Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. O., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Ptašinskiui, atsakovui B. Č. (B. Č.), atsakovei L. Č., atsakovų atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovams B. Č. ir L. Č. dėl patalpos padalijimo, išvadas teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. O., patikslinusi reikalavimus, prašo ieškiniu: 1) padalinti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ieškovei V. O. ir atsakovams B. Č. bei L. Č. pagal dvibučio gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini), padalinimo ir buto, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, statinio projekto numeris: (duomenys neskelbtini), projekto vadovė: A. K. ((duomenys neskelbtini)); 2) padalinti pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), į du butus, priskiriant ieškovei V. O. butą (duomenys neskelbtini), o atsakovams B. Č. bei L. Č. butą (duomenys neskelbtini), pagal dvibučio gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini), padalinimo ir buto, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, statinio projekto numeris: (duomenys neskelbtini), projekto vadovė: A. K. ((duomenys neskelbtini)); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išvadas teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos specialisto išvadoje nurodyta dėl kapitalinio remonto, kad Inspekcija 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo atlikusi faktinių duomenų patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini); konstatuota, kad atlikti statybos darbai minėtu adresu kvalifikuojami kaip statinio kapitalinis remontas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą reikalingas – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat, kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad kapitalinio remonto projektas rengiamas – ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui. Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu vienbučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Dėl pastato paskirties pakeitimo – nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas būtų privalomas, jei vykdant statybos darbus (arba neatliekant jokių statybos darbų) būtų keičiama pastato paskirtis iš vienbučio gyvenamojo namo į dvibutį.

Išvadas teikiančios institucijos VĮ „Registrų centras“ dokumente Dėl išvados nurodyta, kad naujai suformuoto buto, atidalinto iš pastato, kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą gali būti įrašyti pateikus prašymą, naujai suformuotų buto ir viso pastato, kuriame yra šis butas, nustatyta tvarka parengtas kadastro duomenų bylas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka surašytą bei įformintą (atsižvelgiant į atliktų statybos darbų pobūdį) deklaraciją apie statybos užbaigimą. Dėl nuosavybės teisių įregistravimo, pažymėta, kad pagal kartu su ieškiniu pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą dvibučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalinimo ir buto, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą (duomenys neskelbtini) yra projektuojama bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) pertvara, dalijanti šią patalpą suformuojant dvi atskiras patalpas, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, teritoriniam registratoriui kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises turėtų būti pateiktas atitinkamas šios patalpos bendraturčių susitarimas dėl jos pasidalinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateikto projekto matyti, kad bendraturčiai atsidalina kiekvienam iš jų priklausančią patalpos (duomenys neskelbtini) dalį, todėl šiuo atveju bendraturčių susitarimui privalomos notarinės formos teisės aktai nenustato (privaloma notarinė forma yra tik daiktinių teisių perleidimo atveju, o šiuo atveju bendraturčiai atsidalina kiekvienam iš jų priklausančią patalpos dalį). Atsižvelgiant į tai, mano, kad kadastro tvarkytojui priėmus sprendimą įrašyti naujai suformuoto buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, ieškovės nuosavybės teisės į šį naujai suformuotą butą (prie jo prijungus patalpą, atsiradusią padalijus bendro naudojimo patalpą (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre galėtų būti įregistruotos pagal prašymą, deklaraciją apie statybos užbaigimą bei paminėtą paprastos rašytinės formos bendraturčių susitarimą.

2022-09-29 teismo posėdžio metu ieškovės advokatas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), namo paskirtis – gyvenamoji, vieno buto pastatas. Butas priklauso atsakovams, yra suteiktas adresas. (duomenys neskelbtini) dalys pastato priklauso ieškovei. Pastate yra vienas butas, didžiąją pastato dalį užima pastato dalys. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo 11 p. nurodyta, kad įregistruotas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė privatizavo kaip butą, bet butas nebuvo suformuotas, todėl privatizavo (duomenys neskelbtini) pastato dalį. Nėra dokumentų, kaip suformuotas atsakovų butas. Tikslas yra atidalinti ir įrengti atskirą įėjimą. Parengė projektą, kvalifikacija architekto nekelia abejonių. Tikslas – verandos padalijimas, pastatant pertvarą. Bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas nėra vien fizinis veiksmas, bet ir teisinis veiksmas – turi būti prijungta prie esamo turto ar suformuojama atskirai. Ieškovė siekia, kad verandos dalis būtų prijungta. Bet nėra objekto, prie ko prijungti. Negali būti formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, gali būti tik prijungiama prie turtinio vieneto, kurio nėra. Todėl siekiama pastatą padalinti į du butus. Suformavus ieškovei butą, nekilnojamojo turto registre įrašai neatitiktų, todėl prašo teismo pakeisti paskirtį. Atsakovai atsisakė atidalinti verandą pagal projektą. Tokiu būdu, kaip (duomenys neskelbtini) dalies ir (duomenys neskelbtini) dalies neprieštaravo, bet prieštaravo projektui. Pats projektas – vientisas dokumentas, arba suderina viską, arba ne. Teikė projektą atsakovams, nesuderino. Atsakovai prašė pakeisti durų varčias.

2022-09-29 teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė nurodė, kad ikiteisminėje stadijoje atsakovai neprieštaravo atidalinti verandą, dėl būdo atidalinimo. Ginčas vyko dėl kito – pateikus kapitalinio remonto projektą. Ieškovė anksčiau pasinaikino įėjimą į patalpą, buvo servituto byla (pralaimėjo ieškovė). Ieškovė naudojo atsakovų įėjimą, atsakovai nerakino patalpos. Šalys derino žemės sklypo naudojimo tvarką; atsakovai sutiko su ieškovės siūlymu. Atsakovai nekėlė konflikto, leido ieškovei viskuo naudotis patogiau. Kreipėsi į atsakovus dėl verandos tik tada, kai siena buvo išgriauta, įstatytas įėjimas į ieškovės butą. Gavę projektą, atsakovai teikė pastabas. Projektas, kuris pateiktas teisme, nebuvo siųstas atsakovams. Pastabų projektui nėra dėl bendrosios dalinės nuosavybės. Prašo tenkinti ieškinį iš dalies, padalinti patalpą. Ginčo dėl atidalinimo nėra. Ieškovė privatizavo ne butą, o gyvenamojo namo patalpas. Tai nėra klaida – buvo (duomenys neskelbtini) m. byla dėl buto privatizavimo. Atsakovai įgijo (duomenys neskelbtini) m., ankstesnių savininkų privatizuota. Nėra pagrindo sakyti, kad atsakovai yra gyvenamojo namo bendrasavininkai; VĮ „Registrų centras“ pateikė informaciją, kas turi būti daroma, kad būtų pakeista paskirtis. Atsakovų sutikimo nereikia, ieškovė sutikimo ir neprašė. Reikalavimo nėra, kad leistų atlikti kapitalinį remontą be bendrasavininkų sutikimo. Antram reikalavimui atsakovai neprieštarauja, projektui pastabas išsakė. Atsakovai nėra tinkami atsakovai. Ieškovė gali savo teises apginti neteisminiu būdu. Priešgaisrinių reikalavimų pažeidimas akivaizdus. Projektas turi būti ne pagal faktą, o pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovai nesupranta, dėl ko yra paduoti į teismą, nes ne dėl vieno ieškovės reikalavimo klausimo neprieštaravo. Teismas gina tik pažeistas teises, atsakovai ieškovės teisių nepažeidžia. Atsižvelgti į tai, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų; prašo priteisti jas iš ieškovės. Kreipimasis į teismą nebuvo sąžiningas ir teisingas. Pastato padalijimas, nekeičiant paskirties, negalimas. Ne viešo intereso byla – sprendžiama pagal reikalavimus, 2 reikalavimas – prašo priskirti butą adresu (duomenys neskelbtini) – tokio adreso nėra, teismas negali suteikti adreso.

2023-03-16 teismo posėdžio metu VĮ „Registrų centras“ atstovas atkreipė dėmesį, kad byloje sudėtinga situacija ta prasme, kad bandoma išspręsti 3-4 skirtingus klausimus, t. y. 1) namo paskirties pakeitimas, 2) buto (sąlyginio Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalijimas; 3) kapitalinis remontas (Statybų inspekcija pasisakė, kad kapitalinis, nes yra durys kertamos); 4) pertvara tarp bendro naudojimo patalpos, bendro naudojimo patalpos atsidalijimas; 5) jei atsakovai norėtų atidalintą patalpą prisijungti prie buto, dar būtų skirtinga teisinė situacija. Statybos inspekcija, pateikdama išvadą, iš esmės labai aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakė, kad keičiant vienbučio gyvenamojo namo paskirtį į dvibutį, reikalingas leidimas. Tai yra to, ko ieškovė prašo antrame punkte – ji prašo teismo padalinti pastatą ir pakeisti paskirtį (po Statybų inspekcijos išvados buvo atsisakyta dalis reikalavimų dėl paskirties pakeitimo). Padalinti į du butus galima tik pakeitus paskirtį. Negali būti vienbučiame name dviejų butų. Šis projektas nėra rengiamas leidimui gauti. Projekte pasisako, kad NTR duomenys yra netikslūs, tačiau įstatymas numato, kad Registro duomenys yra teisingi, išsamūs, kol nenuginčyti. Jeigu bus patvirtintas projektas, kokios jo pasekmės, kuri jo dalis bus patvirtinta: tik dėl verandos, bet prašo ir pastatą dalinti. Pastato paskirčiai pakeisti reikia kitą projektą parengti, gauti leidimą, pateikti deklaraciją, kuri turėtų būti patvirtinta ekspertizės rangovo – kadangi keičiant paskirtį reikalinga. Tada VĮ „Registrų centras“, gavęs dokumentą, vertins. Šioje byloje nėra projekto, kuris parengtas leidimui gauti, nėra leidimo, akto užbaigimo. Todėl kyla klausimas, kaip teismas gali padalinti namą. Kai bendraturčiui reikia sutikimo, jis parengia raštą. Jei atsisako, tada kreipiasi į teismą, kad atsisakė ir prašo be bendraturčio sutikimo. Dabar ieškovė prašo bendraturčio suderinti projektą – neaišku, kaip bendraturtis turėtų derinti šį projektą. Projektas tai nėra sutikimas. Teismas gali leisti be bendraturčių sutikimo, bet teismas už bendraturtį sutikti negali. Atsakovai atidalinti neprieštarauja, tik reikia tą įforminti raštu, o ne žodžiu. Statybos inspekcija iš esmės išsprendė šitą bylą paskutiniu sakiniu, pasakė, kad reikia pakeisti paskirtį, leidimas turi būti, projektas. Teismas negali padalinti namo be minėtų dokumentų. VĮ „Registrų centras“ registruoja po statybos užbaigimo, projektai jam neteikiami, teikiami statybos leidimą išduodančiai institucijai. VĮ Registrų centrui teikiama deklaracija, patvirtinta rangovo. Pagal ją pakeičiama namo paskirtis, įregistruojama. Deklaracija tik po leidimo ir projekto. Atidalinus statinio (duomenys neskelbtini) dalis į atskirą turtinį vienetą, prijungiant prie jo verandos tam tikrą dalį teismo sprendimu, gavus statybos leidimą ginčo adresu paskirties pakeitimui iš vienbučio į dvibutį bei deklaravus statybos darbus, ar būtų pagrindas registruoti kaip naują turtinį vienetą registre, priklausys, kas bus parašyta deklaracijoje (jei bus pasisakyta tik dėl pastato paskirties – bus pakeista tik pastato paskirtis ir pan.). Turės tada būti teikiamas abiejų bendraturčių prašymas dėl kadastro duomenų pakeitimo. Vienbučiame gyvenamajame name pirmame aukšte yra suformuotas nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini) namo dalis, antrame aukšte yra suformuotas butas, kuris yra savarankiškas ir jis nėra bendrojoje dalinėje nuosavybėje tarp šalių – buto performavimas galimas tik tada, kai bus pakeista namo paskirtis. O namo paskirtis keičiama pagal leidimą. Nepakeitus pastato paskirties iš vienbučio į dvibutį, padalinti į du butus negalima. Tam, kad šalys realiai įsiregistruotų padalintą daiktą, jos turi pateikti teisinei registracijai patikslintus kadastrinius matavimus ir atitinkamai deklaraciją (jei priklauso), be šių dokumentų atidalinimas neįvyksta. Norint statyti, rengiamas projektas, jeigu reikia, gaunamas leidimas, jeigu reikia, pastačius, užfiksuojama kadastrinių matavimų byloje ir registruojama. Buto kapitalinio remonto projektas parengtas pagal (duomenys neskelbtini) m. kadastrinius matavimus (Registrų centre neregistruoti) – toks projektas nesukuria jokių pasekmių. Dabar kadastrinių matavimų byla padaryta, tie pakeitimai nėra įteisinti. Registro duomenys teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti. Jei reiks paskirtį pakeisti, rengs naują projektą.

2023-03-16 teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad VĮ „Registrų centras“ atstovas teisingai paaiškino dėl pastato paskirties pakeitimo. Palaiko savo išvadą. Jeigu yra keičiama paskirtis iš vienbučio gyvenamojo namo į dvibutį, tai pagal galiojančius aktus reikalingas leidimas, statybą leidžiantis dokumentas, kurį išduoda savivaldybė. Dėl padalinimo pastato į du butus pagal projektą, turi būti pakeista pastato paskirtis, tada padalijama į du turtinius vienetus. Turi būti leidimas. Vienbučiame gyvenamajame name du turtiniai vienetai negali būti. Dėl verandos atidalinimo – kadangi vienbutis namas, turi būti sprendžiama bendraturčių sutarimu, pasirinkus planą. Jei bendraturčio sutikimo nėra dėl pasidalijimo, kreiptis į teismą, bet konkrečiai apimty sutikimo, o ne viso projekto. Projekto apimtis yra didesnė negu tik verandos klausimas. Dalinant pastatą – vienbučiame gyvenamajame negali būti du butai, nes paskirtis vienbutis gyvenamasis namas. Reikalingas projektas dėl paskirties pakeitimo, šiuo atveju tokio nėra. Galima pakeisti paskirtį į dvibutį gyvenamąjį namą, kuriame įregistruotas vienas butas. Formuojant butą, kuris yra dabar kaip patalpa, reikia kreiptis į savivaldybę.

2023-03-16 teismo posėdžio metu atsakovų advokatė paaiškino, kad ieškovė nori verandą padalinti į dvi dalis ir prijungti prie objekto, kurį prašo suformuoti. Reikalavimas – nori verandą prijungti prie buto, kurio nėra (projekto 11 psl.). Teismas negali tokio reikalavimo tenkinti. Verandos padalijimui neprieštarauja. Prašo ieškinį atmesti. Ginčas yra dėl durų kitas, bet to teismas nesprendžia. Neaišku, kam prašo sutikimo – projektas netinkamas, nes prašo prijungti prie buto, kurio nėra. Reikalavimas padalinti pastatą į du butus netenkintinas, nes projektas netinkamas, tą patvirtino Statybų inspekcija, neaišku, ar bus išduotas leidimas, adresų teismas nesuteikia. Atsakovų neprašė sutikimo dėl paskirties pakeitimo. Teismas negali užbėgti už akių ir iki administracinių procedūrų neparengtas projektas, kadastro bylos pastato ir buto (neatskiriami dalykai). Netinkamai gina savo teises, atsakovai nepažeidžia teisių, projektas nesukels teisinių pasekmių. Nurodė, kad nėra bendrosios dalinės nuosavybės, nes atsakovai turi nuosavybę. Sutikimo turinys turi būti labai konkretus – projekte neaišku. Nėra atsisakymo suformuoti butą be sutikimo (nesikreipė į savivaldybę).

2023-04-27 teismo posėdžio metu ieškovės advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad veranda nėra įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas. Šios patalpos (verandos) (duomenys neskelbtini) dalys įtrauktos į atsakovų buto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Situacija susidarė per masinę (duomenys neskelbtini) metų gyvenamųjų patalpų privatizaciją. Ieškovė siekia atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą – verandą, priskiriant (prijungiant) verandos (duomenys neskelbtini) dalis prie atsakovų buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą – (duomenys neskelbtini) dalis statinio, adresu (duomenys neskelbtini), į atskirą turtinį vienetą – butą, priskiriant (prijungiant) verandos likusias (duomenys neskelbtini) dalis prie naujai suformuoto buto. Ieškovė parengė ir pateikė atsakovams derinimui (faktiškai dvibučio) gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) (verandos) padalijimo ir ieškovės buto ((duomenys neskelbtini) pastato dalių) kapitalinio remonto projektą, pagal kurį bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini) (veranda) padalijama bendraturčiams pagal jiems priklausančias idealiąsias dalis, t.y. atsakovams – (duomenys neskelbtini) dalys, ieškovei – likusi verandos dalis, ieškovė savo sąskaita įrengia verandoje skiriamąją pertvarą, įrengia išorinius laiptus į savąją verandos dalį, bei atskirą įėjimą iš savosios verandos dalies į ieškovei priklausančias patalpas, atlieka pastato paskirties iš vienbučio į dvibutį pakeitimo procedūras, abiejų butų (ir ieškovės, ir atsakovų) naujų kadastrinių bylų ir viso namo naujos kadastrinės bylos teisinę registraciją. Atsakovai su padalijimo projektu nesutiko. Nurodė, kad pageidauja, jog durys patalpoje (duomenys neskelbtini) būtų varstomos į kitą pusę, nei kad yra šiuo metu. Minėtų durų varstymo kryptis – faktinė situacija, esanti pastate daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų – nuo pastato statybos ir įvedimo į eksploataciją datos: (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovų argumentas dėl ieškovės pareigos pirma gauti statybos leidimą projekto įgyvendinimui ir tik po to kreiptis į teismą dėl projekto, kuriam jau išduotas statybos leidimas, patvirtinimo, pripažintinas nepagrįstu. Norint pakeisti statinio paskirtį iš vienbučio į dvibutį, pirma, turi būti parengtas atitinkamas projektas – dvibučio namo projektas, suderintas su statinio bendraturčiais, kurio pagrindu teikiamas prašymas (vėlgi visų bendraturčiu vardu) dėl atitinkamo leidimo statybai išdavimo. Atsakovų teiginys, jog jiems priklauso tik butas ir todėl jie nėra tinkama šalis, atmestinas. Atsakovai yra pateikę teismui verandos padalijimo projekto savo versiją. Projekte veranda padalinta į dvi dalis identiškai pagal ieškovės pateiktą verandos padalijimo projektą.

2023-04-27 teismo posėdžio metu atsakovų advokatė baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsakymą dėl ieškinio reikalavimų pateikė specialistai – žodžiu ir raštu. Ieškiniu galima kreiptis, kai kitos šalys pažeidžia teises; yra ginčas, kurį sprendžia teismas. Reikalavimas padalinti verandą pagal dvibučio projektą nenurodo, kurią dalį priskirti kuriam. Klaidingas reikalavimas. Prašo padalinti bendrąją dalinę nuosavybę, bet reikalavimus suformuluoja ne taip, tai dispozityvi byla. Ieškovė teigia, kad atsakovai pažeidžia jos teises, kad negali verandos padalinti, kol nėra suformuoto buto. Teismas turi turėti bendro daikto padalijimo projektą ir pagal jį padalinti arba ne. Į atsakovus nesikreipė pasidalinti verandą į (duomenys neskelbtini) dalį ir (duomenys neskelbtini) dalies. Reikia dviejų kadastrinių bylų, prie ko prijungti padalinti verandą. Tokio įrodymo nėra. Projekto dėl verandos padalijimo nėra. Dvibučio gyvenamojo namo nėra. Projekto parengimo tikslas – bendrosios nuosavybės patalpos naudojimo tvarkos nustatymas ir padalijimas. Projektas pagal (duomenys neskelbtini) m. kadastrinius matavimus, kurie neįregistruoti VĮ „Registrų centras“. Teismas negali už ieškovę atlikti veiksmų. Jei netinkamai įgyvendina teisę į teisminę gynybą, teismas jos apginti negali. Ieškovės teisiniai argumentai kito procese. Kol pastatas nepadalintas, nėra ieškovės buto, teismas negali prijungti verandos dalies prie buto, kurio nėra. Bet neaišku, ar negalima prijungti prie namo dalies. Veranda yra įtraukta į atsakovų kadastrinę bylą. Ne atsakovai nulėmė tokios situacijos egzistavimą. Atsakovai įsigijo butą. Ieškovė privatizavo, kaip norėjo, pati nulėmė tokią situaciją – iš pradžių privatizavo kaip butą, bet sutartis buvo anuliuota, privatizavo namo dalį. Ne atsakovai nulėmė kazuistinę situaciją, o ieškovė. Ieškovė gali be teismo butą suformuoti. Ieškovė neįrodė, kad galima padalinti taip, kaip prašo, prijungiant verandos dalį prie buto, kurio nėra. Atsakovų pastabos projektui neturi reikšmės, nes neaišku, kam reikėjo sutikimo. Ieškovė prašo sutikti su visu projektu. Kai išmušta ieškovės verandos anga, Statybos inspekcijai (duomenys neskelbtini) m. pateikė projektą, kuriame durų varčia buvo taip, kaip prašo atsakovai. Teismui pateiktas kitas projektas. Jei atsakovai teikia pastabas, o ieškovė sako, kad tai nesusiję su verandos padalijimu, kodėl teikia tokį projektą. Dėl verandos atidalijimo ir būdo ginčo nėra, bet prašo įgyvendinti neaiškiu būdu, neaišku, ar tokiu būdu įmanoma atidalinti. Projektas negalimas įgyvendinti ir negali sukelti teisinių pasekmių, yra ydingas. Pirmas reikalavimas turi būti atmestas. Poreikio atidalinti šiuo metu nėra. 2-o reikalavimo ieškovės pusė procese atsisakė dalies reikalavimo. Padalinti į du butus ir priskirti šalims – kam reikia atsakovams priskirti jų butą, nes jiems ir priklauso. Nesikreipė į savivaldybę, kad leidžiama, dėl adreso ir pan. dispozityvi pozicija – teismas pakeisti 2-o reikalavimo negali – po specialisto pasisakymo akivaizdu, kad tokio reikalavimo negalima tenkinti. Teismas negali padalinti pastato į 2 butus, kai pastato paskirtis nepakeista. Nesvarbu eiliškumas. Atsakovams namo dalis nepriklauso, jiems priklauso atskiras turto vienetas, ne namo dalis, o butas. Jei būtų bendroji dalinė namo nuosavybė, ieškovė ir atsakovai negalėtų parduoti savo dalies be kito sutikimo. Ieškovė gali savo turto teisinę registraciją atlikti ne teismo tvarka. Ieškovė parengė kapitalinio remonto projektą, kuriame nesprendžiamas jos turtinio vieneto suformavimas į butą. Šiuo projektu tokia užduotis nėra pateikta ir šiuo projektu šio sprendimo ieškovė nesiekia. Dėl antro reikalavimo gali kreiptis, jei ji būtų parengusi projektą, kuriame sprendžiamas klausimas dėl pastato paskirties pakeitimo ir ieškovės buto suformavimo. Tokie projektai netvirtinami teisme, tikrina Statybų inspekcija. Teismas negali padalinti pastato į du butus pagal projektą. Nesvarbu, ar atsakovai turi teikti sutikimą. Atsakovai nepažeidžia ieškovės teisių. Atsakovai pagal projektą net nesuprato, kad pastatas bus padalintas į du butus. Tokie reikalavimai buvo siurprizas. Pateikti įrodymai nepatvirtina teisių pažeidimo ir galimumo teismui patenkinti tokius reikalavimus. Ginčo riba – ieškovės reikalavimai. Ieškovė atsisakė reikalavimo dalies, kai sužinojo, kad reikalingas leidimas. Klaidina teismą ir šalis. Atsakovai sakė, kad reikalingas leidimas. Ieškovė nesielgė geranoriškai, galėjo susitarti. Ne atsakovai iniciavo bylą. Bendradarbiavimą tarp atsakovų nutraukė ieškovė, atsakovai laukė atsakymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei V. O. asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiame pastate atsakovams B. Č. ir L. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Butui, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ir (duomenys neskelbtini) dalis ((duomenys neskelbtini) kv. m iš (duomenys neskelbtini) kv. m) bendro naudojimo patalpos (veranda), plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini). Likusi verandos dalis patenka į pastato (duomenys neskelbtini) dalį, priklausančią ieškovei. Statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų, kurių (duomenys neskelbtini) aukšte yra įsikūrusi ieškovė, o (duomenys neskelbtini) aukšte – atsakovai. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovai į savo patalpas patenka statinio išorėje esančiais laipteliais, vedančiais į statinio verandą (patalpa (duomenys neskelbtini)), iš kurios – į patalpą (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, o šio civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ieškovė ieškiniu prašo padalinti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), bendro naudojimo patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ieškovei V. O. ir atsakovams B. Č. bei L. Č. pagal dvibučio gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini), padalinimo ir buto, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, statinio projekto numeris: (duomenys neskelbtini), projekto vadovė: A. K. ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Projektas), taip pat padalinti Pastatą į du butus, priskiriant ieškovei V. O. butą (duomenys neskelbtini), o atsakovams B. Č. bei L. Č. butą (duomenys neskelbtini), pagal Projektą. Pasak ieškovės, pagal Projektą bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini) (veranda) padalijama bendraturčiams pagal jiems priklausančias dalis (atsakovams - idealiąsias dalis (duomenys neskelbtini) dalys, t. y. (duomenys neskelbtini) kv. m, ieškovei – (duomenys neskelbtini) dalys, t. y. (duomenys neskelbtini) kv. m), ieškovė jai priklausančioje patalpos (duomenys neskelbtini) (verandos) pusėje įsirengia išorinius laiptelius, įrengia patalpoje (duomenys neskelbtini) (verandoje) skiriamąją pertvarą bei atskirą įėjimą į jai priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) aukšte (1 priedas, daromi pertvarkymai – 28 lapas). Ieškovė nurodo, kad Projektu Pastatas, vietoje buvusio vieno buto ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) pastato dalies ((duomenys neskelbtini)), padalijamas į du butus, bei keičiama pastato paskirtis iš vienbučio į dvibutį pastatą.

Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendros šalims priklausančios verandos atidalinimo būdo. Tačiau atsakovai nesutinka, kad veranda būtų atidalinta pagal Projektą, nes Projektas turi trūkumų, juo sprendžiami klausimai, nesusiję su atsakovų interesais. Atsakovų teigimu, taip, kaip ieškovė suformulavo antrąjį reikalavimą, nėra aišku, kokias teisines pasekmes jos objektyviai gali sukelti atsakovams.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

Proceso dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2015). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė padalinti Pastato bendro naudojimo patalpą (duomenys neskelbtini) pagal Projektą, t. y. iš esmės ieškovė prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės verandą, priteisiant ieškovei (duomenys neskelbtini) kv. m. verandos patalpą, pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), ir priteisiant atsakovams (duomenys neskelbtini) kv. m. verandos patalpą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė padalinti Pastatą į du butus.

Taigi byloje sprendžiamas ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. dėl verandos atidalijimo ir Pastato padalijimo į du butus. Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimo dalies pakeisti Pastato paskirtį iš vienbučio į dvibutį pastatą atsisakė (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini)), ieškinio dalies atsisakymą teismas priėmė 2023-01-05 nutartimi ir šioje dalyje bylą nutraukė.

Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Kai į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du ar daugiau asmenų, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės (lot. communio) teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška.

CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).

Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teikiami atidalijimo variantai turi būti pagal procedūras ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).

Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

Pažymėtina, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).

Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kad verandos bendraturčiai sutaria dėl bendros patalpos atidalinimo būdo, t. y. atidalinimo natūra, nėra ginčo dėl dalių, tačiau šalys nesutaria, pagal kokį planą turi būti patvirtintas atidalinimas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas).

Ieškovė prašo atidalinti verandą pagal Projektą. Projekte nurodyta, kad jo tikslas – bendro naudojimo patalpos naudojimosi tvarkos nustatymas ir padalinimas, pastatant pertvarą, angos durims iškirtimas išorinėje namo sienoje, buto vidinės patalpos padalinimas į dvi patalpas įrengiant pertvarą ir naujų laiptų į verandą įrengimas. Projekto 4.2. dalyje nurodyta, kad namo pirmame aukšte esanti veranda yra (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto – buto, esančio pirmame aukšte ((duomenys neskelbtini)) savininkei V. O. priklauso (duomenys neskelbtini) (t. y. (duomenys neskelbtini) kv. m), buto, esančio antrame namo aukšte ((duomenys neskelbtini)) savininkei L. Č. priklauso (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m). Teismas pažymi, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ne tik L. Č., bet ir B. Č., be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso ne butas, adresu ((duomenys neskelbtini) (tokio suteikto adreso nėra), o (duomenys neskelbtini) dalys Pastato. Prie Projekto pateikti trys planai – rūsio, pirmo aukšto ir mansardos planai, iš kurių matyti, kad daromi pakeitimai pirmo aukšto plane. Pažymėtina, kad ieškovė siekia atidalinti verandą pagal Projektą ir prie jo pateiktus planus, kuriais ne tik atidalinama veranda, tačiau ir kertama anga išorinėje sienoje, bute Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio, pažymėtina, nėra suformuoto ir įregistruoto) įrengiami nauji laiptai į verandą. Nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovės pateiktą Projektą, teismo vertinimu, turi būti atsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus. Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad ieškovės suformuluotas reikalavimas atidalinti verandą pagal Projektą apima ir papildomus reikalavimus dėl kapitalinio remonto projekto patvirtinimo, tačiau šie reikalavimai nebuvo suformuluoti, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau nepasisako.

Sprendžiant, ar veranda gali būti atidalinta pagal Projektą, teismas pažymi, kad Projekte yra esminių trūkumų, t. y. Projekto 4.1. dalyje nurodyta, kad projektas parengtas vadovaujantis NTR duomenų bazės išrašu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu (duomenys neskelbtini), apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybę. Tačiau, kaip matyti iš minimo NTR išrašo, nėra įregistruoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), o registruotas pastatas, kurio (duomenys neskelbtini) dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Projekte vadovaujamasi (duomenys neskelbtini) m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje aprašomi buto duomenys. Tačiau pažymėtina, kad minimi kadastro duomenys neįregistruoti. Šias aplinkybes patvirtino ir Registrų centro atstovas teismo posėdžio metu. Pagal byloje pateiktus NTR išrašus tiek ieškovei, tiek atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo data – (duomenys neskelbtini). Minėti kadastriniai matavimai yra galiojantys ir byloje neginčijami. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija dėl kadastro duomenų, kuri numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas, vadovaudamasis įstatyme numatyta prezumpcija, konstatuoja šių duomenų teisingumą ir jais vadovaujasi.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, pažymi, kad, ieškovė, kaip nurodyta ieškinyje, kreipėsi į teismą dėl verandos atidalijimo, nes, pasak ieškovės, atsakovai nepritarė Projektui. Tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, dėl reikalavimo atidalinti verandą ginčo tarp šalių nėra ir nebuvo. Atsakovai nuosekliai viso proceso metu pabrėžė, kad sutinka dėl verandos atidalinimo būdo, tarp šalių ginčo dėl to, kokia dalis bendro daikto priklauso kiekvienai iš jų. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kuri konkreti verandos dalis būtų naudojama abiejų šalių. Nustatyta, kad tarp šalių nuo (duomenys neskelbtini) m. vyko bendravimas dėl verandos atsidalijimo ir šalys buvo susiderinę valią, kuri konkreti verandos dalis būtų priskirtina kuriai konkrečiai šaliai, ir šalys sutiko, kad verandos bendra dalinė nuosavybės teisė būtų panaikinama atsidalijant daiktą tarp šalių. Šias aplinkybes patvirtina šalių pateiktas susirašinėjimas. Atsakovų teigimu, joks Projektas su jais nebuvo derintas iki 2021-10. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Projektą atsakovams pateikė tuomet, kai 2020-09-03 tikrinimą atliko Inspekcija. Tačiau, kaip nustatyta iš Inspekcijos pateiktų duomenų – atstovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų (DOK-(duomenys neskelbtini)), Inspekcijai, vadinasi, ir atsakovams buvo pateiktas kitas projektas – Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų padalinimo į du atskirus butus schema, paprastasis remontas. Šias aplinkybes patvirtina ir Projekto rengimo data – Projektas parengtas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2021-10-26 atsakovų atstovės elektroninio laiško, atsakovai, išsakė pastabas dėl Projekto trūkumų, o ne dėl verandos atidalinimo. Ieškovės atstovo teigimu, Projektas yra vientisas dokumentas, todėl jei lieka nesuderintas nors vienas projekto punktas, laikoma, nesuderintas ir, atitinkamai, netvirtintinas visas projektas. Teismo vertinimu, nesąžininga yra teikti Projektą, kuris apima ir klausimus, su kuriais atsakovai nėra susiję, ir reikalauti jų pritarimo visam Projektui.

Teismas, įvertinęs pateiktą Projektą, jo turinį, atsižvelgdamas į tai, kad Projektu numatytas ne tik verandos atidalijimas, bet ir ieškovės patalpų padalinimas ir kt. klausimai, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla, nustačius, teismo vertinimu, esminius Projekto trūkumus, t. y. Projekte naudojamų duomenų neatitikimą registrų duomenims, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo verandos atidalinimą nustatyti pagal Projektą.

Civilinio proceso dispozityvumo principas nustato, kad procesas prasideda tik suinteresuoto asmens iniciatyva. Asmeniui kreipusis į teismą dėl atidalijimo iš bendro turto, kitam bendraturčiui sutinkant su atidalijimu, tačiau šalims nesutariant dėl atidalijimo būdo, jį nustato teismas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini)), prašė atidalinti atsakovų B. ir L. Č. verandą iš bendros dalinės nuosavybės su ieškove V. O., priteisiant ieškovei V. O. (duomenys neskelbtini) kv.m dydžio verandos patalpą, pažymėtą plane indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, ir priteisiant B. ir L. Č. (duomenys neskelbtini) kv.m dydžio verandos patalpą, pažymėtą plane indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bendros sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise (reikalavimas patikslintas 2022-11-17 teismo posėdžio metu). Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) nenustatyta, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas savo poziciją dėl atidalijimo ir atidalijimo būdo turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu, todėl teismas, atsakovams sutinkant dėl atidalinimo, vertina galimybę atidalinti verandą pagal atsakovų pateiktą Verandos atidalinimo planą, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Planas).

Iš atsakovų pateikto Plano nustatyta, kad jis parengtas pagal galiojančius kadastro duomenis, pateiktas atidalijimo variantas atitinka bendraturčių dalis, šalių valią dėl to, kuri konkreti verandos dalis būtų naudojama ieškovės, kuri – atsakovų, pagal procedūras ir techniškai priimtinas (t. y. įmanomas įgyvendinti).

Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vertina šalių ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus atidalijimo būdus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo būdo pasirinkimą, ir priima sprendimą dėl atitinkamo atidalijimo būdo, taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Teismas, vertindamas, ar šalių nurodyti atidalijimo būdai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, abiem šalims siekiant atidalinti verandą iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas sprendžia atidalinti verandą pagal atsakovų pateiktą Planą, t. y. atidalinti atsakovų B. ir L. Č. verandą iš bendros dalinės nuosavybės su ieškove V. O., priteisiant ieškovei V. O. asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kv.m dydžio verandos patalpą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” Verandos atidalinimo plane indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir priteisiant B. ir L. Č. bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kv.m dydžio verandos patalpą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” Verandos atidalinimo plane indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašo padalinti Pastatą į du butus, priskiriant ieškovei V. O. butą (duomenys neskelbtini), o atsakovams B. Č. bei L. Č. butą (duomenys neskelbtini), pagal Projektą. Ieškovės teigimu, ji siekia atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą – (duomenys neskelbtini) dalis statinio, adresu (duomenys neskelbtini), į atskirą turtinį vienetą – butą.

Nustatyta, kad ieškovei V. O. asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys Pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), o šiame pastate atsakovams B. Č. ir L. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi nėra pagrindo sutikti, kad atsakovams, kuriems nuosavybės teise priklauso butas, esantis Pastate, t. y. atskiras turtinis vienetas, ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Pastatas, iš kurio ieškovei gali būti atidalinta jos dalis į atskirą turtinį vienetą – butą. Ieškovės teigimu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėta panaši civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pastatas atidalintas teismo sprendimu. Pažymėtina, kad, viena vertus, vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kita vertus, vadovautis vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika reikia ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos ir ieškovės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties ratio decidendi nesutampa (nurodomoje byloje spręstas ginčas dėl atidalijimo iš vienbučio gyvenamojo namo, kurio visiems savininkams priklausė idealiosios dalys), todėl nėra pagrindo vadovautis teisės aiškinimais minėtoje byloje.

Bylos duomenimis, tokia faktinė situacija susiklostė privatizuojant nekilnojamąjį turtą, kuomet privatizavimo metu ieškovė buto privatizavimo sutartį pakeitė į gyvenamojo namo dalies privatizavimą, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovė privatizavo butą, (duomenys neskelbtini) pakeitė sutartį ir įgijo namo dalį (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis NTR išrašais, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra įregistruotas vienbutis gyvenamasis namas (neypatingos kategorijos). Ieškiniu ieškovė prašo padalinti pastatą į du butus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, ieškovė iš esmės siekia suformuoti atskirą turtinį vienetą – butą.

Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Patalpų ir pastatų paskirties keitimo ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo reikalavimai nustatyti Statybos techninio reglamento STR 1.07.03.2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971, IX skyriuje (toliau – ir STR 1.07.03.2017). Suformuotų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, jei nebuvo atliekami jokie statybos darbai, išskyrus paprastąjį remontą, ar paskirties keitimas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu reikia pateikti patalpos kadastro duomenų bylą, kurią rengia matininkai, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus – savivaldybės administracijos išduotą pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.2.4 p., ir įstatymų reikalavimus atitinkančius dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisių atsiradimą, nurodytus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje.

Statybos inspekcijos, Registrų centro atstovų vertinimu, padalinti Pastatą į du butus galima tik pakeitus Pastato paskirtį. Teismas sutinka, kad pagal teisinį reglamentavimą, pastato padalijimas, nekeičiant paskirties, negalimas. Negali būti vienbučiame name dviejų butų.

Keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas (STR 1.07.03.2017 113 punktas). Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad statybą leidžiantis dokumentas privalomas norint pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. Taigi, jeigu yra keičiama paskirtis iš vienbučio gyvenamojo namo į dvibutį, tai pagal galiojančius teisės aktus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kurį išduoda savivaldybė. Gavęs statybą leidžiantį dokumentą, statytojas (užsakovas), jei tai būtina, atlikęs statinio paprastojo remonto darbus, statybos techninio reglamento (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“) nustatyta tvarka surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statytojas (užsakovas) deklaraciją pateikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patalpų ar pastatų kadastro duomenų pakeitimus (STR 1.07.03.2017 117 punktas).

Ieškovės atstovas nurodė, kad teismas gali padalinti pastatą, nekeičiant paskirties, tačiau, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, toks sprendimas negalimas, nes prieštarautų teisės aktams. Ieškovės atstovo teigimu, ieškovė negaus statybos leidimo be bendraturčių sutikimo, todėl teismo sprendimas leis be sutikimo atlikti administracines procedūras. Teismas pažymi, kad byloje nepareikštas ir nespręstas reikalavimas dėl konkrečių veiksmų atlikimo be bendraturčių sutikimo. Be to, pažymėtina, kad teismas gina tik pažeistas teises, tačiau byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovai pažeidžia ieškovės teises.

Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas padalinti Pastatą į du butus, priskiriant ieškovei V. O. butą (duomenys neskelbtini), o atsakovams B. Č. bei L. Č. butą (duomenys neskelbtini), pagal Projektą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus ieškovo pareikštus materialiuosius reikalavimus, kurių vienas buvo atidalinti verandą pagal Projektą, taip pat atsakovų materialųjį reikalavimą atidalinti verandą pagal Planą (atsakovams nereiškus priešieškinio), bylos procesinę baigtį, t. y. teismui sprendžiant atidalinti verandą pagal atsakovų Planą, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, atidalijant atsakovų B. ir L. Č. verandą iš bendros dalinės nuosavybės su ieškove V. O., priteisiant ieškovei V. O. asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kv.m dydžio verandos patalpą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” Verandos atidalinimo plane indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir priteisiant B. ir L. Č. bendros sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kv.m dydžio verandos patalpą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” Verandos atidalinimo plane indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Pažymėtina, kad teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis.

Pradiniu ieškiniu buvo reiškiami reikalavimai atidalinti verandą pagal Projektą, padalinti Pastatą į du butus pagal Projektą, pakeičiant Pastato paskirtį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-0-05 nutartimi priėmus dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą, nebuvo spręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, svarbios byloje nustatytos aplinkybės, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl verandos atidalinimo, dėl šio reikalavimo ginčas kilo tik tuo aspektu, pagal kurį planą turi būti patvirtintas verandos atidalinimas, svarbi procesinė bylos baigtis, t. y. iš esmės nesant ginčo dėl verandos atidalinimo, sprendimu atidalintina veranda pagal atsakovų pateiktą Planą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs, kad ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą lėmė ne atsakovų veiksmai (CPK 94 straipsnio 1 dalis), įvertinęs procesinę bylos baigtį, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atsakovams priteisti iš ieškovės visų jų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atitinkamai ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų nepriteisiant.

Atsakovai pateikė įrodymus, kad patyrė 2730 Eur atstovavimo išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį, procesinių prašymų parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose), 200 Eur verandos padalinimo projekto parengimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad atsakovų nurodytos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš ieškovės atsakovams priteistina iš viso 2930 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, iš ieškovės valstybei priteistina 8,96 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti atsakovų B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį iš atsakovų B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios bendro naudojimo patalpos (verandos) (Nekilnojamojo turto registre registruotų duomenų registro Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant ieškovei V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kv.m dydžio verandos patalpą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” Verandos atidalinimo plane indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir priteisiant B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kv.m dydžio verandos patalpą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” Verandos atidalinimo plane indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2930 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.