalies, kur stovi pavėsinė. Ieškovės gyvena pirmame aukšte ir du ieškovių buto langai išeina į vidinę kiemo pusę į tą žemės sklypo dalį, kurioje yra triukšmas dėl atvykusių svečių vaikščiojimo ir būriavimosi, vyksta pasisėdėjimai vartojant alkoholį, dėl ko ieškovės patiria nepatogumų ir trikdoma jų ramybė. Analogiški pasisėdėjimai buvo rengiami ir anksčiau, iki buto perleidimo.
1.5. Ieškovės siekia objektyvaus situacijos išsprendimo ginant savo interesą dėl privatumo užtikrinimo, siekiant eliminuoti esamas ir vengti sudaryti naujas sąlygas konfliktinėms situacijoms kilti, nes privatumo pažeidimas ir konfliktai gali kilti ir dėl kitų priežasčių, kaip pavyzdžiui šioje sklypo dalyje pastačius batutą ar vaikų smėlio dėžę ir pan. Tokiu būdu ieškovių privatumas ir ramybė taptų priklausomi nuo kaimynų įpročių ir veiksmų.
1.6. Ieškovės yra siūliusios kompensuoti pavėsinės iškėlimo išlaidas, tačiau atsakovė J. S. nesutiko.
1.7. Mano, kad ieškovių prašymu UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtas Naudojimosi žemės sklypu planas parengtas taip, kad kiekvienam naudotojui būtų užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių individualiai naudojamų sklypo dalių bei sklype esančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti bei turi susisiekimą su viešaisiais keliais, nes jame yra suprojektuoti bendro naudojimo takai bei įvažiavimai iš rytinės ir vakarinės namo pusės, kuriais numatyta bendrai naudotis visiems žemės sklypo bendraturčiams, o bendro įvažiavimo takai žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte yra suprojektuoti tokie, kokie jie dabar faktiškai ir yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
1.8. Pažymėjo, kad bendro įvažiavimo takai leidžia patekti tiek prie metalinio kilnojamojo garažo, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre (kuriuo naudojasi J. U.), esančio sklypo vakarinėje dalyje, tiek prie garažo, kuris nuosavybės teise priklauso T. C. ir D. N. C., esančio sklypo rytinėje dalyje bei numatytų parkavimo vietų palei rytinę ir vakarinę namo sieną (plane pažymėta indeksais Nr. 3, Nr. 8, Nr. 15 bei Nr. 5, Nr. 10 ir Nr. 13). Rengdamos šį siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, ieškovės atsižvelgė į atsakovų teiktą pastabą, kad paskutiniuose ieškovių teiktuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos planuose bendri praėjimai buvo nustatyti naudotis atskiroms grupėms, taigi naujai teikiamame naudojimosi tvarkos plane siūloma nustatyti bendrus praėjimo už namo ir įvažiavimo takus bendram visų bendraturčių naudojimui.
1.9. Vienas iš konfliktų šaltinių - tai priešais ieškovių langus vidiniame namo kieme esančios žemės sklypo dalies su jame esančia pavėsine naudojimas, pažeidžiant ieškovių privatumą. Pažymime, kad šios poilsio vietos - pavėsinės statymas J. S. naudojamoje žemės sklypo dalyje nebuvo su ieškovėmis derintas. Pavėsinė nėra stacionarus statinys, ją galima išardyti ir perkelti, be to ji nėra įregistruota kaip atskiras daiktas atitinkamuose registruose.
1.10. Ieškovėms žemės sklypo dalies, kurioje stovi pavėsinė, naudojimas yra aktualesnis nei kitiems kaimynams, nes (i) ieškovėms priklauso butas Nr. 1, kuris yra pirmame aukšte ir kurio langai išeina tiesiai į pavėsinę; (ii) kito pirmame aukšte esančio buto Nr. 2 langai neišeina į pavėsinę; (iii) buto Nr. 3, kurio savininkė ir naudojasi šia pavėsine, langai išeina į pavėsinę, bet butas yra antrame aukšte; (iv) butas Nr. 4 taip pat yra antrame aukšte ir jo langai neišeina į pavėsinę; (v) kūrybinės dirbtuvės (Nr. 5 ir Nr. 6) yra trečiame aukšte ir pavėsinės eksploatacijos klausimai realiai jiems neaktualūs.
1.11. Be to, pavėsinė įrengta neturint atsakovės NŽT sutikimo, nors dalis žemės sklypo vis dar priklauso Lietuvos Respublikai ir ją valdo NŽT patikėjimo teise.
1.12. Mano, kad būtina vertinti aplinkybę, kad anksčiau tarp buvusių savininkų susiklosčiusi naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota viešame registre, todėl tokia tvarka nėra privaloma (Vilniaus apygardos teismo išaiškinimai, išdėstyti 2012 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-1417-611/2012).
Žemesnės instancijos teismas
1.13. Svarstant atsakovės J. S. teisės naudotis šia žemės sklypo dalimi teisėtumą bei pagrįstumą ir siekį išsaugoti būtent šios žemės sklypo dalies naudojimą, pažymėtina, kad buvusi buto Nr. 3 savininkė, iš kurios J. S. įsigijo minėtą butą su atitinkamai priklausančia žemės sklypo dalimi, šią pavėsinę įsirengė be ieškovių sutikimo bendrame žemės sklype, kurio naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, todėl atsakovė neturi teisėtų lūkesčių ją išsaugoti. Be to, svarbią reikšmę turi aplinkybė, kad buvusiai savininkei įrengus pavėsinę priešais ieškovių langą, ieškovėms reikšmingai suprastėjo situacija dėl privatumo ir ramybės, t. y. pasikeitė jos naudojamos žemės sklypo dalies sąlygos ir būdas ir šių pakeitimų pobūdis pažeidžia ieškovių interesus.
1.14. Taip pat siekiant eliminuoti pagrindą būsimiems konfliktams, kai likusi valstybinė žemė bus įsigyta bendraturčių, turinčių teisę ją įsigyti, kad vėl nereikėtų derinti naujos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, Lietuvos Respublikai priklausančias žemės dalis ieškovės suprojektavo laikantis tokio pat nuoseklumo kaip ir jau išpirktoms žemės sklypo dalims (pvz., J. V. kūrybinėms dirbtuvėms skirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksais Nr. 15 ir Nr. 16, suprojektuota analogiškai kaip ir kitiems bendraturčiams – vieną jos dalį projektuojant vidiniame kieme už namo, o kitą – automobilio parkavimui). Taip pat tos žemės sklypo dalys, kurių savininkai jau yra įsigiję dalį žemės, yra suprojektuotos šalia jų išsipirktų žemės sklypo dalių (pvz., J. U. neišpirkta žemės sklypo dalis, skirta buto priklausinio - rūsio patalpoms, plane pažymėta indeksu Nr. 12, yra suplanuota šalia J. U. įsigytos butui skirtos individualaus naudojimo dalies, plane pažymėtos indeksu Nr. 11).
1.15. Individualaus naudojimo žemės sklypo dalys yra suplanuotos faktiškai jų naudojamose vietose (išskyrus J. V., kuris niekada iki šiol nesinaudojo jokia dalimi ir žemės sklypo dalį sklypo šiaurinėje pusėje, kuria šiuo metu naudojasi J. S.). Siūloma naudojimosi tvarka didžiąja dalimi atitinka dabartinę faktinę naudojimosi tvarką.
1.16. Žemės sklype, (duomenys neskelbtini) yra registruoti du atskirai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis T. C. ir D. N. C.. Pagal NŽT 2015 m. balandžio 7 d. rengtą raštą Nr. 49SFN-393-(14.49.104 T. C. buvo paskaičiuota ir parduota 35 kv. m. žemės sklypo dalis minėtam garažui aptarnauti. Ši sklypo dalis pagal 2019 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 8-4721 buvo parduota atsakovui J. J.. Atsakovių atsiliepimuose į ankstesnį ieškinį buvo pateikta pastaba, kad turi būti numatytas patekimas trečiajai šaliai, t. y. T. C., į jos valdomą garažą, esantį sklype. Atsikirsdamos, ieškovės pažymi, kad tokia fizinė galimybė plane numatyta, iš plano matyti, kad kliūčių T. C., esant jos pageidavimui ir susitarimui su J. J., patekti į garažą nėra. Taigi, ieškovių planas sukuria prielaidas T. C. patekti į garažą.
1.17. Bendro naudojimo įvažiavimo takai yra suformuoti iš visų bendraturčių valdomų sklypo dalių atskaičiavus proporcingą dalį, kas reiškia, kad ir iš žemės sklypo dalies, skirtos garažui aptarnauti, taip pat yra išskaičiuota proporcinga dalis į bendrojo naudojimo įvažiavimo taką. Be to nėra nei logiška, nei teisinga formuoti atskirą įvažiavimo taką įvažiavimui į T. C. garažą, nes visi, kurie jau dabar parkuoja automobilius rytinėje namo pusėje (plane pažymėtoje indeksais Nr. 5, Nr. 10, Nr. 15) bei įvažiavimui į T. C. garažą naudojasi vienu įvažiavimu.
Atsiliepimas
1.18. Ieškovių nuomone, žemės sklypo dalis, tenkanti garažui aptarnauti, negali būti atvaizduojama kitoje žemės sklypo vietoje nei po tuo garažu, nes taip būtų pažeidžiamos kitų žemės sklypo bendraturčių teisės. Taigi, NŽT pateikta abejonė atsiliepimuose, ar nėra pažeista J. J. teisė nevaržomai naudotis žemės sklypo dalimi, tenkančia garažui aptarnauti, yra nepagrįsta bei prieštarauja jos pozicijai parduodant šią žemės sklypo dalį T. C., be to visiškai nesusijusi su NŽT teisėmis bei interesais.
1.19. Siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nenumato jokių išskirtinių sąlygų nei vienam bendraturčiui. Visų bendraturčių atskiro naudojimo dalys išdėstytos sklype nesiekiant suteikti išskirtinumo ir vertingesnės pozicijos bei nepažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyros ir mažina prielaidas konfliktinėms situacijoms atsirasti bei užtikrina racionalų žemės sklypo naudojimą.
Šalies argumentai
2. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko ir jį prašė atmesti.
Atsiliepimas
2.1. Kartu pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, neturi savo nesutikimo išreikšti priešieškiniu. Savo atsikirtimus grindžia 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Geoforta“ parengtu bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuris, jų nuomone, geriausiai atitinka faktinę nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką bei atitinka patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijus.
2.2. Iš abiejų šalių pateiktų naudojimosi tvarkos pasiūlymų matyti, kad nesutampa nuomonės dėl sklypo dalies, pažymėtos indeksais Nr. 4, 6, 7, 9, 11 ir 16, dėl kitų sklypo dalių naudojimo vieta plane tiek pagal ieškovių, tiek pagal atsakovų pasiūlymą sutampa.
2.3. Atsakovė J. S. siekia, kad jai būtų priskirta naudotis žemės sklypo dalis Nr. 9, nes joje yra ginčo pavėsinė, be to, nurodo, kad tokia buvo tarp šalių susiklosčiusi ir nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka. Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu Nr. 9, faktinės vietos pakeitimas, sukeičiant jį vietomis su ieškovių faktinio naudojimosi žemės sklypo dalimi Nr. 4, iš esmės grindžiamas vien subjektyviais motyvais, tokiais kaip privatumo pažeidimas bei pavėsinės naudojimo sukeliami nepatogumai. Pažymėjo, kad net ir sukeitus ieškovių ir atsakovės faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis Nr. 4 ir Nr. 9 vietomis, ieškovių privatumas nebus užtikrintas dėl pernelyg mažo žemės sklypo ploto (6,64 a) bei ieškovėms priklausančio buto langų išdėstymo, kas lemia tai, kad kaimynų sukeliamas triukšmas nebus eliminuotas. Tokiu būdu, teismo sprendimu patvirtinta ieškovių siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neturės jokios įtakos ieškovių teisėms ir teisėtiems interesams. Ir priešingai, tokiu atveju bus pažeista iki tol tarp bendraturčių nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pažeistos atsakovės J. S. teisės ir teisėti interesai.
2.4. Mano, kad turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo išaiškinimais, numatančiais, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje, o kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Šalies argumentai
2.5. Ieškovių patikslintu ieškiniu iškeltą papildomą reikalavimą, kuriuo prašo teismo įpareigoti atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, ieškovių plane pažymėtoje indeksu Nr. 4 pašalinti (iškelti) pavėsinę, o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovėms įvykdyti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės tam reikiamas lėšas, prašo laikyti išvestiniu reikalavimu iš pradinio reikalavimo. Be to, atsakovai jo neteisėtumą grindžia tais pačiais motyvais kaip ir atsikirsdami į pagrindinį reikalavimą. Pabrėžia tai, kad ieškovės šiuo reikalavimu ne tik pažeidžia ilgalaikę tarp šalių nusistovėjusią tvarką, bet ir siekia atsakovei J. S. sukelti materialinius nuostolius, kas akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui.
2.6. Atsakovų nuomone, ieškovės nepagrindė savo reikalavimo bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių faktiškai nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų būti iš esmės pakeista. Ieškovių reikalavimas užtikrinti joms privatumą daugiabučiame name, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes daugiabučio namo kiemas laikytinas vieša vieta, į kurią turi teisę patekti ne tik bendraturčiai, bet ir kiti asmenys be ieškovių ar kitų bendraturčių leidimo. Įstatymas nustato, kad būnant viešoje vietoje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Ieškovės nėra pateikusios į bylą jokių svarių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog atsakovė J. S., naudodamasi pavėsine, veikia priešingu teisei būdu. Juo labiau, kad kiti žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai neprieštarauja nei dėl pavėsinės įrengimo ir naudojimosi, nei dėl pavėsinės pastatymo vietos. Mano, kad ieškovės savo teises įgyvendina atsakovės J. S. nuosavybės teisių suvaržymo ir nuosavybės netekimo sąskaita. Tokiu būdu, ieškovių siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).
2.7. Mano, kad ieškovės savo siūlomame plane nepagrįstai ir neteisėtai atsakovui J. J. individualiam naudojimuisi priskiria žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 6, esančią po T. C. ir N. D. C. garažu. Toks vietos priskyrimas esmingai pažeidžia atsakovo J. J. teises ir teisėtus interesus, nes visiškai eliminuoja jam galimybę naudotis minėta žemės sklypo dalimi ir jos vertingomis savybėmis.
2.8. Atsakovų siūlomame plane, atsakovui J. J. priklausančios žemės sklypo dalys, planuose pažymėtos indeksais Nr. 6 ir Nr. 7, yra viena šalia kitos, kas užtikrina racionalų ir patogų naudojimąsi bei pagal savo naudingąsias savybes yra vienodo vertingumo kaip ir kitiems bendraturčiams individualiam naudojimuisi priskirtinos žemės sklypo dalys. Toks žemės sklypo dalių Nr. 6 ir Nr. 7 išdėstymas plane nepažeidžia kitų žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Nepažeidžia ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. teisėtų interesų. Priešingai, atsakovų siūloma tvarka, ateityje eliminuotų bendraturčių ir trečiųjų asmenų T. C., N. D. C. ginčų kilimo galimybę, nes mano, kad T. C. ir N. D. C. galėtų garažo eksploatavimui priskirtiną žemės sklypą išsinuomoti iš valstybės. Tokiu atveju būtų išspręstas klausimas ir dėl T. C. bei N. D. C. patekimo į jų valdomą statinį, nes atsakovų siūlomame plane žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 2, priskiriama visų bendraturčių, tame tarpe ir valstybės, bendram naudojimui. Tai reiškia, kad būtų eliminuotas servituto nustatymo būtinumas.
2.9. Be to, kadangi byloje dalyvaujantys tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. jokių savarankiškų reikalavimų nėra pareiškę (išsinuomoti garažo eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies ir/ar nusistatyti servitutą praėjimui/pravažiavimui), vadinasi, dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo byloje jokio ginčo nėra.
2.10. Atsakovė J. U. ir trečiasis asmuo J. V. neprieštarauja, kad atsakovas J. J. individualiai naudotųsi žemės sklypo dalimis, atsakovų plane nurodytose vietose pažymėtose indeksais Nr. 6 ir Nr. 7. Vadinasi, ginčas dėl atsakovui J. J. priskirtinų žemės sklypo dalių vietos plane nurodymo kyla tik tarp jo ir ieškovių.
2.11. Nacionalinė žemės tarnyba nėra nurodžiusi, kiek žemės sklypo naudotojų ketina nuomoti žemę ar ją įsigyti ne aukciono tvarka, tačiau pažymi, kad valstybei naudotis skirtinos žemės sklypo dalies dydis šiuo metu nekinta. Aplinkybė, kad ieškovės ir atsakovai nurodė, kokio dydžio žemės sklypo dalys bus skirtos patalpų bendraturčiams, neišsipirkusiems žemės sklypo dalių, neatima galimybės jiems siūlyti skirtinos naudotis valstybei atitinkamo dydžio žemės sklypo dalies (vietos), nes būtent valstybei priklausančio dydžio žemės sklypo dalis, nustatant bendrai su kitais bendraturčiais naudojamą dalį ir konkrečią individualiai naudotiną žemės sklypo dalį, turi būti nurodyta prašomame patvirtinti žemės sklypo naudojimo tvarkos projekte. Nesutikimo atveju valstybė patikėjimo teise atstovaujanti NŽT turi nurodyti savo nesutikimo, ko pasėkoje atsakovų planas galėtų būti koreguojamas, argumentus.
2.12. Pažymėtina, kad tretieji asmenys – atskirų patalpų ir statinių savininkai nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, jų, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų, teisės yra išvestinės iš žemės sklypo savininko – valstybės, todėl nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką jų, kaip teisėtų valstybinės žemės naudotojų, sutikimas nėra reikalingas.
Atsiliepimas
3. Atsakove įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu į paskutinį patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (e/b popierinio priedo l. 138-145).
3.1. Nurodė, kad NŽT pagal Nekilnojamojo turto registrų centre (toliau – NTR) esančią informaciją nustatė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomai Nacionalinės žemės tarnybos, priklauso 117/664 dalis ginčo žemės sklypo, R. B. - 44/664 dalis ginčo žemės sklypo; R. B. - 73/664 dalis, J. J. - 153/664 dalis, J. U. - 98/664 dalis, J. S. - 119/664 dalis.
3.2. Paaiškino, kad Vilniaus miesto valdyba 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1826V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ nustatė privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), turinčio 664 kv. m ploto, žemės sklypo ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-506 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas 664 kv. m ploto valstybinės Žemės sklypas.
3.4. T. C., N. D. C. (teisių perėmėjas J. J.), R. B., R. B. ginčo žemės sklypo dalys buvo parduotos, atsižvelgiant ir į priskaičiuotą rūsių plotą.
3.5. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, reikia atsižvelgti į tokius kriterijus – (i) naudojimosi tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas; (ii) turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu; žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą; (iii) jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje; kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje; (iv) dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis - tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
3.6. Byloje ginčo žemės sklypo bendraturčiai ne tik nesutinka su bandoma nustatyta naudojimosi tvarka, bet ir neturi nusistovėjusio naudojimosi žemės sklypu, t. y. iki šiol nebuvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.
3.7. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, jog žemės sklypo dalys buvo parduotos tinkamam gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype esančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui ir žemės sklypo dalių savininkai jas turi naudoti minėtiems statiniams eksploatuoti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1050-(14.49.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo T. C.“ buvo numatyta, jog pagal NTR duomenis T. C. butui ir jos valdomam garažui atitinkamai buvo paskaičiuotos žemės sklypo dalys – butui – 100 kv. m., garažui - 35 kv. m. Atsižvelgiant į tai, T. C. ir N. D. C. 2015 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-309 pardavė 135 kv. m. žemės sklypo dalis, esančias ginčo žemės sklype. Tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. savo sklypo dalį 2019 m. liepos 9 d. sutartimi 135 kv. m. žemės sklypo dalį kartu su butu perleido atsakovui J. J.. Garažas liko neperleistas.
3.8. Mano, kad ieškovių siūloma naudojimosi tvarka nėra užtikrinta trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. galimybė prieiti/privažiuoti ir naudotis garažu, todėl tokia naudojimosi tvarka yra pažeidžianti kitų asmenų interesus.
3.9. Taip pat NŽT abejoja, ar ieškovės išskyrė pakankamą žemės sklypo dalį gyvenamojo namo eksploatacijai, nes gyvenamojo namo bendras plotas 373,80 kv. m., užstatytas plotas 175 kv. m., o skiriama tik 197 kv. m. žemės sklypo dalis.
3.10. Be to, ieškovės yra apskaičiavusios žemės sklypo dalis net ir tiems turto objektams, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre arba nėra išskirta jiems tenkanti žemės sklypo dalis (rūsiai, kurie iš viso nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre). Mano, kad konkrečių dalių paskaičiavimas, kaip antai kiek priklausytų J. U. buto priklausiniui rūsiui, ateityje gali užprogramuoti socialinius konfliktus tarp bendraturčių, toks žymėjimas bei preliminariai apskaičiuotas plotas gali sukelti lūkesčius, jog būtent toks plotas ir bus išnuomotas, parduotas, todėl NŽT nuomone, toks žymėjimas nėra tikslingas bei yra klaidinantis.
3.11. Mano, kad dėl pateiktos ieškovių naudojimosi tvarkos taip pat turi pasisakyti asmenys, kuriems nuosavybės teise žemės sklypas nepriklauso (pvz., trečiasis asmuo J. V.), nes jie yra teisėti žemės sklypo naudotojai, todėl jų interesas derinant naudojimosi tvarką taip pat yra svarbus.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės bei jų atstovė advokatė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus. Ieškovė R. B. pažymėjo, kad pavėsinė įrengta po to, kai jau buvo prasidėję konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
5. Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė su ieškiniu nesutiko – mano, kad ji teisėtai nusipirko pavėsinę, todėl nesutinka jos perkelti į kitą vietą, žemės bendraturčių privatumas turi būti užtikrintas vienodai.
Atsiliepimas
6. Atsakovų atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytas argumentus, prašė ieškinio netenkinti.
7. Atsakovės NŽT atstovė posėdyje paaiškino, kad pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas turi trūkumų, pripažino aplinkybę, kad nelygino šalių pateiktų planų pagal naudojimosi žemės sklypu nustatymo taisykles, atsakovų plano neanalizavo, tik suderino išorinę sklypo ribą koordinačių sistemoje. Su ieškiniu nesutiko.
8. Trečiasis asmuo J. V. paaiškino, kad jo interesus labiau atitinka ieškovių parengtas planas nei atsakovų, kurį jis, neįsigilinęs, pasirašė.
9. Trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas
Dėl bylos faktinių aplinkybių
10.1. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), turintis 664 kv. m. plotą, priklauso byloje dalyvaujantiems asmenims nuosavybės teise tokiomis dalimis:
- Ieškovėms bendrai priklauso 117 kv.m.;
- Atsakovui J. J. – 153 kv.m.;
- Atsakovei J. S. – 119 kv.m.;
- Atsakovei J. U. – 98 kv.m.;
- Lietuvos Respublikai (naudotojai J. U. (104 kv. m. plotas) ir J. V. (73 kv.m.)) – 177 kv. m. (Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų 2023 m. balandžio 5 d. išrašo 4 punktas, e/b t. 7, b. l. 94-109);
10.2. Tretiesiems asmenims T. C. ir N. D. C. nuosavybės teise priklauso 15,81 kv. m. ploto garažas (toliau – Garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas 21,00 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 2, b. l. 117-118);
10.3. Garažui NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1050-(14.49.2.) buvo paskaičiuota 35 kv. m. ploto garažui tenkanti žemės sklypo dalis, viso trečiajam asmeniui T. C. buvo paskaičiuota 135 kv. m. ploto žemės dalis 664 kv. m. ploto sklype adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 2, b. l. 193, 194);
10.4. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1184-(14.49.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo T. C.“ trečiajam asmeniui T. C. nutarta parduoti 135 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 664 kv. m. kitos paskirties valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (e/b t. 1, b. l. 168-169, t. 2, b. l. 117-118, 193); vėliau T. C. dar išperka iš valstybės 16 kv.m. dalį 664 kv.m. ploto žemės sklype (e/b t. 2, b. l. 148);
10.5. 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tretieji asmenys pardavė jiems priklausantį 55,98 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą nuosavybės teise valdytą (įskaitant ir Garažui skirtą 35 kv. m. žemės dalį) 151 kv.m. ploto žemės sklypo dalį atsakovui J. J. (e/b t. 3, b. l. 155-164); sutartis galiojanti, nepakeista, ką patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-553-931/2021 (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis byloje – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys);
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Į bylą yra pateikti skirtini NŽT Vilniaus miesto skyriaus atlikti žemės sklypo dalių žemės sklypo savininkams ir naudotojams paskaičiavimai (e/b t. 5, b. l. 1-3, 4-7, 36-37);
10.7. Aplinkybę, kad nuo 2018 metų yra siekiama nustatyti naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką tarp bendraturčių, patvirtina į bylą pateiktas buvusios buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės (dabartinis savininkas atsakovas J. J.) 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas ieškovų advokatei į jos 2018 m. liepos 24 d. siųstą siūlymą dėl naudojimosi tvarkos (e/b t. 1, b. l. 14);
Žemesnės instancijos teismas
10.8. Nuo 2019 metų, t. y. jau prasidėjus teisminiam ginčui dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo, NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė eilę įsakymų, kuriais buvo leista ginčo sklypo bendraturčiams išsipirkti iš valstybės papildomas, jiems paskaičiuotas ginčo žemės sklypo dalis:
10.8.1. Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.49VĮ-557-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ atsakovei J. U., kuri nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą - kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskaičiuota tenkanti žemės sklypo dalis - 87 kv. m., kuri Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-609-(14.49.2E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 49VĮ-557-(14.49.2.) „Dėl naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“ buvo sumažinta iki 86 kv. m.;
10.8.2. Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1798-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ atsakovei J. S. buvo paskaičiuota tenkanti žemės sklypo dalis rūsiui (prie buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 16 kv. m., kuri Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-608-(14.49.2E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1798-(14.49.2.) „Dėl naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“ buvo padidinta iki 19 kv. m.;
10.8.3. Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-610-(14.49.2E.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ ginčo žemės sklypo likusios dalys paskirstytos taip:
- R. B. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 2,5 kv. m. ploto žemės sklypo dalis;
- R. B. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 1,5 kv. m. ploto žemės sklypo dalis;
- J. J. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 2 kv. m ploto žemės sklypo dalis;
- J. U. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 18 kv. m ploto žemės sklypo dalis;
- J. V. (negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 73 kv. m ploto žemės sklypo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
10.9. Vykdant sprendimo 10.8.3. punkte nurodytą NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymą, buvo sudarytos valstybinės ginčo žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartys:
- 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-184-(14.49.55.) su R. B. dėl 1,5 kv. m. žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo;
- 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-183-(14.9.55.) su R. B. dėl 2,5 kv. m žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo;
- 2022 m. birželio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-192-(14.49.55.) su J. S. dėl 19 kv. m žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo;
- 2022 m. spalio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-368-(14.49.55.) su J. J. dėl 2 kv. m žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo.
11. Iš 2023 m. balandžio 5 d. į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms; butas (duomenys neskelbtini), - J. J.; butas (duomenys neskelbtini) – J. S.; butas (duomenys neskelbtini) – J. U.; kūrybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini) – J. V.; kūrybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini) – J. U. (e/b t. 7).
12. Taip pat į bylą yra pateikti šalių parengti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planai:
- ieškovių 2022 m. birželio 21 d. UAB “Tiksli riba“ parengtas Naudojimosi žemės sklypu planas, kuriame po trečiajam asmeniui T. C. priklausančiu Garažu esanti žemės dalis paskirta naudotis atsakovui J. J. (plane pažymėta Nr. 6 (31 kv. m.) ir Lietuvos Respublikai (naudotojos – J. U. buto priklausiniui rūsiui tenkanti dalis) (plane pažymėta Nr. 12 (10 kv. m.) (e/b t. 6, b. l. 36);
- atsakovų 2022 m. gruodžio 7 d. UAB “Geoforta“ parengtas Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, kuriame po trečiajam asmeniui T. C. priklausančiu Garažu esanti žemės dalis paskirta naudotis Lietuvos Respublikai (naudotojos – J. U. buto priklausiniui rūsiui tenkanti dalis) (plane pažymėta Nr. 12 (10 kv. m.) ir naudotojui J. V. paskaičiuota dalis (plane pažymėta Nr. 16 (23 kv. m.)) (e/b t. 6, b. l. 54).
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
13. Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis LR CK IV knygos nuostatomis.
14. Abi šalys pateikė savarankiškus planus dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kurių išorinės ribos buvo suderintos Nacionalinėje žemės tarnyboje.
15. NŽT atstovė posėdžio metu paaiškino, kad NŽT vertino tik ieškovų pateiktą planą ir laikosi pozicijos, kad jis negali būti patvirtintas, nes nėra išspręstas priėjimo prie Garažo, kuriam eksploatuoti paskaičiuota ir valstybės trečiajam asmeniui T. C. parduota žemės dalis buvo parduota J. J. (žemė parduota be Garažo), o atsakovų pateikto naudojimosi plano NŽT nevertino, tik patikrino išorines sklypo ribas koordinačių sistemoje.
16. Pagal CK 4.81 straipsnio nuostatas, numatančias naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią kiekvienas iš bendraturčių naudosis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatyta naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Kai yra bendraturčių nesutarimas, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu daiktu tvarkos nustatymas reiškia teisės naudotis konkrečia bendro daikto dalimi nustatymą. Savininko teises geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, reikia atsižvelgti į tokius kriterijus: naudojimosi tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas; turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu; žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą; jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje; kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje; dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis - tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
18. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką žemės santykiuose būtina vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.
19. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys yra ginčo žemės sklypo dalies bendraturčiai, NŽT patikėjimo teise valdomos sklypo dalies potencialiais naudotojais esant atsakovei J. U. ir trečiajam asmeniui J. V. (viso 177/664).
20. Byloje kilo ginčas, kurios šalies parengtas ginčo žemės sklypo planas labiau atitinka visų bendraturčių ir sklypo naudotojų interesus. NŽT nurodė, kad susipažinusi su ieškovių pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, mano, kad ieškovių siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka netinkama, nes nenumatytas priėjimas prie tretiesiems asmenims priklausančio Garažo, be to, ieškovės neturi teisės skaičiuoti ginčo žemės sklypo naudotojams tenkančių žemės sklypo dalių, nes tai yra išimtinė NŽT kompetencija, o atsakovų plano, nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius nevertino.
21. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pateiktus planus vertina vadovaudamasis sprendimo 17 punkte nurodytais kriterijais pagal žemiau nustatytas faktines aplinkybes.
22. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai sąlygoja išvadas, kad:
- (i) klausimas (ginčas) dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo pradėtas spręsti 2018 metų liepos mėnesį, ką patvirtina atsakovės, buvusios buto (duomenys neskelbtini), savininkės atsakymas ieškovių advokatei dėl pasiūlytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (e/b t. 1, b. l. 14);
- (ii) pavėsinė buvo pastatyta jau esant ginčui (konfliktui) tarp žemės sklypo bendraturčių, nes 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme dėl ieškovių pateikto pasiūlymo dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, buto Nr. 3 savininkė tarp nesutikimo argumentų (priežasčių) nenurodė fakto apie pavėsinę; vadinasi, atsakymo rengimo metu (2018 m. rugpjūčio 14 d.) pavėsinės nebuvo, kaip ir nebuvo nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos (CPK 177, 185 straipsniai);
- (iii) aplinkybę, kad nusistovėjusios naudojimosi tvarkos ginčo sklype nebuvo, nurodo ir NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo dalies patikėtinis; be to, tai patvirtina buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp buvusios buto savininkės (pardavėjos) K. U. ir pirkėjos J. S., 3.2. punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad pardavėja informuoja pirkėją, kad naudojimosi tvarka sklypu nėra nustatyta (e/b t. 6, b. l. 129, CPK 177 straipsnio 3 dalis, 186, 187 straipsniai); ši aplinkybė nurodyta ir 2019 m. liepos 9 d. buto adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo pardavimo J. J. pirkimo-pardavimo sutarties 4.9. punkte (e/b. t. 3, b.l. 162);
- (iv) trečiasis asmuo J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad nors pasirašė atsakovų parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, jam naudingesnis yra ieškovių parengtas planas;
- (v) atsakovų parengtame plane tretiesiems asmenims priklausančio garažo naudojimui skirta Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis, kurios naudotojais yra J. U. ir J. V., o ieškovių parengtame plane po garažu esanti sklypo dalis skirta atsakovo J. J., įsigijusio garažui paskaičiuotą žemės dalį, naudojimui.
23. Minėta, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Visgi, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Byloje nekilo ginčo, kad naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta.
24. Taip pat konstatuotina, kad nebuvo nusistovėjusios ginčo sklypu naudojimosi tvarkos ir tokią išvadą sąlygoja į bylą pateikti įrodymai – tiek 2018 m. rugpjūčio 14 d. buto Nr. 3 savininkės atsakymas ieškovėms dėl naudojimosi tvarkos, tiek oficialus dokumentas – 2020 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. punktas, tiek 2019 m. liepos 9 d. sutarties 4.9. punktas, tiek šalių pradiniuose procesiniuose dokumentuose skirtingai aiškinamos aplinkybės dėl sklypo naudojimo.
25. Vadinasi, vienam ar keliems iš bendraturčių inicijavus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimus, jiems nesusitarus, klausimas sprendžiamas teismine tvarka.
26. Analizuojant ieškovių pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismo vertinimu, pateiktas planas atitinka sprendimo 17 punkte nurodytus tokiam atidalijimui keliamus reikalavimus - (i) naudojimosi tvarka siūloma pagal teisės aktais parengtą žemės sklypo naudojimo planą; (ii) kiekvienam bendraturčiui yra paskaičiuota jam tenkanti dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu; (iii) maksimaliai išlaikomas atskirų dalių ir bendrų dalių proporcingumo principas; (iv) naudojimosi tvarka užtikrina bendraturčių tarpusavio autonomiškumą; (v) atsakovų teisės ieškovių pateiktu planu nėra pažeidžiamos, priešingai nei ieškovių ir kitų bendraturčių (pvz., NŽT) teisės pagal teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pagal atsakovės pateiktą planą (NŽT patikėjimo teise valdoma dalis, kuria naudojasi J. U. ir J. V., nurodyta po sklype esančiu Garažu, priklausančiu tretiesiems asmenims).
27. NŽT išsakytas pastabas dėl ieškovių pateikto sklypo plano (nenumatytas patekimas į ginčo sklype tretiesiems asmenims priklausantį Garažą bei potencialiems naudotojams žemės sklypo dalių, valdomų NŽT patikėjimo teise, paskaičiavimas) vertinamas vadovaujantis tuo pačiu LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 “Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos“ nustatytų reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklype esančiam Garažui eksploatuoti buvo paskaičiuota 35 kv. ploto žemės sklypo dalis, kurią trečiasis asmuo T. C. nusipirko iš valstybės, o 2019 m. liepos 9 d. pardavė atsakovui J. J..
28. CK 6.395 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos nekilnojamuosius daiktus, tai pardavėjui paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis. Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį (nurodytos normos 3 dalis).
29. Byloje kilęs ginčas sprendžiamas vadovaujantis aukščiau nurodytu reglamentavimu, įvertinus, kad Garažą nuosavybės teise valdantys tretieji asmenys 2019 m. liepos 9 d. buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi nusprendė parduoti visą nuosavybės teise valdytą žemės sklypo dalį, įskaitant ir Garažui aptarnauti skirtą 35 kv.m. ploto dalį. Vadinasi, sprendžiant dėl atsakovui J. J. skirtų žemės klypo dalių išdėstymo ginčo sklype bei vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovių pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka ne tik nurodytoje normoje įtvirtintą reglamentavimą, tačiau ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes ne tik Garažo savininkai (ir žemės sklypo dalies pardavėjai) turėjo į(si)vertinti aplinkybę ir teisines pasekmes, kad jie parduoda ir po Garažu esamą žemės sklypo dalį, bet ir pirkėjas turėjo į(si)vertinti, kad perka žemės sklypo dalį, esančią po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu Garažu, t. y., ta dalis yra užstatyta (CK 6.189, 6.193 straipsniai). Todėl, teismo vertinimu, ieškovių pasiūlyta sklypo dalis Nr. 6 atitinka tiek nustatytą reglamentavimą, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kitoks situacijos vertinimas būtų neteisingas kitų sklypo savininkų ir naudotojų, kurie nebuvo nurodyto sandorio dalyviais, atžvilgiu, ir šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų NŽT valdomos valstybei priklausančios žemės dalies realų naudojimą. Nurodyti argumentai paneigia pačios NŽT argumentus dėl Garažo savininkų galimybės prieiti prie Garažo, pažymint, kad patys savininkai sutinka su ieškovių parengtu sklypo naudojimo planu.
30. Vertinant dėl ieškovių parengtame sklypo naudojimo plane sklypo dalies Nr. 4, kurioje yra atsakovei J. S. priklausanti pavėsinė, priskyrimo ieškovėms, o ne atsakovei, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo paneigti ieškovių nurodyti tokio priskyrimo joms argumentai - (i) ieškovėms priklauso butas Nr. 1, kuris yra pirmame aukšte ir kurio langai išeina tiesiai į pavėsinę; (ii) kito pirmame aukšte esančio buto Nr. 2 langai neišeina į pavėsinę; (iii) buto Nr. 3, kurio savininkė ir naudojasi šia pavėsine, langai išeina į pavėsinę, bet butas yra antrame aukšte; (iv) butas Nr. 4 taip pat yra antrame aukšte ir jo langai neišeina į pavėsinę; (v) kūrybinės dirbtuvės (Nr. 5 ir Nr. 6) yra trečiame aukšte ir pavėsinės eksploatacijos klausimai realiai jiems neaktualūs; be to, atsakovės argumentai apie nusistovėjusią faktinę naudojimosi sklypu tvarką buvo paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais (pačios atsakovės pirkimo-pardavimo sutartimi, kad tarp kaimynų vyksta teisminis ginčas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo). Kitoks situacijos vertinimas sąlygotų manymą, kad kas pirmas užima vieną ar kitą sklypo dalį nesant visų bendraturčių sutikimo, turi pirmumo teisę rinktis arba tokiu būdu įgyja pranašumą prieš kitus sklypo savininkus (naudotojus). Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovų argumentu, kad ginčo sklypo dydis negali užtikrinti tokio privatumo, kokio galima būtų pagrįstai tikėtis esant vienam sklypo savininkui arba didesnio ploto sklype, tačiau ieškovių prašoma joms paskirti sklypo dalis Nr. 4 labiau pateisintų siekį išlaikyti nekilnojamo turto (buto) ir žemės sklypo dalies vientisumą (butas yra pirmame aukšte, o nurodyta sklypo dalis yra teisiai prieš buto langus), ko dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti antrame aukšte butą Nr. 3 turinčiai atsakovei. Pažymėtina, kad ginčo byloje nustatyta, kad pavėsinė pastatyta nesant visų sklypo savininkų sutikimo ir nesant nustatytai naudojimosi sklypu tvarkai, be to, jos nukėlimas nesąlygotų nepagrįstai didelių išlaidų, nes pavėsinė sudaryta iš medinių konstrukcijų, neturi pamato. Be to, pavėsinės pastatymas neturint bendraturčių sutikimo ar nesant nustatytos naudojimosi tvarkos negali sąlygoti ar pateisinti pavėsinės savininkės susikurto ar puoselėjamo lūkesčio ir negali būti ginamas ignoruojant sprendimo 17 punkte nurodytus reikalavimus.
31. Ginčo ar pastabų dėl kiekvienam savininkui (naudotojui) paskaičiuotų dalių byloje nebuvo, todėl teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškovių siūloma ginčo sklypo naudojimo tvarka iš esmės labiau atitinka visų sklypo savininkų (naudotojų) interesus nei atsakovų parengta naudojimo tvarka, kurioje nepaisyta reikalavimo sudaryti realią galimybę prieiti ir naudotis valstybės valdoma sklypo dalimi, todėl ieškinys dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieškovių parengtą planą tenkinamas. Atsakovės NŽT nurodyti argumentai dėl valstybei priklausančių sklypo dalių paskirstymo potencialiems nadotojams vertinami kritiškai, nes viena vertus, NŽT apeliuoja į jai priskirtą išimtinę kompetenciją atlikti atokius skaičiavimus, kita vertus, vykdydama teismo nurodymą, pateikia į bylą nurodytus skaičiavimus, kuriais ir vadovaujasi abi šalys rengdamos naudojimo sklypu planus. Teismas priima nurodytus skaičiavimus kaip teisingus nesant į bylą pateiktiems įrodymams dėl tokių skaičiavimų neteisingumo.
32. Teismui nustačius naudojimo ginčo sklypu tvarką pagal ieškovių parengtą planą, ieškovių reikalavimas atlaisvinti plane Nr. 4 pažymėtą sklypo dalį, skirtą ieškovėms, yra vertinamas kaip pagrįstas, todėl tenkinamas, nesant ginčo, kad šioje dalyje stovi atsakovei J. S. priklausanti pavėsinė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodytas aplinkybes dėl aptariamos pavėsinės, ieškovių nurodytas 2 mėnesių terminas sklypo daliai Nr. 4 atlaisvinti nukeliant pavėsinę laikytinas pakankamu ir protingu (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovėms įvykdyti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės tam reikiamas lėšas.
33. Dėl kitų atsakovės argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. Proceso įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovės R. B. naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 75 Eur žyminio mokesčio, viso 1375 Eur (LR CPK 88, 93, 98 straipsniai). Teismas, įvertinęs ieškovės advokatės pateiktas ataskaitas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylos eigą bei trukmę atkreipia dėmesį, kad patirtos išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytų užmokesčio dydžių.
35. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurias sudaro 52,83 Eur, ieškinį tenkinus, priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,664 ha, naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą, nustatant, kad:
- 17 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 15 (valdoma LR, J. V. kūrybinėms dirbtuvėms);
- 23 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 16 (valdoma LR, J. V. kūrybinėms dirbtuvėms);
- 30 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 14 (valdoma LR, J. U. kūrybinėms dirbtuvėms);
- 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 13 (valdoma LR, J. U. kūrybinėms dirbtuvėms);
- 10 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 12 (valdoma LR, J. U. buto rūsiui);
- 19 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 3;
- 45 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 4;
- 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 5;
- 31 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 6;
- 37 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 7;
- 18 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 8;
- 47 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 9;
- 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 10;
- 38 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 11;
- 197 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 1;
- 104 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 2.
Įpareigoti atsakovę J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, pašalinti (iškelti) pavėsinę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovėms įvykdyti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės tam reikiamas lėšas.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ieškovės R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, į valstybės biudžetą 52,83 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.