Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui Rūteniui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 56 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengė pamatus (gelžbetoninis rostverkas, kurio aukštis – 60 cm. plotis – 25 cm.), kai pažeidimas užfiksuotas reido metu 2020 m. gruodžio 1 d. 13 val. 00 min., ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 22 punktą.

Gauti (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad juridinis asmuo palaiko savo poziciją, duotą administracinio nusižengimo tyrimo metu, t. y. pripažįsta, kad buvo pažeisti teisės aktai, buvo vykdoma savavališka statyba, neturint tam leidžiančio dokumento. Kartu nurodo, kad statybos darbai apėmė tik pamato įrengimą, kas sudaro iki 5-7 procentų viso planuojamo statyti pastato. Be to statybos darbams šiuo metu jau yra gautas dokumentas, dėl ko mano, kad pažeidimas galimai laikytinas mažareikšmiu ir nesukėlė jokių negatyvių pasekmių. Pažymi, jog dėl susiklosčiusios pandemijos planuoti statybos darbai nevyksta, be to tai neįmanoma ir dėl oro sąlygų, todėl (duomenys neskelbtini) negali vykdyti savo įprastinės statybų veikos. Atsižvelgiant į tai, pajamų gavimas taip pat yra atidėtas neapibrėžtam laikotarpiui ir juridinio asmens finansinė padėtis 2020 m. nebuvo itin gera. Prašo teismo skirti nuobaudą, kuri būti mažesnė nei straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda. Atsižvelgiant tai, kad (duomenys neskelbtini) pateikė rašytinius paaiškinimus ir neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, byla išnagrinėta (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui nedalyvaujant (630 straipsnio 2 dalis).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Institucija) atstovas Rūtenis Pocius teismo posėdžio metu palaikė administracinio nusižengimo protokolą it prašė juridiniam asmeniui skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimų pripažino, jo prisipažinimas matyti tiek ir iš jo paaiškinimo, duoto administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 7), tiek iš teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, (duomenys neskelbtini) kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, įgaliojimas, reido ataskaita, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, nuotraukos, savavališkos statybos aktas. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengė pamatus (gelžbetoninis rostverkas, kurio aukštis – 60 cm. plotis – 25 cm.), kai pažeidimas užfiksuotas reido metu 2020 m. gruodžio 1 d. 13 val. 00 min. Šie (duomenys neskelbtini) veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

(Duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, kad bylos nagrinėjimo metu statybą leidžiantis leidimas jau yra gautas. Katu teismas pažymi, kada savavališkų statybų mastas nebuvo pakankamai didelis, todėl nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, juridiniam asmeniui skirtina straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda, jos dydį parenkant lygų sankcijoje numatytam minimumui.

Juridinio asmens (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas rašytiniuose paaiškinimuose prašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta minimali. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-60-851/2019 ir kt.). Juridinio asmens (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad prisipažįstama jog buvo vykdomos savavališkos statybos, kad pažeidimas mažareikšmis, kadangi statybos darbai apėmė tik pamato įrengimą, pažeidimas nesukėlė jokių negatyvių pasekmių, kad šiuo metu gautas statybą leidžiantis dokumentas, aplinkybės apie sunkią įmonės finansinę padėtį, nėra privilegijuotos aplinkybės, leidžiančios pastarajam nebaudžiamam daryti įstatymo uždraustas pavojingas veikas arba tuo pagrindu švelninti paskirtą jai administracinę nuobaudą. Taip pat pažymėtina, kad visos šios aplinkybės buvo įvertintos individualizuojant ir paskiriant nuobaudą. Kartu bylą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo finansinę padėtį, visuotinai žinomą verslo situaciją, kurią lemią pasaulinė pandemija, baudos mokėjimą išdėstyto 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

(Duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsniu baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams.

Pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį į AB banką „Swedbank”, , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT477300010126228899, kodas 73000, įmokos kodas 5447. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį APS-92.

Išaiškinti (duomenys neskelbtini), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.