Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys I. M., antstolis G. J., BGNSB „Kušliškių sodybos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujų įrodymų, kurie, siekiant neužkirsti kelio pareiškėjai tinkamai pagrįsti skundo argumentus, priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0004/13/00377, pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-12 vykdomąjį raštą Nr. 2-9735-639/2012 dėl 700,88 Eur skolos išieškojimo išieškotojos I. M. naudai ir vykdomoji byla Nr. 0004/15/00906 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-972/2015 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl 700,00 Eur išieškojimo išieškotojos I. M. naudai iš skolininkės R. Z.. 2016-08-05 patvarkymu antstolis G. J. prisijungė prie išieškojimo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-14 išduotą vykdomąjį raštą dėl 11 368,74 Eur žalos atlyginimo, palūkanų bei vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos BGNSB „Kuliškių sodybos“ naudai. 2016-08-25 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-160005511 Dėl turto vertės nustatymo ir realizavimo varžytynėse, kuriuo parduodamas iš varžytynių turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 35 000 Eur bei pranešta, kad, proceso šalims nepareiškus prieštaravimo dėl turto kainos, skelbiamos pirmosios varžytynės, nustatant, jog pradinė turto pardavimo kaina sudaro 80 procentų nustatytos turto kainos, t. y. 28 000 Eur (vykdomoji byla b. l. 172). Patvarkymas skolininkei R. Z. išsiųstas 2016-08-25 registruotu laišku, tačiau skolininkė į pranešimus neatsiliepė (vykdomoji byla b. l. 175). 2016-09-22 skolininkė R. Z. pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo bei nurodė, jog prašys antstolio G. J. skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (vykdomoji byla b. l. 178). Antstolė 2016-10-11 patvarkymu Nr. S-160006584 netenkino pareiškėjos pareiškimo (vykdomoji byla b. l. 180-181). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja prieštaravimus dėl turto vertės pareiškė praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nagrinėjamu atveju antstolės 2016-08-25 patvarkymas Nr. S-160005511 Dėl turto vertės nustatymo ir realizavimo varžytynėse skolininkei buvo išsiųstas 2016-08-25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 604 straipsnyje numatyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Todėl antstolė pagrįstai nurodė, kad skolininkei 2016-08-25 patvarkymas laikomas įteiktu 2016-08-31. Pati skolininkė nurodo, kad jos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), šiuo adresu ir buvo siunčiami antstolės procesiniai dokumentai, tačiau skolininkė į pranešimus atsiimti registruotą laišką neatsiliepė (vykdomoji byla b. l. 175). Pareiškėjos teiginį, jog ji nekalta, kad galbūt per pašto darbuotojų aplaidumą jai neįteiktas pranešimas atsiimti laišką, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvią prielaidą, grindžiamą subjektyvia pareiškėjos nuomone. Pareiškėja, kaip skolininkė, turi būti aktyvi vykdymo proceso dalyvė ir domėtis vykdymo proceso eiga bei informuoti antstolį apie bet kokias procesinių dokumentų įteikimo kliūtis. Antstolės laiškas išsiųstas pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas laikomas tinkamai įteiktu 2016-08-31. Taigi terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2016-09-05, o skolininkės prieštaravimai antstolės kontoroje gauti 2016-09-22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad prieštaravimai dėl turto įkainojimo buvo pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pažymėtina, jog antstolė 2016-09-15 elektroniniu paštu persiuntė pareiškėjai dokumentus dėl priverstinio turto realizavimo. Į šį laišką pareiškėja 2016-09-20 atsakė, jog pageidauja, kad dokumentai jai būtų siunčiami CPK nustatyta tvarka. Taigi akivaizdu, jog net kaip atskaitos tašką prieštaravimams pateikti skaičiuojant dokumentų išsiuntimo elektroniniu paštu momentą, pareiškėja vis tiek laikytina praleidusia terminą prieštaravimams pateikti.Pareiškėja nurodo, jog teismas savo iniciatyva CPK 78 straipsnio pagrindu gali atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, jei nustato, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju pareiškėja nei 2016-09-22 pateikdama antstolei prieštaravimus dėl turto įkainojimo, nei 2016-10-19 skųsdama antstolės patvarkymą, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, neprašė atnaujinti termino prieštaravimams pareikšti ir šio klausimo apskritai nekėlė – klausimą dėl termino atnaujinimo kelia tik atskirajame skunde, nors pagal Civilinio proceso kodekso 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame (taigi ir atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, nenustatyta jokių svarbių priežasčių, kodėl pareiškėja praleido terminą – vienintelė jos nurodyta priežastis ta, jog jai neva nebuvo tinkamai įteiktas turto įkainojimo aktas, nors, kaip jau konstatuota, antstolės procesiniai veiksmai įteikiant turto įkainojimo aktą laikytini tinkamais. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai dėl pareiškėjos nedarbingumo laikotarpių nesudaro pagrindo keisti pozicijos dėl termino atnaujinimo, nes nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjai išduotas nuo 2016-10-03, t. y. jau po to, kai ji pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo.Kita vertus, pagrindą atmesti pareiškėjos skundą sudaro ne tik tai, jog ji prieštaravimus pateikė praleidusi nustatytą terminą, bet ir tai, jog, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prieštaravimuose tik deklaratyviai, be jokių argumentų ir įrodymų, teigiama, kad skundžiamu patvarkymu turto kaina nustatyta žymiai mažesnė negu rinkos vertė. Todėl teismas padarė išvadą, kad vien pareiškėjos nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad turto vertė nustatyta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pažymėtina, jog pagrindą skirti ekspertizę sudaro ne bet kokie, o tik motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai dėl turto vertės, sukeliantys antstoliui pakankamai pagrįstas abejones dėl realios turto vertės, nes suteikus skolininkui ar išieškotojui galimybę nepritarti turto įkainojimui be motyvų, būtų sudaromos sąlygos vykdymo proceso šalims vilkinti vykdymo procesą. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Nagrinėjamu atveju antstolė areštuotą turtą įkainojo vadovaudamasi rinkos kainomis bei atsižvelgdama į VĮ Registro centras nurodomą vidutinę rinkos vertę. Pažymėtina, jog pagal VĮ Registrų centro nurodytas vidutines rinkos vertes ginčo buto vertė 2016-10-12 sudarė 23 700 Eur, 2016-06-29 VĮ Registrų centro išraše nurodyta, jog vidutinė buto rinkos vertė – 24 502 Eur, o antstolė 2016-08-25 patvarkymu turtą įkainojo 35 000 Eur, taigi didesne kaina nei nurodė VĮ Registrų centras. Teismo nuomone, antstolė disponavo pakankamais duomenimis apie turto vertę, kuri jai nesukėlė jokių abejonių, todėl antstolei nebuvo pagrindo savo iniciatyva skirti ekspertizės turto vertei nustatyti. Kita vertus, iš esmės pareiškėja niekaip nepagrindė savo nesutikimo su nustatyta turto verte – skundas grįstas vien jos subjektyviomis prielaidomis apie tai, jog nustatyta vertė neatitinka rinkos sąlygų. Prie atskirojo skundo pareiškėja pridėjo skelbimų kopijas iš internetinio tinklapio skelbiu.lt. Prie skundo taip pat pridėtas pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2VP-16728-88-9/2016, kuriame nurodyta, jog, atsižvelgiant į skelbimuose nurodytų butų kainą, pareiškėjos buto vertė galėtų siekti apie 41 166,90 Eur. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie įrodymai pateikti tik su atskiruoju skundu: jie nebuvo pateikti nei antstolei, nei pirmosios instancijos teismui, taigi jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis nekvestionuotina. Visų antra, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir tam, kad tinkamai išnagrinėtų šią bylą, prijungti bylą Nr. 2VP-16728-88-9/2016. Pareiga tinkamais įrodymais pagrįsti savo skundo faktinį pagrindą tenka pareiškėjai (CPK 443 str. 2 d., 135 str.). Tai, kad CPK 443 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nereiškia, jog teismui turi būti perkelta įrodinėjimo pareiga. Visų trečia, pareiškėjos nurodyti trijų skelbimų duomenys savaime nesudaro pagrindo abejoti antstolės atliktu įvertinimu, nes jie nėra pakankami spręsti apie realią turto rinkos vertę: neaišku, už kiek skelbimuose nurodyti butai realiai buvo parduoti ar iš viso buvo parduoti, pareiškėjos nurodytą turto rinkos vertę tinkamai pagrįstų jau įvykusių sandorių duomenys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog antstolė neturėjo jokio realaus pagrindo abejoti jos nustatytos turto vertės pagrįstumu, pareiškėjos teiginiai apie turto vertę nebuvo pagrįsti jokiais tinkamais įrodymais, taigi pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolė privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.Pareiškėja taip pat teigia, jog prašė teismo nutraukti bylą, nes yra nagrinėjama kita civilinė byla - 2VP-16728-88-9/2016. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjos prašymą atmetė, nes civilinėje byloje Nr. 2VP-16728-889/2016 buvo sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdomosios bylos Nr. 004/13/00377 sustabdymo, pats pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų nebuvo nagrinėjamas. Pareiškėja teigia, jog šie teismo teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-16728-889/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skundas dėl antstolės veiksmų nebuvo nagrinėjamas. 2016-10-27 pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, o pareiškėjai apskundus šią nutartį atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-09 apeliacinį procesą nutraukė, nes išnyko apeliacijos objektas: varžytynės, kurias pareiškėja prašė sustabdyti, įvyko.Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog iki šiol nėra gavusi turto įkainojimo akto, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Turtas buvo įvertintas 2016-08-25 antstolės patvarkymu, iš bylos medžiagos akivaizdu, jog pareiškėjai apie šį patvarkymą žinoma: jis jai buvo siųstas ir ne tik registruotu, bet ir elektroniniu paštu, todėl pareiškėja neturi jokio pagrindo teigti, kad jai užkirstas kelias įstatymų nustatyta tvarka ginčyti turto įkainojimo aktą. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nesant pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.