- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-1140/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-04004-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- R. T., uždarajai akcinei bendrovei „Alsantė“
- Ieškovas
- Danske Bank A
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Alsantė“ ir R. T. dėl skolos iš skolininko ir laiduotojo priteisimo civilinėje byloje Nr. B2-2077-436/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 177 103,13 Lt nuostolių atlyginimo, iš UAB „Alsantė“ 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš R. T. 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei prašė lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Alsantė“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas sudarė Finansinio lizingo sutartis Nr. D200604F-5414, Nr. D200604F-5415, Nr. D200610F-6917, Nr. D200710F-9356-01, Nr. D200710F-9356-02, kurių pagrindu ieškovas atsakovui UAB „Alsantė“ perdavė laikinai naudotis ir valdyti lizingo pagrindu turtą, o UAB „Alsantė“ įsipareigojo laiku mokėti lizingo mokėjimų grafike – sąskaitoje nurodytus eilinius mokėjimus ir vykdyti kitas lizingo sutarčių sąlygas. Laidavimo sutartimi Nr. L2-00802-9964-2 su vėlesniu 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo teisių perleidimu Nr. l200802-9964-2 atsakovas R. T. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Alsantė“ neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal minėtas Finansinio lizingo sutartis. 2010 m. spalio 4 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, vadovaudamasis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 16.1.2 p., vienašališkai nutraukė su UAB „Alsantė“ sudarytas finansinio lizingo sutartis dėl įsipareigojimų nevykdymo. Lizingo gavėjo neįvykdyti įsipareigojimai ieškovui pagal Lizingo sutartis 2010 m. spalio 25 d. sudarė 177 103,13 Lt, iš jų 150 048,09 Lt neapmokėtų eilinių mokėjimų, 25 702,47 Lt negautų pajamų palūkanų, 1 352,57 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-09-19 iki 2010-10-26.
Atsakovai UAB „Alsantė“ ir R. T. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas vienašališkai neteisėtai nutraukė Finansinio lizingo sutartis Nr. D200604F-5414, Nr. D200604F-5415, Nr. D200610F-6917, Nr. D200710F-9356-01, Nr. D200710F-9356-02 ir dėl to yra pateiktas teismui ieškinys. Todėl, atsakovų nuomone, nagrinėjama byla turėtų būti sustabdyta, nes neišsprendus civilinės bylos dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negalimas skolos priteisimas šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi UAB „Alsantė“ iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirtas UAB „Insolvita“. Bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi administratoriaus prašymu patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tame tarpe Danske Bank A/S Lietuvos filialo reikalavimas 9 761 673,96 Lt sumai, į kurią įtraukta prašoma iš UAB „Alsantė“ priteisti skola už Finansinio lizingo sutarčių nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui iš atsakovo R. T. solidariai su BUAB Alsantė“, kurios bankroto byloje patvirtintas Danske Bank A/S Lietuvos filialo 9 761 673,96 Lt finansinis reikalavimas, 177 103,13 Lt nuostolių atlyginimui; priteisė ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui iš atsakovo R. T. 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (177 103,13 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010 m. lapkričio 4 d., iki visiško sprendimo įvykdymo; ieškovo prašymą priteisti 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo iš BUAB „Alsantė“ atmetė; priteisė ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui iš atsakovų BUAB „Alsantė“ ir R. T. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 2 271 Lt už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį ir lygiomis dalimis iš kiekvieno po 1 270,54 Lt už suteiktas teisines paslaugas; priteisė valstybei iš atsakovų BUAB „Alsantė“ ir R. T. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 24,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje.
Teismas nustatė, jog atsakovai neneigia skolos buvimo fakto, bet akcentuoja neteisėtą vienašališką finansinio lizingo sutarčių nutraukimą. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2076-436/2011 pagal ieškovo UAB „Alsantė“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, UAB „Danske lizingas“ dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ieškinys atmestas, teismui nustačius, kad Finansinio lizingo sutartys buvo pagrįstai nutrauktos, nes UAB „Alsantė“ netinkamai vykdė savo prievolę pagal Finansinio lizingo sutartis. Be to, UAB „Alsantė“ bankroto byloje yra patvirtintas Danske Bank A/S kreditorinis reikalavimas 9 761 673,96 Lt sumai, į kurią įeina ir ieškiniu prašoma priteisti suma. Vadinasi, UAB „Alsantė“ pripažino, kad ieškovo prašoma priteisti skola yra pagrįsta. Konstatavus, kad pagrindinės skolos pagal Finansinio lizingo sutartis lizingo gavėjas UAB „Alsantė“ negrąžino, o pagal 2009 m. birželio 19 d. Laidavimo sutarties Nr. L200802F-9964-2 4 punktą laiduotojas, šiuo atveju atsakovas R. T., įsipareigojo atsakyti kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui solidariai su lizingo gavėju UAB „Alsantė“, jei lizingo gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Lizingo sutartį, teismas ieškinio reikalavimus dėl pagrindinės skolos (150 048,09 Lt) priteisimo tenkino. Teismas taip pat sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovo prašomas palūkanas, susidariusias iki 2010-10-25, 25 702,47 Lt sumoje, nes lizingo gavėjo pareigą mokėti palūkanas numato Finansinio lizingo sutartys. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato netesybas už netinkamai įvykdytą prievolę, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui 1 352,57 Lt netesybas už laikotarpį nuo 2010-09-19 iki 2010-10-26. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Alsantė“ 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, motyvuodamas, tuo, jog atsakovui UAB „Alsantė“ Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas už visas įmonės prievoles. Ieškovo prašymą priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo iš atsakovo R. T. teismas tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. T. prašo: 1) panaikinti 2011 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimą; 2) nusprendus 2011 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimo nepanaikinti – pakeisti 2009-06-19 Laidavimo sutarties Nr. L200802F-9964-2 sąlygas, atidedant mokėjimo terminus atsakovui R. T.; 3) nusprendus 2011 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimo nepanaikinti – sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki atitinkančių protingumo principą; 4) atlyginti atsakovo R. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
BUAB „Alsantė“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, kuris apima ir ieškiniu prašomas priteisti sumas. Todėl darytina išvada, kad, remiantis CK 6.6 straipsnio 5 dalimi, ieškovas reikalauti iš apelianto sumokėti ieškiniu prašomą priteisti sumą ar jos dalį galės tik tuomet, jei BUAB „Alsantė“ nesugebės padengti ieškovo reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus skundžiamo sprendimo nepanaikinti ir ieškinio neatmesti, yra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnį ir pakeisti Laidavimo sutarties sąlygas, atidedant apeliantui mokėjimo terminus pagal Laidavimo sutartį. Pagrindą taikyti CK 6.204 straipsnį lemia tai, jog dėl visuotinės ekonominės krizės iš esmės pablogėjo UAB „Alsantė“ finansinė situacija, dėl ko įmonei buvo iškelta bankroto byla ir tai lėmė, jog apeliantas, būdamas UAB „Alsantė“ vienintelis akcininkas ir direktorius ir kurio vienintelės pajamos buvo gaunamos iš UAB „Alsantė“ veiklos, nustojo gauti pajamas ir įgijo įsiskolinimų, viršijančių 3 mln litų. Laidavimo sutarties sudarymo metu apeliantui aplinkybės dėl iš esmės pablogėsiančios finansinės situacijos nebuvo žinomos, jis jų negalėjo protingai numatyti ir kontroliuoti, taip pat negalėjo prisiimti rizikos dėl pasaulinės ekonominės krizės, sąlygojusios esminį apelianto finansinės situacijos pablogėjimą.Prašymą sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas apeliantas motyvuoja tuo, jog byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialių teisinių žinių, o teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo R. T. apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Alsantė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Insolvita“ įgalioto asmens J. B., prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į atsakovo R. T. apeliacinį skundą ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011-10-07 sprendimą bei priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atmestinas apelianto argumentas, kad BUAB „Alsantė“ bankroto byloje ieškovui pareiškus kreditorinį reikalavimą, ieškovas reikalauti iš apelianto sumokėti ieškiniu prašomą sumą ar jos dalį galės tik tuomet, jei BUAB „Alsantė“ nesugebės padengti ieškovo reikalavimo. Kreditorinio reikalavimo pareiškimas BUAB „Alsantė“ bankroto byloje nepanaikina ieškovo teisės pareikšti reikalavimą apeliantui kaip laiduotojui. Solidari laiduotojo ir skolininko atsakomybė reiškia, kad kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį kitiems bendraskoliams. Teisės aktai nenumato, kad kreditoriaus reikalavimai laiduotojams gali būti reiškiami tik po bankroto bylos išnagrinėjimo ar kad reikalavimai laiduotojams turi būti nagrinėjami įmonės bankroto byloje. Faktas, jog ieškovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Alsantė“ bankroto byloje, nesudaro prielaidų ieškovo reikalavimo patenkinimui bankroto byloje ir tuo pačiu atsisakymui nuo reikalavimo į laiduotoją. Apelianto prašymas pakeisti Laidavimo sutarties sąlygas, nagrinėjant apeliacinį skundą nevertintinas, nes šis reikalavimas nebuvo pareikštas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus draudžiama pagal CPK 312 straipsnį. Be to, net ir analizuojant šį apelianto reikalavimą, jis neturėtų būti tenkinamas, nes apelianto reikalavimas pakeisti sutartį grindžiamas ekonomine krize, kuri prasidėjo 2008 m. pabaigoje, o Laidavimo sutartis buvo sudaryta 2009-06-19, taigi, nėra pagrindo sutikti, kad Laidavimo sutarties pasirašymo metu apeliantas apie ekonominę krizę negalėjo žinoti.Mažinti pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų bylinėjimo išlaidų dydį nėra pagrindo. Byloje ieškovas pateikė teismui ieškinį ir dubliką, byloje įvyko trys teismo posėdžiai, bylą perdavus nagrinėti Kauno apygardos teismui, advokatas į teismo posėdžius vyko iš Vilniaus į Kauną. Taigi, įvertinus ieškovo procesinių dokumentų turinį, apimtį, advokato, atstovavusio ieškovo interesams, laiko sąnaudas, laikytina, kad ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tad byloje pagal apeliacinį skundą nagrinėjama, ar teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš skolininko – bankrutuojančios įmonės ir laiduotojo solidariai skolą, susidariusią skolininkui netinkamai vykdžius finansinio lizingo sutartis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laiduotojo atsakomybe
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas BUAB „Alsantė“ netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal UAB „Alsantė“ ir UAB „Danske lizingas“ (po reikalavimo teisių perleidimo – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. D200604F-5414, Nr. D200604F-5415, Nr. D200610F-6917, Nr. D200710F-9356-01, Nr. D200710F-9356-02, kurių įvykdymas buvo užtikrintas laidavimu pagal 2009-06-19 Laidavimo sutartį Nr. L200802F-9964-2, sudarytą tarp R. T. ir UAB „Danske lizingas“ (po reikalavimo teisių perleidimo – Danske Bank A/S Lietuvos filialas). Ieškovui vienašališkai nutraukus Finansinio lizingo sutartis (sutarčių nutraukimas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2076-436/2011 pripažintas teisėtu), ieškovas pareikalavo priteisti 177 103,13 Lt nuostolių, susidariusių UAB „Alsantė“ netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal sutartis, atlyginimo solidariai iš skolininko UAB „Alsantė“ ir laiduotojo R. T.. Nagrinėjamoje byloje pagal apeliacinį skundą sprendžiamas šalių ginčas, ar pagrįstas šioje byloje ieškovo reikalavimas laiduotojui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Alsantė“ iškėlus bankroto bylą (bendrovei bankroto byla iškelta 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi, ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį), ieškovas bankroto byloje pareiškė kreditorinį reikalavimą, apimantį ieškiniu šioje byloje prašomą priteisti sumą. Apelianto teigimu, ieškovui BUAB „Alsantė“ bankroto byloje pareiškus kreditorinį reikalavimą, kuris apima ir šioje byloje reiškiamą reikalavimą, ir teismui jį patvirtinus, laikytina, kad, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 5 dalimi, ieškovas įgis teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui tik tokiu atveju, jei BUAB „Alsantė“ (skolininkas) nepatenkins ieškovo kreditorinio reikalavimo šioje byloje reiškiamo ieškinio sumai, t.y. tam ieškovo reikalavimui, kurio įvykdymas užtikrintas apelianto laidavimu. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, ieškinys šioje byloje yra perteklinis ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie apelianto argumentai nėra pagrįsti, atsižvelgiant į laidavimo prievolės sampratą ir laiduotojo bei skolininko solidarios atsakomybės prieš kreditorių esmę.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininko netinkamas prievolės vykdymas buvo fiksuotas kreditoriaus vienašališku Finansinio lizingo sutarčių nutraukimu, kuris teismo buvo pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Konstatavus, kad skolininkas netinkamai vykdo prievolę, atsirado laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai. Tai, kad skolininkui buvo iškelta bankroto byla ir joje ieškovas pareiškė kreditorinį reikalavimą, kurį teismas patvirtino, nereiškia tinkamo skolininko prievolės vykdymo ir tai neeliminuoja laiduotojo atsakomybės, todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, jog, patvirtinus ieškovo kreditorinį reikalavimą BUAB „Alsantė“ bankroto byloje, ieškovo ieškinio reikalavimas buvo pilnai patenkintas.
CK 6.81 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Pagal CK 6.80 straipsnio 2 dalį, laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Nagrinėjamu atveju 2009-06-19 Laidavimo sutartis Nr. L200802F-9964-2, pagal kurią apeliantas prisiėmė laidavimo prievolę, įtvirtina solidarią skolininko ir laiduotojo atsakomybę (Laidavimo sutarties 1 punktas), be to, Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigojo atsakyti neterminuotai, t.y. pagal Laidavimo sutarties 21 punktą Laidavimo sutartis galioja iki visiško ir tinkamo Lizingo sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų kreditoriui įvykdymo. Pagal Laidavimo sutarties 3 punktą, laiduotojas atsisakė teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų lizingo gavėjo turtą. Kai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
Kasacinis teismas, analizuodamas kreditoriaus teises, kuomet skolininkui, kurio prievolių įvykdymas užtikrintas laidavimu, iškeliama bankroto bylą, yra pabrėžęs, jog pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, inter alia kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininką patenkinimas yra užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Dėl šios priežasties, vertinant bankroto bylos iškėlimo fakto įtaką laidavimo teisiniams santykiams, atsižvelgtina į Civilinio kodekso normų reglamentuojamus laidavimo, kaip solidariosios ir akcesorinės prievolės, bruožus. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Remiantis ĮBĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teisė pareikšti reikalavimus bankroto byloje taikoma tiek kreditoriui, kurio reikalavimai yra užtikrinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (tarp jų ir laidavimu), tiek ir neapsaugotiems kreditoriams. Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog ieškovui pareiškus kreditorinius reikalavimus UAB „Alsantė“ bankroto byloje, jis galės reikšti reikalavimą laiduotojui tik tokiu atveju, jei BUAB „Alsantė“ nepatenkins jo reikalavimų, nes toks aiškinimas neatitiktų išdėstytos laidavimo kaip solidariosios prievolės sampratos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „Alsantė“ patenkinus ieškovo reikalavimą ar jo dalį, atitinkamai sumažės laiduotojo atsakomybė, tuo tarpu ieškovui patenkinus savo reikalavimą iš laiduotojo, patenkinto reikalavimo suma keisis ieškovo kreditorinio reikalavimo skolininko bankroto byloje dydis, o laiduotojui pereis visos kreditoriaus teisės į skolininką pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.).
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laidavimą ir kreditoriaus-skolininko-laiduotojo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai priteisė solidariai iš atsakovų – skolininko ir laiduotojo sumą, kurią sudaro pagrindinė skola, negautų pajamų palūkanos ir delspinigiai (skaičiuoti iki 2010 m. spalio 26 d., t.y. iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo) pagal skolininko netinkamai vykdytas ir kreditoriaus teisėtai vienašališkai nutrauktas Finansinio lizingo sutartis, kuriomis prisiimtų prievolių vykdymą laidavimu užtikrino apeliantas.
Dėl apeliacinio skundo prašymo pakeisti Laidavimo sutartį
Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Apeliantas prašymo, susijusio su Laidavimo sutarties sąlygu pakeitimu, t.y. prašymo atidėti mokėjimus pagal Laidavimo sutartį, juos išdėstant, nebuvo pareikškęs, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, toks prašymas nenurodytas nei atsakovo procesiniuose dokumentuose, nei užfiksuotas teismo posėdžių protokoluose. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymo pakeisti laidavimo sutarties sąlygas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja, nes apeliacinis skundas, kaip jau buvo minėta, negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme.
Dėl apelianto prašymo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas
Apeliantas prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovo naudai išlaidas už ieškovui suteiktas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų BUAB „Alsantė“ ir R. T. lygiomis dalimis iš kiekvieno priteisė po 1 270,54 Lt ieškovo naudai už suteiktas teisines paslaugas. Iš viso ieškovo patirtų ir ieškovui teismo priteistų išlaidų advokato pagalbai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apmokėti dydis yra 2 541,08 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad byla nereikalauja specialių žinių, nėra ypatingai sudėtinga. Tačiau laikytina, jog priteista suma atitinka šiuos ir kitus kriterijus, į kuriuos teismas turi atsižvelgti, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t.y. priteista suma neviršija 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių įtvirtintų dydžių, be to, įvertintina tai, kad byloje ieškovas teikė ieškinį ir tripliką, vyko du teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo interesams atstovaujantis advokatas, tad laikytina, jog teismo priteista suma atitinka Rekomendacijas, taip pat teisingumo ir protingumo principus ir pagrindo ją mažinti nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo atstovas advokatas J. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylos rezultatas yra palankus ieškovui. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovo atstovo pateiktais duomenimis, ieškovas patyrė 3 109,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš apelianto. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių įtvirtintus dydžius. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsiliepimui į apeliacinį skundą surašyti nereikėjo specialių žinių, ieškovo interesams atstovaujantis advokatas dalyvavo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinų iš apelianto bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) dydis mažintinas iki 1 000 Lt.
Paduodamas apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo, atsakovas R. T. žyminiu mokesčiu apeliacinio skundo neapmokėjo ir prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarė atidėti 4 542 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą ir palikus galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą, iš atsakovo R. T. priteistina 4 542 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui (į.k. 301694694) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.
Priteisti iš atsakovo R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4 542 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų į Lietuvos valstybės biudžetą.