Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-737-972/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-10-21Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
II-737-972/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01102-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Advokatai
Eduardas Žebrauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-737-972/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01102-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai J. B., jos atstovui advokato padėjėjui Eduardui Žebrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8179-2021 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. birželio 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba J. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 ir 7 dalis už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 17 d. 19.00 val. Taikos pr. 61, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, iš stovėjimo vietos vykdydama išvažiavimo į važiuojamąją dalį tarp stovėjimo vietų į kairę manevrą, nedavė kelio iš dešiniau buvusios stovėjimo vietos į važiuojamąją dalį tarp stovėjimo vietų, vykdant posūkio į kairę manevrą, įvažiavusiam automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jo kairįjį šoną. Tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė KET 9, 101 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-8179-2021 J. B. pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis, pritaikius ANK 38 straipsnį, paskirta 60 Eur bauda.

2021 m. rugsėjo 17 d. teisme gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos persiųstas administracine tvarka nubaustos J. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo panaikinimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant tiek materialiąsias, tiek ir procesines teisės normas, be to, nutarime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka įvykio vietoje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių. Pareiškėjos tvirtinimu, ji, vairuodama transporto priemonę, nepažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimų, nes, priešingai, nei nurodyta skundžiamame nutarime, ji nestovėjo automobilių stovėjimo vietoje, o per ją važiavo, šalia šios stovėjimo vietos stovėjo raudonos spalvos automobilis („Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, jai važiuojant, irgi pradėjo judėti iš savo stovėjimo vietos. Pasak pareiškėjos, šiuo atveju tiesioginį priežastinį ryšį su tiriamo eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos, o ne jos veiksmai, nes jai važiuojant pro minėtą automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio vairuotoja pradėjo judėti iš stovėjimo vietos ir, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, nedavė kelio judančioms transporto priemonėms, taip sudarydama kliūtį, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Pareiškėjos teigimu, jai inkriminuoti KET pažeidimai taikytini būtent „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojai, o ne jai. Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas užfiksavo būtent tokias įvykio aplinkybes, kaip ji ir nurodo, jos užfiksuotos ir policijos pareigūnų „BODY“ kameromis darytuose vaizdo įrašuose. Sutarus dėl eismo įvykio kaltininko, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Administracinio nusižengimo protokolas jos atžvilgiu buvo surašytas ne įvykio dieną, o tik praėjus kuriam laikui, po automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos pateikto paaiškinimo. Ji iškart nesutiko su jai inkriminuotais KET pažeidimais. Jos atžvilgiu priimtą nutarimą ji apskundė teismui, teismas institucijos priimtą nutarimą panaikino, nustatęs, kad tyrimas atliktas netinkamai, nesurinkta reikiama bylos medžiaga, nebuvo kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas, kuris atliko pirminį eismo įvykio tyrimą bei nustatė eismo įvykio kaltininką. Tačiau ir priimant skundžiamą nutarimą nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, kurie privalo būti atlikti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas žodinio proceso tvarka, taip pat nebuvo užtikrinta ir jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisė būti išklausytai. Nesutikdama su jai surašytu administracinio nusižengimo protokolu, ji prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, norėjo teikti savus paaiškinimus, taip pat prašė apklausti kitą eismo įvykyje dalyvavusį asmenį, į įvykio vietą atvykusį pareigūną, pridėti prie bylos policijos pareigūnų „BODY“ kameromis darytus vaizdo įrašus, atlikti kitus veiksmus, tačiau toks jos prašymas buvo atmestas, policijos pareigūnei nurodžius, kad ji jau yra susipažinusi su byla, šioje byloje jai yra viskas aišku, todėl prašymai nebus priimami, o byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos manymu, tokie pareigūnės veiksmai pažeidė ne tik administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarką, bet ir jos teisę būti išklausytai, teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis vien tik kitos vairuotojos paaiškinimu ir ekspertizės aktu, kurio išvados pagrįstos prielaidomis, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, toks jos atžvilgiu priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, asmenų paaiškinimai, ekspertizės aktas ir kt.), kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje, jie neabejotinai pagrindžia pareiškėjos kaltę jai inkriminuotų nusižengimų padarymu. Bylos medžiaga nustatyta, tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio ,,BMW 730D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos J. B. veiksmai, – iš stovėjimo vietos vykdydama išvažiavimo į važiuojamąją dalį tarp stovėjimo vietų manevrą į kairę, atsitrenkė į iš dešiniau buvusios stovėjimo vietos, vykdant posūkio į kairę į važiuojamąją dalį tarp stovėjimų vietų manevrą įvažiavusio automobilio ,,Volkswagen Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną. Nekyla abejonių, kad J. B., nesilaikydama KET reikalavimų, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse, jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. atstovas teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. įvykus eismo įvykiui, nesutarus dėl eismo įvykio kaltininko, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio kaltininkė buvo automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja ir pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tai ir buvo padaryta. 2020 m. rugsėjo 24 d. automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja pateikė paaiškinimą, remdamasi šiuo subjektyviu paaiškinimu institucija priėmė nutarimą, kuriuo dėl minėto eismo įvykio kalta pripažino J. B.. Policijos pareigūnės V. K. tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja galėjo nematyti šalia judančios transporto priemonės, tačiau vis tiek dėl eismo įvykio buvo pripažinta kalta J. B.. Teismui grąžinus bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti, buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, surašytas ekspertizės aktas. Ekspertas, remdamasis pateiktomis nekokybiškomis nuotraukomis, padarė tik tikėtinas išvadas, kad eismo įvykio kaltininkė galimai yra J. B.. Gavus šias tik tikėtinas eksperto išvadas, administracinėn atsakomybėn buvo patraukta J. B.. J. B. prieš bylos nagrinėjimą teikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, norėjo teikti savus paaiškinimus, taip pat prašė šioje byloje atlikti ir kitus procesinius veiksmus, tačiau policijos įstaiga jau turėjo išankstinę nuomonę dėl eismo įvykio ir jos prašymo netenkino. Vienintelį J. B. paaiškinimą jie turėjo priimti, nes pareiškėja jį nusiuntė elektroniniu paštu. Atvykus į bylos nagrinėjimą, buvo aiškiai pasakyta, jog jokių prašymų, paaiškinimų nepriims, kadangi byloje yra viskas aišku, ir skundžiamas nutarimas buvo priimtas J. B. nedalyvaujant. Atstovo tvirtinimu, ši byla buvo išnagrinėta vienašališkai, neobjektyviai, neatsižvelgiant į kitos šalies prašymus, paaiškinimus.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. parodymai, duoti teisme, kai buvo nagrinėjamas jos ankstesnis skundas. J. B. juos patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi, papildomai paaiškino, kad ji, įsėdusi į savo automobilį, matydama, kad priešais ją esančioje automobilių stovėjimo vietoje nėra automobilio, pavažiavo į šią vietą ir sustojo tam, kad praleistų iš dešinės pusės atvažiuojančius automobilius. Tuo metu vienas po kito pravažiavo gal penki automobiliai. Susigretinusi su automobiliu „Volkswagen Golf“ (jis tuo metu stovėjo priekyje), matė, kaip šio automobilio vairuotoja buvo nuleidusi galvą (mano, kad žiūrėjo į telefoną), ji nebuvo įsijungusi nei automobilio šviesų, nei rodė posūkio signalo, nebuvo uždėjusi net rankų ant vairo, todėl nusprendė, kad ji nesiruošė važiuoti. Tada ji (pareiškėja), pažvelgusi į kairę ir vėl į dešinę, pradėjo judėti ir pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę. Tada ji iškart sustojo. Dėl smūgio jos automobilis buvo šiek tiek pastumtas. „Volkswagen Golf“ vairuotoja sakė, kad jos nematė. Ji (J. B.) pirma pradėjo judėti, o „Volkswagen Golf“ vairuotoja važiavo net ne tiesiai, o skersai. Atvykęs policijos pareigūnas apžiūrėjo eismo įvykio vietą ir, įvertinęs, kad abi transporto priemonės judėjo į kairę, o automobilio „Volkswagen Golf“ apgadinimai buvo slystamojo pobūdžio ir didesni, nusprendė, kad būtent „Volkswagen Golf“ vairuotoja I. J. jai užkišo automobilį, todėl ji ir kalta dėl eismo įvykio. Iš pradžių pati I. J. su tuo nesutiko, kilo diskusijos tarp jos, į eismo įvykio vietą atvykusio jos vaikino ir policijos pareigūno, tačiau policijos pareigūnui pasakius, kad jei jie nesutinka su nustatytomis aplinkybėmis ir nenori pildyti eismo įvykio deklaracijos, jis paskirs baudas, dėl kurių vėliau galės aiškintis teisme. Galiausiai I. J. sutiko, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, ir jie išsiskirstė. Praėjus keletui savaičių, ji (J. B.) gavo šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Nuvykusi sužinojo, kad ji pati yra kaltinama dėl kilusio eismo įvykio, jai liepė rašyti pasiaiškinimą. Vėliau nuvykus į bylos nagrinėjimą policijos įstaigoje, policijos pareigūnė pasakė, kad jai yra viskas aišku ir bylą išnagrinės rašytinio proceso tvarka. Ji (J. B.) norėjo teikti papildomus paaiškinimus, prašymus, tačiau jos visi prašymai buvo atmesti. Ji vairuoja jau 21 metus ir per šį laikotarpį yra patekusi į tris eismo įvykius, įskaitant ir šį. Pirmus du eismo įvykius sukėlė ji pati.

Teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. J. parodymus, duotus teisme, kai buvo nagrinėjamas J. B. ankstesnis skundas, ji juos patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi, papildomai paaiškino, kad priėjusi prie savo automobilio, matė, kad šalia jo nėra kito automobilio, įsėdusi į automobilį, iš karto jį užsivedė (automobilio šviesų pati nejungė, jos įsijungia automatiškai tik užvedus variklį), susidėliojo daiktus, pažiūrėjo į kairę pusę, kairėje pusėje nieko nebuvo. Dėl posūkio signalo ji nėra tikra, ar jį įjungė. Tada pažiūrėjo į dešinę pusę, prieš pajudėdama iš vietos antrą kartą į kairę pusę nepažiūrėjo. Prieš pradėdama judėti ji per kairės pusės veidrodėlį matė, kad už jos automobilio, kitoje automobilių stovėjimo eilėje, priešais automobilio stovėjimo vietą, buvusią jai iš kairės, stovėjo kažkoks automobilis, bet negali tvirtinti, kad tai buvo „BMW“ automobilis, tiesiog neatkreipė dėmesio. Paspaudusi akseleratoriaus pedalą, pradėjo važiuoti ir susidūrė su kitu automobiliu. Išgirdusi garsą, ji ne iš karto sustabdė automobilį, o pavažiavo šiek tiek į priekį, po smūgio automobilio pavara iššoko į laisvą padėtį, ir jos dėmesys buvo nukreiptas į ją. Buvo sugadintas visas jos automobilio šonas, t. y. vairuotojo pusės durelės buvo nubrauktos ir įlenktos, taip pat buvo šiek tiek apgadintas ir priekinis sparnas, nežymiai įlenkti arka, galinis sparnas. Į eismo įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas įvertino eismo įvykį, paėmė jų paaiškinimus, užpildė eismo įvykio schemą. Policijos pareigūnas jai nurodė, kad neva automobilių stovėjimo aikštelėje negalioja dešinės rankos taisyklė, o kadangi pagal jos automobilio važiavimo trajektoriją ji šiek tiek buvo užlindusi prieš automobilį „BMW“, nusprendė, kad dėl eismo įvykio kilimo kalta buvo ji. Tada policijos pareigūnas pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nurodė, kad jei jos nepildys, už sukeltą eismo įvykį bus paskirtos baudos. Ji išsigando, pajuto dėl to spaudimą, todėl sutiko su šio pareigūno eismo įvykio įvertinimu ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. Vėliau kalbant su kitais policijos pareigūnais, jai buvo paaiškinta, dėl ko šis pareigūnas jai taip pasakė, todėl ji nebemano, kad jai buvo daromas spaudimas. Grįžusi namo, pradėjo domėtis, kaip iš tikrųjų yra numatyta KET dėl eismo judėjimo automobilių stovėjimo aikštelėse. Taisyklėse nebuvo daug informacijos, todėl ji kreipėsi elektroniniu paštu į policijos komisariatą, nusiuntė eismo įvykio schemą, keletą nuotraukų ir prašė paaiškinti, kaip iš tikrųjų KET reguliuoja eismo judėjimą automobilių stovėjimo aikštelėse. Jai buvo paaiškinta, kad vis dėlto automobilių stovėjimo aikštelėse taip pat galioja dešinės pusės taisyklė ir ji nėra kalta dėl šio eismo įvykio, pasiūlyta parašyti paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių, tai ji ir padarė. Savo paaiškinimą nusiuntė elektroniniu paštu. Vėliau buvo priimtas nutarimas, kuriuo dėl eismo įvykio kalta buvo pripažinta kito automobilio vairuotoja.

Teismo posėdžio metu, kai buvo nagrinėjamas J. B. ankstesnis skundas, kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. J. parodė, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas, jog prekybos centro „Akropolis“ aikštelėje susidūrė dvi transporto priemonės ir nesutaria dėl kaltės. Atvykęs į įvykio vietą, jis apžiūrėjo transporto priemonių apgadinimus, pagal juos buvo aišku, kurios transporto priemonės vairuotoja buvo kalta dėl eismo įvykio sukėlimo. Viena transporto priemonė stovėjo kampu, o kita – tiesiai. Nustatė, kad automobilis „BMW“ neatsitrenkė į kitą automobilį, vadinasi, automobilis „BMW“ stovėjo vietoje. Išvažiuojantis automobilis „Volkswagen Golf“ savo kairiąja puse kliudė automobilio „BMW“ priekinį dešinį kampą. Tai jis nustatė iš to, kad automobilio „BMW“ apgadinimai iš pradžių yra mažesni, o po to didėja, t. y. buvo iš lėto į jį įvažiuota ir brėžiama tolyn. Tai galima pamatyti nuotraukose iš įvykio vietos. Automobilio „BMW“ vairuotoja nurodė, kad pradėjo judėti, bet pastebėjusi, kad automobilis „Volkswagen Golf“ taip pat juda, bandė išvengti susidūrimo ir sustojo. Tuo metu „Volkswagen Golf“ automobilis, tęsdamas judėjimą, kliudė jos automobilio kampą. Automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotoja paaiškino, kad, pradėjusi važiuoti, pažiūrėjo į kairę, ten jokio automobilio nebuvo, tada ji pažiūrėjo į dešinę ir, sukdama vairą, važiavo į kairę, antrą kartą į kairę pusę nepasižiūrėjusi. Automobilio „BMW“ vairuotoja pažeidimo nepadarė, ji kaip tik bandė išvengti susidūrimo, todėl ne automobilis „BMW“ atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Golf“, o automobilis „Volkswagen Golf“ atsitrenkė į „BMW“ automobilį. Nesutinka su tuo, kad dėl eismo įvykio kalta automobilio „BMW“ vairuotoja. Šiuo atveju automobilio „BMW“ vairuotoja techniškai įvykdė KET 101 punkto reikalavimą, nes ji neatsitrenkė į automobilį „Volkswagen Golf“, o jį pamačiusi, sustojo, reiškia, ji įvertino situaciją ir sustojo, o kita vairuotoja automobilio „BMW“ net nepamatė. Aikštelėse ištisinė linija neriboja eismo, nes ji žymi stovėjimo vietas, ir aikštelėse neveikia dešinės rankos taisyklė, nes judama iš vienodos pozicijos (b. l. 68–69).

Iš policijos pareigūno M. J. 2021 m. spalio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. 19.00 val. Taikos pr. 61, Klaipėdoje, susidūrė transporto priemonės „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvertinus įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad automobilio „BMW“ vairuotoja KET pažeidimo nepadarė, nors ir kirto ištisinės linijos ženklinimą, kuris žymi stovėjimo ribas, pervažiuodama iš vienos stovėjimo vietos į kitą. Automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotoja paaiškino, kad jai įsėdant į automobilį, šalia automobilio stovėjimo vieta buvo laisva, pradėdama važiuoti, ji nesitikėjo, kad kita transporto priemonė gali pervažiuoti iš vienos stovėjimo vietos į kitą, todėl stebėdama, ar neartėja transporto priemonės jai iš dešinės, pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos ir atsitrenkė į automobilio „BMW“ šono vidurį. Todėl automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojai buvo paaiškinta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad pajudėdama iš stovėjimo vietos, ji neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, vairuotoja su tuo sutiko, eismo įvykio dalyviai užsipildė eismo įvykio deklaraciją (b. l. 140).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad J. B. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis. Pastebėtina tai, kad KET nėra aptariama automobilių važiavo tvarka automobilių stovėjimo aikštelėse, tačiau KET 115 punkte aiškiai nurodyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Liudytoja I. J. tiek paaiškinime policijai, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai aiškino, kad ji, įsėdusi į automobilį, iškart jį užsivedė (automobilio šviesų jai nereikėjo įjungti, nes užvedus variklį, jos įsijungia automatiškai), susidėliojo daiktus, žvilgtelėjusi per kairės pusės veidrodėlį, matė, jog už jos automobilio, kitoje automobilių stovėjimo eilėje, priešais automobilio stovėjimo vietą, buvusią jai iš kairės, stovėjo kažkoks automobilis, o tada, apsidairiusi, ar iš kairės ir dešinės nėra artėjančių transporto priemonių, pajudėjo iš savo stovėjimo vietos, pradėjusi sukti kairiau, pajuto smūgį į kairiąją savo automobilio pusę. Po smūgio ji iškart nesustabdė automobilio, pavažiavo šiek tiek į priekį, nes jos automobilio pavara iššoko į laisvą padėtį, ir jos dėmesys buvo nukreiptas į ją. Tarp jos ir kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojos kilo ginčas dėl kaltės, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kaip liudytojas teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas M. J. tvirtino, kad atvykus į eismo įvykio vietą, jam nekilo abejonių, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kalta būtent automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotoja, tokį manymą jis grindė tuo, kad po eismo įvykio vienas iš automobilių stovėjo kampu, o kitas – tiesiai, o apžiūrėjęs transporto priemonių apgadinimus, jis pastebėjo, kad ant automobilio „BMW“ buvo padarytas slystamojo pobūdžio apgadinimas, jis iš pradžių buvo mažesnis, o po to didėjo, tai rodo, kad į šį automobilį buvo iš lėto įvažiuota ir brėžta tolyn, be to, automobilio „BMW“ vairuotoja jam paaiškino, kad ji, pradėjusi judėti, pastebėjo, jog automobilis „Volkswagen Golf“ taip pat juda, todėl bandė išvengti susidūrimo ir sustojo, o tuo metu automobilis „Volkswagen Golf“, tęsdamas judėjimą, kliudė jos automobilio kampą. Išties, byloje esančios fotonuotraukos, kita medžiaga patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „BMW“ priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės žibintas, o automobiliui „Volkswagen Golf“ buvo apgadintos priekinės ir galinės kairės pusės durys. Po eismo įvykio automobilis „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono priekine dalimi ties kampu buvo įsirėmęs į automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną ties vairuotojo durelių galiniu kraštu. Ištisinėmis kelio ženklinimo linijomis atskirtų gretimų stovėjimo vietų atžvilgiu abu automobiliai stovėjo smailiais kampais įstrižai į kairę, automobilis „Volkswagen Golf“ didesniu kampu, nei automobilis „BMW 730D“, abiejų automobilių vairuojamieji ratai pasukti į kairę. Automobilis „Volkswagen Golf“ iš stovėjimo vietos buvo išvažiavęs didesniu atstumu, nei jo ilgis, o automobilis „BMW 730D“ – apytiksliai per pusę savo ilgio (b. l. 62, 103). J. B. viso proceso metu tvirtino, jog ji, susigretinusi su automobiliu „Volkswagen Golf“, matė, kad šio automobilio vairuotoja, stovėdama automobilių stovėjimo vietoje, nesiruošia niekur važiuoti, nes ji buvo nuleidusi galvą (mano, kad žiūrėjo į telefoną), nebuvo įsijungusi nei automobilio šviesų, nerodė nei posūkio signalo, taip pat nebuvo uždėjusi rankų ant vairo, todėl įsitikinusi, kad tai daryti saugu, pajudėjo iš savo stovėjimo vietos ir tuo metu pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę. Tačiau, teismo vertinimu, tokie pareiškėjos teiginiai nelogiški, nes įvertinus tai, kad automobilio „Volkswagen Golf“ pirminis sąlytis su automobiliu „BMW“ buvo ties vairuotojo durelių priekiniu kraštu, J. B. pajudėjus iš vietos, I. J. fiziškai nebūtų galėjusi suspėti užvesti automobilį, pajudėti iš savo stovėjimo vietos ir dar suspėti beveik pusiau išvažiuoti į automobilio „BMW“ judėjimo trajektoriją. Ekspertas, atlikęs šio eismo įvykio tyrimą, padarė išvadą, jog tikėtina, kad pirminis automobilio „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono priekinės dalies ties kampu kontaktas su automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko ties automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojo durelių priekiniu kraštu ir slystamo susidūrimo kontakto metu automobilis „Volkswagen Golf“ automobilio „BMW 730D“ atžvilgiu nedidelį (mažesnį, nei vairuotojo durelių ilgis) atstumą iki sustojant nuvažiavo į priekį. Ekspertas, įvertinęs eismo įvykio dalyvių paaiškinimus bei kitą tyrimui pateiktą medžiagą (iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertui buvo pateikta visa turima bylos medžiaga su asmenų paaiškinimais, eismo įvykio deklaracija, fotonuotraukomis), 2021 m. birželio 1 d. ekspertizės akte konstatavo, kad eismo įvykio metu automobilis „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš stovėjimo vietos, buvusios kairiau bei atgal nuo stovėjimo vietos, kurioje stovėjo automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo į priekį, pervažiavo į priekyje jo ir automobiliui „Volkswagen Golf“ iš dešinės buvusią stovėjimo vietą ir iš jos, vykdant posūkio į kairę, į tarp stovėjimo vietų esančią važiuojamąją dalį manevrą, dešiniojo šono priekine dalimi ties kampu susidūrė su iš stovėjimo vietos taip pat posūkio į kairę, į tarp stovėjimo vietų esančią važiuojamąją dalį manevrą vykdžiusio automobilio „Volkswagen Golf“ kairiuoju šonu. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, prieš iš stovėjimo vietos įvažiuodama į tarp stovėjimo vietų esančią važiuojamąją dalį, privalėjo duoti kelią (nekliudyti) iš dešiniau buvusios stovėjimo vietos į važiuojamąją dalį tarp stovėjimo vietų įvažinėjusiam automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos J. B. veiksmai, nes ji, iš stovėjimo vietos vykdydama išvažiavimo į važiuojamąją dalį tarp stovėjimo vietų manevrą į kairę, atsitrenkė į iš dešiniau buvusios stovėjimo vietos, vykdant posūkio į kairę, į važiuojamąją dalį tarp stovėjimo vietų manevrą įvažiavusio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną (b. l. 34–39). Taigi aptartais byloje surinktais įrodymais, būtent jų visuma, o ne remiantis išskirtinai vien ekspertizės aktu, nustatyta, kad J. B. pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus, iš stovėjimo vietos vykdydama išvažiavimo į važiuojamąją dalį tarp stovėjimo vietų į kairę manevrą, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio iš dešiniau buvusios stovėjimo vietos į važiuojamąją dalį tarp stovėjimo vietų, vykdant posūkio į kairę manevrą, įvažiavusiam automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to ir įvyko eismo įvykis (J. B. padarytas KET 101 punkto pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti), dėl kurio buvo apgadinta I. J. vairuojama transporto priemonė „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl institucija turėjo faktinį pagrindą kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Byloje yra atlikti visi galimi procesiniai veiksmai, kad būtų galima priimti pagrįstą procesinį sprendimą, daryti pagrįstas išvadas dėl asmens kaltės. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, policijos pareigūnas M. J. buvo apklaustas kaip liudytojas teisme nagrinėjant J. B. ankstesnį skundą, teismo posėdyje dalyvavo ir pati skundą pateikusi J. B., ji galėjo naudotis teise užduoti klausimus apklausiamam liudytojui, todėl nebuvo tikslinga kviesti šį liudytoją apklausai pakartotinai.

Pareiškėja taip pat skunde nurodė, kad jai pradėta administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta ir dėl to, kad institucija šią bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, nors ji prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, norėjo teikti paaiškinimus, prašymus apklausti asmenis, pridėti prie bylos policijos pareigūnų „BODY“ kameromis darytus vaizdo įrašus, atlikti kitus veiksmus, tačiau jos tokie prašymai buvo atmesti, tai pažeidė jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises. Patikrinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, priešingai, nei nurodo pareiškėja J. B. ir jos atstovas, nustatyta, kad viso proceso metu ji buvo aktyvi proceso dalyvė, byloje yra ne vienas jos paaiškinimas dėl kilusio eismo įvykio, taip pat nebuvo apribota jos teisė teikti prašymus, skundus, į juos visus buvo motyvuotai atsakyta. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jis buvo priimtas dalyvaujant J. B., ji buvo su juo supažindinta pasirašytinai iškart po jo priėmimo (b. l. 26). Tai, kad pareiškėja nesutinka su institucijos administracinio nusižengimo tyrimo metu priimtu sprendimu, kuriuo buvo netenkinti jos prašymai dėl liudytojų apklausos, kitų veiksmų atlikimo, pateikdama savo subjektyvią nuomonę ir vertinimus apie tyrimo eigą, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Kaip minėta, visi pareiškėjos prašymai buvo įvertinti ir į juos buvo motyvuotai atsakyta. Be to, pastebėtina ir tai, kad pareiškėjai nebuvo sukliudyta apskųsti policijos įstaigos priimtą nutarimą teismui, skunde išdėstant paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, nurodant nesutikimo su priimtu nutarimu argumentus, dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jos skundą, teikti paaiškinimus, prašymus teismui. Teismo vertinimu, tokiu būdu J. B. realizavo savo teises būti išklausytai, teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus bei teisę į gynybą.

Taigi teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareigūnė tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. J. B., nenustačius jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, buvo paskirtos ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalių sankcijose numatytos minimalios baudos, galutinė nuobauda paskirta laikantis ANK 38 straipsnio reikalavimų. Įvertinus visa tai, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą institucijos priimtą nutarimą, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas, o skundžiamas institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Skundu taip pat prašoma iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundo netenkinus, šis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8179-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė