- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-1417-611/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- A. S., I. S., R. S., A. P., R. K.
- Ieškovas
- E. P., D. P., R. M.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. S., I. S., R. S. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. P., D. P. ir R. M. ieškinį atsakovams A. S., I. S., R. K. ir A. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo bei naujos naudojimosi tvarkos nustatymo, ir atsakovų priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pakeisti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką, kokia yra užfiksuota J. B. individualios įmonės parengtose žemės sklypo ribų projekte, ir nustatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateikiamą UAB ,,GEOKSIS“ 2010-09-03 paruoštą žemės sklypo ribų projektą; 2) nustatyti, kad šalys jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis naudotųsi atskirai nuo kitų bendrasavininkių, t.y. tik ieškovai E. P. ir D. P. naudotųsi 359 kv. m. dydžio žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu A, tik atsakovai I. S., A. S. ir R. S. naudotųsi 359 kv. m. dydžio to paties žemės sklypo dalimi, projekte pažymėtu indeksu B, tik atsakovė A. P. naudotųsi 358 kv. m. dydžio to paties žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu C, tik ieškovė R. M. naudotųsi 358 kv. m. dydžio to paties žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu D; 3) panaikinti naudojimąsi taku (indeksas F) aplink namą, atitinkamai bendrasavininkų šiame take tenkančia jų turto dalimi padidinant jų naudojamų žemės sklypų plotus; 4) nustatyti, kad bendrasavininkai prie jų valdomo ir naudojamo būsto patenka tik per jų naudojamas žemės sklypo dalis; 5) nustatyti didesnę 1, 5 m pločio žemės sklypo dalį ieškovei R. M. tenkančiam takui, kuris jungia ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį (indeksas D) su (duomenys neskelbtini) g., atitinkamai padidinat atsakovės A. P. žemės sklypo dalies, esančios kitoje namo pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g., plotą.
Nurodė, kad šalims kartu visiems bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimosi tvarka, nustatyta žemės sklypų ribų projekte bei žemės sklypo plane, pažeidžia jų teises, kadangi nepagrįstai suteikia atsakovams pranašumą. Nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka atitiks visų bendraturčių interesus, t.y. žemės sklypas bus naudojamas racionaliau, patogiau ir nesudarys prielaidų pažeisti asmenų teisės į privatų gyvenimą, nuosavybės neliečiamumą. Viena iš esminių aplinkybių teikti šį ieškinį dėl turto naudojimosi tvarkos pakeitimo, yra prašymas panaikinti bendro naudojimo takus bei nustatyti, kad butų savininkai prie jiems priklausančio būsto patektų per jiems tenkančią žemės sklypo dalį.
Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atitinkančią pateiktai 2010-11-18 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemai. Nurodė, kad kiekvienam bendraturčiui atskirai naudotis paskirta žemės sklypo dalis yra proporcinga jam nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypo daliai ir atitinka tą dalį, kuriuo faktiškai naudojasi kiekvienas iš bendraturčių. Visos minimo žemės sklypo dalys yra taisyklingos formos, todėl užtikrina efektyvų žemės sklypo dalių panaudojimą. Projekte vienintelė žemės sklypo dalis, kuria bendraturčiai naudojasi bendrai, yra aplink daugiabutį namą esantis takas, kurio paskirtis yra užtikrinti perėjimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės prie bendraturčiams priklausančių nekilnojamųjų daiktų. Į atsakovei I. S. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) g. galima patekti vieninteliu būdu, t.y. aplink namą esančiu bendrojo naudojimo taku. Atsakovei I. S. nuosavybės teise taip pat priklauso 12/1434 dalys žemės sklypo, o atsakovams I. S. ir A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise - 109/1434 dalys žemės sklypo, todėl bendrojo naudojimosi takas reikalingas užtikrinti jų teisę naudotis šia sklypo dalimi. Ieškovų reikalavimo panaikinti bendrojo naudojimo taką nepagrįstumą rodo ir antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis, kad už žemės sklypo esantis šalutinis kelias yra neapšviestas ir neasfaltuotas. Patekimas į patalpas šiuo keliuku pažeistų atsakovų lygias galimybes naudotis nuosavybės teise jiems priklausančiu turtu. Į atsakovei R. S. priklausantį ½ buto galima patekti tik vienu įėjimu iš (duomenys neskelbtini) o g. pusės, o į 125/1434 jai priklausantis žemės sklypas yra kitoje namo pusėje. Atsakovė šiuo metu faktiškai naudojasi abejomis žemės sklypo dalimis, esančiomis skirtingose namo dalyse. Todėl, jei būtų panaikintas bendrojo naudojimosi takas, pasunkėtų jos naudojimasis žemės sklypu. Analogiškai būtų apsunkintos naudojimosi savo turtu teisės ir atsakovei A. P..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovų ieškinį ir atsakovų priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovų inicijuotas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas iš esmės yra susijęs su tuo, kad būtų panaikintas takas, plane pažymėtas F raide, einantis aplink namą, kuriuo naudojasi visi bendraturčiai. Pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką, t.y. panaikinus bendro naudojimo taką, kiekvienas iš bendraturčių į savo gyvenamąsias patalpas patektų per jiems naudojimuisi priskirtas žemės sklypo dalis, tuo pačiu ieškovai įsipareigoja netrukdyti patekti kitiems bendraturčiams prie bendrosios nuosavybės objektų – stogo, elektros skydinės ir pan. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų siūlomą planą atsakovai I. ir A. S. bei R. S. naudotųsi žemės sklypu, plane pažymėtu B raide. I. S. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį galima patekti tik per bendro naudojimo taką. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), po ½ priklauso R. S. ir I. S.. R. S. į savo butą patenka iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, tuo tarpu jos naudojamas žemės sklypas yra kitoje namo pusėje. Atsakovė A. P. į savo butą (duomenys neskelbtini), taip pat patenka iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o faktiškai naudojasi žemės sklypo dalimis, esančiomis abejuose namo pusėse. Teismas iš į bylą pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, pateiktų fotonuotraukų padarė išvadą, kad ne visi bendraturčiai turėtų vienodas galimybes susisiekti su viešaisiais keliais. Be to, pagal pateiktą ieškovo planą atsakovėms I. S. ir R. S. tenka naudotis bendra sklypo dalis, t.y. kiekvienos iš jų naudojamos dalys neatskirtos pagal joms priklausančias nuosavybės dalis.
Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčus dėl naujos žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, teismai turi atsižvelgti iš šiuos kriterijus: teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo. Teismas konstatavo, kad ieškovo parengtame plane šių kriterijų nėra laikytasi. Teismas padarė išvadas, kad ne visi bendraturčiai turėtų vienodas galimybes susisiekti su viešaisiais keliais bei racionaliai naudotis jiems tenkančiais žemės sklypais. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jo vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to, turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išdėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę buvimo vietą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovo pateiktame plane neatsižvelgta į atsakovų I. S., A. S., R. S. nuosavybės teise priklausančias dalis, o jiems naudotis priskirtas bendras plotas plane pažymėtas raide B. Todėl teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad nurodytų atsakovų kaip savininkų teisės bus įgyventinos realiai ir tinkama apimtimi pagal pateiktą ieškovo planą. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad realiai, nepažeidžiant atitinkamų teisės aktų nuostatų, atsakovai galės įsirengti priėjimus per jų naudojamus žemės sklypus prie savo gyvenamųjų patalpų.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad atsakovai priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu planą, kuris, anot jų, iš esmės atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Teismas nurodė, kad patvirtinus atsakovų siūlomą planą, iš esmės daugiausiai nepatogumų turėtų ieškovai E. ir D. P., nes per jų naudojamą žemės sklypą, kaip ir iki šiol, vaikščiotų kiti bendraturčiai, taip pažeisdami ieškovų teisėtus interesus lygiaverčiai naudotis kiekvienam iš bendraturčių priklausančiu žemės sklypu, taip sumažinant ieškovų naudojamo žemės sklypo vertingumą, tokia tvarka būtų objektyviai įtvirtintos prielaidos kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pateikti žemės sklypo naudojimosi planai pažeidžia teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, kriterijus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atsakovų priešieškinį patenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atitinkančią 2010 m. lapkričio 18 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą bei priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka faktiškai nusistovėjusią tvarką, tačiau teismas šia aplinkybe nesivadovavo. Ieškovai teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su atsakovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir siūlomomis nustatyti žemės sklypo dalimis, tačiau šalims nepavyko susitarti tik dėl bendrojo naudojimo tako.
2. Vienintelis motyvas, dėl kurio teismas atmetė atsakovų priešieškinį, yra tas, kad neva atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka sukeltų ieškovams nepatogumų, nes per jų naudojamą žemės sklypą, kaip ir iki šiol, vaikščiotų kiti bendraturčiai. Šis motyvas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, kadangi sprendime teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra nustatytos privalomos žemės sklypu naudojamos tvarkos, todėl nei viena žemės sklypo dalis šiuo metu nėra priskirta naudotis išimtinai kuriam nors bendraturčiui.
3. Atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka racionalumo ir efektyvumo kriterijus, kadangi ja visiems bendraturčiams yra sudaromos lygios galimybės turėti susisiekimą su (duomenys neskelbtini) gatve.
4. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Dėl šios priežasties egzistuoja pagrindas daryti išvadą, kad atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka taip pat atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Bendrojo naudojimo tako panaikinimas reikštų šiuo metu egzistuojančios tvarkos pakeitimą iš esmės, o tam nėra jokio teisėto pagrindo.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys, palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
1. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė visai kitas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su priešieškiniu ir jo pagrindu negu skunde nurodo atsakovai.
2. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pagal atsakovų žemės naudojimo tvarkos planą daugiausiai nepatogumų turėtų ieškovai E. ir D. P., nes per jų naudojamą žemės sklypą, kaip ir iki šiol, vaikščiotų kiti bendraturčiai, kad tokia tvarka būtų objektyviai įtvirtintos prielaidos kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo. Dėl naudojimosi bendru taku aplink namą, kuris eina pro pat jų langus, ieškovai visiškai neturi ramybės ir privatumo, dėl nuolatinių atsakovų, jų svečių vaikščiojimo ieškovai patiria daug nepatogumų ir tuo pažeidinėjami ieškovų interesai. Ieškovai dėl ištryptų gėlynų, sodinukų, apgadintų bei subraižytų sienų nuolat patiria nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kadangi ieškovų, daugiausiai E. ir D. P., būtų pažeisti teisėti interesai realiai ir lygiaverčiai naudotis, kaip ir kiti bendraturčiai, jiems priklausančiais žemės sklypais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tuo būtų sumažintas ieškovų naudojamo žemės sklypo vertingumas.
Šalies argumentai
4. Apeliantai neteisėtai iškraipo sprendimo motyvuojamąją dalį, teigdami, kad teismas sprendime konstatavo, kad atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Priešingai negu teigia atsakovai, teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje tokių bylos aplinkybių nenustatė. Motyvuojamoje sprendimo dalyje sakinys, kurį iškraipė atsakovai, yra toks: "Atsakovai priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu planą, kuris, anot jų, iš esmės atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką."
5. Atsakovai savo nuomonės skunde, kad atsakovų naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, nepagrindė jokiais įrodymais, taip pat nepaneigė jokiais įrodymais ir tai, kad dėl atsakovų bandytos įtvirtinti, o dabar reikalaujamos teismo sprendimu patvirtinti tvarkos tarp ieškovų ir atsakovų nuolat kyla konfliktai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik atsakovai ir tik toje dalyje, kuria buvo atmestas jų priešieškinys, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo pasisako tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovų priešieškinys.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai ir atsakovai bendros dalinės nuosavybės teise tam tikromis dalimis valdo 0,1434 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.9-12), kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas, o šiame name šalys nuosavybės teise valdo butus. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka visų šalių interesų ir teismų praktikoje įtvirtintų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, todėl ieškinį ir priešieškinį atmetė. Atsakovai su tokiu teismo sprendimu nesutinka.
Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kaip iš esmės pažeidžiančią ieškovų interesus.
CK 4.75 str. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo turi būti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, reikia įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Taip pat reikia vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekiant šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-291/2007, 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-481/2011). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip pat turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2011).
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų apeliacinio skundo ir ieškovų atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagų, šalių pateiktus naudojimosi ginčo sklypais projektus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka aukščiau nutartyje minėtų principų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bylos šalių nebuvo nustatyta, o tarp buvusių savininkų susiklosčiusi naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota viešame registre, tai patvirtina ir byloje esantys viešo registro duomenys. Todėl pagal CK 4.75 str., 4.81 str. 2 d. tarp buvusių žemės sklypo bendraturčių nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra privaloma ieškovams E. P. ir D. P., taip pat atsakovei R. S.. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka faktiškai nusistovėjusią tvarką, tačiau šia aplinkybe nesivadovavo. Toks atsakovų skundo argumentas nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas atsakovų minimos aplinkybės nekonstatavo, o tik nurodė, kad taip teigia atsakovai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų apie konkrečią nusistovėjusią tarp bylos šalių naudojimosi tvarką. Kita vertus, iš tikrųjų, kaip jau minėta, turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusią naudojimosi tvarką, tačiau tai yra vienas iš daugelio kriterijų ir esant aukščiau minėtų kriterijų neatitinkančiai naudojimosi tvarkai, ji nėra privaloma ir teismas turi teisę nustatyti kitokią, labiau atitinkančią šalių interesus ir racionalų naudojimą tvarką.
Nepagrįstas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų pasiūlyta naudojimosi tvarka proporcinga kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise priklausančiai ir faktiškai valdomai daliai, sklypo dalys yra taisyklingos formos, kadangi šie teiginiai yra teismo sprendimo aprašomojoje dalyje ir pateikti, kaip atsakovų pozicija, o ne kaip teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei nurodo apeliantai, byloje nėra duomenų, jog ieškovai iš esmės sutiko su atsakovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, o nesutiko tik dėl bendrojo naudojimo tako. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų pateiktą siūlomą naudojimosi tvarką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neproporcingai ribos ieškovų E. ir D. P. interesus, nes visi kiti bendraturčiai naudotųsi taku pro pat minėtų ieškovų langus, pažeidžiant jų privatumą, nors, kaip matyti iš žemės sklypo plano, bendro naudojimosi takas galėtų būti numatytas iš kito sklypo šono nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, toliau nuo šalių langų, tuo užtikrinat jų privatumą, be to, nėra poreikio suteikti galimybę patekti į gyvenamojo namo vidinį kiemą iš abiejų namo pusių. Todėl nepagrįstas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, jog jų pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka teisingumo, racionalumo ir efektyvumo kriterijus.
Atsakovų argumentai dėl teismų praktikos apie tai, jog nustatant privačios žemės naudojimosi tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo, o teismas nenukrypo nuo minėtos teismų praktikos. Atsakovų minimi minėti principai nereiškia, kad kuo didesnė žemės sklypo dalis turi atitekti bendram naudojimui. Priešingai, sudarant naudojimosi tvarkos projektą, turi būti stengiamasi, esant galimybei, palikti kuo mažesnę sklypo dalį bendram naudojimui, žinoma, užtikrinant galimybę kiekvienam bendraturčiui naudotis jam priklausančia sklypo dalimi ir kitu nekilnojamuoju turtu, esančiu tame žemės sklype, racionaliai bei patekti į/iš viešojo kelio. Nagrinėjamu atveju nėra poreikio palikti bendram naudojimui tokią žemės sklypo dalį, kokią siūlo atsakovai.
Nepagrįstas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad teismas de facto patenkino jų priešieškinį, nes atmesdamas ieškinį ir priešieškinį, teismas paliko bendrojo naudojimo taką. Priimtas teismo sprendimas reiškia, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra išspręstas ir ginčo šalys turi teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, pasiūlydamos naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, atitinkančią aukščiau teisėjų kolegijos minėtus kriterijus ir labiau atitinkančią visų bendraturčių interesus.
Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų yra nereikšmingi, neturintys teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, ištyrė ir įvertino visus šalių pateiktus įrodymus ir teisingai įvertino jų visumą, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.