- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-05
- Bylos Nr.
- II-154-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00130-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiajo policijos komisariato kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-702-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-702-2021 J. B. yra nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 417 straipsnio 7 dalį 10 (dešimties) eurų dydžio bauda už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 17 d. 19.00 val. Taikos pr. 61, Klaipėdoje, vairuodama automobilį BMW730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pažeidė automobilių stovėjimo aikštelėje nurodytą eismo tvarką, važiuodama tiesiai per stovėjimo vietas, kirsdama horizontaliojo kelio ženklinimo ištisinę liniją, kuri žymi stovėjimo vietų ribas, taip prieš išvažiuodama iš sustojimo vietos į važiuojamąją kelio dalį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir susidūrė su automobiliu, kuris buvo išvažiavęs iš šalia esančios stovėjimo vietos, taip su savo automobilio priekiniu dešiniu kampu kliudė kito automobilio kairį šoną.
2021 m. vasario 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas J. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-702-2021 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nutarimas turi esminių trūkumų, nes nutarime nenurodytos esminės įvykio aplinkybės dėl kitos sporto priemonės, kuri dalyvavo įvykyje (automobilis, stovėjimo vieta ir kt. aplinkybės, kuriomis grindžiamas kaltinimas). Todėl iš nutarimo nėra aišku, kur stovėjo kitas automobilis, koks kitas automobilis, ar jis stovėjo ar jis važiavo ir t.t.. Skirtingai nei nurodoma nutarime, įvykio mechanizmas buvo kitoks, t. y. ji savo vairuojamu automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo pro stovintį aikštelėje raudonos spalvos kitą automobilį, kuris iš stovėjimo vietos netikėtai pajudėjo ir kliudė jos vairuojamą automobilį. Taigi, skundžiamame nutarime nurodytas įvykio mechanizmas visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Įvykus įvykiui 2020 m. rugsėjo 17 d. 19.00 val. adresu: Taikos pr. 61, Klaipėda, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnas. Įvykio vietoje kito automobilio vairuotoja pripažino kalte, pareigūno sprendimas vietoje taįp pat buvo toks pat, t. y. kad kalta yra staiga iš stovėjimo vietos pajudėjusio kito (raudono) automobilio vairuotoja. Išsprendus kaltės klausimą buvo leista palikti įvykio vietą. Iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, dėl kokiu priežasčių po 4 mėnesių Institucija priima jau kitokį sprendimą. Iš nutarimo niekaip neaišku, kokiu pagrindu išnyko kito automobilio vairuotojos kaltė, kuria konstatavo i įvykio vietą atvykęs pareigūnas. Įvykio vietoje buvusio pareigūno įrangoje body-cam įraše aiškiai turėjo būti fiksuota, jog kito automobilio vairuotojos kaltė pripažinta įvykio vietoje. Akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kurios klostėsi 2020 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietoje, o yra priimtas nenustatytų motyvų pagrindu, neatitinka objektyvumo ir teisėtumo principų. Nutarime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad ji nesilaikė Kelių eismo taisyklių 8,9,10 punktų reikalavimų. Kaltinimas grindžiamas iš esmės tuo, kad neva pažeidė ištisinės linijos taisyklę ir susidūrė su kita neva važiuojančia transporto priemone. Toks kaltinimas yra ydingas vien jau dėl to, kad nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka įvykio vietoje pirminiais įrodymais fiksuotų faktinių įvykio aplinkybių. Faktinės aplinkybės buvo tokios, kad jos vairuojama transporto priemonė judėjo, o kita stovėjo ir pajudėjo iš stovėjimo vietos neįsitikinus, kad galima pradėti judėti ir tai saugu daryti. Nutarime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad išvažiuodama iš stovėjimo vietos susidūrė su kita transporto priemone, nes ji nestovėjo stovėjimo vietoje, o vairavo automobilį važiuodama per stovėjimo vietą, kurioje stovėjo kitas raudonos spalvos automobilis. Pačiame nutarime nurodoma, kad vairuodama automobilį kirto ištisinę liniją žyminčią stovėjimo vietų ribas, todėl nutarime yra aiškus aplinkybių prieštaravimas nepagrįstai nurodant, kad ji neva pajudėjo iš stovėjimo vietos. Taigi, Institucija turėjo nustatyti, ar esant judančių transporto priemonių (nagrinėjamu atveju jos automobilis) automobilių stovėjimo aikštelėje, kitos (raudonos) transporto priemonės, stovėjusios stovėjimo aikštelėje, vairuotoja prieš pradėdama judėti iš stovėjimo vietos įsitikino, kad tai daryti saugu. Faktinės aplinkybės rodo, kad kito (raudono) automobilio, stovėjusio aikštelėje, vairuotoja neįsitikino, kad jos manevras (pajudėjimas iš stovėjimo vietosi nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. jai. Kelių eismo taisyklių (KET) 101 punnkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Ši nuostata taikytina būtent automobilių aikštelėje stovėjusio kito automobilio vairuotojai, nes ji prieš pradėdama važiuoti turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudvti) kitiems eismo dalyviams. Todėl jai pareikštas kaltinimas KET 101 punkto pažeidimu yra aiškiai nepagrįstas. Atkreipė dėmesį į tai, kad KET nėra nei vienos nuostatos, kad važiuojančios transporto priemonės vairuotojas turi duoti kelią stovėjimo aikštelėje stovinčiam automobiliui. Tai tik patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ji KET 10l punkto reikalavimų nepažeidė. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Ši nuostata taikytina taip būtent automobilių aikštelėje stovėjusio kito automobilio vairuotojai, nes ji prieš pradėdama važiuoti turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelia pro stovintį automobilį judančioms kitoms transporto priemonėms. O nagrinėjamu atveju kito (raudono) automobilio vairuotoja nesiėmusi visų atsargumo priemonių nepraleido judančios, jos vairuojamos, transporto priemonės ir tokiu būdu sudarė kliūtį, dėl įvyko eismo įvykis. Todėl jai pareikštas kaltinimas KET 9 punkto pažeidimu yra taip pat aiškiai nepagrįstas. KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia į vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Šio KET punkto pažeidimu ji taip pat nepagrįstai kaltinama, nes automobilių stovėjimo aikštelių horizontulusis žymėjimas ištisine juosta turi visai kitą reikšmę ir skirtingai nei nurodoma nutarime, t. y. tokios juostos kirtimas KET nėra draudžiamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad KET dalyje „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 punkte, kuriame nustatyta, jog horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką, t. y. siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ii žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vieta. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jokio KET 8 punkto pažeidimo važiuojant per ištisinę liniją, kuri žymi automobilių stovėjimo vietą, nepadarė. Todėl jai pareikštas kaltinimas dėl važiavimo kertant ištisinę automobilių stovėjimo vietą žyminčią liniją yra taip pat aiškiai nepagrįstas. Minėta, kad nejudanti, o stovinti transporto priemonė viena kitos atžvilgiu turi duoti viena kitai kelią. Nagrinėjamu atveju būtent raudonos spalvos automobilio vairuotoja pažeidė KET 8, 9, 101 punktų reikalavimus, nes būtent ji prieš pradėdama judėjimo iš stovėjimo vietos manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio judančioms transporto priemonėms sudarydama kliūtį ir tokie neatsargūs veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Todėl skundžiamas nutarimas dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo jos atžvilgiu yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl naikintinas. Kadangi jos veiksmuose nėra administracinio teisės nusižengimo sudėties (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), tai administracinė teisena jos atžvilgiu yra nutrauktina (ANK 591 straipsnio l dalis). Prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. Ž. 2021 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 30-ANR N-702-2021 ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės nusižengimo sudėties. (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 10 d. atsiliepime į J. B. skundą nurodoma, kad su J. B. skundu nesutinkama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2020 m. liepos 1 d.) III skyriaus 8 punktu įtvirtinta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. <...> Minėto skyriaus 9 punktu nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. XIII skyriaus 101 punktu įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai, asmenų paaiškinimai, fotonuotraukos ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad J. B. vairuodama automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pažeidė automobilių stovėjimo aikštelėje nurodytą eismo tvarką, važiuodama tiesiai per stovėjimo vietas ir kirsdama horizontaliojo kelio ženklinimo ištisinę liniją, kuri žymi stovėjimo vietų ribas, taip prieš išvažiuodama iš sustojimo vietos į važiuojamąją kelio dalį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su automobiliu, kuris buvo išvažiavęs iš šalia esančios stovėjimo vietos. J. B. veiksmai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais. Nekyla abejonių, kad J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 (2020 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 5-V-185 redakcija) VIII skyriaus 42.2. punktu nustatyta, kad „<… mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti duomenys saugomi duomenų saugykloje ne trumpiau kaip 60 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų; ...>“. Paslaugų savitarnos svetainėje kreipusis dėl mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angl. body camera), užfiksuotų vaizdo duomenų pateikimo, nurodyta, jog įrašas, pagal nurodytus paieškos duomenis, duomenų saugykloje nerastas. Užklausą patvirtinantys duomenys yra administracinio nusižengimo bylos medžiagoje. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, J. B. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-702-2021 be pakeitimų.
Teismo posėdžio metu J. B. parodė, kad nesutinka su nutarimu, nes įvykis buvo visai ne toks. Parodė, kad ji iš pradžių stovėjo už nukentėjusiosios VW Golf automobilio, po to pavažiavo į priekį ir susigretino su VW Golf automobiliu. Pažymėjo, kad VW Golf automobilis stovėjo. Matė, kad VW Golf vairuotoja nesiruošia važiuoti, nes ji žiūrėjo į apačią, tarp kojų, jos automobilio šviesos nedegė, nežiūrėjo į šonus. Iš to ji nusprendė, kad VW Golf vairuotoja tikrai neketina važiuoti. Ji palaukė, kol pravažiuos automobiliai jai iš dešinės pusės. Tada ji, įsitikinusi, kad nėra kitų automobilių, praleidusi visus automobilius iš kairės ir iš dešinės, pradėjo judėti ir tuo momentu ji pajuto smūgį į šoną. Iš pradžių nesuprato kas vyksta, suspėjo sustabdyti. Dėl smūgio jos automobilis buvo šiek tiek pastumtas. O tada lyg iš niekur į priekį išlindo automobilis VW Golf. VW Golf vairuotoja sakė, kad jos nematė. Pažymėjo, kad ji pirma pradėjo judėti, o VW Golf vairuotoja važiavo net ne tiesiai, o skersai. Iš pradžių VW Golf vairuotoja nesutiko su kalte, motyvavo dešinės rankos taisykle, todėl buvo iškviesta policija. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas nusprendė, kad kalta yra VW Golf automobilio vairuotoja. Pažymėjo, kad įvykio vietoje joks protokolas nebuvo surašytas, buvo nubraižyta įvykio schema. Tuo metu VW Golf vairuotoja su tokiu sprendimu sutiko, bet po keturių mėnesių policijos nutarimas buvo pasikeitęs. Taip pat ji nesutiko, kad yra kalta dėl horizontalaus linijų ženklinimo pažeidimo. Nurodė, kad jos atžvilgiu priimtas nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Prašė nutraukti bylą jos atžvilgiu, priimti sprendimą, kokį buvo priėmęs į įvykio vietą atvykęs pareigūnas.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. J. nesutiko, kad jos automobilio šviesos nebuvo įjungtos, nes jos įsijungia automatiškai tik užvedus variklį. Apie įvykį parodė, kad ji grįžo iš pamokų, priėjo prie savo automobilio ir matė, kad šalia jo nėra kito automobilio. Įsėdusi į automobilį, iš karto jį užsivedė, susidėliojo daiktus. Tada užmetė akį į kairę pusę, kairėje pusėje nieko nebuvo. Dėl posūkio signalo ji nėra tikra, ar įjungė. Tada žiūrėjo į dešinę pusę, o antrą kartą prieš pajudėdama į kairę pusę nepažiūrėjo. Tada paspaudė akseleratoriaus pedalą ir pradėjo važiuoti, ir susidūrė su kitu automobiliu. Išgirdusi garsą ji ne iš karto sustabdė automobilį, o pavažiavo šiek tiek į priekį. Pažymėjo, kad jos automobilis taip pat buvo stumtas į šoną. Buvo sugadintas visas jos automobilio šonas, t. y. vairuotojo pusės durelės buvo nubrauktos ir įlenktos, šiek tiek priekinis sparnas, arka, galinis sparnas nežymiai įlenkti. Po įvykio ji nuvažiavo su įvykio schema į Palangos policijos komisariatą ir į Klaipėdos policijos komisariatą, jai paaiškino, kad šiuo atveju kaltas yra BMW automobilio vairuotoja, nes aikštelėse taip pat galioja dešinės rankos taisyklė, nors atvykęs pareigūnas teigė, kad negalioja. Tada Klaipėdos policijoje ji paraše paaiškinimą ir buvo priimtas nutarimas. Prašė palikti nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. J. parodė, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas, jog Akropolio aikštelėje susidūrė dvi transporto priemonės ir nesutaria dėl kaltės. Atvykęs į įvykio vietą, jis apžiūrėjo transporto priemonių apgadinimus, pagal kuriuos buvo aišku, kuri transporto priemonė kalta. Viena transporto priemonė stovėjo kampu, o kita – tiesiai. Nustatė, kad BMW automobilis neatsitrenkė į kitą automobilį, vadinasi BMW automobilis stovėjo vietoje. Išvažiuojantis automobilis VW Golf savo kairiąja puse kliudė BMW automobilio priekinį dešinį kampą. Tai jis nustatė iš to, kad apgadinimas ant BMW automobilio iš pradžių yra silpnesni, o po to stiprėja, t. y. iš lėto į jį įvažiuota ir brėžiama tolyn. Tai galima pamatyti nuotraukose iš įvykio vietos. BMW automobilio vairuotoja nurodė, kad pradėjo judėti, bet pastebėjusi, kad VW Golf automobilis taip pat juda, bandė išvengti susidūrimo ir sustojo. Tuo metu VW Golf automobilis, tęsdamas judėjimą, kliudė jos automobilio kampą. VW Golf automobilio vairuotoja paaiškino, kad pradėjusi važiuoti pažiūrėjo į kairę, ten jokio automobilio nebuvo, tada ji pažiūrėjo į dešinę ir sukdama vairą važiavo į kairę antrą kartą į kairę nepasižiūrėjusi. Nurodė, kad BMW automobilio vairuotoja pažeidimo nepadarė, kaip tik ji bandė išvengti susidūrimo, todėl ne BMW automobilis atsitrenkė į VW Golf automobilį, o VW Golf automobilis atsitrenkė į BMW automobilį. Nesutinka, kad kalta BMW automobilio vairuotoja. Nesupranta, kodėl jis nebuvo apklaustas nagrinėjant bylą. Pažymėjo, kad šiuo atveju BMW automobilio vairuotoja techniškai įvykdė KET 101 punkto reikalavimą, nes ji neatsitrenkė į VW Golf automobilį, ji pamačiusi VW Golf automobilį sustojo, reiškia ji įvertino situaciją ir sustojo, o kita vairuotoja BMW automobilio net nepamatė. Pažymėjo, kad aikštelėse ištisinė linija neriboja eismo, nes ji žymi stovėjimo vietas, ir aikštelėse neveikia dešinės rankos taisyklė, nes judama iš vienodos pozicijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).
Pagal ANK 593 straipsnio 1 dalį Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos.
KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-702-2021 J. B. yra nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 417 straipsnio 7 dalį 10 (dešimties) eurų dydžio bauda už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 17 d. 19.00 val. Taikos pr. 61, Klaipėdoje, vairuodama automobilį BMW730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pažeidė automobilių stovėjimo aikštelėje nurodytą eismo tvarką, važiuodama tiesiai per stovėjimo vietas, kirsdama horizontaliojo kelio ženklinimo ištisinę liniją, kuri žymi stovėjimo vietų ribas, taip prieš išvažiuodama iš sustojimo vietos į važiuojamąją kelio dalį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir susidūrė su automobiliu, kuris buvo išvažiavęs iš šalia esančios stovėjimo vietos, taip su savo automobilio priekiniu dešiniu kampu kliudė kito automobilio kairį šoną. (b. l. 6-7).
Teismo posėdžio metu J. B. parodė, kad ji iš pradžių stovėjo už nukentėjusiosios VW Golf automobilio, po to pavažiavo į priekį ir susigretino su VW Golf automobiliu, kuris tuo metu stovėjo. Matė, kad VW Golf vairuotoja nesiruošia važiuoti, nes ji žiūrėjo į apačią, tarp kojų, jos automobilio šviesos nedegė, nežiūrėjo į šonus. Iš to ji nusprendė, kad nukentėjusioji tikrai neketina važiuoti. Ji palaukė, kol pravažiuos automobiliai iš dešinės pusės. Tada ji įsitikinusi, kad nėra kitų automobilių ir praleidusi visus automobilius iš kairės ir iš dešinės, pradėjo judėti ir tuo momentu ji pajuto smūgį į šoną. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, suspėjo sustabdyti. Dėl smūgio jos automobilis buvo šiek tiek pastumtas. O tada lyg iš niekur į priekį išlindo nukentėjusiosios automobilis VW Golf. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. J. parodė, kad ji įsėdusi į automobilį iš karto užsivedė jį, automobilio šviesos įsijungė automatiškai, ji susidėliojo daiktus, tada užmetė akį į kairę pusę, kairėje pusėje nieko nebuvo, tada pažiūrėjo į dešinę pusę, o antrą kartą į kairę pusę prieš pajudėdama nepažiūrėjo. Tada paspaudė akseleratoriaus pedalą ir pradėjo važiuoti, ir susidūrė su kitu automobiliu. Išgirdusi garsą ji ne iš karto sustabdė automobilį, o pavažiavo šiek tiek į priekį.
Išklausius administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. ir nukentėjusiosios I. J. parodymus, nustatyta, kad jų parodymai apie įvykio aplinkybes skiriasi. J. B. teigė, kad ji prieš pajudėdama matė šalia, jai iš dešinės pusės stovintį neužvestą automobilį VW Golf, jo šviesos nedegė, o I. J. teigė priešingai – ji nurodė, kad ji nematė šalia, jai iš kairės stovinčio BMW automobilio, kad jai prieš pajudant iš kairės pusės joks automobilis nestovėjo, kad ji įsėdusi į automobilį iš karto jį užvedė ir jo šviesos užsidegė automatiškai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. J. teigė, kad jo nuomone dėl eismo įvykio yra kalta ne administracinėn atsakomybėn patraukta J. B., o nukentėjusioji I. J.. M. J. parodė, kad atvykęs į įvykio vietą jis apžiūrėjo automobilių apgadinimus ir sprendė, kad dėl eismo įvykio kalta yra automobilio VW Golf vairuotoja. Jis nusprendė, kad BMW automobilis neatsitrenkė į kitą automobilį, vadinasi BMW automobilis stovėjo vietoje. Išvažiuojantis automobilis VW Golf savo kairiąja puse kliudė BMW automobilio priekinį dešinį kampą. Tai jis nustatė iš to, kad apgadinimas ant BMW automobilio iš pradžių yra silpnesni, o po to stiprėja, t. y. iš lėto į jį įvažiuota ir brėžiama tolyn, automobilis artėja. Byloje yra fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos (b. l. 23-26), kuriose užfiksuota, kad automobilis BMW stovi tiesiai, tik priekiniai ratai yra už stovėjimo vietos ribos, o automobilis yra visas išvažiavęs iš stovėjimo vietos, jis stovi skersai, matyti, kad iš karto buvo stipriai užsuktas vairas į kairę, net nepavažiavus nė kiek į priekį. Be to, byloje yra kompaktinis diskas su nuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilio BMW apgadinimai ir kurios patvirtina liudytojo M. J. parodymus, kad automobilio BMW apgadinimai iš pradžių silpnesni, o po to stipresni, o tai reiškia, kad į jį buvo įvažiuota, t. y. tai suteikia pagrindo spręsti, kad dėl eismo įvykio kalta yra VW Golf vairuotoja. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu VW Golf vairuotoja nurodė, kad pradėdama važiuoti antrą kartą į kairę pusę ji nepasižiūrėjo ir pradėjo važiuoti, o išgirdusi garsą, net ne iš karto sustojo, o dar pavažiavo šiek tiek į priekį. Šie jos parodymai patvirtina liudytojo M. J. eismo įvykio versiją apie tai, kad į BMW automobilį buvo įvažiuota ir toliau brėžiama per jį artėjant VW Golf automobiliui. M. J. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šiuo atveju BMW automobilio vairuotoja techniškai įvykdė KET 101 punkto reikalavimą, nes ji neatsitrenkė į VW Golf automobilį, ji pamačiusi VW Golf automobilį sustojo, reiškia ji įvertino situaciją ir sustojo, o kita vairuotoja BMW automobilio net nepamatė. Be to, aikštelėse ištisinė linija neriboja eismo, nes ji žymi stovėjimo vietas, ir aikštelėse neveikia dešinės rankos taisyklė, nes judama iš vienodos pozicijos ir abu automobiliai stovi.
Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo apklaustas eismo įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas M. J., kaip numatyta ANK 593 straipsnio 1 dalyje.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos eismo įvykio aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. ir nukentėjusiosios I. J. parodymų, neapklaustas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas M. J., neištirtos įvykio vietoje padarytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių sugadinimai.
Taigi, siekiant nustatyti, ar J. B. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje sudėtis, teismo nuomone, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. apklausti administracinėn atsakomybėn patrauktą J. B., nukentėjusiąją I. J., įvykio vietoje buvusį policijos pareigūną M. J., ištirti įvykio vietoje padarytas fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, ir atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-702-2021 naikintinas, o byla grąžintina Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš naujo tirti, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
J. B. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-702-2021 ir bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš naujo tirti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.