- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-406-795/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01102-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. B. už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 17 d. 19 val. (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, iš stovėjimo vietos vykdydama išvažiavimo į važiuojamąją dalį tarp stovėjimo vietų į kairę manevrą, nedavė kelio iš dešiniau buvusios stovėjimo vietos į važiuojamąją dalį tarp stovėjimo vietų, vykdant posūkio į kairę manevrą, įvažiavusiam automobiliui „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į jo kairįjį šoną. Tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 101 punkto reikalavimus.
2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 7 dalį paskyrė galutinę 60 Eur baudą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartimi J. B. skundas netenkintas ir Institucijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytus administracinius nusižengimus teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis, skirdama J. B. administracines nuobaudas už atskirus administracinius nusižengimus, tiek nustatydama galutinės nuobaudos dydį, ANK 34 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, bei 38 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti, arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neįvertino itin svarbios aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos J. B. automobilis pradėjo judėti pirmas. Šią aplinkybę patvirtino ne tik J. B., bet ir automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ vairuotoja I. J., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) V. K. (duomenys neskelbtini) V. K. 2020 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ vairuotoja I. J., nepasukdama galvos į kairę pusę, nematė ir negalėjo matyti judančio automobilio „BMW“. Teismas savo nutartyje nepagrįstai nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. nesilaikė KET 9.101 punkto reikalavimų. Institucijos nutarime nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka įvykio vietoje užfiksuotų aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, faktinės įvykio aplinkybės turėjo būti nustatytos tokios: J. B. vairuojamas automobilis judėjo, o I. J. vairuojamas automobilis stovėjo ir pajudėjo iš stovėjimo vietos vairuotojai I. J. neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu.
4.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog būtent automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ vairuotoja I. J. pažeidė KET 101 punkto reikalavimą , nes prieš pradėdama važiuoti iš stovėjimo aikštelės, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir nedavė kelio J. B. vairuojamam automobiliui „BMW“. 2021 m. birželio 1 d. ekspertizės akto išvada dėl eismo įvykio kaltininko nebuvo kategoriška, o tik tikėtina, pagrįsta prielaidomis. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertui pateiktos nuotraukos yra nekokybiškos, todėl negalima nustatyti tikslesnio automobilio „Vollkswagen (duomenys neskelbtini)“ apgadinimo mechanizmo.
4.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi išimtinai tik automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ vairuotojos I. J. parodymais. Apeliantė atkreipia dėmesį, į tai, kad teismo posėdyje apklausta I. J. nebuvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai neteisingų ar melagingų parodymų davimą. Pirmosios instancijos teismas netenkino administracinėn atsakomybėn traukiamos J. B. prašymo apklausti liudytoją (duomenys neskelbtini) M. J. ir paskirti pakartotinę trasologinę ekspertizę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas apribojo jos teisę į tinkamą gynybą. Apeliantė neabejoja, kad pateikus ekspertui kitus duomenis apie įvykio aplinkybes, būtų suteikta priešinga ankstesnei ekspertizės išvada.
4.4 Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės skunde nurodytas aplinkybes dėl Institucijos pareigūnų padarytų esminių bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pažeidimų. Institucijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, neužtikrino J. B. teisės būti išklausytai ir duoti paaiškinimus. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad toks bylos nagrinėjimas iš esmės pažeidžia atsakomybėn traukiamo asmens teises.
Atsiliepimas
5. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. B. atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamos J. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, jog, įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, neabejotinai įrodyta, kad J. B. padarė jai inkriminuojamus nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą esminių proceso pažeidimų nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal J. B. skundą, laikėsi aptartų ANK ir kitų teisės aktų nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog J. B. versija, kad eismo įvykį sukėlė būtent „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ vairuotoja I. J., kuri iš stovėjimo vietos išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir nepastebėjusi iš stovėjimo vietos į važiuojamąją kelio dalį išvažiuojančio J. B. vairuojamo automobilio „BMW“, yra paneigta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta, vadovaujantis tik nenuosekliais liudytojos I. J. parodymais. I. J. parodymai visų proceso stadijų metu buvo nuoseklūs, sutapo esminėse detalėse ir nekito. Ji savo 2020 m. rugsėjo 24 d. paaiškinime nurodė, kad ji dėl eismo įvykio nekalta, kadangi automobilio „BMW“ vairuotoja turėjo kliūtį iš dešinės – I. J. vairuojamą automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, automobiliai judėjo iš stovėjimo vietos (b. l. 80). 2020 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime I. J. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, I. J. vairuojamas automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ susidūrė su kitos moters vairuojamu automobiliu „BMW. Įvykio metu abu automobiliai judėjo iš stovėjimo vietų, ta pačia kryptimi. I. J. prieš pradėdama važiuoti pažiūrėjo į kairės pusės veidrodėlį ir matė, kad automobilis „BMW“ stovi už jos automobilio. Tuomet I. J. apsidairė, siekdama įsitikinti, ar nėra iš kairės ir dešinės pusės judančių automobilių ir pajudėjo iš stovėjimo vietos. Pradėjus važiuoti, pajuto smūgį į automobilio kairiąją pusę. Atvykęs policijos pareigūnas pareiškė, kad dėl įvykio yra kalta I. J. Ji su tokia policijos pareigūno nuomone nesutiko, tačiau, pareigūno spaudžiama, pasirašė įvykio deklaracijoje kaip avarijos kaltininkė (b. l. 90-91). Apklausta bylą nagrinėjant pirmiau apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. posėdyje I. J. parodė, kad įsėdusi į savo automobilį užvedė variklį, pažiūrėjo į kairę pusę, joje nieko nebuvo, tada pažiūrėjo į dešinę pusę ir pradėjo važiuoti. Liudytoja dar kartą į kairę pusę nepažiūrėjo. Tik pradėjus važiuoti, į automobilio šoną atsitrenkė automobilis „BMW“ (b. l. 68, 2021 m. vasario 23 d. posėdžio garso įrašas). Apklausta 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje I. J. patvirtino visus savo anksčiau duotus paaiškinimus ir parodymus (b. l. 145-146). Visos šios aplinkybės yra esminės įvykių dinamikos aplinkybės, todėl liudytojos I. J. paaiškinimų parodymų nuoseklumas neleidžia jais abejoti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su J. B. skundo argumentu, kad 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje dalyvaujanti liudytoja I. J. nebuvo pasirašytinai įspėta dėl parodymų, žinant, kad jie melagingi, davimo. Liudytoja I. J., apklausta anksčiau šią bylą nagrinėjant 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdyje, vadovaujantis ANK 632 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme (Klaipėdos apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-154-963/2021 teismo posėdžio garso įrašas ir informacinė pažyma). Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, liudytojos I. J. pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme nebereikėjo.
10. Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. B. parodymai apie įvykio eigą iš esmės nesiskiria nuo liudytojos I. J. parodymų. J. B. 2020 m. spalio 10 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) per. (duomenys neskelbtini), prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis. Pajudėdama iš automobilio stovėjimo vietos, J. B. matė šalia jos automobilio dešinėje pusėje stovintį automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“. Šio automobilio šviesos nedegė. J. B. apsižvalgė, pažiūrėjo į dešinę, praleido važiuojančius automobilius ir, įsitikinusi, kad važiuoti saugu, pradėjo vykdyti manevrą į kairę. J. B. pradėjus manevrą, šalia stovėjęs automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ nesaugiu atstumu taip pat pajudėjo iš stovėjimo vietos ir kliudė J. B. automobilį. J. B. manymu, dėl eismo įvykio ji nekalta (b. l. 99). Administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. apklausta 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdyje, paaiškino, kad matė stovintį automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, jo vairuotoja nesiruošė važiuoti, žiūrėjo žemyn į kojas, į šonus nežiūrėjo. Nusprendusi, kad šio automobilio vairuotoja važiuoti neketina, J. B., palaukusi kol pravažiuos kiti automobiliai, pajudėjo iš vietos (b. l. 68, 2021 m. vasario 23 d. posėdžio garso įrašas). 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje J. B. patvirtino savo parodymus duotus anksčiau bylą nagrinėjant teisme ir papildomai parodė, kad automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ vairuotoja buvo nuleidusi galva, galbūt žiūrėjo į mobilųjį telefoną, nebuvo uždėjusi rankų ant vairo ir įjungusi automobilio žibintų, nesiruošė važiuoti. Šių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų dinamikos analizė rodo, kad laikui bėgant J. B., siekdama išvengti administracinės atsakomybės, atpasakojo vis daugiau kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojos I. J. elgesį apibūdinančių vertinamojo pobūdžio aplinkybių, bet išliko nuosekli dėl esminių įvykio aplinkybių (automobilių padėties pradedant manevrą ir eismo įvykio metu).
11. Nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje neapklausė ir skundžiamoje nutartyje nevertino liudytojo (duomenys neskelbtini) M. J. parodymų. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. J. 2020 m. rugsėjo 17 d. pagal iškvietimą atvyko į eismo įvykį, kurio metu buvo susidūrę du automobiliai „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ ir „BMW“, tačiau tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio surašė tik 2021 m. spalio 11 d. Pranešime M. J. nurodė, kad įvykyje dalyvavusio automobilio Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ vairuotoja paaiškino nesitikėjusi, kad automobilio „BMW“ vairuotoja nuspręs iš vienos stovėjimo vietos važiuoti į kitą stovėjimo vietą. M. J. automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ vairuotojai paaiškino, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad ji, pradėdama važiuoti iš stovėjimo vietos, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu (b. l. 140). Apklaustas kaip liudytojas 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdyje, M. J. parodė, kad jis apžiūrėjo automobilius eismo įvykio vietoje ir pagal automobilių apgadinimus bei jų vairuotojų paaiškinimus nustatė, kad automobilio „BMW“ vairuotoja jokio pažeidimo nepadarė, o tik bandė išvengti susidūrimo. Liudytojo nuomone, ne automobilis „BMW“ atsitrenkė į automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, o atvirkščiai – automobilis Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į kitą automobilį „BMW, todėl automobilio „BMW“ vairuotoja dėl eismo įvykio nekalta (b. l. 69, 2021 m. vasario 23 d. posėdžio garso įrašas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis liudytojas eismo įvykyje nedalyvavo ir savo subjektyvią nuomonę dėl eismo įvykio vienos iš dalyvių kaltės išreiškė tik remdamasis automobilių paviršutine apžiūra bei abiejų vairuotojų paaiškinimais. Priešingai, nei nurodyta J. B. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje analizavo šio liudytojo parodymai, juos įvertino sugretindamas su kitais bylos duomenimis, pateikdamas išsamias, aiškias, nuoseklias ir motyvuotas išvadas.
12. J. B. apeliaciniame skunde nurodomi esminiai ANK pažeidimai iš esmės susieti su tuo, kad apylinkės teismas nesirėmė vienais įrodymais (pavyzdžiui liudytojo M. J. parodymais) ir nepagrįstai vadovavosi kitais (liudytojos I. J. parodymais, teismo ekspertizės aktu), neištyrė visų galimų įrodymų, atmetė apeliantės prašymus apklausti liudytoją M. J. ir paskirti pakartotinę trasologinę ekspertizę. Šie apeliacinio skundo argumentai, ir argumentai, kuriais kvestionuojama (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) V. P. išvada dėl eismo įvykio kilimo priežasties nustatymo, nepagrįsti.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados ne tokios, kaip to norėtų administracinėn atsakomybėn traukiama J. B., savaime nereiškia esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimo. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ir versijų atmetimas savaime Administracinių nusižengimų kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
14. Teismų praktikoje ekspertizės aktuose ar specialisto išvadose atsakymai formuluojami skirtingomis formomis- nuo kategoriškų iki tikėtinų, sąlyginių išvadų. Nutarimų/ nutarčių grindimas ekspertizės aktais ar specialisto išvadomis, kuriose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus kitus bylos įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Ekspertizės aktą ar eksperto / specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatant veikos teisiniam vertinimui reikšmingas faktines aplinkybes esminę įrodomąją reikšmę atkuriant eismo įvykio eigą ir aplinkybes, įvykio dalyvių veiksmus ir techniniu požiūriu nustatant priežastinį vairuotojų (eismo įvykio dalyvių) veiksmų ir eismo įvykio kilimo ryšį, turėjo (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) V. P. 2021 m. birželio 1 d. ekspertizės aktas (b. l. 34-38). (duomenys neskelbtini) V. P. ekspertinio tyrimo metu nustatė tokias eismo įvykio aplinkybes: tikėtina, kad pirminis automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ dešiniojo šono priekinės dalies ties kampu kontaktas su automobiliu „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ įvyko ties automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ vairuotojo durelių priekiniu kraštu ir slystamojo susidūrimo kontakto metu automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, mažesnį nei per vairuotojo durelių ilgis atstumą iki sustojant nuvažiavo į priekį. Kitos (duomenys neskelbtini) išvados dėl eismo įvykio aplinkybių ir jo dalyvių veiksmų yra kategoriškos: eismo įvykio metu automobilis „BMW (duomenys neskelbtini)“ iš stovėjimo vietos, esančios kairiau bei atgal nuo automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ stovėjimo vietos, pajudėjo į priekį, pervažiavo į priekyje automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ ir automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ dešinėje pusėje esančią stovėjimo vietą ir iš jos, vykdydamas posūkio į kairę tarp stovėjimo vietų esančią važiuojamąją dalį manevrą, dešiniojo šono priekine dalimi ties kampus susidūrė su iš stovėjimo vietos taip pat posūkio į kairę tarp stovėjimo vietų esančią važiuojamąją dalį manevrą vykdančio automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ kairiuoju šonu. Techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. B. veiksmai – iš stovėjimo vietos vykdydama išvažiavimo į važiuojamąją kelio dalį tarp stovėjimo vietų manevrą į kairę, atsitrenkė į iš dešiniau esančios stovėjimo vietos, vykdant posūkio į kairę į važiuojamąją kelio dalį tarp stovėjimo vietų manevrą, įvažiavusio automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ kairįjį šoną. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pateiktas motyvuotas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) V. P. išvados pripažinimo leistinu įrodymu administracinio nusižengimo byloje, su tuo nėra pagrindo nesutikti. Ši išvada atitinka ANK 569 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus, keliamus administracinio nusižengimo bylos įrodymams. Gauto eismo įvykio ekspertizės akto išvadas pirmosios instancijos teismas nutartyje aptarė, įvertino ir konstatavo, kad šios išvados paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prielaidas dėl aplinkybių, turėjusių įtakos eismo įvykiui kilti. Nagrinėjamoje byloje gautas ekspertizės aktas atitinka visus bylos įrodymams keliamus reikalavimus ir specialiųjų duomenų vertinimo klaidų pirmosios instancijos teisme nenustatyta.
16. Dar vienas procesinis pažeidimas, kuriuo apeliantė grindžia netinkamą įrodymų vertinimą yra tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo nepagrįstai atmestas jos prašymas paskirti trasologinę ekspertizę. Tokiu būdu, pasak apeliantės, buvo padarytas ANK 577 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjusi bylos duomenis, nenustatė, kad teismo sprendimas neskirti šios ekspertizės, lėmė nurodomą procesinį pažeidimą. Visų pirma, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti „Teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų teismo ekspertizės rūšių sprendžiamų uždaviniai“, numatantys, kad transporto trasologinei ekspertizei rekomenduojami uždaviniai yra šie: 1) nustatyti pėdsakus, atsiradusius eismo įvykių metu ant kelio dangos, pakelės objektų, transporto priemonių sugadintų detalių, drabužių ir avalynės; 2) nustatyti pėdsako susidarymo mechanizmą (veikusios jėgos pobūdį, veikimo kampą ir kryptį; 3) nustatyti objekto, palikusio pėdsaką, būdingus požymius, tipą ir kvalifikuoti pėdsaką palikusį objektą. Eismo įvykio kilimo aplinkybės ir transporto priemonių apgadinimo mechanizmas nustatytas byloje esančiame eismo įvykių ekspertizės akte. Antra, papildomas tyrimas (ekspertizė) paprastai skiriama dėl nepakankamai aiškaus ar neišsamaus pirminio tyrimo, taip pat pateikus papildomus klausimus ar paaiškėjus naujoms su tyrimo objektu susijusioms aplinkybėms. Iš J. B. atstovo (duomenys neskelbtini) prašymo turinio matyt, kad jis naujų klausimų ekspertui nesuformulavo, bet prašė naujam tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) M. J. tarnybinį pranešimą (b. l. 144). Iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 14 d. posėdžio informacinės pažymos ir garso įrašo matyti, kad teismas, netenkindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo, savo sprendimą motyvavo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) V. P. buvo pateikta išsami, visapusiška ir pakankama medžiaga tyrimui atlikti, (duomenys neskelbtini) neviršijo kompetencijos ribų, neaiškumų dėl ekspertizės akto nėra, todėl pakartotinis ekspertinis tyrimas netikslingas (b. l. 145). Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir iš ANK normų, įtvirtinančių išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, bei teismų sprendimų pagrindimą, nekyla reikalavimas visais atvejais tenkinti proceso dalyvio prašymus.
17. ANK 571 straipsnyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens taip pat nukentėjusiojo teisė būti išklausytam žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant ne teismo tvarka ši teisė jai nebuvo suteikta, dėl to Institucijos nutarimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate 2021 m. rugpjūčio 24 d. buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. B. (b. l. 26). J. B. įgaliotas atstovas (duomenys neskelbtini) E. Ž. iki nutarimo priėmimo J. B. vardu pateikė paaiškinimą ir prašymus raštu (b. l. 15-18, 19), taigi šiems proceso dalyviams buvo sudaryta teisė būti išklausytiems. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad analogišką argumentą ji buvo nurodžiusi ir skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, todėl jų neatkartoja.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamo sprendimo turinį ir kitą bylos medžiagą, daro bendrą išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįsti – prieštarauja bylos medžiagai bei pirmosios instancijos teismo nutarties turiniui. Visi bylos duomenys teismo pripažinti įrodymais, atitinka ANK 569 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus: jie gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir buvo patikrinti ANK nustatytais proceso veiksmais, bei įvertinti pateikiant išsamias, aiškias, nuoseklias ir motyvuotas išvadas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartis, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas dėl paskirtos administracinės nuobaudos, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.