Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbanti, registruota darbo biržoje, teista Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-07 nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-29 nuosprendis pakeistas, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pakeista 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji R. Z. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, ir apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės: 2013-02-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismui išdavus vykdomąjį raštą pagal 2012-10-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą išieškoti iš R. Z. atsakovei I. M. 2420 litų bylinėjimosi išlaidų, R. Z. tyčia teismo sprendimo nevykdė ir 2013-06-14 antstolės V. D. kontoroje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, siekdama išvengti turtinės prievolės vykdymo, pateikė prašymą pakeisti turto areštą žemės sklypui, esančiam Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), areštuotam vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą dėl 2420 litų išieškojimo atsakovei I. M., ir areštuoti žemės sklypą, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus numeris 4400-(duomenys neskelbtini). A. V. D. pagal R. Z. prašymą 2013-07-08 panaikinus areštą žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir areštavus žemės sklypą, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertės pagal VĮ Registrų centro pažymą pakaktų priteistai bylinėjimosi išlaidų sumai padengti, R. Z., tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad areštuotas žemės sklypas, unikalus numeris 4400-0774-8678, 2009-03-24 teismo sprendimu skirtas jos nepilnamečių vaikų išlaikymui, 2013-07-10 prašymu pareikalavo skirti ekspertizę areštuoto žemės sklypo vertei nustatyti, o tuo tarpu, kad nebūtų galimybės nukreipti išieškojimo į kitą jos turtą, 2013-07-17 sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį pardavė žemės sklypus, esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2013-07-18 pardavė automobilį „C. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o areštuoto žemės sklypo, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises įregistravo savo nepilnamečių vaikų vardu pagal 2009-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. Tokiu būdu R. Z., netekdama viso turto, iš kurio būtų galimas skolos pagal 2012-10-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą išieškojimas, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, ir apgaule savo naudai išvengė 2420 litų turtinės prievolės išieškojimo.

Kaltinamoji R. Z. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino, parodė, kad 2013 m. vasario mėn. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą pagal 2012-10-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą išieškoti iš jos, R. Z., I. M. 2420 litų bylinėjimosi išlaidų, buvo pradėta vykdomoji byla. Antstolė areštavo jos žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Nr. 1), ji pateikė prašymą panaikinti areštą šiam žemės sklypui ir areštuoti kitą jos žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Nr. 2).

Antstolė patenkino jos prašymą iš dalies, panaikino areštą žemės sklypui Nr. 1, tačiau areštavo ne jos nurodytą žemės sklypą Nr. 2, bet kitą žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Nr. 3), nurodydama, kad neareštavo jos nurodyto žemės sklypo Nr. 2, nes jis yra menkavertis, po aukštos įtampos elektros laidais, todėl nepavyks jo realizuoti ir gauti pinigų sumą, kurios pakaktų įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms (jų susidarė apie 1000 Lt) padengti. Antstolė pati priėmė tokį sprendimą, ji, R. Z., jokių tyčinių nusikalstamų veiksmų neatliko. Antstolė jai pasakė, kad visi kiti sklypai yra laisvi, neareštuoti, tai ji gali jais laisvai disponuoti, parduoti, taip pat buvo pasakyta ir dėl automobilio. Ji 2011 m. pirko butą (duomenys neskelbtini) už 85 000 Lt, jai reikėjo pinigų, savo turėjo tik 11 000 Lt, kitą sumos dalį skolinosi iš fizinių asmenų. K. R. S. turėjo 6000 litų, o jai, R. Z., buvo labai reikalingi pinigai, todėl ir sutiko jai parduoti žemės sklypus. Buvo ir iš kitų žmonių pasiskolinusi pinigų. Automobilį „C. S.“ pardavė A. L., kadangi jam buvo skolinga 10 000 litų, automobilis buvo įvertintas 12 000 litų, iš A. L. ji gavo 2000 litų grynais pinigais. Žemės sklypus, kiek pamena, pardavė liepos 17 d., o automobilį – liepos 3 d. Pardavusi minėtą turtą, ji grąžino ankstesnes skolas kitiems pensinio amžiaus fiziniams asmenims, iš kurių ji buvo pasiskolinusi pinigų buto pirkimui, manė, kad šias skolas reikia pirmiau atiduoti, nes jos buvo atsiradusios pirmiau, pavykus įsidarbinti, ji atsiskaitys ir su nukentėjusiąja. Į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo Nr. 3 registravimo pagal 2009-03-24 teismo sprendimą kreipėsi, kai jau buvo pardavusi žemės sklypus. Kai atnešė užregistruoti dokumentus, jai pasakė, kad reikalinga užbaigti registraciją ir minėtam žemės sklypui, yra įrašas, kad nepateikti dokumentai ir nebaigta registracija. Žinojo, kad šis sklypas areštuotas, tai pasakė ir VĮ Registrų centre. Ji po 2009-03-24 teismo sprendimo priėmimo buvo kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl šio sklypo registravimo, tačiau neturėjo vaikų gimimo, santuokos liudijimų, kitų reikalingų dokumentų, dėl to VĮ Registrų centro darbuotoja nurodė, kad registracija bus baigta, kai ji pateiks reikalingus dokumentus. Kai kreipėsi dėl šio sklypo registravimo pardavusi kitus žemės sklypus, ji nežinojo, kad tas sklypas bus registruotas vaikų vardu, suprato, kad teismo sprendimu jis buvo priteistas jai vaikų išlaikymui, buvo įsitikinusi, kad sklypas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir turės jį registruoti savo vardu. Net kai VĮ Registrų centro darbuotoja pasakė jai atsinešti vaikų gimimo liudijimus ir kitus dokumentus, ji vis tiek manė, kad sklypą turės registruoti savo vardu. Tik maždaug po savaitės vėl su dokumentais nuvykus į VĮ Registrų centrą, darbuotoja paaiškino, kad reikalinga dukra, kol dukra važiavo, ji užpildė prašymą sūnaus vardu, atvažiavusi dukra pati užpildė prašymą ir pateikė VĮ Registrų centrui. Tik išėjusi iš VĮ Registrų centro paskambino antstolei ir pranešė apie sklypo registravimą vaikų vardu. Ji jokių piktų kėslų neturėjo, nes įvykdyti turtinės prievolės I. M. naudai ji neturėjo ir kol kas neturi finansinių galimybių, nes nedirba nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. ir jai nepavyksta įsidarbinti.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2012-10-17 Klaipėdos mieto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje iš R. Z. jos naudai priteista sumokėti 2420 litų bylinėjimosi išlaidų. K. R. Zumarienė su ja neatsiskaitė, 2013-02-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl minėtos skolos išieškojimo iš R. Z.. 2013-02-26 vykdomąjį raštą ji pateikė antstolei V. D., kuri pradėjo išieškojimo vykdymą. Ji buvo gavusi pranešimus iš antstolio apie žemės sklypų areštų perkėlimus, paskutinis sklypas, kuris buvo areštuotas, priklauso R. Z. vaikams. R. Z. priteistų bylinėjimosi išlaidų jai iki šiol nesumokėjo, niekada su ja nesitarė dėl skolos sumokėjimo.

Liudytoja V. D. parodė, kad 2013-02-26 buvo pradėta vykdomoji byla pagal 2012-10-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, pagal kurį reikėjo iš skolininkės R. Z. išieškoti 2420 litų išieškotojos I. M. naudai. Skolininkei R. Z. 2013-03-07 buvo įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti teismo sprendimą, jai neįvykdžius teismo sprendimo, t. y. per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjus, buvo pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Tuomet buvo areštuota banko sąskaita, kadangi lėšų sąskaitoje nebuvo, pradėta aiškintis, kokį turtą būtų galima areštuoti. Kadangi skola nedidelė, buvo areštuotas tik vienas iš skolininkės turimų sklypų. Skolininkė R. Z. aktyviai dalyvavo vykdymo procese, aiškino, kad skolos neketina mokėti. Buvo gautas R. Z. prašymas panaikinti areštą tam sklypui ir areštuoti kitą sklypą. Sprendžiant šį prašymą, nustatyta, kad sklypas, kurį prašė areštuoti R. Z., yra inžinerinės infrastruktūros teritorijoje, dėl to buvo nutarta areštuoti kitą žemės sklypą. Buvo gautas skolininkės prašymas skirti ekspertizę areštuoto žemės sklypo vertei nustatyti. Jos prašymas buvo patenkintas, atliktas areštuoto turto vertinimas. 2013-08-14 skolininkė paskambinusi pranešė, kad šitas žemės sklypas priklauso ne jai, yra registruotas vaikų vardu. Išsiaiškinta, kad teismo sprendimu šitas žemės sklypas buvo priteistas jos vaikams. VĮ Registrų centre apie tai jokios atžymos nebuvo, todėl nebuvo jokių kliūčių jį areštuoti. Ji, antstolė, norėjo areštuoti kitus sklypus, tačiau R. Z. nebeturėjo nei vieno sklypo, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, jie buvo perleisti kitam asmeniui, kuris, kaip išsiaiškino duomenų bazėje, yra jos motina. Be to, kai ji norėjo areštuoti R. Z. priklausantį automobilį „C. S.“, paaiškėjo, kad tą pačią dieną automobilis buvo perleistas kitam asmeniui. Liko tik butas (duomenys neskelbtini), tačiau jo negalima areštuoti, nes skola nedidelė. Taip neliko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir įvykdyti teismo sprendimą. Skolininkei buvo paaiškinta, kad jai kils atsakomybė už tokius veiksmus, kad ji galėtų mokėti išieškotojai dalimis, tačiau skolininkė to neketino daryti. Jos manymu, žemės sklypus ir automobilį R. Z. pardavė ne už rinkos kainą. VĮ Registrų centre yra nurodyta vidutinė rinkos vertė. Vidutinė parduoto sklypo rinkos vertė, kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų, tuo metu buvo 16 600 litų, o R. Z. pardavė jį už 2000 litų. Automobilis taip pat buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, turto vertintojų duomenimis, automobilio vertė buvo ne mažesnė kaip 20 000 litų.

Liudytoja J. J. parodė, kad dirba VĮ Registrų centre registratorės pareigose. 2013 m. liepos mėn. R. Z. atvykusi pateikė prašymus įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą ir teismo sprendimą, kuriuo šis sklypas priteistas vaikams. Ji turėjo berniuko gimimo liudijimą, pateikė prašymą berniuko vardu, kadangi jis neturėjo reikiamo amžiaus, dukros kartu nebuvo, ji atvyko po pietų, nes ji turėjo pasirašyti prašymą. Ji, J. J., priėmė prašymą, užregistravo turtą. R. Z. tikrai žinojo, kad sklypas priklauso vaikams, turi būti registruotas kaip jų nuosavybė, nes ji dar 2009 m. buvo atvykusi į VĮ Registrų centrą ir prašė jos vardu įregistruoti visą turtą, jai tada buvo pasakyta, kad vienas sklypas turi būti įregistruotas vaikų vardu, todėl būtini vaikų dokumentai. Ji tada pati atsisakė registruoti tą sklypą vaikų vardu, sakė, kad kreipsis į teismą, kad būtų pataisytas sprendimas. Jos kolegė 2009 m. priėmė R. Z. prašymą, ji, J. J., matė šį prašymą, todėl situacija jai žinoma.

Liudytoja D. M. parodė, kad dirba VĮ Registrų centre registratorės pareigose, iš R. Z. 2009 m. gruodžio mėn. priėmė užsakymą įregistruoti visą turtą jos vardu, tačiau registratorė davė nurodymą, kad negalima registruoti vieno sklypo, kuris turi būti registruotas vaikų vardu pagal teismo sprendimą. Tai buvo paaiškinta užsakovei. Tada R. Z. atsisakė įregistruoti šį sklypą, sakė, kad kreipsis į teismą, kad būtų pataisytas sprendimas. Ji tik priima užsakymus, ne ji, o kiti asmenys sprendžia, ar turtą galima registruoti, ar ne.

Liudytojas A. L. parodė, kad 2011 m. rudenį paskolino R. Z. 10 000 litų buto pirkimui. Jis dirbo bendrijos pirmininku, o ji buhaltere, ji dirbo gerai, todėl sutiko jai paskolinti pinigų. 2013 m. liepos mėn. suėjo skolos grąžinimo terminas. R. Z. jam už skolą pasiūlė savo automobilį „C. S.“. 2013 m. šio automobilio rinkos vertė buvo 12 000 litų, jie internete žiūrėjo kainas, todėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną jis jai grynais sumokėjo 2000 litų. Automobilis buvo gal 4 m. senumo. Jis žino, kad R. S. yra R. Z. motina, jų santykiai yra geri. Jis žinojo, kad R. Z. turi skolų.

Liudytojas T. Z. parodė, kad yra buvęs R. Z. sutuoktinis. Jie išsituokė 2009-03-24. Po skyrybų jis paliko visą savo turtą buvusiai šeimai, pasiėmė tik seną automobilį. Dokumentus skyryboms rengė jo advokatas Jam nėra jokio skirtumo, kieno vardu registruotas turtas, apie kurį kalbama šioje byloje. Jis teismo sprendimo neskundė ir pretenzijų niekam neturi. R. S. yra R. Z. motina.

Iš 2012-10-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, jog teismas nusprendė R. Z. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės R. Z. atsakovei I. M. 2420 litų bylinėjimosi išlaidų. Šis sprendimas įsiteisėjo 2013-02-08 (1 t., b. l. 77-80, 86-90).

Iš 2009-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad juo buvo nutraukta santuoka tarp T. Z. ir R. Z., patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kad T. Z. vaikų E. Z. ir E. Z. išlaikymui skiria žemės sklypą, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo R. Z. asmeninės nuosavybės teise atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28).

Iš antstolės V. D. 2013-02-26 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti matyti, kad ji priima vykdyti išieškotojos I. M. 2013-02-26 pateiktą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2420 litų išieškojimo iš skolininkės R. Z. (1 t., b. l. 8).

Iš 2013-02-26 raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Z. pranešta, jog per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos ji turi sumokėti 2420 litų išieškotojos I. M. naudai ir 174 litų vykdymo išlaidų (1 t., b. l. 8-9).

Iš 2013-06-14 R. Z. prašymo antstolei V. D. matyti, jog ji prašo išspręsti arešto turtui pakeitimo klausimą, nes areštuotas didesnės vertės turtas, nei priteista skola (1 t., b. l. 10-11).

Iš 2013-07-10 R. Z. prašymo antstolei V. D. matyti, jog skolininkė R. Z. nesutinka su antstolio 2013-07-05 turto arešto akte nurodyto turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verte ir prašo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (1 t., b. l. 12-16).

Iš 2013-07-12 antstolės patvarkymo dėl ekspertizės nekilnojamojo turto vertei nustatyti skyrimo matyti, kad buvo paskirtas areštuoto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimas, iš 2013-08-09 antstolės patvarkymo dėl turto vertės nustatymo matyti, kad šio turto rinkos vertė – 30 000 litų (1 t., b. l. 13, 15).

Iš 2013-08-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 2013-08-13 įregistruota E. Z. ir E. Z. vardu, įregistravimo pagrindas – 2009-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas (1 t., b. l. 17-18).

Iš 2013-08-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypo, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė laikotarpiu nuo 2007-07-25 iki 2013-07-31 įregistruota R. Z. vardu, o nuo 2013-07-31 – R. S. vardu, įregistravimo pagrindas – 2013-07-17 pirkimo-pardavimo sutartis. Vidutinė sklypo rinkos vertė – 16 600 Lt, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2013-07-11 (1 t., b. l. 19-20).

Iš 2013-08-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypo, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė laikotarpiu nuo 2007-07-19 iki 2013-07-31 įregistruota R. Z. vardu, o nuo 2013-07-31 – R. S. vardu, įregistravimo pagrindas – 2013-07-17 pirkimo-pardavimo sutartis. Vidutinė sklypo rinkos vertė – 13 900 Lt, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2013-07-11. Žemės sklypas antstolės V. D. areštuotas laikotarpiu nuo 2013-03-18 iki 2013-07-08, apribojant disponavimo teisę (1 t., b. l. 21-22).

Iš R. Z. ir E. Z. 2013-07-31 prašymo, pateikto 16.30 val. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, matyti, kad jos pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), prie prašymo pridėjo 2013-07-16 gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Prašymą pasirašė R. Z. ir E. Z.. Prašymą ir dokumentus priėmė J. J. (b. l. 45).

Iš R. Z. 2013-07-31 prašymo, pateikto 16.21 val. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, matyti, kad ji pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), prie prašymo pridėjo 2009-03-24 teismo sprendimą, 2013-07-16 gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Prašymą ir dokumentus priėmė J. J. (1 t., b. l. 50).

Iš 2013-11-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog buvo pateikti susirašinėjimo su R. Z. dokumentai, kurie patvirtina, kad nukentėjusiosios atstovas 2013-02-11 ir 2013-05-22 siūlė R. Z. geranoriškai sumokėti priteistą 2420 Lt sumą I. M., siūlė apsvarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (1 t., b. l. 67-93).

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2014-02-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, jog 2013-07-16 R. Z. kreipėsi į Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių dėl pakartotinių savo vaikų liudijimų gavimo. Nurodė, kad E. Z. gimimo liudijimas yra prarastas, o E. Z. gimimo liudijimas reikalingas pasui išsiimti (1 t., b. l. 95).

Iš antstolės V. D. 2014-02-05 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji pateikė turto arešto aktų kopijas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2013-03-18 turto arešto akto matyti, kad areštuotas R. Z. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2013-07-05 turto arešto akto matyti, kad areštuotas R. Z. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2013-08-21 turto arešto akto matyti, kad areštuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. S. (1 t., b. l. 97-103).

Iš AB „Swedbank“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos apie R. Z. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013-07-17 iki 2013-11-18 matyti, jog R. S. už perkamus tris sklypus 2013-07-17 mokėjimo pavedimu į ją pervedė 6000 litų. Iš jų 2013-07-17 4000 litų R. Z. pervedė į E. Z. sąskaitą bei 2000 litų nusiėmė grynais pinigais (1 t., b. l. 105-106).

Iš 2013-07-17 mokėjimo pavedimo matyti, kad iš R. S. sąskaitos į R. Z. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 6000 litų suma už perkamus tris sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124, 143-144).

Iš R. Z. pateiktos 2013-07-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog R. Z. A. L. už 2000 litų pardavė automobilį „C. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant šios sutarties yra prierašas, kad R. Z. gavo 2000 litų 2013-07-11. Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad automobilio „C. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė iki 2013-07-18 buvo R. Z., nuo 2013-07-18 – A. L. (1 t. b. l. 145, 23-25).

Iš R. Z. pateikto 2011-10-14 skolos rašto matyti, kad A. L. paskolina R. Z. 10 000 litų, nustatomas skolos grąžinimo terminas iki 2013-07-15, ant šio rašto yra 2013-07-11 prierašas, kad A. L. sutinka gauti iš R. Z. 12 000 litų vertės automobilį „C. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutinka 2000 litų skirtumą tarp automobilio vertės ir skolos sumokėti grynais (1 t., b. l. 146).

Iš R. Z. pateikto 2011-10-14 skolos rašto matyti, kad B. D. B. paskolina R. Z. 8000 litų, nustatomas skolos grąžinimo terminas iki 2013-09-01. Nurodyta, kad B. D. B. skolą atgavo 2013-08-05 (1 t., b. l. 150).

Iš E. ir E. Z. gimimo liudijimų kopijų matyti, kad E. Z. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. Z. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti 2013-07-16 (1 t., b. l. 155-157).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas, turtinės prievolės panaikinimas, panaudojant apgaulę – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Turtinės prievolės išvengimas – tai pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas, panaudojant apgaulę. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas yra apsunkintas (pvz., tyčia tampant beturčiu, turtą perleidžiant kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Apgaulės naudojimas yra esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį visais atvejais turi būti nustatomas. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė. Esminės apgaulės kertinis momentas tas, kad prarandama prievolės reikalavimo teisė apskritai arba jos įvykdymas itin apsunkinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ).

BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimas nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir (ar) administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą gali būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti jo įvykdymą civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji R. Z. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, ir apgaule savo naudai išvengė 2420 litų turtinės prievolės išieškojimo. R. Z. kaltė dėl šių veikų padarymo įrodyta liudytojų V. D., J. J., D. M. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti minėtų liudytojų parodymais, abejoti jų patikimumu, objektyvumu, nes jie yra aiškūs, konkretūs, nuoseklūs viso proceso metu, patvirtina, papildo vieni kitus, atitinka rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šios liudytojos būtų suinteresuotos bylos baigtimi, nepagrįstu R. Z. apkaltinimu, liudytojos santykyje su kaltinamąja atliko tik savo tarnybines pareigas. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad 2012-10-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje buvo atmestas R. Z. ieškinys ir iš ieškovės R. Z. atsakovei I. M. priteista 2420 litų bylinėjimosi išlaidų. Šis sprendimas įsiteisėjo 2013-02-08. R. Z. geranoriškai nesumokėjus minėtu teismo sprendimu I. M. priteistos sumos, 2013-02-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 2420 litų skolos išieškojimo iš R. Z.. 2013-02-26 vykdomasis raštas buvo pateiktas antstolės V. D. kontorai, jo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla dėl 2420 litų skolos išieškojimo iš skolininkės R. Z. išieškotojos I. M. naudai. Skolininkei R. Z. 2013-03-07 buvo įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti teismo sprendimą, jai neįvykdžius teismo sprendimo, t. y. per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjus, buvo pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Taigi siekiant užtikrinti minėto teismo sprendimo įvykdymą buvo taikomos CPK 624 straipsnyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad areštuotoje skolininkės banko sąskaitoje lėšų skolai padengti nebuvo, ji nedirbo, buvo nustatyta, kad vienintelė galimybė yra skolą išieškoti iš nekilnojamojo turto – žemės sklypo. Atsižvelgiant į skolos dydį, 2013-03-18 buvo areštuotas tik vienas iš skolininkės turimų sklypų – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-06-14 R. Z. pateikė prašymą antstolei panaikinti areštą žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir areštuoti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Antstolė pagal R. Z. prašymą 2013-07-08 panaikino areštą žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir areštavo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertės pagal VĮ Registrų centro pažymą pakaktų priteistai bylinėjimosi išlaidų sumai padengti. 2013-07-11 kaltinamoji pateikė prašymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. 2013-07-17 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2013-07-05 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė automobilį „C. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-07-31 pateikė prašymą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui registruoti areštuoto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises savo nepilnamečių vaikų vardu pagal 2009-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. 2013-08-14 kaltinamoji antstolei pranešė, kad areštuotas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ne jai, nuosavybės teisės į šį sklypą įregistruotos jos vaikų vardu. Atlikdama tokius veiksmus R. Z. neteko viso turto, iš kurio buvo galimas skolos pagal teismo sprendimą išieškojimas, taip itin apsunkindama išieškotojos I. M. galimybes atkurti savo pažeistą teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji tokią teisinę situaciją sudarė tyčiniais veiksmais, ji, žinodama ir suvokdama savo pareigą sumokėti I. M. 2012-10-17 teismo sprendimu priteistą sumą, vis tiek jos nepripažino, sąmoningai visais įmanomais būdais siekė išvengti jos netenkinančio teismo sprendimo vykdymo, tyčia tapo beturtė, turtą perleisdama kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo. Jos siekį nevykdyti teismo sprendimu jai nustatytos pareigos patvirtina ir nustatytos tokios bylos aplinkybės, kad nukentėjusiosios atstovas 2013-02-11 siūlė R. Z. geranoriškai sumokėti priteistą 2420 Lt sumą, 2013-05-22 siūlė apsvarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (1 t., b. l. 67-93), tačiau tokiu pasiūlymu, dar turėdama turto, kurio pakaktų sumokėti priteistą skolą, ji nepasinaudojo, antstolei areštavus žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2009-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą turėjo būti registruotas kaip jos nepilnamečių vaikų nuosavybė, šią informaciją nuo antstolės nuslėpė, paprašė jos skirti ekspertizę areštuoto žemės sklypo vertei nustatyti, o tuo tarpu pardavė visą savo turimą turtą artimiems, su ja susijusiems žmonėms R. S. (savo motinai) ir A. L. (artimam kaimynui (2 t., b. l. 109), buvusiam kolegai) už 6000 litų, gavusi šią pinigų sumą, su išieškotoja I. M. neatsiskaitė, nors šios sumos būtų pakakę skolai padengti, aiškino, kad iš gautų pinigų turėjo padengti skolas kitiems asmenims. Be to, pažymėtina, kad kaltinamoji turtą pardavė už žymiai mažesnes nei rinkos kainas, pavyzdžiui, VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 13 900 Lt, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2013-07-11, tačiau 2013-07-17 pirkimo-pardavimo sutartimi kaltinamoji jį pardavė R. S. už 2000 Lt, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 16 600 Lt, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2013-07-11, tačiau 2013-07-17 pirkimo-pardavimo sutartimi kaltinamoji jį pardavė R. S. taip pat už 2000 Lt. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad R. Z. sąmoningais veiksmais sudarė fiktyvią savo nemokumo padėtį, paslėpė savo turtą, kad į jį nebūtų galima nukreipti išieškojimo ir įvykdyti 2012-10-17 teismo sprendimą. Be to, kaip liudytoja apklausta antstolė patvirtino, kad kaltinamoji aiškino, kad skolos neketina mokėti. Teismas taip pat pažymi, kad skolų grąžinimas kitiems asmenims negali būti laikoma pateisinama, svarbia teismo sprendimo nevykdymo priežastimi.

Antstolei atliekant priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmus, R. Z. sukčiavo – apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės. Jos naudota apgaulė pasireiškė tuo, kad ji, žinodama, kad antstolė areštavo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris 2009-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas jos nepilnamečių vaikų išlaikymui ir turi būti registruotas jų vardu, tačiau to nepranešdama antstolei, taip ją suklaidindama, pateikė prašymą skirti ekspertizę šio areštuoto žemės sklypo vertei nustatyti, o kol buvo atliekama ekspertizė, pardavė visą savo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti reikalavimą, susijusiems asmenims, sudarydama fiktyvią savo nemokumo padėtį, o areštuoto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises įregistravo savo nepilnamečių vaikų vardu pagal 2009-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. Ši apgaulė buvo esminė, nes dėl jos R. Z. tapus beturte, buvo sumenkintos išieškotojos galimybės atkurti savo pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Nors kaltinamoji teigė nežinojusi, kad antstolės areštuotas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal 2009-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą turi būti registruotas kaip jos vaikų nuosavybė, tai sužinojusi, iš karto informavo antstolę, tokį jos aiškinimą paneigia liudytojų J. J., D. M. parodymai, kad kaltinamoji tikrai šią informaciją sužinojo, kai 2009 m. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti butą ir žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise, pridėdama 2009-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, jai tada buvo paaiškinta, kad vieno žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negalima registruoti jos asmeninės nuosavybės teise, nes jis pagal pridėtą teismo sprendimą turi būti registruotas kaip jos vaikų nuosavybė, todėl būtina pateikti vaikų dokumentus. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis R. Z. 2009-12-21 prašymas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, ant kurio ji pati yra parašiusi, kad 2010-01-08 žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), registracijos atsisako, kol pateiks papildomus dokumentus (1 t., b. l. 32). Byloje nustatyta, kad 2013-07-16 R. Z. kreipėsi į Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių dėl pakartotinių savo vaikų liudijimų gavimo, jie buvo išduoti 2013-07-16, o VĮ Registrų centrui 2013-07-31 kartu su dukra pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), prie prašymo pridėjo 2009-03-24 teismo sprendimą, vaikų gimimo liudijimų kopijas, pagal šį prašymą žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė 2013-08-13 buvo įregistruota E. Z. ir E. Z. vardu. Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji jau po 2009-12-21 prašymo VĮ Registrų centrui pateikimo išsiaiškino, kad žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal 2009-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą turi būti įregistruotas kaip jos vaikų nuosavybė, ir sąmoningai apie tai neinformavo antstolės. Kaltinamoji suvokė, kad nurodytais veiksmais klaidina antstolę, daro žalą nukentėjusiajai, itin apsunkindama jos teisės gauti priteistą skolą įgyvendinimą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Aptartoje kaltinamosios R. Z. veikoje yra visi būtinieji BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl ji traukiama baudžiamojon atsakomybėn atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 245 straipsnį.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamojo R. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, numatytą BK 245 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 12 straipsnis). Tokiomis savo veikomis kaltinamoji demonstravo teisinį nihilizmą, trukdė normaliam teisingumo sistemos funkcionavimui, menkino teisingumą vykdančios institucijos autoritetą, kartu padarydama žalą nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams. Ji šių nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteista, nedirba, yra išsituokusi, augina du nepilnamečius vaikus. R. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, R. Z. yra sudariusi fiktyvią savo nemokumo padėtį, yra darbinga, jai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje, padarymą skirtinos sankcijose numatytos baudos bausmės, jų dydžius nustatant pagal BK 47 straipsnio, 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ 1 MGL sudaro 38 eurai. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto reikalavimus, nes nusikalstamos veikos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Paskirta subendrinta bausmė bendrintina su Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-29 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-07 nuosprendžiu, paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių reikalavimus ir R. Z. skirtina galutinė subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajai į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2014-07-18 iki 2014-08-12, vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajai R. Z. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas prašo teismo priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai šios turėtų 2420 litų (dabar – 700 eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, pateikė teismui tai patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 79). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios turėtos išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamosios R. Z. nukentėjusiosios I. M. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1900 Eur) dydžio bauda,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį – 20 MGL (760 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 50 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-29 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-07 nuosprendžiu, paskirta bausme, visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. Z. paskirti 150 MGL (5700 Eur) dydžio baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti suėmime nuo 2014-07-18 iki 2014-08-12 išbūtą laiką, vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra 98 MGL (3724 Eur) dydžio bauda.

Į. R. Z. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš R. Z. 700 Eur (septynis šimtus eurų) proceso išlaidų I. M. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismui.